643b0657-b8af-434e-8c53-e537d7f2ae8f · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-43-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00252-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų M. K. (M. K.) ir A. S. (A. S.) atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ribotos atsakomybės bendrovės „Radico“ (??? ??? „??????“) ieÅ¡kinį atsakovams M.

K., A. S., Profit World Ltd. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo restruktÅ«rizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Specialus montažas – NTP“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. K., A. S. ir Profit World Ltd. 357 253,63 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra trečiojo asmens RUAB „Specialus montažas – NTP“ kreditorius, įtrauktas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

IeÅ¡kovas mano, kad trečiasis asmuo yra valdomas piktnaudžiaujant įgaliojimais, pažeidžiant restruktÅ«rizavimo planÄ ir sÄ moningai menkinant trečiojo asmens galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl ieÅ¡kovas reikalauja tiesioginės trečiojo asmens akcininkų A. S., Profit World ltd bei akcininko ir direktoriaus M. K. atsakomybės.IeÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 357 253,63 Eur sumai areÅ¡tuoti atsakovams M. K., A.

S., Profit World Ltd. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, uždraudžiant šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o Å¡io turto ir/ar turtinių teisių nepakakus, areÅ¡tuoti ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba/ir trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieÅ¡kovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Panevėžio apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino – areÅ¡tavo 357 253,63 Eur sumai atsakovams M. K., A. S., Profit World Ltd. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždrausdamas areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o turto neturint ar nepakankant iÅ¡ieÅ¡kojimui užtikrinti, ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sÄ skaitose, nustatydamas, kad atsakovams leidžiama areÅ¡tuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieÅ¡kovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad du atsakovai yra fiziniai asmenys, o trečiasis – Profit World Ltd.

Jungtinės Karalystės Ä®monių registre (UK Companies House) pažymėtas kaip „dormant“, t. y. nevykdantis veiklos, jo įstatinis kapitalas – 1 000 GBP, sprendė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė visiems trims atsakovams, o tai, pasak teismo, leidžia daryti prielaidÄ , kad teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atsakovai M.

K. ir A. S. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės; įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti 3 358,84 Eur dydžio užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ motyvavo tuo, kad yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, o didelė ieÅ¡kinio suma kelia grėsmę, kad galimas teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Nei vienas iÅ¡ Å¡ių argumentų patys savaime be objektyvių duomenų neįrodo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nesant byloje įrodymų, jog atsakovas slepia turtÄ ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtÄ kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ teismo sprendimo įvykdymÄ , argumentai dėl atsakovo galimo vengimo vykdyti bÅ«simÄ teismo sprendimÄ , atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013; 2014-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-296/2014).

Vien tik ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties ieÅ¡kovo valios. Didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties tikrai nepagerintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012; 2013-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013; 2013-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013).

IÅ¡ antstolio sudarytų turto aprašų matyti, kad atsakovai turi pakankamai turto, kad bÅ«tų įvykdytas galimai jiems nepalankus teismo sprendimas. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, nes nesÄ Å¾iningas atsakovų elgesys yra įrodinėjimo dalykas byloje, dėl kurio teismas pasisakys iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidÄ , kad atsakovai ėmėsi ar ateityje galėtų imtis kokių nors veiksmų, siekdami nuslėpti ar perleisti savo turtÄ ir (ar) galinčių apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ Ä¯vykdyti galimai jiems nepalankų teismo sprendimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad atsakovai vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, ir teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta (CPK 144 str. 1 d., 178 str.).2. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį bei praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pats restruktÅ«rizavimo bylos trečiajam asmeniui iÅ¡kėlimas dar nereiÅ¡kia, kad trečiasis asmuo RUAB „Specialus montažas – NTP“ vengia vykdyti savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui ar kad jis nepadengs ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo, pareikÅ¡to restruktÅ«rizavimo byloje.

IeÅ¡kovas savo, kaip kreditoriaus restruktÅ«rizavimo byloje, kreditorinį reikalavimÄ mėgina patenkinti iÅ¡kreipdamas įmonės restruktÅ«rizavimo proceso esmę, apeidamas Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme ir RUAB „Specialus montažas – NTP“ 2015 m. birželio mėn. restruktÅ«rizavimo plano projekte nustatytÄ visų įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkÄ . Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 2 dalį akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, iÅ¡skyrus įsipareigojimÄ nustatyta tvarka apmokėti visas pasiraÅ¡ytas akcijas emisijos kaina.

Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens dalyvis neatsako už juridinio asmens prievoles, iÅ¡skyrus atvejį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.). Tačiau iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nėra aiÅ¡ku, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė kiekvieno iÅ¡ atsakovų nesÄ Å¾iningi veiksmai, kaip jie konkrečiai turėjo įtakos ieÅ¡kinyje nurodytų sandorių sudarymui, ir kokias pozityvias teisės aktų nustatytas pareigas jie, kaip įmonės akcininkai, pažeidė.

Todėl darytina išvada, kad ieškovo argumentai dėl ieškinio prima facie pagrįstumo yra nepagrįsti.3. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovams leidžiama areštuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieškovu, taip pat mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį. Du iš atsakovų yra fiziniai asmenys ir jie iš gaunamo darbo užmokesčio patys nemoka mokesčių valstybei, socialinio draudimo įmokų ir patys sau nemoka darbo užmokesčio.

IÅ¡ Å¡ios teismo nutarties formuluotės nėra aiÅ¡ku, ar atsakovams leidžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, gautomis iÅ¡ darbo užmokesčio. Vadovaujantis teisingumo principu, atsakovų fizinių asmenų gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartis bet kokiu atveju turėtų bÅ«ti jiems paliekamas bÅ«tiniesiems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Atsakovas M. K. turi nepilnamečių vaikų, kuriuos iÅ¡laiko iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio. IeÅ¡kovas RAB „Radico“ praÅ¡o atsakovų atskirÄ jį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. Atsakovai nepagrįstai susiaurina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atvejus iki jų nurodytų – t. y. iki atsakovų galimo turto slėpimo ar veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti teismo sprendimo vykdymo. Atskirajame skunde ignoruojama aplinkybė, kad pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles, teismas turi vertinti ginčo sumos dydį kiekvieno konkretaus atvejo kontekste. Turimo turto (nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, transporto priemonių) realizavimas – konvertavimas į pinigus – savaime yra sudėtingas procesas, be to, dažnu atveju priklausantis ir nuo rinkos sÄ lygų konkrečiu metu.

BÅ«tent dėl to realizuojant turtÄ dažnu atveju yra gaunama ne nekilnojamojo turto vertinimo ar vertybinių popierių nominali vertė, o mažesnė suma. Prie Atskirojo skundo pridėtuose turto apraÅ¡uose nurodomos akcijos, kurių reali vertė, siekiant parduoti jas rinkoje, dažnu atveju yra ne lygi nominaliai akcijų vertei, o yra gerokai mažesnė. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių gerÄ atsakovų finansinę bÅ«klę, byloje nėra pateikta. M. K. ir A. S. yra įsiskolinę trečiajam asmeniui atitinkamai 9 175,33 Eur ir 10 802,32 Eur, be to, trečiasis asmuo jiems yra suteikęs atitinkamai 31 627,05 Eur ir 103 864,51 Eur dydžio paskolas.

Atsakovų atžvilgiu kitose civilinėse bylose taip pat yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto areÅ¡tas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nepaisant to, kad atsakovai M. K. ir A. S. turi jiems priklausančio turto, jų finansinė padėtis nėra gera. Todėl 357 253,63 Eur suma atsakovams A. S. ir M. K. kaip fiziniams asmenims laikytina didele.2. IeÅ¡kovas nurodė, kad i) atsakovai nevykdo restruktÅ«rizavimo plano, taip sÄ moningai kenkdami trečiojo asmens finansinei padėčiai ir vesdami bendrovę bankroto link.

Atsakovai sÄ moningai perleidžia pelningiausius trečiojo asmens restruktÅ«rizavimo plane numatytus projektus susijusioms įmonėms, tokiu bÅ«du pasisavindami įmonei ir jos kreditoriams priklausančias pinigines lėšas; ii) atsakovai, valdydami trečiÄ jį asmenį, iÅ¡ trečiojo asmens banko sÄ skaitos atlieka mokėjimus tretiesiems asmenims, susijusiems su atsakovu, tokiu bÅ«du sÄ moningai prastindami trečiojo asmens finansinę padėtį ir užvaldydami trečiojo asmens turtÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį adresavo atsakovams ne tik kaip akcininkams, tačiau ir M.

