643cff3b-8536-482e-8d7a-d431d5bfe2b1 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2S-209-357/2022 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00082-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 30 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ vaiko atstovo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo, suinteresuotas asmuo M.

E. G.. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrus prašė iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ O. G., gimusį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos įstatyminio atstovo - tėvo M. E. G.. Nurodė, kad 2022 m. sausio 10 d. gavo informacijÄ , apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė vaiko O. G. motina S. S. – G.. Apie biologinį tėvÄ informacija nebuvo pateikta.

Vaikas Å¡iuo metu gyvena su L. S.. Nurodė, kad Lietuvoje mergaitė gyveno kartu su mama apie 4 metus, O. G. lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę. Vaikas turi dvigubÄ - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietybę. O. G. nurodė, kad nenori vykti gyventi pas tėvÄ , nes priprato Lietuvoje, turi draugų, giminių iÅ¡ mamos pusės. Mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su teta L. S., kuriÄ pažįsta, jų tarpusavio santykius įvardijo kaip labai gerus, dažnai likdavo nakvoti pas tetÄ ir mamai dar esant gyvai.

Jei bÅ«tų nuspręsta kitaip, neprieÅ¡tarautų vykti gyventi pas tėvÄ , nes jų santykiai geri.

2. Suinteresuotas asmuo M. E. G. nurodė, kad M. E. G. po dukros mamos S. mirties, jis, kaip dukros tėvas, turįs tėvų valdžiÄ ir dukters globÄ . Pagal vaiko O. pageidavimus, ji norinti baigti mokslus Lietuvoje ir jaustis gerai bei saugiai su teta. Todėl jis įgaliojÄ s jÄ likti namuose ir padės jai finansiÅ¡kai siųsdamas 150 Eur per mėnesį pavedimus į tetos sÄ skaitÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mai 2022 m. vasario 17 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino.

Teismas nurodė, kad tėvas dukra domisi, teikia iÅ¡laikymÄ , bendrauja su dukra, atostogų metu mergaitė vyksta į (duomenys neskelbtini) pas tėvÄ , santykiai tarp dukters ir tėvo geri. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , suinteresuoto asmens – (duomenys neskelbtini) piliečio, jo atstovo paaiÅ¡kinimus, paties vaiko iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad nėra pagrindo duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvo CK 3.254 straipsnyje nustatyta tvarka, nes byloje surinkti duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kilo realus pavojus vaiko O.

G. saugumui ir sveikatai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrus praÅ¡o iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikÄ O. G., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jo atstovo pagal įstatymÄ - tėvo M. E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnametį vaikÄ O. G. iÅ¡ vaiko tėvo M. E. G.. 4.2. IeÅ¡kant alternatyvių sprendimų dėl pasirÅ«pinimo vaiku O. G. nėra galimybių pasinaudoti LR VTAPÄ® 364 str. numatytomis vaiko laikinosios priežiÅ«ros priemonėmis, nes vaiko tėvas nėra Lietuvos Respublikos gyventojas, neturi LR pilietybės, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jam nėra galimybių inicijuoti atvejo vadybos proceso bei teikti mobiliosios komandos specialistų pagalbos. 4.3.

Vaiko situacijos vertinimo metu Skyrius ėmėsi visų veiksmų, kad O. G. bÅ«tų galima grÄ Å¾inti tėvui. IÅ¡siaiÅ¡kinus, jog vaiko ir tėvo santykiai geri, buvo planuojama O. G. perduoti tėvui M. E. G., tačiau pastarasis, pabendravęs su dukra, apsisprendė nesiimti jokių aktyvių veiksmų užtikrinant kasdienį rÅ«pinimÄ si vaiku. Toliau vertinant vaiko O. G. situacijÄ buvo nustatyti Å¡ie Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o rizikos veiksniai: 30.6. vaiko atstovai pagal įstatymÄ yra dingę ir jų ieÅ¡koma (kol teismas juos pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba laikinai negali rÅ«pintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iÅ¡ jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Vaiko O. G. motina S. S.-G. (duomenys neskelbtini) mirė. Vaiko tėvas M. E. G. gyvena (duomenys neskelbtini) valstybėje. Tėvas yra informuotas apie įvykusiÄ nelaimę. Vaikas nuo 2022 m. sausio 11 d. laikinai apgyvendintas pas motinos tetÄ L. S.. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad vaiko tėvas ugdymo procese nedalyvauja, nepalaiko ryÅ¡io su mokykla bei vaiko O. G. klasės vadove. Padidėjusios arba didelės rizikos veiksnys: 31.2. rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (i) vienam iÅ¡ vaiko atstovų pagal įstatymÄ , tačiau kitas vaiko atstovas pagal įstatymÄ negali užtriktini vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų; vaiko tėvas M.

