643cae56-04a2-4da7-ad64-bc09abc26b62 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3155-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-01189-2013-8             Procesinio sprendimo kategorija 9.2.; 9.3.; 9.8. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,                  dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Bravaria Ozo“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Pimpytei ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai NarkevičiÅ«tei,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Bravaria Ozo“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,                                                                     n u s t a t ė :           PareiÅ¡kėja UAB „Bravaria Ozo“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–16), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 88–103), praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2013 m. kovo 25 d. sprendimÄ Nr. S-49-(7-36/2013), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba atsakovė) 2013 m. sausio 8 d. sprendimÄ Nr. 69-5 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-256-136.PareiÅ¡kėja nurodo, kad Vilniaus AVMI atliko pareiÅ¡kėjos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2011 m. kovo 31 d. bei ribotos atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – ir pelno mokestis arba PM) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimÄ ir 2012 m. birželio 11 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-07-77-13, kuriame priskaičiavo Bendrovei 245 998 Lt PVM, 78746 Lt pelno mokesčio.

Bendrovė, nesutikdama su patikrinimo akto iÅ¡vadomis, 2012 m. liepos 11 d. pateikė Vilniaus AVMI raÅ¡ytines pastabas. Tačiau Vilniaus AVMI į pateiktas pastabas neatsižvelgė, kai kurių net ir nenagrinėjo, o 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (4.65)-256-136 patikrinimo aktÄ patvirtino. Šį Vilniaus AVMI sprendimÄ pareiÅ¡kėja apskundė VMI, kuri 2013 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 69-5 Vilniaus AVMI sprendimÄ patvirtino. PareiÅ¡kėja nesutikdamas ir su VMI sprendimu, pateikė skundÄ Komisijai, kuri 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S-49-(7-36/2013) patvirtino VMI sprendimÄ .PareiÅ¡kėja nurodo, kad atsakovė Å¡iuo atveju ginčija pareiÅ¡kėjos maitinimo įstaigoje taikytų 50-90 % nuolaidų pagal kuponus realumÄ .

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad nuolaidų kuponai su 50 % ir 90 % dydžio nuolaidomis įsakymo ir taisyklių suraÅ¡ymo metu fiziÅ¡kai nebuvo sumaketuoti, kuponai su 90 % dydžio nuolaida buvo atspausdinti tik 2009 m. liepos 15 d. pagal UAB „GG7“ sukurtÄ maketÄ . 50 % nuolaidų kuponai atitinkamu laikotarpiu faktiÅ¡kai pagaminti nebuvo. Pagal 2009 m. kovo 27 d. vienintelio akcininko sprendimÄ Bendrovės direktorius įpareigotas patvirtinti nuolaidos taikymo taisykles. Kitaip tariant, nuolaidų sistemos įgyvendinimas buvo deleguotas pačiai Bendrovei ir jos administracijai.

Vieninteliam Bendrovės akcininkui UAB „Makrogrupė“, priėmus 2009 m. kovo 27 d. sprendimÄ taikyti atitinkamÄ nuolaidų sistemÄ ir numačius, jog Bendrovė yra įpareigota patvirtinti Å¡ių nuolaidų taikymo taisykles, Bendrovės direktorė 2009 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 09-03-27/1 ir 2009 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 09-03-27/2 patvirtino nuolaidų taikymo taisykles, kurių pagrindu iÅ¡leisti atitinkami nuolaidų kuponai. Pirmiausiai nuolaidų kuponai buvo gaminami pačios pareiÅ¡kėjos patalpose (UAB „Makrofood“) esančiu spausdintuvu ir tik įvertinus tai, kad spausdinimo kaÅ¡tai nuolaidų kuponus gaminant patiems yra per dideli, buvo nuspręsta kreiptis į profesionaliÄ reklamos paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę UAB „GG7“.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad visa nuolaidų sistemos sukÅ«rimo ir įgyvendinimo dokumentacija buvo pateikta Vilniaus AVMI, todėl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du Bendrovė galėtų įrodyti kuponų spausdinimo faktÄ kitaip, nei pateikdama direktoriaus įsakymus bei kuponų pavyzdžius, arba kokiu bÅ«du mokesčių administratorius nustatė, kad kuponai neva nebuvo spausdinami Bendrovės spausdintuvu. Nuolaidų kuponų faktinį egzistavimÄ patvirtina ir prie Patikrinimo akto pridėtas 2009 m. kovo 27 d. susitarimas Nr. 09/03/27 tarp Bendrovės ir UAB „Ultrapramogos“ „Dėl mažaverčio inventoriaus“, kuriame nurodoma, kad UAB „Ultrapramogos“ neatlygintinai perduoda jai nuosavybės teise priklausantį mažos vertės restorano inventorių ir reklaminę medžiagÄ Bendrovės nuosavybėn. Kuponai buvo perimti kartu su mažaverčiu inventoriumi, atskirai to neaptariant, nes visų pirma, jie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, antra, nebuvo ir nėra vedama jų apskaita.

Dėl Komisijos argumento, kad nuolaidos taikomos tik klientams, atsiskaičiusiems grynaisiais pinigais – Bendrovė paaiÅ¡kina, jog ji neginčija to fakto, tačiau pareiÅ¡kėjai nesuprantama, kaip Å¡i aplinkybė gali įrodyti buvo taikomos nuolaidos ar ne. Minėtas apribojimas buvo įvestas siekiant iÅ¡vengti papildomų iÅ¡laidų - asmeniui atsiskaitant elektroniniu bÅ«du Bendrovė patirdavo papildomų iÅ¡laidų dėl privalomo banko mokesčio. Todėl nuo pat pradžių buvo priimtas sprendimas 50 - 90 % nuolaidas pagal kuponus taikyti tik asmenims, atsiskaitantiems grynaisiais pinigais, apie kÄ klientai bÅ«davo informuojami.

