2023-03-08 Nr. AB-5226-3-61-3-04082-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1137-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04082-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) Centrinės pakomisės 2020 m. birželio 12 d. ekspertinį nutarimą, kurio pagrindu 2020 m. birželio 12 d. išduota Ekspertinio nutarimo pažyma Nr.118a/2020 (toliau – ir Ekspertinis nutarimas); 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenę atlikti pakartotinę pareiškėjo karinę medicinos ekspertizę.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2002 m. atlieka profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, jam reguliariai buvo atliekami privalomi sveikatos patikrinimai KMEK, kuri nuosekliai vertino pareiškėjo sveikatos būklę kaip tinkamą tarnybai. Pareiškėjas buvo pripažįstamas tinkamu tarnybai ne tik pagal sveikatos būklę, bet ir pagal fizinį pasirengimą. Tačiau 2020 m. birželio 12 d. KMEK priėmė Ekspertinį nutarimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjo sveikatos grupė yra (duomenys neskelbtini), todėl jis yra netinkamas tarnybai. Pareiškėjo tvirtinimu, Ekspertinis nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

2.2. Pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu tarnybai pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai) 94.1 punktą, t. y. jeigu nustatomos lyties ir šlapimo sistemos ligos, dėl kurių pasireiškia ryškus ar vidutiniškai ryškus funkcijos sutrikimas. Tokią išvadą KMEK priėmė nustačiusi, kad (duomenys neskelbtini).

2.3. Pareiškėjas pripažino, kad jam (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė buvo nustatyta paskutinės medicininės ekspertizės metu ir anksčiau ji nebuvo žinoma, todėl jis visada būdavo pripažįstamas tinkamu tarnybai. Tačiau, pareiškėjo teigimu, KMEK nepagrįstai ir nemotyvuotai šią aplinkybę kvalifikavo pagal Kriterijų 94.1 papunktį. Pareiškėjo manymu, minėtas papunktis taikomas tais atvejais, kai nustatoma visų aplinkybių visuma, t. y. lyties ir šlapimo sistemos liga ir jos sukeltos pasekmės: ryškus ar vidutiniškai ryškus funkcijos sutrikimas.

2.4. Pareiškėjas rėmėsi medicininiais dokumentais, kurie, jo teigimu, patvirtino, kad (duomenys neskelbtini). Tai buvo diagnozuota 2019 m. gruodžio mėn., atlikus kompiuterinę tomografiją. Gydytoja nefrologė 2020 m. liepos 15 d. nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių pareiškėjas manė, kad KMEK išvada, jog (duomenys neskelbtini), yra klaidinga. Kriterijų 94.1 papunktis negali būti aiškinamas plečiamai ir (duomenys neskelbtini). KMEK išvada, kad neišsivystęs organas neatlieka funkcijos, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2020 m. liepos 15 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) <...>“. Pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atliktą (duomenys neskelbtini) funkcijos įvertinimą (duomenys neskelbtini) išsivystymas lėmė tik šiek tiek sumažėjusią funkciją, kas atitinka Kriterijų 94.2 papunktyje naudojamą terminą „nežymus funkcijos sutrikimas“.

2.5. Tikslus ir motyvuotas lyties ir šlapimo sistemos ligos priskyrimas konkrečiam Kriterijų 94 punkto papunkčiui yra ypač svarbus ir esminis, nes nuo to priklauso išvada dėl tinkamumo tarnybai. (Duomenys neskelbtini) liga turėjo būti kvalifikuojama ne pagal Kriterijų 94.1 papunktį, o pagal Kriterijų 94.2 ar 94.3 papunkčius, o tai sudarytų pagrindą pripažinti pareiškėją tinkamu tarnybai.

2.6. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jis kreipėsi į KMEK, pateikdamas 2020 m. liepos 15 d. išrašą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų bei prašydamas atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, kadangi, pagal Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Ekspertizės nuostatai), 42 punktą, komisijos pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą. KMEK neinicijavo pakartotinės medicinos ekspertizės šiam aspektui ištirti ir patikrinti, todėl prašė panaikinti KMEK ekspertinį nutarimą ir įpareigoti KMEK iš naujo atlikti jo medicininę ekspertizę.