E. G. gyvena (duomenys neskelbtini) valstybėje ir iki Å¡iol į LietuvÄ neatvyko bei nepasirÅ«pino savo nepilnamete dukra; 31.5. vaikas iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti paimtas iÅ¡ vaiko atstovų pagal įstatymÄ ; O. G. teigė, kad nenori vykti gyventi pas tėvÄ , nes priprato Lietuvoje, turi draugų, giminių iÅ¡ mamos pusės, nes vaiko tėvas negyveno kartu su motina nuo mergaitės mažametystės. Mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su motinos teta L. S.. Nesutinka su teismo vertinimu, jog Å¡ios aplinkybės, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nepilnametei O.

G. kyla realus pavojus jos fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jos gyvybei. 4.4. Teismas neteisingai interpretavo VTAPJÄ® 365 ir CK 3.2541 straipsniuose vartojamÄ vaiko paėmimo iÅ¡ atstovų sÄ vokÄ , sutapatindamas su fiziniu vaiko paėmimu iÅ¡ jo tėvų, taip susiaurindamas teisės normos taikymÄ . SÄ voka „vaiko paėmimas“ turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama ne kaip fizinis vaiko paėmimas iÅ¡ nesaugios jam aplinkos ar iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ , o kaip atstovų pagal įstatymÄ laikinas „nuÅ¡alinimas“ nuo atstovavimo vaikams, kai jie negali užtikrinti tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo ir kai nustatomas vaiko teisių apsaugos poreikis.

Vaiko paėmimas įvyksta ne fiziÅ¡kai, o per atstovų pasikeitimÄ . 4.5. Teismui atsisakius iÅ¡duoti leidimÄ paimti be atstovo pagal įstatymÄ likusį nepilnametį, Skyriaus nuomone, yra užkertamas kelias nepilnamečiui paskirti atstovÄ pagal įstatymÄ . 4.6. Å iuo metu ir toliau vaikui O. G. atstovauja Skyrius, nors suinteresuotas asmuo aktyviai dalyvavo teismo posėdyje, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisinės pasekmės ir galimi apribojimai ateityje, susiję su jo kaip tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimu.

Vertinant tai, darytina iÅ¡vada, kad suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu iÅ¡sakytos mintys apie ateityje norÄ keisti situacijÄ pasireiÅ¡kė tik jo ir jo atstovo pasisakymais, kurių turinį Skyrius vertina kaip deklaratyvų ir nepagrįstÄ jokiais aktyviais tėvo veiksmais, todėl akivaizdu, kad nesant jokių objektyvių priežasčių (nenugalimoji jėga, liga, karas, ar kt.) konstatuotina, kad M. E. G. nevykdo savo, kaip tėvo pareigų, t. y. nuo jų nusiÅ¡alinęs.

5. Pateiktu atsiliepimu suinteresuotas asmuo M. E. G. praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Pokyčiai įmanomi, nes tiek pats vaikas O. G., tiek ir vaiko tėvas M. E. G. turi staiga netikėtai pasikeitusiÄ situacijÄ Å¡eimoje dėl vaiko motinos mirties. Todėl įvykusiems netikėtiems pokyčiams įvertinti bÅ«tinas ir ilgesnis laikas ir galimas vaiko nuomonės pasikeitimas. PareiÅ¡kėjas konkrečiu atveju per formaliai vertina M. E. G. tariamÄ neveikimÄ , savo kaip tėvo pareigų neatlikimÄ , neatvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , tiesioginį nepasirÅ«pinimÄ dukra.

M. E. G. gerbia vaiko nuomonę, jo norÄ , jo interesus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad jis nori tik laimės savo dukrai, ir gerbia vaiko nuomonę kol kas gyventi Lietuvos Respublikoje. Ateityje vertins vaiko nuomonės pasikeitimus. 5.2. PareiÅ¡kėjas suabsoliutina vaiko paėmimo iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ instituto paskirtį. Vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) tikslas - grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ . Tokiam tikslui akivaizdžiai negalėtų pasitarnauti formalus vaiko paėmimas, neužtikrinant vaiko tėvams teisės dalyvauti tokiame procese.

Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria neleista paimti vaiko iÅ¡ jo atstovo pagal įstatymÄ (tėvo), teisėtumo bei pagrįstumo.

8. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma, situacijÄ turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å is principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau - VTAPÄ®) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

9. CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPÄ® nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma, kai vaiko:

1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);

2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;

3) tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtÄ arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

10. VTAPÄ® 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotÄ siÅ«lymÄ imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumÄ , vadovaudamasis VTAPÄ® 365 straipsniu paima vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis). PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

11. Kaip nustatyta VTAPÄ® 365 straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu:

1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis Å¡io įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) Å¡io įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymÄ nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau Å¡eimoje iÅ¡lieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

12. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡davimo klausimÄ , teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iÅ¡ Å¡eimos organizavimo procesÄ , t. y., dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugiÄ aplinkÄ kitu bÅ«du, pavyzdžiui, teikiant pagalbÄ Å¡eimai, ar buvo iÅ¡naudotos galimybės sustiprinti Å¡eimÄ ir palikti joje vaikÄ . Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaikÄ pagrįstumÄ , teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visÄ vaiko ir jo Å¡eimos situacijÄ bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. civilinė byla Nr. e3K-3-182-916/2020).

13. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog teismas vertino įrodymų visumÄ ir netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl vaiko paėmimo iÅ¡ tėvo. Byloje nustatyta, kad O. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra S. S. – G., tėvas – M. E. G.. (duomenys neskelbtini) S. S. – G. mirė. Remiantis 2022 m. sausio 11 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), vaikas O. G. buvo paimtas iÅ¡ nesaugios jam aplinkos ir nuo 2022 m. sausio 11 d. laikinai apgyvendinta pas L. S., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ 2022 m. sausio 12 d. praneÅ¡imo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir Å¡eimoms skyrių, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko O. G. tėvo M. E. G. galimybes auginti dukrÄ . IÅ¡ 2022 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikas O. G. nuo gimimo su mama gyveno (duomenys neskelbtini). Kai vaikui suėjo (duomenys neskelbtini) metų, vaikas su mama grįžo gyventi į LietuvÄ ir apsigyveno (duomenys neskelbtini).

Vaiko tėvas M. E. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas su tėvu negyvena kartu nuo 2009 m, tačiau visÄ laikÄ tėvas dukra domėjosi, teikė iÅ¡laikymÄ . Vaikas (duomenys neskelbtini) kalba kasdien bendrauja su tėvu telefonu, tėvas neprieÅ¡tarauja, kad vaikas gyventų pas tetÄ L. S.. O. G. nurodė, kad priprato Lietuvoje, turi draugų, giminių iÅ¡ mamos pusės, todėl nori gyventi su motinos teta L. S.. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pateiktos informacijos matyti, kad vaiko tėvas ugdymo procese nedalyvauja, nepalaiko ryÅ¡io su mokykla bei vaiko O.

G. klasės vadove.

14. Pažymėtina, kad valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi praneÅ¡imÄ , vertindama vaiko situacijÄ turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis paÅ¡alinti. Visų pirma turi bÅ«ti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ (VTAPÄ® 35 straipsnio 4 dalis). Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymÄ dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgÅ«s savarankiÅ¡kai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sÄ lygų, valstybės institucijos vertina pagalbos Å¡eimai poreikį.

Nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės Å¡eimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje Å¡eimoje – ten jam geriausia (VTAPÄ® 33 straipsnio 4 dalis). Todėl valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos visų pirma padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ tinkamai įgyvendinti vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali Å¡ios teisės visiÅ¡kai įgyvendinti (VTAPÄ® 13 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas suabsoliutina vaiko paėmimo iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ instituto paskirtį. CK 3.2541 straipsnio, reglamentuojančio vaiko paėmimÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ , 1 dalyje įtvirtinta, kad kai yra Å¡io kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . Pagal CK 3.253 straipsnio 1 dalį vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiÅ«ra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas Å¡eimoje, Å¡eimynoje, globos centre ar vaikų globos (rÅ«pybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rÅ«pybos) tikslas – grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ . Tokiam tikslui akivaizdžiai negalėtų pasitarnauti formalus vaiko paėmimas, neužtikrinant vaiko tėvui teisės dalyvauti tokiame procese.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklostė iÅ¡skirtinė situacija. Mergaitė gyvena Lietuvoje, nori likti Å¡ioje Å¡alyje, tačiau ji palaiko ryÅ¡ius su tėvu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas rÅ«pinasi vaiku, su juo bendrauja nuolat per atstumÄ , sutinka, kad vaikas gyventų pas jį, tačiau nenori prieÅ¡ dukters valiÄ jos iÅ¡sivežti iÅ¡ Lietuvos. Nėra jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad mergaitei bÅ«tų žalinga bÅ«ti su tėvu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo ir nedavė leidimo paimti vaiko iÅ¡ tėvo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas, kaip įstaiga, atstovaujanti vaiko interesus, turi veikti ne formaliai, o realiai imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko interesai bÅ«tų užtikrinami. PareiÅ¡kėjas savo pareigų dukrai negali perleisti kitam asmeniui. Tokiu atveju vaiko tėvui, kuris yra užsienietis ir nežino teisinių aspektų Lietuvoje, pareiÅ¡kėjas turi suteikti informacijÄ , kokių tolimesnių veiksmų vaiko tėvas turi imtis ir ieÅ¡koti bÅ«dų, kaip bÅ«tų įmanoma teisėtai, atsižvelgiant į vaiko interesus, iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ .

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti jÄ nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa BartaÅ¡ienė