Todėl minėta aplinkybė, pasak pareiÅ¡kėjos, negali įrodyti ir neįrodo nuolaidų sistemos taikymo fiktyvumo. Dėl Komisijos argumento, kad nuolaidos buvo fiksuojamos bendrai keliems skirtingiems užsakymams, pareiÅ¡kėja sutiko, jog aptariamos nuolaidos neretai buvo fiksuojamos bendrai keliems skirtingiems užsakymams (apjungiant stalus ir svečių užsakymus, o nuolaidÄ taikant visai apjungtai sumai). PaaiÅ¡kino, kad už nuolaidų taikymÄ yra atsakinga Bendrovės direktorė ir administratorė.

Kiekvienos dienos gale ar, esant galimybei, kitu darbo dienos metu kiekvienas darbuotojas privalo administratorei atsiskaityti, kiek tÄ dienÄ jis uždirbo pajamų Bendrovei, kiek nuolaidų pagal kuponus pritaikė. Jeigu turima pinigų suma nesutapdavo su turimu kuponų kiekiu, trÅ«kumÄ padavėjai dengdavo iÅ¡ savo lėšų. Pakartotinai pažymėjo, jog „neuždaryti stalai“ ilgÄ laikÄ buvo tik dėl vienintelės priežasties - administratorės laiko stokos, bei akcentavo, jog padavėjos klientams ginčijamas nuolaidas pritaikydavo visada.

Pirkėjui atsiskaitant už maistÄ ir pateikiant padavėjai turimÄ nuolaidų kuponÄ , Å¡i jam faktiÅ¡kai pritaikydavo nuolaidÄ , o, atsiradus galimybei, administratorei pateikdavo iÅ¡ klientų gautÄ kuponÄ bei pinigų sumÄ , t. y. padavėjos klientams pateikus nuolaidų kuponÄ iÅ¡ karto pritaikydavo jiems nuolaidas, o į apskaitÄ Å¡iÄ nuolaidÄ Ä¯muÅ¡davo tik administratorė. Dėl aplinkybės, jog keliasdeÅ¡imt patiekalų įtraukiama į vienÄ sÄ skaitÄ nors prie stalo sėdėjo 1-2 svečiai, paaiÅ¡kino, kad tai, jog įmonė pasirinko tokį operatyvesnį darbo bÅ«dÄ , negali paneigti nuolaidų taikymo realumo.

Dėl Komisijos argumento, kad patikrinimų metu buvo nustatyta, jog konkretÅ«s darbuotojai neapskaitė gautų pinigų sumų, rasta neapskaitytų lėšų (2010-12-10 - 942,23 Lt, 2010-12-15 - 283,30 Lt, 2010-12-20 -180,89 Lt), Bendrovės direktorė neužtikrino, kad iÅ¡imant grynuosius pinigus iÅ¡ įmonės naudojamo kasos aparato bÅ«tų atlikta pinigų išėmimo operacija, direktorė ne kartÄ bausta už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimus – paaiÅ¡kino, kad administratorė fiziÅ¡kai nesuspėjo jų apskaityti dėl anksčiau iÅ¡dėstytos situacijos.

Tai, kad konkretus asmuo iÅ¡ personalo padarė atitinkamÄ pažeidimÄ nepagrindžia ir negali pagrįsti nuolaidų fiktyvumo. Juo labiau, kad Å¡iuo atveju nustatytas pinigų neapskaitymo, o ne apskaitymo su „tariama“ nuolaida faktas. Tik tokiu atveju, jei minėtos Bendrovės darbuotojos bÅ«tų apskaičiusios lėšas su nuolaida, tačiau iÅ¡ kliento paėmusios visÄ pinigų sumÄ , tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip įrodymas nuolaidų taikymo fiktyvumui pagrįsti, tačiau mokesčių administratorius tokių aplinkybių nenustatė.

Nustatyti darbo su kasos aparatais pažeidimai ir trÅ«kumai neturi nieko bendro su taikytomis nuolaidomis, todėl toks mokesčių administratoriaus argumentas yra netinkamas nuolaidų sistemos taikymo fiktyvumui pagrįsti.Dėl Komisijos argumento, kad tikrinamuoju laikotarpiu 50 % ir 90 % nuolaidų taikymas sudaro net 60 % nuolaidų taikymo atvejų ir 85,50 % bendros nuolaidų sumos – Bendrovė paaiÅ¡kino, kad minėti rodikliai nei paneigia, nei pagrindžia taikytų nuolaidų buvimÄ , o tiesiog parodo atitinkamų nuolaidų taikymo intensyvumÄ .

Kadangi Bendrovė pasirinko bÅ«tent tokį savireklamos ir klientų pritraukimo bÅ«dÄ , toks nuolaidų taikymo dažnumas suprantamas ir pateisinamas. Todėl minėtas mokesčių administratoriaus argumentas yra absoliučiai netinkamas nuolaidų fiktyvumui pagrįsti.Dėl Komisijos argumento, kad apklausti pareiÅ¡kėjos trys darbuotojai negalėjo paaiÅ¡kinti dėl nuolaidų taikymo – Bendrovė nurodė, kad tai neįėjo į jų pareigas ir kompetencijÄ . Atsakinga už nuolaidų sistemos įgyvendinimÄ ir taikymÄ direktorė paliudijo bei pateikė atitinkamus dokumentus, susijusius su minėtomis funkcijomis.