3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjo sveikatos būklė KMEK buvo nustatoma pagal Kriterijų 3 skiltį, kadangi jis turėjo profesinės karo tarnybos kario statusą. Lietuvos kariuomenė laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, kad jo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad Ekspertinis nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, kad nutarimas neatitinka pareiškėjo realios sveikatos būklės, kad nebuvo atliktas tinkamas ir objektyvus pareiškėjo sveikatos vertinimas.

4.2. Diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinta dviejų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistų. Dokumentų, paneigiančių (duomenys neskelbtini) diagnozę, pareiškėjas iki pat KMEK pabaigos, t. y. iki 2020 m. birželio 11 d., nepateikė.

4.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-876 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 140:2019 „Gydytojas urologas“ nurodyta platesnės apimties specializacija nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-1048 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 50:2021 „Gydytojas nefrologas“ nurodyta specializacijos apimtis nesumažina gydytojo urologo kompetencijos nustatyti diagnozę „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo urologo konsultacijos 2019 m. gruodžio 3 d. išraše yra įvertinti atliktų tyrimų duomenys, nurodyta nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“. Savarankiškai nustatyti šią diagnozę gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją, yra pakankamai kompetentingas. Šios konsultacijos išraše įrašyta, kad siuntimo pas gydytoją nefrologą tikslas yra (duomenys neskelbtini), jos reikšmingumą ir prognozę, o ne patvirtinti, patikslinti ar paneigti „(duomenys neskelbtini)“ diagnozę. Todėl atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas urologas buvo nekompetentingas ar netiksliai nustatė diagnozę.

4.4. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad Kriterijų 94 punktas priklauso Kriterijų IX skyriui „Chirurginės ligos“, teigė, kad šiame skyriuje išvardytus sveikatos sutrikimus KMEK metu vertino gydytojas chirurgas. Kriterijų 94.1 papunktyje nurodytos būklės vertinimui buvo reikšminga būtent gydytojo urologo 2019 m. gruodžio 3 d. pateikta konsultacijos diagnozė, nes jis konstatavo (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini), matomą kompiuterinės tomografijos, atliktos 2019 m. gruodžio 2 d., metu. Gydytojas urologas dėsningai nukreipė pacientą konsultacijai gydytojui nefrologui dėl (duomenys neskelbtini) tikslinimo. Nefrologas 2019 m. gruodžio 11 d. patvirtino tą pačią būklę – (duomenys neskelbtini) ir įvertino, kad (duomenys neskelbtini). Pagal Kriterijų I skyrių „Vidaus ligos“ (duomenys neskelbtini) KMEK metu vertina vidaus ligų gydytojas. Įvertinus nefrologo konsultacijos išvadą, vadovaudamasis Kriterijais, vidaus ligų gydytojas, priėmė ekspertinę išvadą – tinkamas. KMEK chirurgas, priimdamas ekspertinę išvadą, savo sprendimą pagrindė pirmiausiai urologo konsultacija, o nefrologo konsultacija paantrino diagnozuotai (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) vertinimas KMEK metu nepriklauso chirurgo kompetencijai. (duomenys neskelbtini) diagnozė, t. y., kai nustatoma, kad (duomenys neskelbtini), nustatyta 2019 m. gruodžio 11 d. gydytojos konsultacijos metu.

4.5. Diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ neturi tikslaus (duomenys neskelbtini) kodo, todėl buvo pritaikytas artimas sisteminei klasifikacijai kodas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, o medicininiuose dokumentuose buvo įrašyta tiksli diagnozė „(duomenys neskelbtini)“. Jei prie (duomenys neskelbtini) kodo esantis įrašas tiksliai neatitinka diagnozės aprašymo, tai medicininėje praktikoje vertinamas diagnozės aprašymas, o ne (duomenys neskelbtini) kodas.