K. kaip vadovui. Atsakovų atsakomybė dėl ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų siejama ne su faktu, kad atsakovai yra akcininkai, bet su jų galėjimu daryti įtakÄ trečiojo asmens veiklai, nesvarbu, kokiu pagrindu kildinama Å¡i pozicija. Pagal teismų praktikÄ visi akcininkų veiksmai, susiję su konkrečia įmone, turi bÅ«ti tokie, kad įmonė nepatirtų žalos. Trečiasis asmuo, kurio vadovas ir akcininkai yra atsakovai, atliko eilę mokėjimų įmonėms, kurių akcininkais yra M. K. ir A.

S.. Å ios aplinkybės atitinka CK 6.67 straipsnio 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ , kuri leidžia preziumuoti, jog kreditoriaus – ieÅ¡kovo – interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.3. Tiek Lietuva, tiek Rusijos federacija yra 1954 m. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso Å¡alys, todėl jų tarpusavio santykiuose negali bÅ«ti taikoma CPK 794 straipsnyje įtvirtinta norma, numatanti užstato galimybę užsienio juridiniams asmenims. Konvencijos 17 straipsnyje numatyta, kad joks užstatas ar įnaÅ¡as, kad ir kaip pavadintas, negali bÅ«ti nustatytas vienos iÅ¡ susitariančiųjų valstybių piliečiams ar juridiniams asmenims, nuolat joje gyvenantiems ar turintiems buveinę, dėl jų priklausymo užsienio valstybei, dėl jų gyvenamosios vietos ar buveinės nebuvimo valstybėje, kurioje vyksta teismo procesas, jei Å¡ie asmenys dalyvauja jame kaip ieÅ¡kovai ar tretieji asmenys.

Be to, bendras patvirtintas RAB „Radico“ finansinis reikalavimas į trečiÄ jį asmenį yra 357 253,63 Eur. Tokiu bÅ«dų teigtina, kad ieÅ¡kovas turi turto Lietuvoje, kurio pakanka atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų turto areÅ¡tas – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pagrindo.Apeliantų teigimu, Å¡iuo atveju nėra abiejų pirmiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ , nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieÅ¡kinys yra pagrįstas.

Kita vertus, teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011).

Pažymėtina ir tai, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinÄ pagrįstumÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, atsakovų solidari atsakomybė kildinama iÅ¡ jų, kaip trečiojo asmens RUAB „Specialus montažas – NTP“ akcininkų (atsakovo M.

K. – ir kaip įmonės vadovo), neteisėtų veiksmų, dėl kurių nevykdomas įmonės restruktÅ«rizavimo planas, su atsakovais susijusioms įmonėms perleidžiami pelningiausi RUAB „Specialus montažas – NTP“ restruktÅ«rizavimo plane numatyti projektai bei atliekami mokėjimai iÅ¡ RUAB „Specialus montažas – NTP“ banko sÄ skaitos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, ieÅ¡kinyje yra nurodyti jų veiksmai, iÅ¡ kurių kildinama jų civilinė atsakomybė, ieÅ¡kovas taip pat įrodinėja kitas apeliantų civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Preliminariai vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ bei pateiktus įrodymus, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas apskritai negalėtų bÅ«ti priimtas.Teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę teismas motyvavo didele ieÅ¡kinio suma. Sutiktina su apeliantais, kad didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelė ieÅ¡kinio suma turėtų bÅ«tų vertinama kaip sukelianti grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė.

Todėl nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma apeliantams yra didelė, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Taigi teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai motyvavo grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.Kita vertus, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia ta aplinkybe, kad atsakovai atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, kuriais siekia iÅ¡vengti trečiojo asmens RUAB „Specialus montažas – NTP“ finansinių įsipareigojimų vykdymo ieÅ¡kovui, t. y. atlieka mokėjimus su atsakovais susijusioms įmonėms ir perkelia į jas pelningiausius trečiojo asmens projektus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo įrodinėjamas apeliantų nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti vertinamas kaip pakankama prielaida, kad patenkinus ieÅ¡kinį jie gali vengti atlyginti žalÄ iÅ¡ savo turto. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, nurodydamas, kad nesÄ Å¾iningas atsakovų elgesys yra įrodinėjimo dalykas byloje, dėl kurio teismas pasisakys iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad šį motyvÄ teismas nurodė atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų užtikrinimo.