Bendrovė sukÅ«rė atitinkamÄ nuolaidų sistemÄ jÄ reglamentavo, pritaikė ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Å is Komisijos argumentas nepatvirtina Bendrovėje taikytų nuolaidų fiktyvumo, o tik nurodo, jog konkretÅ«s padavėjai nebuvo susidÅ«rę su ginčijamos formos (50 % - 90 % pagal kuponus) nuolaida savo darbe. Patys padavėjai paaiÅ¡kinimuose pabrėžė, jog tik jie asmeniÅ¡kai nedalino ir netaikė nuolaidų pagal kuponus, tačiau nei vienas jų nepatvirtino, kad 50 % - 90 % nuolaida pagal kuponus nebuvo taikoma iÅ¡ viso.Dėl Komisijos argumento, kad Bendrovės vidutinė nuolaida nuo bendros apyvartos yra ženkliai didesnė nei kitų devynių Å¡ias paslaugas teikiančių Vilniaus mieste įmonių – pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad pasirinkdama tokį savireklamos ir klientų pritraukimo bÅ«dÄ , Bendrovė nepatyrė jokių papildomų iÅ¡laidų reklamos srityje (kaip pvz., lauko reklamos plotų nuoma, reklama per televizijÄ radijÄ ar kitas telekomunikacines priemones).

Pažymėjo, jog penkios iÅ¡ devynių mokesčių administratoriaus minimų įmonių taiko nuolaidas iki 50 %, kas taip pat pagrindžia Bendrovės taikytų 50 % nuolaidų realumÄ . Remiasi 2004 m. gegužės 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.2 punktu, pagal kurį mokesčių administratorius turi parinkti tuos informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurie leistų nustatyti kuo teisingesnį mokestinės prievolės dydį.

Taisyklių 11 punkte apibrėžiamas analogijos metodas, tačiau pareiÅ¡kėjos nuomone, Vilniaus AVMI tiesiog atsitiktiniu bÅ«du atrinko keletÄ Å«kio subjektų, net nesigilindama, ar jie taiko kokias nors nuolaidas, o gavusi neigiamÄ atsakymÄ vis tiek naudojosi gauta informacija, tokiu bÅ«du iÅ¡kreipdama, o ne stengdamasi kuo tiksliau nustatyti mokesčių bazės dydį. Tokiu bÅ«du mokesčių administratorius pažeidė Taisyklių 6.2 bei 11 punktų nuostatas.Dėl nuolaidų taikymo, pareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, jog nuo pat pradžių įvertino tokio masto nuolaidų taikymo naudÄ , iÅ¡ anksto paskaičiavo, jog vienÄ kartÄ Å¾mogui apsilankius restorane ir gavus kuponÄ bei apsilankius kitÄ kartÄ 50 % nuolaidos atveju žmogus realiai gauna 25 % nuolaidÄ 90 % nuolaidos atveju žmogus gauna 45 % bendrÄ nuolaidÄ .

Mano, kad nei Vilniaus AVMI, nei VMI, nei Komisija iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo ir neįsigilino į Bendrovės taikytų nuolaidų sistemos esmę.PareiÅ¡kėja pažymi, kad atsakovė ginčija ir Bendrovės teisę atskaityti 32 112 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Foodmaster“ iÅ¡raÅ¡ytų 16 PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, remdamasi tariamu pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumu sandoriuose su UAB „Foodmaster“, nes Bendrovė ir UAB „Foodmaster“ buvo susiję vienetai, Bendrovė įsteigta tuo pačiu metu kaip ir kitos UAB „Makrogrupė“ įmonės, Bendrovė perėmė UAB „Ultrapramogos“ sutartinius veiklos įsipareigojimus, UAB „Ultrapramogos“ deklaravo už 2009 m. kovo mėn. 117 564 Lt mokėtino PVM, bet jo į biudžetÄ nesumokėjo, o nuo 2009 m. balandžio mėnesio neteikė PVM deklaracijų, Å¡ios bendrovės mokesčių nepriemokos virÅ¡ijo 1 mln. litų.

PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovės argumentu, kad Bendrovė neva nuo pat sandorių sudarymo žinojo, jog jos kontrahentas nesumokės į biudžetÄ atitinkamų PVM sumų, kadangi Bendrovė ir UAB „Foodmaster“ yra susiję asmenys. PareiÅ¡kėjos nuomone, mokesčių administratorius Å¡iuo atveju neįrodė, jog Bendrovės ir UAB „Foodmaster“ sandorių vienintelis esminis tikslas buvo mokestinio pranaÅ¡umo įgijimas. Bendrovė neneigia, jog minėtos Å«kinės operacijos įvyko.

Todėl jos teisė į atskaitÄ , vadovaujantis LVAT ir ETT praktika, gali bÅ«ti paneigta tik nustačius jos nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ir vykdant atitinkamus Å«kinius sandorius, kurių pagrindu atsiranda teisė į PVM atskaitÄ . Pažymi, jog Å«kinių operacijų realus įvykimas paneigia iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Bendrovės ir jos kontrahento veiksmai turėjo vienintelį kryptingÄ pagrindinį tikslÄ - mokestinio pranaÅ¡umo siekimÄ . Bendrovė realiai iÅ¡ UAB „Foodmaster“ gavo prekių ir paslaugų, kurias panaudojo savo veikloje, o nuo gautų pajamų sumokėjo atitinkamus mokesčius (pvz., pelno mokestį).

Tačiau Vilniaus AVMI netyrė ir nepasisakė dėl minėtų aplinkybių. Vadinasi, Patikrinimo aktas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir motyvuotu, priimtu iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas reikÅ¡mingas ginčo aplinkybes. Bendrovė pabrėžia, jog kontrahentas Å¡iuo atveju nesumokėjo atitinkamų PVM sumų į valstybės biudžetÄ dėl finansinio neiÅ¡galėjimo. Tai yra reali faktinė priežastis, kodėl Bendrovės kontrahentas neįvykdė savo mokestinių prievolių. Pabrėžė, kad jos kontrahento PVM nesumokėjimas nebuvo planuotas, valingas, nuo Bendrovės priklausantis veiksmas, prieÅ¡ingai - nurodo, jog Bendrovė nėra atsakinga už kito juridinio asmens galimus sunkumus, vykdant savo prievoles, ji niekaip negalėjo numatyti, jog kontrahentas ateityje susidurs su mokestiniais sunkumais, kadangi sandoriai buvo vykdomi laiku ir tinkamai, juos vykdė pats kontrahentas.