4.6. Po KMEK Ekspertinio nutarimo priėmimo KMEK iš pareiškėjo gavo el. laišką su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos nefrologės 2020 m. liepos 15 d. konsultacijos išrašu, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Dokumente nepateikta jokių naujai atliktų tyrimų išvadų, pagal kurias KMEK būtų galima paneigti (duomenys neskelbtini) diagnozę. Konsultacijos apraše pateiktas tas pats 2019 m. gruodžio 2 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo aprašas, kuriame, priešingai nei ankstesniame gydytojos išraše, jau nebepateiktas faktas, kad galbūt (duomenys neskelbtini), kas buvo pateikta ankščiau pristatytuose tos pačios gydytojos nefrologės ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo urologo konsultacijos išrašuose, vertinant tuos pačius kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatus. Atsakovo teigimu, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2020 m. liepos 15 d. medicinos dokumentų išraše gydytoja nefrologė nurodė diagnozę: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) neatlikusi jokių laboratorinių, instrumentinių ir kitų tyrimų. Medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, kurie paaiškintų tokios diagnozės pakeitimo pagrįstumą. Be to, lyginant 2019 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. liepos 15 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos nefrologės konsultacijų išrašus ir jame esančius įrašus „2019-12-02 kompiuterinės tomografijos duomenys“ yra esminis, galbūt sąmoningai įrašytas neatitikimas. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos nefrologės 2019 m. gruodžio 11 d. konsultacijų išraše nurodoma: „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos nefrologės 2020 m. liepos 15 d. konsultacijų išraše nurodoma: „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jau nėra įrašo, kad šio tyrimo metu konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), kas yra esminis faktas nustatant (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) diagnozę.

4.7. Iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų nebuvo gauta papildomos informacijos apie asmens sveikatos būklę, kuriam karinė medicinos ekspertizė jau yra atlikta ir nauja informacija gali turėti įtakos asmens tinkamumui tarnybai nustatyti, todėl negalėjo ir negali atsirasti teisinis pagrindas pakartotinai vertinti pareiškėjo sveikatos būklę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjo sveikatos būklė dėl tinkamumo tęsti profesinę karo tarnybą KMEK buvo įvertinta 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 12 d. buvo priimtas KMEK Ekspertinis nutarimas, kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamas tarnybai pagal Kriterijų 3 skiltį.

6.2. KMEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“, ir remdamasi KMEK Ekspertiniu nutarimu, 2020 m. birželio 12 d. priėmė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 118a/2020, kuria patvirtino, kad pareiškėjas pripažintas netinkamas tarnybai pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos grupę.

7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Ekspertizės nuostatų ir Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 (toliau – ir Metodika), nuostatomis, pažymėjo, kad Ekspertinė išvada – tai komisijos gydytojo specialisto, šeimos gydytojo ar Karinės gydytojų konsultacinės komisijos išvada, pateikta atlikus tiriamo asmens sveikatos būklės karinę medicinos ekspertizę.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjo netinkamumą tarnybai pagal Kriterijų 3 skiltį lėmė vieno iš komisijos gydytojų išvada, jog pareiškėjas dėl jam nustatytos diagnozės pagal (duomenys neskelbtini) kodą (duomenys neskelbtini) netinkamas tarnybai. Ekspertinių išvadų lentelės 3 punkte nurodyta, jog ši išvada pagrįsta Kriterijų 94.1 papunkčiu. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini).

9. Įvertinęs byloje pateiktus medicininius dokumentus pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad KMEK pagrįstai pareiškėjo sveikatos būklę vertino pagal Kriterijų 94.1 papunktį ir pripažino jį pagal Kriterijų trečią skiltį netinkamu tarnybai, nustatant (duomenys neskelbtini) sveikatos grupę. Kitokios išvados gydytojas pagal turimus dokumentus daryti negalėjo. Nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos būklės įvertinimas buvo atliktas pagal Kriterijų 3 skiltį. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pareiškėjas nesutiko su jo sveikatos būklės įvertinimu pagal Kriterijų 94.1 papunktį, kas ir sąlygojo pakomisės gydytojo išvadą „Netinkamas“.

10. Pareiškėjas nesutikimą su jo sveikatos būklės įvertinimu pagal Kriterijų 94.1 papunktį grindė VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išrašu / siuntimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui siuntimas į KMEK buvo išduotas 2020 m. kovo 16 d. Pareiškėjo sveikatos vertinimas KMEK atliktas 2020 m. birželio 11 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo urologo ir gydytojos nefrologės konsultacijų metu pareiškėjui nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) iki KMEK pareiškėjo sveikatos vertinimo ir Ekspertinio nutarimo priėmimo, medicininiais dokumentais ar kitais tyrimais paneigta nebuvo. Remiantis bylos duomenimis, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išrašą / siuntimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas KMEK pateikė po jo sveikatos būklės įvertinimo KMEK ir Ekspertinio nutarimo priėmimo. Todėl teismas, nagrinėdamas Ekspertinio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išraše / siuntime nurodytų duomenų nevertino.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. MS-1234 (1.13) pakartotinę medicinos ekspertizę inicijuoti atsisakė. Teismas pažymėjo, kad šalys pripažįsta, jog dėl šio sprendimo teisme vyksta ginčas. Todėl teismas, nagrinėdamas Ekspertinio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išraše / siuntime nurodytų duomenų nevertino.

12. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad KMEK, priimdama Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Ekspertinis nutarimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, teismo manymu, yra nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Pareiškėjas nesutikimą su KMEK Ekspertiniu nutarimu grindė ne tik VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išrašu / siuntimu. Pareiškėjas nuosekliai teigė, kad ir ankstesniuose medicininiuose dokumentuose, kuriais remiantis sprendimą priėmė KMEK, esanti informacija sudarė pagrindą abejoti diagnoze, todėl KMEK turėjo pašalinti šiuos duomenų netikslumus ir sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai priimti tik remiantis duomenimis, kurie nekelia abejonių. Tuo tarpu VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išrašas / siuntimas į bylą buvo pateiktas tik todėl, kad jame užfiksuota informacija patvirtino pareiškėjo teiginius, jog medicininiuose dokumentuose, kuriais remiantis KMEK priėmė sprendimą, buvusios abejonės dėl diagnozės netikslumo pasitvirtino. Tinkamai atliekant karinę medicinos ekspertizę būtent KMEK turėjo pareigą surinkti visą reikiamą informaciją pareiškėjo sveikatos būklei įvertinti ir ta informacija, kuri fiksuota VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išraše / siuntime turėjo būti nustatyta ir patikslinta ne pareiškėjo, o būtent KMEK iniciatyva.

14.2. Teismas sprendime konstatavo ir tai atsiliepime nurodė atsakovas, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas, vadovaujantis Kriterijų 94.1 papunkčiu, KMEK pripažintas netinkamu pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos grupę, remiantis dviem dokumentais: 1) 2019 m. gruodžio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo urologo konsultacijos išrašu; 2) 2019 m. gruodžio 9 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos nefrologės konsultacijos išrašu. Tačiau šiuose medicininiuose dokumentuose diagnozės Sisteminio ligų sąrašo kodai skiriasi – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kodu žymima „(duomenys neskelbtini)“. (Duomenys neskelbiami). Gydytojos nefrologės konsultacijos išraše jau nurodoma kardinaliai priešinga diagnozė – (duomenys neskelbiami), kuria žymima (duomenys neskelbiami), o ne (duomenys neskelbiami). Taigi, ši gydytoja, pas kurią patikslinti diagnozės pareiškėją siuntė būtent gydytojas urologas nustatė kitokią diagnozę, nei buvo nustatęs pareiškėją siuntęs gydytojas urologas. Todėl KMEK sprendimą dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai priėmė remdamasi šiais dviem dokumentais, kurie numato kardinaliai priešingas diagnozes. Pagal 2019 m. gruodžio 3 d. gydytojo urologo nustatytą diagnozę būtų pagrindas pripažinti pareiškėją netinkamu tarnybai pagal Kriterijų 94.1 punktą, tačiau pagal 2019 m. gruodžio 11 d. gydytojos nefrologės nustatytą diagnozę tokio sprendimo KMEK priimti negalėtų. Nepaisant to, KMEK nenurodė, kodėl nutarė remtis būtent minėta diagnoze. KMEK sprendimas turėjo būti priimamas tik visiškai pašalinus bet kokias abejones dėl vienos ar kitos diagnozės pagrįstumo. Be to, KMEK neneigia, kad neatliko jokių tyrimų šiuo aspektu. Prieštaringa informacija buvo ir dokumentuose, kuriais KMEK rėmėsi priimdama sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai – net 2019 m. gruodžio 11 d. konsultacijos išraše klinikinė diagnozė nesutapo su pagrindine diagnoze.

14.3. Pagal Kriterijų 94.1 punktą turi būti nustatyta abiejų aplinkybių visuma: liga ir jos sukeltas funkcijos sutrikimo laipsnis. Nėra ginčo, kad KMEK pareiškėjo būklę pagal Kriterijų 94.1 punktą kvalifikavo nusprendusi, kad pareiškėjui „(duomenys neskelbtini) (nepriklausomai nuo (duomenys neskelbtini)), net jei (duomenys neskelbtini)“, todėl nustatyta diagnozė pareiškėjui yra esminė. Pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atliktą (duomenys neskelbtini) įvertinimą, (duomenys neskelbtini). Todėl nustačius diagnozę „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas būtų pripažintas tinkamu tarnybai. Atsakovas net neneigė aplinkybės, kad, gavęs du dokumentus, iš kurių viename pateiktos net dvi viena kitai prieštaraujančios diagnozės, nesiėmė jokių veiksmų šioms abejonėms pašalinti.