Antra, minėtas argumentas nepaneigia prielaidos, kad atsakovai gali imtis nesÄ Å¾iningų veiksmų proceso metu, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ grindžia ne abstrakčiais teiginiais, o konkrečiomis prieÅ¡ tai jau minėtomis aplinkybėmis, kurios ir leidžia daryti tokiÄ prielaidÄ .Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio sudarytus turto apraÅ¡us, kuriais įrodinėja, kad turi pakankamai turto įvykdyti ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus tuo atveju, jei bÅ«tų priimtas jiems nepalankus teismo sprendimas.

Šie įrodymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepaneigia teismo išvados dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės dėl prieš tai jau nurodytų priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų turto aprašų matyti, jog antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl turto arešto, aprašė apeliantams priklausančias įmonių akcijas, pinigines lėšas ir nekilnojamuosius daiktus, tačiau aprašyto turto vertė minėtuose dokumentuose nėra nurodyta. Ieškovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad apeliantų atžvilgiu kitose civilinėse bylose taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas.

Be to, ieÅ¡kovo teigimu, pagal RUAB „Specialus montažas – NTP“ restruktÅ«rizavimo plano duomenis apeliantai turi didelių finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui.Nustačius visas bÅ«tinas sÄ lygas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti Å¡ias priemones apeliantų atžvilgiu, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.Apeliantai teigia, kad iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties formuluotės nėra aiÅ¡ku, ar jiems kaip fiziniams asmenims leidžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, gautomis iÅ¡ darbo užmokesčio.

Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areÅ¡tavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sÄ skaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad atsakovai M. K. ir A. S. gali naudoti lėšas, gaunamas iÅ¡ darbo užmokesčio. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areÅ¡tuojant fizinių asmenų turtÄ turėtų bÅ«ti paliekama neareÅ¡tuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo Å¡eimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugÄ .

Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams, CPK 145 straipsnio 6 dalis buvo papildyta nuostata, kad teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota operacijoms atlikti. Apeliantai nenurodo, kokio dydžio lėšų jiems reikia kiekvienÄ mėnesį tenkinti savo asmeninius (Å¡eimos) bÅ«tinuosius poreikius, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantų teigimu, jiems turėtų bÅ«ti leidžiama naudotis gaunamu darbo užmokesčiu pagal darbo sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kokio dydžio darbo užmokestį gauna apeliantai.

Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamos nutarties, tačiau pažymi, kad tai neužkerta kelio apeliantams kreiptis į pirmosios instancijos teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti nustatytus apribojimus, susijusius su areÅ¡tuotų lėšų naudojimu, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius jų turimų iÅ¡laidų bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti dydį.Atskirajame skunde apeliantai taip pat praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti 3 358,84 Eur dydžio užstatÄ galimų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui užtikrinti.

Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo turinio, tokį praÅ¡ymÄ apeliantai formuluoja tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui. Pagal CPK 794 straipsnio 3 dalį, pareikalauti užtikrinti galimas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovas turi teisę ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Å iuo atveju atskirojo skundo pateikimas ir yra pirmasis apeliantų atliktas procesinis veiksmas Å¡ioje byloje. Kita vertus, užstato dydį nustato bylÄ nagrinėjantis teismas (CPK 795 str. 1 d.).

Å ioje byloje apeliaciniame tvarka sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau kaip matyti iÅ¡ LITEKO duomenų, pirmosios instancijos teismas bylos iÅ¡ esmės dar neiÅ¡nagrinėjo. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs atskirojo skundo priėmimo klausimÄ , apeliantų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimo nesprendė. Esant tokiai situacijai bei vadovaujantis minėtomis proceso teisės normomis, apeliantų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Atsakovų M. K. ir A. S. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo užtikrinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjas                                                                                                                     Egidijus Žironas