PareiÅ¡kėja neneigia buvus sÄ sajumui tarp minėtų bendrovių, tačiau atkreipia dėmesį, jog joks sÄ sajumas negali paneigti jos teisės į PVM atskaitÄ , kadangi ji yra įvykdžiusi visas sÄ lygas, kurių reikalauja įstatymas, suteikdamas asmenims teisę naudotis PVM atskaita, o jos nesÄ Å¾iningumas bei sukčiavimas PVM srityje nėra įrodytas. Todėl pareiÅ¡kėjos nuomone, Bendrovė laikytina sÄ Å¾ininga, o jos teisė į PVM atskaitÄ pagal UAB „Foodmaster“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas - faktÅ«ras pagrįsta.PareiÅ¡kėja nesutinka ir su Vilniaus AVMI paskirta 30 % dydžio bauda, neva dėl sunkinančios aplinkybės, t.y. pažeidimo pobÅ«džio – Bendrovė siekė neteisėtai pasinaudoti PVM atskaita, bÅ«dama nesÄ Å¾ininga.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų pagrindžiančių Bendrovės nesÄ Å¾iningumÄ . Todėl pažeidimo pobÅ«dis negali bÅ«ti laikomas baudÄ didinančia aplinkybe. Atsižvelgdamas į tai ir į nustatytas baudas mažinančias aplinkybes, mokesčių administratorius neturėjo pagrindo skirti tokios didelės baudos. Juo labiau, kad buvo nustatyta vienintelė sunkinanti aplinkybė ir kelios lengvinančios.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė skundÄ palaikė iÅ¡ esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (b. l. 107–116) pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčas tarp pareiÅ¡kėjos ir VMI vyksta dėl Bendrovei papildomai apskaičiuoto PVM ir pelno mokesčio ir su mokesčiais susijusių delspinigių ir paskirtų baudų už 2009-2011 metus. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad ginčo nagrinėjamus santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 58 ir 64 straipsniai.

PVM įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai, t.y., sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi tikrasis Å«kinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Taip pat pažymėjo, jog PVM esmę atskleidžia Direktyvos 2006/112 167 straipsnis, kuris pažodžiui atkartoja 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - teisė į atskaitÄ atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytinÄ PVM. Apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ (Direktyvos 2006/112 63 straipsnis). Tačiau pažymi, kad apmokestinamieji asmenys negali apgaule arba piktnaudžiaudami remtis Bendrijos teisės aktais, t.y.

PVM direktyva draudžia pasinaudoti apmokestinamojo asmens teise atskaičiuoti pirkimo PVM, kai Å¡iÄ teisę suteikiantys sandoriai yra piktnaudžiaujantys. Todėl atsakovė pažymi, kad atsižvelgdama į įstatymų nuostatas, suformuotÄ teismų praktikÄ , tiek Vilniaus AVMI, tiek ji pati pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja žinojo/turėjo galimybę žinoti, jog dalyvauja sandoryje susijusiam su sukčiavimu PVM srityje. Dėl sandorių su UAB „M. Foodmaster“ (buvusi UAB „Ultrapramogos“) paaiÅ¡kino, kad vertinant pareiÅ¡kėjos teisę į PVM atskaitÄ reikÅ¡mingos yra Å¡ios mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės:

1) pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 16 punktÄ UAB „M. Foodmaster“ (buvusi UAB „Ultrapramogos“) ir pareiÅ¡kėja vykusių Å«kinių operacijų metu buvo susiję vienetai, nes A. P. valdė 99% UAB „Makrogrupė“ akcijų, o UAB „Makrogrupė“ valdė 100% pareiÅ¡kėjos akcijų; UAB „Ultrapramogos“ akcininkas A. P. turėjo kontrolinį akcijų paketÄ (valdė 59 % akcijų);

2) UAB „M. Foodmaster“ nuo 2004 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. kovo 30 d. buhalterės pareigose dirbo Eugenija KrivoÅ¡ejeva, nuo 2009 m. kovo 30 d. Eugenija KrivoÅ¡ejeva dirbo UAB „Makro food“ vyr. buhalterės pareigose bei tvarkė pareiÅ¡kėjos buhalterinę apskaitÄ . UAB „Makro food“ įsteigta 2009 m. sausio 30 d., pareiÅ¡kėjos steigėja UAB „Makrogrupė“. UAB „Makro food“ įsteigta tuo pačiu metu kaip ir visos UAB „Makrogrupė“ naujai įsteigtos įmonės, taip pat ir pareiÅ¡kėja. Dalis UAB „M. Foodmaster“ darbuotojų perėjo dirbti pas pareiÅ¡kėjÄ ;

3) Pagal 2009 m. kovo 27 d. susitarimÄ Nr. 09/03/27 (dėl mažaverčio inventoriaus) UAB „Ultrapramogos“ neatlygintinai perdavė pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantį mažos vertės restorano inventorių. Taip pat pareiÅ¡kėja perėmė UAB „Ultrapramogos“ sutartinius veiklos įsipareigojimus įmonėms UAB „Kalnapilio - Tauro grupė", UAB „Eugesta“, UAB „Alita Distribution“, UAB „Bitė Lietuva“;

4) UAB „Ultrapramogos“ pateiktoje mokesčių inspekcijai PVM deklaracijoje už 2009 m. kovo mėn. deklaravo 117 564 Lt mokėtino PVM, kurio į biudžeto pajamas nesumokėjo, o nuo 2009 m. balandžio mėn. neteikė PVM deklaracijų;

5) Skolų perkėlimo bei prekių pareiÅ¡kėjai tiekimo metu, UAB „Ultrapramogos“ mokesčių nepriemokos virÅ¡ijo 1 mln. Lt, iÅ¡ jų 971 206 Lt PVM nepriemoka. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus AVMI, įvertinusi patikrinimo metu surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėja sandorio sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti), kad dalyvauja sandoryje susijusiam su sukčiavimu PVM srityje, todėl pagrįstai apskaičiavo sumokėti 32 112 Lt PVM į biudžetÄ .