14.4. Be to, KMEK turėjo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių pareiškėjas buvo siunčiamas konsultacijai pas gydytoją nefrologę, kurios 2019 m. gruodžio 11 d. konsultacijos išrašu, kaip nurodo atsakovas, KMEK taip pat rėmėsi. Nefrologas, priešingai nei urologas, dirba išimtinai vien tik su inkstų ligomis ir specializuojasi tik šioje konkrečioje srityje, tuo tarpu urologo praktika yra platesnės apimties. Todėl 2019 m. gruodžio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas urologas konsultacijos išraše prie rekomendacijų nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad urologo konsultacijų išraše pateikta diagnozė (duomenys neskelbtini) buvo preliminari diagnozė, kuriai patikslinti urologas rekomendavo kreiptis į nefrologą, kaip būtent šios srities specialistą. Nors KMEK ir nurodė, kad rėmėsi minėtų dviejų gydytojų konsultacijų išrašais, tačiau šių gydytojų išvadas interpretavo savo nuožiūra – atsakovas atsiliepime teigė, kad jis pats nusprendė, kad diagnozę parašiusi gydytoja nefrologė iš tiesų turėjo omenyje (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), nepaisant to, ką šis kodas žymi pagal (duomenys neskelbtini). Tokiu būdų KMEK ekspertinį nutarimą priėmė nepagrįstai, nesant neabejotino pagrindo taikyti Kriterijų 94.1 punktą.

14.5. Kad atsakovo atliktas 2019 m. gruodžio 11 d. konsultacijos išraše nurodytos diagnozės interpretavimas buvo klaidingas patvirtino ir vėliau tos pačios gydytojos surašytas kitos konsultacijos išrašas. Jau po KMEK ekspertizės atlikimo pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. šeimos gydytojo siuntimu buvo siunčiamas nefrologo konsultacijai. Pareiškėjas ir vėl kreipsi į tą pačią gydytoją nefrologę. Atlikusi konsultaciją, 2020 m. liepos 15 d. medicinos dokumentų išraše gydytoja nefrologė nurodė diagnozę: (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini). Taip pat išraše nurodė, kad pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, gydytoja nefrologė, kurios 2019 m. gruodžio 11 d. konsultacijos išrašu rėmėsi KMEK, 2020 m. liepos 15 d. konsultacijos išraše pateikė diagnozę – (duomenys neskelbtini). Šiame 2020 m. liepos 15 d. konsultacijos išraše ta pati gydytoja nefrologė ne tik kad nebenurodė diagnozės – (duomenys neskelbtini), tačiau aiškiai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu gydytoja nefrologė pašalino bet kokias galimybės laisvai interpretuoti jos nustatytą diagnozę. Nors šis medicinos dokumentų išrašas priimtas jau po KMEK ekspertinio nutarimo priėmimo, tačiau jo turinys patvirtina, kad KMEK nepagrįstai laisvai interpretavo šios gydytojos ankstesnį 2019 m. gruodžio 11 d. išrašą.

15. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

16.1. Karinės medicininės ekspertizės metu KMEK specialistai pacientų/sveikatą besitikrinančių asmenų pristatytuose medicininiuose dokumentuose vertina ne tik įrašytą (duomenys neskelbtini) kodą, nustatytą diagnozę, bet ir atliktus tyrimus bei nustatytos diagnozės pagrįstumą. Jei KMEK kyla abejonių dėl medicininiuose dokumentuose pateiktų duomenų tikslumo, diagnozės pagrįstumo, ištyrimo išsamumo ar randa prieštaringus duomenis, tiriamasis asmuo motyvuotai ir pagrįstai siunčiamas pakartotiniam ar detalesniam ištyrimui, kitų specialistų konsultacijoms ir, gavus naujus duomenis, atliekamas pakartotinis vertinimas. Pagal VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojo urologo ir gydytojos nefrologės konsultacijų metu nustatytą diagnozę „(duomenys neskelbtini)“, tiriamasis 2020 m. birželio 11 d. KMEK pripažintas netinkamu pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą „(duomenys neskelbtini)“ sveikatos grupę. Pareiškėjas KMEK pirmininko kabinete 2020 m. birželio 11 d. supažindintas pasirašytinai su medicinine išvada ir apskundimo tvarka, pažymėdamas, kad ekspertinio nutarimo pažymos kopiją atsiims institucijoje, išdavusioje siuntimą. Diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinta dviejų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistų. Dokumentų, paneigiančių (duomenys neskelbtini) diagnozę, pareiškėjas iki pat KMEK pabaigos 2020 m. birželio 11 d. nepateikė. Priimant galutinę išvadą dėl apelianto tinkamumo tęsti profesinę karo tarnybą KMEK vertino apelianto pateiktus medicininius išrašus, abejoti klinikine diagnoze „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pagrįstumu KMEK nebuvo pagrindo. Teiginys, kad pristatytuose dokumentuose pateiktos dvi prieštaringos diagnozės, yra neteisingas, kadangi dokumentuose yra įrašyta tik viena tiksli klinikinė diagnozė – „(duomenys neskelbtini)“, sutampanti abejuose pateiktuose konsultacijų aprašuose.

16.2. 2019 m. gruodžio 3 d. gydytojo urologo konsultacijos išraše yra įvertinti atliktų tyrimų duomenys, nurodyta nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“. Savarankiškai nustatyti šią diagnozę gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka, įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją, yra pakankamai kompetentingas. Šios konsultacijos išraše yra įrašyta, kad siuntimo pas gydytoją nefrologą tikslas yra (duomenys neskelbtini), o ne patvirtinti, patikslinti ar paneigti „(duomenys neskelbtini)“ diagnozę.

16.3. Australijos modifikacija (TLK-10-AM) yra tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija. Šios klasifikacijos kodas neatspindi tikros diagnozės, o tik diagnozės vietą klasifikacinėje statistinėje sistemoje. Tiksliai klinikinei diagnozei pritaikomas artimiausias kodas, o ne kodui pritaikoma diagnozė. Tokiu atveju gydytojas medicininiuose dokumentuose po Australijos modifikacijos kodu įrašo tikslią klinikinę diagnozę. Šiuo konkrečiu atveju diagnozė „(duomenys neskelbtini)“ neturi tikslaus Australijos modifikacijos kodo, todėl buvo pritaikytas, gydytojos nefrologės nuomone, artimas sisteminei statistinei klasifikacijai kodas (duomenys neskelbtini), o medicininiuose dokumentuose buvo įrašyta tiksli klinikinė diagnozė „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šios klasifikacijos kodų aprašai atspindi tik statistinę konkretaus sveikatos sutrikimo vietą statistinėje ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje, o ne tikslią klinikinę diagnozę. Atsakovas teigia, kad, galbūt, gydytoja nefrologė netinkamai parinko statistinį kodą. Esant klinikinei diagnozei „(duomenys neskelbtini)“ artimesnis statistinis kodas turėjo būti (duomenys neskelbtini), bet tai nepakeičia klinikinės diagnozės „(duomenys neskelbtini)“. Skirtingi kodai dokumentuose parodo, kad du skirtingos profesinės kvalifikacijos gydytojai tai pačiai klinikinei diagnozei „(duomenys neskelbtini)“ priskyrė skirtingas vietas Australijos modifikacijos tarptautinėje statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje, bet nepaneigia jų nustatytos klinikinės diagnozės.

16.4. (Duomenys neskelbtini).

16.5. 2019 m. gruodžio 3 d. gydytojo urologo konsultacijos ir 2019 m. gruodžio 11 d. gydytojos nefrologės konsultacijos išrašuose esanti informacija, t. y. klinikinė diagnozė, tyrimų rezultatai sutampa abejuose dokumentuose bei neprieštarauja vieni kitiems ir nesudaro pagrindo skirtingai interpretacijai. Sisteminio ligų sąrašo (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) skirtingi kodai parodo, kad du skirtingos profesinės kvalifikacijos gydytojai tą pačiai klinikinei diagnozei priskyrė skirtingas vietas Australijos modifikacijos (tarptautinėje statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje), bet nepaneigia jų nustatytos tos pačios klinikinės diagnozės. Konsultacijos išrašuose esanti informacija, t. y. klinikinė diagnozė, tyrimų rezultatai, sutampa abejuose dokumentuose ir nesudaro pagrindo skirtingai interpretacijai ar skirtingam šių dokumentų patikimumui. KMEK nenustatė prieštaringų duomenų, kurie turėtų įtakos specialistės nustatytos klinikinės diagnozes „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstumui ar darytų prielaidą nepasitikėti specialistės kompetencija. Toks pat sprendimas buvo priimtas ir išanalizavus gydytojo urologo konsultacijos išrašą. Abiejų konsultacijų duomenys sutapo, klinikinė diagnozė nustatyta pagrįstai. Savo ruožtu KMEK chirurgas, priimdamas ekspertinę išvadą, savo sprendimą pagrindė pirmiausiai urologo, o nefrologo konsultacija paantrino diagnozuotai (duomenys neskelbtini).