Dėl mokestinės bazės nustatymo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , VMI pažymėjo, jog yra taikoma MAÄ® 70 straipsnio 1 dalis ir Taisyklių 4 punktas. Tačiau minėtame punkte pateikiamas pavyzdinis, bet ne baigtinis mokesčių mokėtojo elgesio, kuriam esant gali bÅ«ti taikomas MAÄ® 70 straipsnis, sÄ raÅ¡as. Todėl ir kitais, Å¡iame teisės akte konkrečiai neiÅ¡vardintais, atvejais toks įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, jei tenkinamos pirmiau minėtos MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies sÄ lygos.

PaaiÅ¡kina, kad specialus mokesčių apskaičiavimo bÅ«das, t.y. mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ bÅ«das yra taikomas tuomet, kai yra nustatomos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma mokesčių bazės nustatyti įstatymų nustatyta tvarka. Ginčijamu atveju Vilniaus AVMI nustatė pakankamai aplinkybių, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėja realiai neapskaitė visų gautų pajamų, fiksuodama tariamai taikytas nuolaidas, t.y. siekė sumažinti mokesčių bazę ir iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo.

Vilniaus AVMI atlikusi operatyvinius patikrinimus, kontrolinius pirkimus, įvertinusi Bendrovės kompiuterinio kasos aparato kontrolinių juostų duomenis bei pareiÅ¡kėjos darbuotojų pateiktÄ informacijÄ padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja neva taikydamas 90 proc. dydžio nuolaidÄ bei 50 proc. dydžio nuolaidÄ vadinamÄ â€žakcija“, grynais pinigais gautoms pajamoms, siekė nuslėpti realias pajamas, nuo kurių skaičiuojami mokėtini mokesčiai. Pažymi, kad Vilniaus AVMI neginčijo pareiÅ¡kėjos su MAKRO ID kortele taikytų nuolaidų realumo (tame tarpe ir 50 proc.), todėl su minėta kortele pareiÅ¡kėjos nuolaidos galėjo bÅ«ti taikomos kaip ir 5 iÅ¡ 9 minimų įmonių, tačiau pareiÅ¡kėjos taikytų 50 pavadinimu „akcija“ ir 90 proc. nuolaidų fiktyvumÄ Ä¯rodo patikrinimo metu surinktos reikÅ¡mingos aplinkybės.Atsakovė sutinka su Vilniaus AVMI argumentais dėl pareiÅ¡kėjos pastabų, jog nuolaidų kuponai pirmiausia buvo gaminami paties pareiÅ¡kėjos patalpose (UAB „Makro food“) esančiu spausdintuvu ir tik įvertinus tai, kad spausdinimo kaÅ¡tai nuolaidų kuponus gaminant patiems yra per dideli, buvo nuspręsta kreiptis į profesionaliÄ reklamos paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę UAB „GG7“.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kad minėti nuolaidų kuponai buvo atspausdinti UAB „Makro food“ patalpose esančiu spausdintuvu ir konkrečiai nenurodė ir nepagrindė, kokio dydžio nuolaidų kuponai buvo pagaminti ir perduoti pareiÅ¡kėjai ir ar apskritai tai buvo padaryta. Todėl pareiÅ¡kėjos pastabos dėl nuolaidų kuponų spausdinimo įmonėje UAB „Makro food“ laikytinos jos gynybine pozicija. PareiÅ¡kėjos nurodytame 2009 m. kovo 27 d. susitarime Nr. 09/03/27 tarp jos ir UAB „Ultrapramogos“ nėra nurodyta, kokiÄ reklaminę medžiagÄ pareiÅ¡kėja perėmė, be to, nepateikė ir kitų įrodymų, kad 50 ir 90 proc. nuolaidų kuponai jai buvo perduoti.Atsakovė pažymi, jog Vilniaus AVMI patikrinimo metu surinko iÅ¡samiÄ informacijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad tariamos nuolaidos iÅ¡imtinai buvo taikomos tik tiems klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais ir kuriems nebÅ«davo apskaičiuojama grÄ Å¾a.

Å ių aplinkybių pareiÅ¡kėja neginčija, tačiau ir nepagrindžia bei pagrįstai nemotyvuoja, kodėl nuolaidos bÅ«davo taikomos tik Å¡ioms klientų kategorijoms. Tokia faktinė situacija rodo, kad tokios tariamos nuolaidos buvo fiksuojamos dėl tų priežasčių, kad pas pareiÅ¡kėjÄ buvo naudojama kompiuterinė kasos sistema su restoranų valdymo sistema ,,R-Keeper“, kurių funkcinės savybės leido klientams atsiskaičius už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais, iÅ¡duoti nefiskalines sÄ skaitas, kurių vėliau galima atsisakyti įtraukiant į atsiskaitymų tipÄ .

Todėl tik tiems klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais pagal pateiktÄ nefiskalinę sÄ skaitÄ (prie-čekį), bÅ«davo atvaizduojamos taikytinos 50 ir 90 procentų nuolaidos, kurių faktiÅ¡kai klientai negaudavo. Inspekcija surinko pakankamai duomenų, kurie rodo, kad čekiuose fiksuojamos 90 (50) nuolaidos buvo tariamos, t.y. realiai klientai atsiskaitydavo grynais pinigais pagal taip vadinamÄ ,,pre čekį“ ir sumokėdavo visÄ mokėtinÄ sumÄ .VMI nuomone, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, vadovaujantis MAÄ® 70 straipsniu, pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo papildomai apskaičiuotas 213 886 Lt PVM.