16.6. Argumentas, kad nefrologas, priešingai nei urologas, dirba išimtinai vien tik su inkstų ligomis ir specializuojasi tik šioje konkrečioje srityje, tuo tarpu urologo praktika yra platesnės apimties, ir todėl gydytojas urologas nėra kompetentingas nustatyti diagnozę „(duomenys neskelbtini)“, yra nepagrįstas. Savarankiškai nustatyti aktualią diagnozę gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka, įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją, yra pakankamai kompetentingas. 2019 m. gruodžio 3 d. gydytojo urologo konsultacijos išraše įrašyta, kad siuntimo tikslas yra (duomenys neskelbtini). Tai parodo, kad gydytojas urologas nustatė klinikinę, o ne preliminarią, diagnozę ir ja neabejoja. Jei gydytojui urologui būtų buvę abejonių dėl jo nustatytos klinikinės diagnozės „(duomenys neskelbtini)“, tai siuntime gydytojui nefrologui būtų nurodyta, kad tikslas yra ne tik įvertinti (duomenys neskelbtini), jo reikšmingumą ir prognozę, bet ir patvirtinti ar paneigti jo nustatytą diagnozę „(duomenys neskelbtini)“. Tokios informacijos, kad gydytojas urologas abejoja savo nustatyta klinikine diagnoze „(duomenys neskelbtini)“, pateiktuose dokumentuose nėra. Teiginys, kad gydytojas urologas nustatė ne klinikinę, o preliminarią diagnozę „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstas. Be to, gydytoja nefrologė, įvertinusi gydytojo urologo nustatytos klinikinės diagnozės pagrįstumą, jai pritarė, tai patvirtindama įrašant tą pačią klinikinę diagnozę į medicininius dokumentus.

16.7. (Duomenys neskelbtini).

16.8. KMEK dirbantys gydytojai – specialistai, atlikdami pareiškėjo medicininę ekspertizę, vertino pateiktų dokumentų duomenis, o priimtas Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, nepaliekant vietos laisvoms dviprasmėms interpretacijoms.

17. Lietuvos kariuomenė 2023 m. sausio 19 d. raštu „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ pateikė informaciją dėl A. K. 2020 m. rugpjūčio 20 d. prašymo dėl pakartotinės medicinos ekspertizės skyrimo nagrinėjimo eigą.

18. Pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl papildomai į bylą pateiktų duomenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės 2020 m. birželio 12 d. ekspertinio nutarimo, kurio pagrindu 2020 m. birželio 12 d. išduota Ekspertinio nutarimo pažyma Nr.118a/2020, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais.

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 532 redakcija; toliau – ir Ekspertizės nuostatai).

23. Ekspertizės nuostatų 22 punkte nustatyta, kad medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis sveikatos būklės įvertinimo metodika ir tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijais (toliau – Kriterijai), patvirtintais krašto apsaugos ministro, suderinus su sveikatos apsaugos ministru.

24. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Karinės medicinos ekspertizės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“, 22 punktu, 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 „Dėl tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų ir sveikatos būklės įvertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Kriterijai) ir Sveikatos būklės įvertinimo metodiką (toliau – ir Metodika).

25. Kaip matyti iš Ekspertinio nutarimo, pareiškėjo netinkamumą tarnybai pagal Kriterijų 3 skiltį lėmė vieno iš komisijos gydytojų išvada, jog pareiškėjas dėl jam nustatytos diagnozės pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) netinkamas tarnybai. Ekspertinių išvadų lentelės 3 punkte nurodyta, jog ši išvada pagrįsta Kriterijų 94.1 papunkčiu.

26. (Duomenys neskelbtini).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su ekspertinės išvados dalimi, kurioje jo sveikatos būklė pripažinta atitinkanti Kriterijų 94.1 papunktį.