Kadangi buvo nustatyta, kad Bendrovė nepagrįstai taikė 50 proc. nuolaidÄ â€žakcija“ ir 90 proc. nuolaidÄ , todėl už 2009 ir 2010 metus pareiÅ¡kėjos pajamos pagrįstai buvo perskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PM įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata bei MAÄ® 70 straipsniu, ir už 2009 metus apskaičiuota mokėti 78 746 Lt pelno mokesčio. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus AVMI atsiliepime (b. l. 122) pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog palaiko atsakovės VMI atsileipime iÅ¡dėstytus argumentus. Skundas atmestinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2012 m. birželio 11 d. Vilniaus AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjos PVM, už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2011 m. kovo 31 d., ribotos atsakomybės juridinio asmens pelno mokesčio, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., paskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ , surašė Patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-07-77-13, kuriame pareiÅ¡kėjai apskaičiavo sumokėti 245998 Lt PVM ir 78746 Lt pelno mokesčio (b. l. 64–84).2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilniaus AVMI sprendimu Nr. (4.65)-256-136 patvirtino 2012 m. birželio 11 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-07-77-13 ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti: 245998 Lt PVM, 74140 Lt PVM delspinigių, 73799 Lt PVM baudÄ , 78746 Lt pelno mokesčio, 14622 Lt pelno mokesčio delspinigių, 23624 Lt pelno mokesčio baudÄ (b. l. 49–63).2013 m. sausio 8 d. VMI sprendimu Nr. 69-5 patvirtino 2012 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus AVMI sprendimÄ Nr. (4.65)-256-136 (b. l. 38–48).2013 m. kovo 25 d. Komisija sprendimu Nr. S-49-(7-36/2013) patvirtino 2013 m. sausio 8 d.

VMI sprendimÄ Nr. 69-5 (b. l. 18–33).Byloje spręstinas ginčas dėl Vilniaus AVMI 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (4.65)-256-136, kuriuo buvo patvirtintas 2012 m. birželio 11 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-07-77-13 ir jame mokesčių įstatymų nustatyta tvarka papildomai apskaičiuoti 32112 Lt PVM ir pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ papildomai apskaičiuotus 213886 Lt PVM ir 78746 Lt PM, taip pat nuo mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotų 32112 Lt PVM apskaičiuoti 11042 Lt PVM delspinigiai ir nuo pagal mokesčio administratoriaus įvertinimÄ apskaičiuotų 213886 Lt PVM ir 78746 Lt PM apskaičiuoti 63098 Lt PVM ir 14622 Lt PM delspinigiai bei skirtos 73799 Lt PVM ir 23624 Lt PM baudos, ir VMI 2013 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 69-5, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-136, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumÄ pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamų sprendimų atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti.IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja nesutikimÄ su ginčijamais sprendimais grindžia dviem argumentų grupėmis – dėl pareiÅ¡kėjos taikytų nuolaidų realumo ir su tuo susijusiu MAÄ® 70 straipsnio nuostatų taikymu bei dėl pareiÅ¡kėjos teisės atskaityti pagal UAB „M.

Foodmaster“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras.Dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ (MAÄ® 70 str.)Vilniaus AVMI patikrinimo metu patikrinusi pareiÅ¡kėjos sumokėto PVM už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2011 m. kovo 31 d. ir PM už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. mokesčių bazę apskaičiavo pagal MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 4.1 punkto nuostatas. Tokį sprendimÄ mokesčių administratorius priėmė remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėja tikrinamuoju laikotarpiu kasos kvituose klientams registravo nuo 50 iki 90 proc. dydžio nuolaidas.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėja 50 pavadinimu „akcija“ ir 90 proc. tariamas nuolaidas taikė tik pajamoms, gautoms iÅ¡ klientų, kurie atsiskaitydavo tik grynais pinigais pagal padavėjos pateiktÄ nefiskalinę sÄ skaitÄ , vadinamÄ â€žpre-čekiu“. PareiÅ¡kėjos naudojama kompiuterinė kasos sistema (KKS) su restoranų valdymo nesertifikuota sistema „R-Keeper“, kurių funkcinės savybės leidžia klientams atsiskaičius už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais iÅ¡duoti nefiskalines sÄ skaitas, kurių vėliau galima atsisakyti įtraukiant į atsiskaitymų tipÄ , pvz.

„pre-čekio atsisakymas“ ir kurių duomenys nepatenka į EKA arba KKA nepanaikinamÄ elektroninę ir fiskalinę atmintį. Todėl tik tiems klientams, kurie atsiskaitydavo grynaisiais pinigais pagal padavėjos pateiktÄ nefiskalinę sÄ skaitÄ , bÅ«davo atvaizduojamos tariamai taikytos 50 pavadinimu „akcija“ ir 90 proc. dydžių nuolaidos, kurių klientai faktiÅ¡kai negaudavo. Mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja mažino pardavimų pajamas ir slėpė mokėtinus mokesčius.PareiÅ¡kėja nurodo, kad nuolaidas klientams taikė realiai ir tai patvirtina pateikti nuolaidų kuponai, Bendrovės direktorės 2009 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 09-03-27/1 ir 2009 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 09-03-27/2 patvirtintos nuolaidų taikymo taisyklės bei 2009 m. kovo 27 d. susitarimas Nr. 09/03/27 tarp Bendrovės ir UAB „Ultrapramogos“.   MAÄ® 70 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

DetaliÄ Å¡ios įstatymo nuostatos įgyvendinimo tvarkÄ pagal savo kompetencijÄ nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (MAÄ® 70 str. 2 d.). Vykdydant šį pavedimÄ , buvo patvirtintos Taisyklės. Ä®vertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas - apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento (toliau – mokesčio deklaracija), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1. p.).Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Pažymėtina, kad dėl MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo analogiÅ¡koje situacijoje Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje Nr. A442-1984/2012 iÅ¡analizavęs iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes apie mokesčių mokėtojo (UAB „Mambo Taika“) patvirtintÄ nuolaidų programÄ , numačiusiÄ 50-90 proc. nuolaidų taikymÄ klientams, atsiskaitantiems tik grynaisiais pinigais, ir tokių nuolaidų netaikymÄ atsiskaitantiems banko kortelėmis, nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjos tikrintu laikotarpiu spausdintus nuolaidų kuponus, nuolaidų taikymÄ bendrai keliems skirtingiems užsakymams, klientams neiÅ¡duodant galutinių fiskalinių čekių ir pan., yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokių faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų visuma analizuojant bei vertinant jas laikantis procesinių taisyklių, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėja aptariamų 50 ir 90 proc. nuolaidų tikrinamu laikotarpiu faktiÅ¡kai netaikė.

Tai ne tik leidžia pripažinti, kad pareiÅ¡kėja ginčo laikotarpiu gavo daugiau pajamų nei apskaitė ir deklaravo, bet ir, atsižvelgiant į tai, jog apmokestinamųjų pajamų dydis yra tiesiogiai susijęs su mokestinės prievolės dydžiu, patvirtina, kad yra tenkinama viena iÅ¡ Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų – netinkamas pareigos apskaičiuoti mokesčius vykdymas, kuriÄ nurodė ir vietos mokesčių administratorius.Atliekant patikrinimÄ nustatytos aplinkybės, kad nuolaidos buvo taikomos keletÄ kartų per dienÄ , dažniausiai vienai ar kelioms kompiuteriniais kasos aparatais (toliau ir KKA) apskaitomoms fiskalinėms operacijoms darbo dienos viduryje ir pabaigoje, o KKA naudotojo „R-Keeper“ informacija nebuvo kaupiama (duomenys kaupiami tik už einamÄ jÄ dienÄ ), pagrindžia mokesčių administratoriaus iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja į apmokestinamÄ sias pajamas neįtraukė dalies pajamų, neigė Å¡ių pajamų gavimÄ , o tai lėmė, jog pareiÅ¡kėjos PVM prievolė Å¡ioje dalyje negalėjo bÅ«ti apskaičiuota įprastine PVM įstatyme numatyta tvarka.

Be to, pareiÅ¡kėja, kaip apmokestinamasis asmuo, iÅ¡ esmės nevykdė įstatyminės prievolės tvarkyti apskaitÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ jos duomenų bÅ«tų galima teisingai nustatyti Å¡io asmens prievoles, susijusias su PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 str. 1 d. (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja mokesčių administravimo proceso metu nepateikė objektyvių ir vertintinų vienareikÅ¡miai įrodymų apie nuolaidų kuponų egzistavimÄ iki 2009 m. liepos 15 d., kad nuolaidos (ar tariamos nuolaidos) buvo taikomos tik grynaisiais pinigais atsiskaitantiems klientams, kuriems fiskaliniuose čekiuose nebuvo apskaitoma grÄ Å¾a, nuolaidos fiksuojamos bendrai keliems skirtingiems užsakymams, klientams neiÅ¡duodant galutinių fiskalinių čekių, kuriuose atsispindėtų pritaikyta 50 ar 90 proc. nuolaida, kad iÅ¡ klientų paimti pinigai ne visais atvejais buvo apskaityti, pirkimo čekis neiÅ¡duodamas, o kasos operacijų atlikimo vietoje radus neapskaitytų lėšų, kad pareiÅ¡kėjos pritaikytos nuolaidos žymiai virÅ¡ijo kitų Vilniaus miste panaÅ¡iÄ veiklÄ vykdančių įmonių taikytus nuolaidų vidutinius dydžius (vidutinė nuolaida – 4,01 proc., pareiÅ¡kėjos taikytų nuolaidų vidurkis 2009-2010 metais – 31,15 proc.), remiantis anksčiau teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai taikė Taisyklių 4.1 punktÄ ir pareiÅ¡kėjai mokėtinus mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , t.y. mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai padidino pareiÅ¡kėjos apmokestinamÄ sias pajamas jo fiktyviai pritaikytų nuolaidų suma ir nustatė pareiÅ¡kėjos neapskaitytų pajamų dalį (1039955 Lt), nuo kurios papildomai apskaičiavo mokėtinÄ 213886 Lt PVM ir 78746 Lt PM bei su jais susijusias kitas sumas (delspinigius, baudas).

  Dėl teisės į PVM atskaitÄ Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėja į 32112 Lt PVM sumÄ pagal UAB „Ultrapramogos“ (nuo 2009-05-20 UAB „M. Foodmaster“) vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras įtraukė į PVM atskaitÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja turėjo galimybę žinoti, jog pagal UAB „Ultrapramogos“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras už įsigytas prekes PVM ankstesnėse tų prekių apyvartos stadijoje nebus sumokėtas į biudžetÄ , bet nepaisant to, atliko minėtas operacijas.

Tokiais veiksmais Bendrovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ir prisidėjo prie mokesčių nemokėjimo, o atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, reikalaujančias, kad įgyvendindami savo teises ir pareigas, mokesčių mokėtojai veiktų vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, neteko teisės atskaityti 32112 Lt pirkimo PVM.PareiÅ¡kėja nurodo, kad mokesčių administratorius Å¡iuo atveju neįrodė Bendrovės nesÄ Å¾iningumo, t.y. kad pareiÅ¡kėjos ir UAB „M.

Foodmaster“ sandorių vienintelis esminis tikslas buvo mokestinio pranaÅ¡umo įgijimas. PVM įstatymo 58 straipsnio, reglamentuojančio veiklas, kurioms skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali bÅ«ti atskaitomas, 1 dalyje nustatyta, kad  PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai Å¡io PVM mokėtojo veiklai:

1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui ir 2) prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už Å¡alies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas nebÅ«tų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų Å¡alies teritorijoje. Å i sÄ lyga netaikoma, jeigu už Europos SÄ jungos teritorijos ribų suteiktos draudimo ir (arba) Å¡io Ä®statymo 28 straipsnio 1–5 dalyse nurodytos finansinės paslaugos. PVM įstatymo 64 straipsnio nustatančio, reikalavimus dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitÄ , 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Turimoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Å¡i PVM suma turi bÅ«ti iÅ¡skirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad MAÄ® nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose nurodytos pirkimo PVM sumos negali bÅ«ti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad PVM sÄ skaita-faktÅ«ra atitinka visus Å¡iame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Bylos medžiaga leidžia spręsti, kad iÅ¡ mokesčių administravimo procedÅ«ros metu surinktų įrodymų mokesčių administratorius pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å«kinės operacijos buvo vykdomos tarp susijusių asmenų ir buvo vykdytos sÄ moningai.

Nustatyta, kad buvo vykdomi verslo perkėlimo į kitus tų pačių akcininkų naujai įsteigtus Å«kio subjektus (tarp jų: pareiÅ¡kėja, UAB „Mambo Taika“, UAB „Mambo Big“, UAB „Mambo Gabija“, UAB „Mambo Ozo“ ir kt., kurie tęsė UAB „M. Foodmaster“ vykdytÄ restoranų ir pagaminto valgio tiekimo veiklÄ ) veiksmai, pareiÅ¡kėja veiklÄ Ä—mė vykdyti tose pačiose patalpose, pas pareiÅ¡kėjÄ perėjo dirbti iki tol UAB „M. Foodmaster“ buvę darbuotojai, pareiÅ¡kėja perėmė UAB „M.

Fooodmaster“ iÅ¡siskolinimus tiekėjams, kurie gali užtikrinti veiklos tęstinumÄ , tačiau įsiskolinimo valstybės biudžetui nei pareiÅ¡kėja, nei kiti naujai įsteigti subjektai, priklausantys tai pačiai įmonių grupei, neperėmė. Komisija, įvertinusi mokesčių administratoriaus surinktus duomenis padarė teisingÄ , tinkamai teismų praktika pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl UAB „M. Foodmaster“ veiklos perkėlimo į naujai įsteigtÄ pareiÅ¡kėjÄ ir kitus anksčiau iÅ¡vardintus Å«kio subjektus, pareiÅ¡kėjai ir kitoms grupės įmonėms neperėmus UAB „M.

Foodmaster“ mokestinių įsipareigojimų valstybei ir už parduotas prekes tai pačiai veiklai vykdyti papildomai įgijus teisę į PVM atskaitÄ , tokiu bÅ«du tarp susijusių asmenų sudaryti sandoriai leido pareiÅ¡kėjai ir kitoms naujai įsteigtoms grupės įmonėms tęsti UAB „M. Foodmaster“ vykdytÄ veiklÄ , iÅ¡vengiant beveik 1 milijonÄ litų siekiančio valstybei mokėtino PVM. Komisija pagrįstai konstatavo, kad Å¡ios aplinkybės patvirtino, kad tarp susijusių asmenų sudarytais sandoriais pareiÅ¡kėja ir kiti su UAB „ M.

Foodmaster“ vykdytai veiklai naujai įsteigti Å«kio subjektai įgijo mokestinį pranaÅ¡umÄ (mokestinę naudÄ ) ir bÅ«tent Å¡is mokestinis pranaÅ¡umas buvo pagrindinis sandorių tarp susijusių asmenų tikslas.Pažymėtina, kad LVAT, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog centrinis mokesčių administratorius padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ginčo sandorių sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti), jog sumokėto pirkimo PVM pardavėjas (UAB „M.

Foodmaster“) į valstybės biudžetÄ nesumokės, bet vis tiek dalyvavo į mokesčių vengimÄ Ä¯trauktame sandoryje, todėl tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai eliminuoja jo, kaip apmokestinamojo asmens, teisę į ginčo pirkimo PVM atskaitÄ (LVAT 2013-02-19 nutartis Nr. A556-618/2013, 2013-02-21 nutartis Nr. A438-725/2013, 2012-11-12 nutartis Nr. A442-1984/2012).  Dėl baudų dydžioBe to, pareiÅ¡kėja nesutinka ir su mokesčių administratoriaus parinktu baudos dydžiu – 30 proc. iÅ¡raiÅ¡ka.

Nurodo, kad mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į baudas mažinančias aplinkybes, neturėjo pagrindo skirti tokios didelės baudos. PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotÄ mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ (padidino apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM sumÄ ), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma , kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetÄ PVM suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

Parinkdamas baudos dydį mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjos bendradarbiavimÄ su mokesčių administratoriumi pripažino lengvinančia aplinkybe, tačiau pagrįstai atsižvelgė ir į mokesčio mokėtojo padėtį sunkinančių aplinkybių visetÄ : pareiÅ¡kėjos kaltės formÄ , pažeidimu siektus tikslus, pažeidimų trukmę, padarytos žalos dydį, t.y. įvertinęs, kad pareiÅ¡kėja padarydama du pažeidimus siekė nesÄ Å¾iningai susigrÄ Å¾inti PVM atskaitÄ bei nuslėpti gautas pajamas, teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiÅ¡kėjai 30 proc. dydžio (artimo įstatyme nustatytam vidurkiui) baudÄ . MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Å io straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai nesutinkant tik su MAÄ® 70 straipsnio nuostatų taikymu jo atžvilgiu ir jo teisės į PVM atskaitÄ eliminavimu, spręstina, kad ginčo dėl mokesčių administratoriaus paskaičiuotų konkrečių sumų nėra.Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir teismo sprendime iÅ¡dėstytus argumentus bei vadovaujantis sprendime nurodytais teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika spręstina, kad Vilniaus AVMI 2012 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. (4.65)-256-136, VMI 2013 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 69-5 ir Komisijos 2013 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. S-49(7-36/2013) yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos nėra pagrindo (ABTÄ® 89 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „Bravaria Ozo“ skundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                             Margarita Stambrauskaitė                                                               Â