28. Pareiškėjas nesutikimą su jo sveikatos būklės įvertinimu pagal Kriterijų 94.1 papunktį grindžia (duomenys neskelbtini).

29. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ginčo teisinį reguliavimą, tačiau nagrinėdamas nevertino ir nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų ir nevertino VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2020 m. liepos 15 d. išrašo / siuntimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad prieštaravimai dėl pareiškėjo diagnozės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti, t. y. nebuvo įvertintos visos bylos aplinkybės.

30. Administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017).

31. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertinis vertinimas neatima galimybės iš asmens duomenis apie savo sveikatos būklę įrodinėti, paneigiant KMEK išvados pagrįstumą ir kitais įrodymais, remiantis bendromis įrodinėjimo taisyklėmis. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti KMEK ekspertinius sprendimus teisme. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1800-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1029-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-736-552/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4135-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr.A-521-492/2017).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad medicininių ekspertinių komisijų priimamas ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku <...> dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. <...> KMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). Sprendžiant dėl asmens galimybės ginčyti priimtus ekspertinius sprendimus, pažymėtina, kad dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose. Tokiose bylose ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

33. Teisėjų kolegija šiame kontekste pabrėžia, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

34. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019, kt.).

35. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina pašalinti prieštaravimus, kurie yra kilę iš medicininių dokumentų, reikalaujančių specialių žinių medicinos srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Ekspertizės nuostatų 42 punktą KMEK pirmininkas, gavęs iš sveikatos priežiūros ar kitų įstaigų papildomos informacijos apie asmens, kuriam atlikta medicinos ekspertizė, sveikatos būklę (kai ši informacija gali turėti įtakos nustatant asmens tinkamumą tarnybai), privalo inicijuoti pakartotinę medicinos ekspertizę, įvertinti gautą naują informaciją ir priimti naują ekspertinį nutarimą. Šią aplinkybę teismas turi išsiaiškinti, siekiant nustatyti ar nebuvo pažeistas nurodytas Ekspertizės nuostatų punktas.

36. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą pareiškėjas jau gynė savo pažeistas teises tame pačiame teisme, dėl atsakovo atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę. Pastaroji byla pirmosios instancijos teisme buvo gauta anksčiau nei ši ginčo byla. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas abiejose bylose buvo kilęs tuo pačiu pagrindu.

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą byloje Nr. eA-721-525/2022 pasisakė, kad Tarnybos priimtas Sprendimas nėra detaliai ir aiškiai motyvuotas. Šiuo atveju ginčijamas Sprendimas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies (ginčui aktualios redakcijos 10 str. 5 d.) normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nurodytas teisinis pagrindas (Nuostatų 42 p.) nėra susietas su faktinėmis aplinkybėmis, nenurodyti motyvai, kodėl, įvertinus pareiškėjo pateiktus papildomus medicininius dokumentus, Komisijos sprendimas liks nepakitęs. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarė išvadą, jog Tarnybos priimtas Sprendimas buvo pagrįstai ir teisėtai panaikintas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo.

38. Pagal atsakovo 2023 m. sausio 19 d. pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-525/2022 pareiškėjo prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo 2023 m. sausio 10 d. sprendimu buvo netenkintas. Pagal LITEKO sistemos duomenis pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl šio atsakovo sprendimo. Skundas pirmosios instancijos teisme priimtas (administracinės bylos Nr. eI3-4239-426/2023). Teismo procesas turi būti ekonomiškas ir kiek įmanoma optimalesnis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti abiejų ginčų sąsajumą, bei siekdamas išvengti prieštaravimų turėtų svarstyti klausimą dėl bylų sujungimo.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad siekiant visapusiškai išsiaiškinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, t. y. ar pagal byloje esančius pateiktus medicininius dokumentus atsakovas tinkamai pritaikė Kriterijų 94.1 papunktį, šios aplinkybės ištyrimui būtinos specialios žinios, t. y teismas turėtų pasitelkti specialistą – ekspertą, kuris galėtų pasisakyti dėl svarbių tyrimui aplinkybių. Tik surinktų papildomų duomenų pagrindu bus galima daryti pagrįstą išvadą dėl skundžiamo Ekspertinio nutarimo teisėtumo bei užtikrinti teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo pareikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas šiuo atveju negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją.

42. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

43. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

44. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra priimamas galutinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą patenkina iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė