2021-04-21 Nr. AB-8259-3-64-3-01693-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-580-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01693-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens I. M. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir I. M. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus Nr. IVI_SP-1983, Nr. IVI_SP2-1985, Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“; bei VSDFV 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyrius (toliau – ir Fondo valdybos Mažeikių skyrius) 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1985 ir Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“, kuriuose nurodė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidarė 4 848,42 Eur vaikų išlaikymo išmokos permoka, paskirta pareiškėjos vaikams L. E. M., F. J. P. ir M. M.. Pareiškėja 2019 m. vasario 22 d. gavo 2019 m. vasario 11 d. raštą Nr. (9.69) DV_S-5231 „Dėl vaikų išlaikymo išmokos permokos grąžinimo“. Kartu su minėtu raštu pareiškėjai įteikti 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimai bei pasiūlyta minėtą permoką grąžinti.

3. Paaiškino, kad nesutikdama su VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimais, pateikė skundą VSDFV, kuri 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ skundą atmetė.

4. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimais, nes jie yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o sprendimuose esanti nuoroda, jog pareiškėja nepateikė informacijos apie gautą išlaikymą, yra neinformatyvi. Šiuo konkrečiu atveju iš ginčijamų VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimų turinio matyti, kad institucija savo sprendimų, sukeliančių pareiškėjai neigiamas pasekmes, nepagrindė nei faktiniais, nei teisiniais argumentais, t. y. nenurodė jokių sprendimų priėmimo motyvų. Abstraktus VSDFV Mažeikių skyriaus nurodymas, kad pareiškėja nepateikė informacijos apie gautas išmokas, šiuo atveju nelaikytinas pakankamu.

5. Pareiškėja teigė, kad toks VSDFV Mažeikių skyriaus elgesys akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, o kartu prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino jos ir I. M. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Šia sutartimi I. M. įsipareigojo kiekvienam vaikui teikti materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt. Pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą gautas vaikų išlaikymo lėšas gali tvarkyti tik pareiškėja. Tuo tarpu pareiškėja iš skolininko I. M. niekada ir jokia forma nėra gavusi jokių įmokų pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą. Tai patvirtina antstolės 2019 m. kovo 4 d. pažyma Nr. 0092/08/02445 „Dėl išlaikymo įsiskolinimo“. Kaip matyti iš šio dokumento, I. M. pagal minėtą teismo sprendimą nėra mokėjęs išlaikymo savo vaikams, todėl nesupranta, kokią informaciją apie mokėtus alimentus VSDFV Mažeikių skyriui yra pateikęs skolininkas, nes nėra jokių duomenų, kad pats skolininkas I. M. būtų ką nors pateikęs VSDFV Mažeikių skyriui.

7. Nurodė, kad iš VSDFV Mažeikių skyriaus yra gavusi Permokų detalizacijos lenteles, kurios esą patvirtina skolininko I. M. išlaikymo vaikams mokėjimą, tačiau atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nedisponuoja jokia informacija apie tai, kad skolininkas yra mokėjęs pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą. Pareiga įrodyti, kad Permokų detalizacijų lentelėse nurodytos lėšos buvo skirtos būtent pareiškėjos vaikų išlaikymui ir būtent pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą, tenka skolininkui I. M.. Todėl VSDFV Mažeikių skyrius be jokio teisinio pagrindo teigia, kad skolininkas I. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. yra pareiškėjai mokėjęs teismo priteistas vaiko išlaikymo lėšas. Pareiškėjos nuomone, tai yra tik VSDFV Mažeikių skyriaus prielaidos, o ne įrodymais pagrįstos išvados. Kaip galima suprasti iš VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimuose nurodomų aplinkybių, skolininkas I. M. institucijai pateikė duomenis, kad kažkurį laikotarpį jis pervesdavo lėšas tiesiogiai į sūnaus M. sąskaitą, todėl nėra jokios informacijos, jog tai išlaikymo pinigai pagal teismo sprendimą. Be to, M. yra nepilnametis, todėl jo išlaikymo lėšas pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.185 ir 3.186 straipsnių nuostatomis tvarko išimtinai tik pareiškėja. Tuo tarpu skolininko I. M. tiesiogiai į M. sąskaitą pervestos lėšos nėra ir negali būti priskiriamos prie jo ar kitų vaikų išlaikymo lėšų. Teigė, kad VSDFV Mažeikių skyriaus sprendime neteisėtai ir nepagrįstai nurodoma, jog lėšos, tiesiogiai pervestos į M. sąskaitą, yra laikomos išlaikymo šiam vaikui teikimu pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą.

8. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja D. M. 2009 m. vasario 25 d. Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) pateikė prašymą gauti iš fondo vaikų išlaikymo išmokas. I. M. vengimas išlaikyti savo vaikus buvo grindžiamas 2009 m. sausio 8 d. antstolės N. J. pažyma Nr. 92-2445 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“. Pažymoje nurodyta, kad išieškotojai D. M. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. antstolis pinigų neišmokėjo/neišieškojo. Pareiškėjai 2010 m. rugpjūčio 24 d. Fondo administracija raštu Nr. (1.34-18685)D2-18427 išsiuntė 2009 m. birželio 11 d. sprendimų Nr. 1.35-7442, Nr. 1.35-7440 ir Nr. 1.35-7441 kopijas bei informavo, kad pareiškėja per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti privalo informuoti Fondo administraciją apie šias aplinkybes: skolininkas pradėjo mokėti teismo priteistą arba vaikų išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą ar jo dalį, skolininkas mirė, nepilnametis emancipuojamas, vaikas įvaikinamas, vaikas mirė, vaikui nustatyta globa. I. M. Fondo administracija 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (1.34-18685)D2-18429 informavo, kad valstybė perėmė pareigą mokėti vaikams išlaikymą ir Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę iš skolininko išsiieškoti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir reikalauti 5 proc. metinių palūkanų nuo išmokėtų sumų iki visiško išieškojimo.

10. Nurodė, kad Fondo administracija 2011 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. V2-6723 „Dėl sprendimo pateikimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, vaikui F. M. sulaukus pilnametystės. Fondo administracijoje 2013 m. vasario 13 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas Nr. D1-4949 pakeisti banko sąskaitos numerį, į kurį mokamos vaikų išlaikymo išmokos. Atsižvelgiant į prašymą 2013 m. vasario 19 d. buvo priimtas sprendimas Nr. V2-2395 „Dėl sprendimo duomenų pakeitimo“.

11. Fondo administracija 2016 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. V2-6217 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“, vaikui M. M. sulaukus pilnametystės. 2017 m. lapkričio 23 d. buvo gautas I. M. atstovo pranešimas Nr. D1-29453, į kurį 2017 m. lapkričio 27 d. buvo pateiktas atsakymas Nr. (7.5) D2-22830 „Dėl informacijos pateikimo“. Pagal 2018 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą I. M. skola valstybės biudžetui buvo 12 626,82 Eur, o bendra skola 2018 m. birželio 1 d. buvo 12 981,74 Eur.

12. Paaiškino, kad I. M. atstovas 2018 m. liepos 17 d. pateikė VSDFV Mažeikių skyriui „Post Office“ mokėjimo kvitus, taip pat pažymas iš „Opal Transfer“ apie mokėtus alimentus pareiškėjai ir skolininko sūnui M. M.. Įvertinus pateiktą informaciją pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo nustatyta 4 848,42 Eur vaikų išlaikymo išmokos permoka. Pareiškėjai 2019 m. vasario 11 d. buvo išsiųstas raštas Nr. (9.69)DV_S-5231 „Dėl vaikų išlaikymo išmokos permokos grąžinimo“. I. M. skola valstybės biudžetui buvo sumažinta įvertinus pareiškėjai nustatytą permoką ir skola 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo 8 133,32 Eur. Atsižvelgiant į gautus dokumentus, VSDFV Mažeikų skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP2-1987, Nr. IVI_SP2-1985, Nr. IVI_SP2-1983 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 1 d. gavo pareiškėjos prašymą Nr. DV_G-7825, į kurį 2019 m. kovo 1 d. buvo pateiktas atsakymas. Taip pat VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 18 d. gavo pareiškėjos pranešimą Nr. DV_G-10001. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą D. M. dėl papildomų dokumentų pateikimo, į kurį pareiškėja 2019 m. balandžio 16 d. pateikė atsakymą, tačiau prašomų dokumentų nepateikė. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 15 d. dar kartą išsiuntė pranešimą pareiškėjai, atsakydama į pranešimą 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėja pateikė antstolės N. J. 2019 m. kovo 4 d. pažymą Nr. 0092/08/02445. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 31 d. pateikė raštą Nr. (9.69) DV_S-20124 D. M. ir antstolei N. J. „Dėl nustatytų vaiko išlaikymo išmokų permokų“. Pareiškėja 2019 m. gegužės 21 d. pateikė skundą VSDFV dėl nustatytos vaikų išlaikymo išmokos permokos. VSDFV, įvertinusi tiek Fondo administracijos, tiek VSDFV Mažeikių skyriaus surinktus dokumentus, 2019 m. birželio 21 d. atsakyme konstatavo, kad VSDFV Mažeikių skyrius, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2019 m. kovo 15 d. paaiškinime teigė, jog skolininkas I. M. atlikdamas mokėjimus nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn., dengė banko kreditą, nors pagal 2005 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą nekilnojamasis turtas buvo priteistas D. M., nenurodant, kad kreditas bus dengiamas solidariai. Pažymėjo, kad antstolė N. J. 2019 m. kovo 4 d. pažymoje Nr. 0092/08/02445 neįvertino VSDFV Mažeikių skyriaus priimtų sprendimų, kuriais pareiškėjai nustatytos permokos.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundo dalį ir panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo” bei VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašto Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ dalį, kurioje nurodyta, kad skolininko kas mėnesį tiesiogiai į vaiko M. M. sąskaitą pervestos lėšos laikomos išlaikymo šiam vaikui teikimu. Kitą skundo dalį atmetė. Priteisė pareiškėjai iš atsakovo 246,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2497-223/05 patvirtinta D. M. ir I. M. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutartyje šalys susitarė, kad I. M. moka materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui F. M., sūnui M. M. ir dukrai L. E. M., kas mėnesį mokamomis 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o jiems besimokant vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai amžiaus.

17. Pareiškėja 2009 m. sausio 19 d. pateikė prašymą išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Prie prašymo pareiškėja pateikė antstolės N. J. 2009 m. sausio 8 d. pažymą Nr. 92-2445 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, kurioje nurodyta, kad 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais išieškotojai D. M. išmokėta 0,00 Lt. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2009 m. birželio 11 d. sprendimais Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7442, Nr. 1.35-7441 nuspręsta nuo 2009 m. sausio 16 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. V2-6723 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nuo 2011 m. birželio 15 d. nuspręsta nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą F. M., kadangi minėtas asmuo sulaukė pilnametystės. 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. V2-6217 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nuspręsta nuo 2016 m. gegužės 3 d. nutraukti išmokų mokėjimą M. M..

18. VSDFV 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (7.5) D2-22830 „Dėl informacijos pateikimo“ I. M. atstovą informavo, kad išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo vaikams buvo mokamos nuo 2009 m. sausio 1 d. ir nurodė, jog siekiant perskaičiuoti I. M. įsiskolinimą, prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad išlaikymas vaikams teikiamas. I. M. atstovas 2018 m. liepos 17 d. pateikė VSDFV Mažeikių skyriui dokumentus apie piniginių lėšų pervedimus. Piniginės perlaidos paštu gavėjai D. M. periodiškai pervestos nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d. Duomenų apie I. M. lėšų pervedimus pareiškėjai D. M. nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. nėra.

19. Teismas nustatė, kad nuo 2012 m. spalio 2 d. I. M. pareiškėjai į Ūkio banko sąskaitą pinigines lėšas pervedė iki 2013 m. vasario 4 d., o vėliau nenurodant banko, į kurį minėtos lėšos pervedamos / gaunamos, periodiškai pervedė nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d., 2017 m. gruodžio 4 d. I. M. nuo 2014 m. gruodžio 22 d. pinigines perlaidas atliko į M. M. sąskaitą periodiškai iki 2016 m. gegužės 30 d. ir vėliau, t. y. M. M. sulaukus pilnametystės.

20. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1987, Nr. IVI_SP2-1985 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“, kuriais atitinkamai nustatė, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidarė 1 882,91 Eur permoka (L. E. M.), nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. susidarė 2 570,15 Eur permoka (M. M.), nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. susidarė 395,36 Eur permoka (F. J. P. (ankščiau M.).

21. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 1 d., atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, pateikė Vaiko išlaikymo išmokos permokų skaičiavimo detalizacijos lenteles. Pareiškėja D. M. VSDFV Mažeikių skyriui pateikė AB SEB banko išrašus nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. balandžio 16 d. elektroniniu paštu nurodė, kad pareiškėja pateikė tik banko sąskaitos išrašus iš AB SEB banko, tačiau kitų duomenų pareiškėja apie gautas lėšas į kitas turimas sąskaitas nepateikė nei VSDFV Mažeikių skyriui, nei VSDFV, nei teismui. VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. DV_S-20124 „Dėl nustatytų vaiko išlaikymo išmokų permokų“ nurodyta, kad pareiškėjai D. M. nustatyta 4 848,42 Eur permoka, o I. M. skola 2018 m. rugpjūčio mėn. – 8 133,32 Eur. VSDFV 2019 m. birželio 21 d. raštu Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja D. M. neinformavo Fondo administracijos apie skolininko I. M. vaikų F. J. P., M. M., L. E. M. išlaikymui pervedamas priteistas lėšas, VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimais pagrįstai nustatė išmokų permoką ir 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. (9.69) DV_S-5231 pareikalavo ją grąžinti.

22. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 963 patvirtintais Vaikų išlaikymo išmokų nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 patvirtintu Išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

23. Teismas nevertino I. M. pateiktų piniginių lėšų pervedimų pareiškėjai, kurie buvo atlikti iki 2009 m. sausio 1 d., nes pareiškėjai vaikų išlaikymo permoka apskaičiuota už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d.

24. Teismas nustatė, kad pagal I. M. VSDFV Mažeikių skyriui pateiktus duomenis išmokos vaikų išlaikymui mokėtos nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d., nuo 2009 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. duomenų apie I. M. piniginių lėšų pervedimus pareiškėjai nėra. Nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. I. M. periodiškai (t. y. kas mėnesį) pareiškėjai pervedė lėšas, o vėliau piniginės lėšos pareiškėjai pervestos 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d., ir 2017 m. gruodžio 4 d. Byloje nėra duomenų, kad D. M. ir I. M. turėjo kitokių piniginių įsipareigojimų vienas kitam nei vaikų išlaikymo teikimas, todėl teismas visas nurodytas piniginių lėšų perlaidas D. M. laikė išlaikymo vaikams teikimu.

25. Teismas nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendime Nr. IVI_SP2-1983 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. vaiko išlaikymo išmokos, paskirtos L. E. M., susidarė 1 882,91 Eur vaiko išlaikymo permoka, nes pareiškėja nepateikė informacijos apie gautus alimentus.

26. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos patikslinto skundo argumentą, kad sprendime esanti nuoroda, jog pareiškėja nepateikė informacijos apie gautus alimentus, yra absoliučiai neinformatyvi. Fondo administracija 2010 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (1.34-18685)D2-18427 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“ pareiškėją informavo, apie kokias atsiradusias aplinkybes (viena iš jų yra ta, kad skolininkas pradėjo mokėti priteistą išieškojimą arba jo dalį) ji turi pranešti VSDFV. Taigi pareiškėja privalėjo informuoti VSDFV apie tai, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. I. M. pradėjo skirti išlaikymą pervesdamas lėšas pareiškėjai, todėl pastarajai tinkamai atlikus pareigą VSDFV laikotarpiais, kada buvo teikiamas išlaikymas vaikams, turėjo nutraukti vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą. Šiuo atveju, pareiškėjai nepranešus apie pasikeitusias aplinkybes, ji tuo pačiu metu gavo vaikams skirtą išlaikymą iš I. M. ir iš Fondo administracijos.

27. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie paneigtų, jog I. M. laikotarpiais nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d., nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d., 2017 m. gruodžio 4 d. teikė sprendimu numatytą išlaikymą vaikams. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog ji nedisponuoja jokia informacija apie tai, kad skolininkas yra mokėjęs pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą. Priešingai, pareiškėjos pateikti dokumentai, t. y. banko AB SEB išrašuose gauti piniginių lėšų pervedimai iš I. M. atitinka pastarojo pateiktus dokumentus ir patvirtina, jog pareiškėja gavo lėšas vaikų išlaikymui. Jokių duomenų, kad piniginių lėšų pervedimas D. M. iš I. M. galėtų būti kas nors kita nei vaikų išlaikymui skirtos lėšos, byloje nėra. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja, turėdama pareigą informuoti atsakovą, to nepadarė, be to, pareiškėja, paprašyta pateikti duomenis apie I. M. piniginių lėšų pervedimus iki 2013 m. sausio 1 d. (t. y. pateikti kitų bankų išrašus, o ne vien tik banko AB SEB), tokių duomenų nepateikė.

28. Teismas nurodė, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjai persiuntė Vaiko išlaikymo išmokos permokų skaičiavimo detalizacijos lenteles, kuriose detaliai nurodyti mėnesiai ir sumos, suskaičiuotos permokos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad VSDFV Mažeikių skyrius tinkamai įvertino D. M. ir I. M. dokumentus, pagrindžiančius piniginių lėšų pervedimus vaikų išlaikymui, ir pagrįstai 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. IVI_SP2-1983 dėl permokos L. E. M. bei sprendimą Nr. IVI_SP2-1985 dėl permokos F. J. P., todėl nėra pagrindo jų naikinti.

29. Teismas nurodė, kad VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašte Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ nurodė, jog skolininkas kas mėnesį lėšas tiesiogiai pervedė į vaiko M. M. sąskaitą ir tai laikė išlaikymo šiam vaikui teikimu, tačiau toliau šiame rašte pažymėjo, kad pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimą, I. M. įpareigotas teikti išlaikymą vaikams F., M. ir L. E. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl VSDFV Mažeikių skyrius pagrįstai visus periodinius mokėjimus, kurių gavėja yra D. M., laikė lėšomis vaikams išlaikyti.

30. Teismas pažymėjo, kad VSDFV minėtame rašte pati nurodė du skirtingus atvejus, kada laiko, jog vaikams buvo tinkamai teikiamas išlaikymas, t. y. kai vaiko išlaikymui skirtos lėšos yra pervedamos tiesiai į vaiko sąskaitą ir kai vaiko išlaikymo lėšos pervedamos asmeniui, kuris uzufrukto teise minėtas lėšas valdo vaikui išlaikyti.

31. Teismas sprendė, kad VSDFV Mažeikių skyrius netinkamai vertino aplinkybes, kuomet nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. (t. y. iki vaikui sulaukus pilnametystės) teisiogiai į M. M. sąskaitą pervestas lėšas priskyrė vaiko išlaikymo teikimui. Teismas konstatavo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. spendimas Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, atitinkamai naikintina ir VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašto Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ dalis, kurioje skolininko kas mėnesį tiesiogiai pervestos lėšos į vaiko M. M. sąskaitą laikytos išlaikymo šiam vaikui teikimu.

32. Teismas tai pat nurodė, kad pareiškėja skundu prašė panaikinti tris VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1985, Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ ir VSDFV 2019 m. birželio 21 d. raštą Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašymas tenkintas iš dalies, t. y. panaikintas VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. IVI_SP2-1987 bei dalis VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašto Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“, kuria nuspręsta tiesiogiai M. M. pervestas lėšas laikyti vaiko išlaikymo teikimu, teismas sprendė, jog pareiškėjai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma proporcinga tenkintų reikalavimų daliai lygi 30 proc. Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytos maksimalios sumos už skundo parengimą, į tenkintų reikalavimų dalį, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 240 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 6,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. 33. Pareiškėja D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kurioje jos skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

34. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis VAĮ įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

35. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsniuose sprendimui keliamų reikalavimų. Pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Tuo tarpu iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas iš esmės nevertino skundžiamų sprendimų atitikimo VAĮ 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams ir visiškai neanalizavo visų tuo pagrindu pareiškėjos pateiktų esminių argumentų, į juos neatsakė, neargumentavo, dėl kokių priežasčių teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tik atsakovo pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

36. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepagrįstas ir atmestinas argumentas, kad ji nedisponuoja jokia informacija apie tai, jog skolininkas yra mokėjęs pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą; priešingai, pareiškėjos pateikti dokumentai, t. y. AB SEB išrašuose gauti piniginių lėšų pervedimai iš I. M. atitinka pastarojo pateiktus dokumentus ir patvirtina, kad pareiškėja gavo lėšas vaikų išlaikymui; teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad piniginių lėšų pervedimas D. M. iš I. M. galėtų būti kas nors kita nei vaikų išlaikymui skirtos lėšos, kadangi tai yra tik prielaidos apie bylos aplinkybes, o ne įrodymais pagrįstos išvados. Pareiškėjos nuomone, nei teismas, nei atsakovas apskaičiuotų piniginių lėšų grąžinimą, t. y. pareiškėjai neigiamas finansines pasekmes sukeliantį sprendimą, negali grįsti spėliojimais ir prielaidomis.

37. Pareiškėja nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, atsakovas priėmė skundžiamus sprendimus, kurių pagrindu ji privalėtų grąžinti labai konkrečiai apibrėžtas kiekiu ir pagrindu pinigines lėšas. Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovo pareiga įrodyti, jog pareiškėja iš skolininko yra gavusi būtent vaikų išlaikymui skirtas lėšas, kurios priteistos būtent 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu. Tuo tarpu byloje nėra jokio įrodymo, kad skolininko pareiškėjai pravestos lėšos yra vaikų išlaikymui skirtos lėšos būtent pagal minėtą teismo sprendimą. Institucija daro tik prielaidą, kad tai yra vaiko išlaikymo lėšos. Pareiškėja teigia, kad yra pateikusi tai patvirtinančius įrodymus, jog jos iš skolininko gautos lėšos yra I. M. skolos grąžinimas pagal kredito sutartimi suteiktą paskolą, kurios grąžinimas kreditoriui nebuvo aptartas teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu nutraukiant jų santuoką. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Tai, kad pareiškėja iš skolininko I. M. niekada ir jokia forma nėra gavusi jokių įmokų būtent pagal minėtą teismo sprendimą, patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateikta 2019 m. kovo 4 d. antstolės pažyma Nr. 0092/08/02445 „Dėl išlaikymo įsiskolinimo“ su priedais, iš kurios matyti, jog skolininkas I. M. pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą niekada ir prie jokių aplinkybių nėra mokėjęs išlaikymo savo vaikams. Todėl nesuprantama teismo sprendimo išvada, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog piniginių lėšų pervedimas D. M. iš I. M. galėtų būti kas nors kita nei vaikų išlaikymui skirtos lėšos.

38. Pareiškėja akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo teikiamus duomenis ir paaiškinimus vertino taikydamas skirtingus standartus, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Pareiškėjos naudai liudijantys dokumentai teismo sprendime vertinti kritiškai, į juos visiškai neatsižvelgiant dėl juose esančios informacijos. Tuo tarpu į atsakovo surinktuose įrodymuose esančius lygiai tokius pačius abejotinus aspektus, teismas nekreipia dėmesio visiškai. Pažymi, kad atsakovas nenustatė ir net nesiėmė jokių priemonių nenustatyti, jog skolininkas pareiškėjai pervedinėjo pinigines lėšas būtent pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą.

39. Pareiškėjos teigimu, nepakanka byloje įrodymų, kurie atsakovui leistų neabejotinai spręsti, kad pareiškėjos iš skolininko gautos lėšos yra būtent pagal minėtą teismo sprendimą, t. y. nepakanka duomenų, jog tai yra būtent vaikų išlaikymo lėšos. Tokia išvada darytina ir iš pareiškėjos pateiktų į bylą duomenų, nors atsižvelgiant į jos pateiktą antstolės pažymą, galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad skolininkas I. M. pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą nėra mokėjęs išlaikymo savo vaikams.

40. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsakovo ir VSDFV sprendimai naikintini visa apimtimi.

41. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas, ir pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos D. M. prievolės grąžinti nustatytą permoką, kuri susidarė už nepagrįstai išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas vaikams M. M., F. J. M. ir L.i E. M..

43. Teigia, kad išlaikymą sudaro lėšos, kurios yra reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti: mitybai, drabužiams, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių. Kišenpinigius būtina skirti nuo didesnės vertės proginių ar kitų papildomų išlaidą pavyzdžiui, dovanų vestuvią mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu ar įteiktų be progos, jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų. Progines išmokas teikti nėra pareigos, t. y. jos teikiamos laisva valia, nekontroliuojant šių lėšų panaudojimo, todėl negalima teigti, kad jos bus panaudotos būtent būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat ir neproginės išlaidos, kurios viršija būtinumo ribas, pavyzdžiui, jei duodamos lėšos prabangos daiktams įsigyti. Tačiau jei vaikui suteikiamos lėšos būtiniems poreikiams tenkinti, tokios išlaidos nelaikytinos proginėmis ir kitomis papildomomis išlaidomis ir kvalifikuotinos kaip teiktas išlaikymas. Dėl šių savybių proginės ir kitos papildomos išlaidos, skirtingai nei kišenpinigiai, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t. y. jos į išlaikymą neįskaičiuojamos.

44. Atsakovas nurodo, kad vaikų tėvas I. M. pareigos išlaikyti savo vaikus nevengė ir ją periodiškai bei tinkamai atliko. VSDFV Mažeikių skyriaus nuomone, vien ta aplinkybė, kad išlaikymo mokėjimas buvo atliekamas į vaiko M. M. banko sąskaitą, nesudaro pagrindo konstatuoti to fakto, kaip netinkamo išlaikymo pareigos vykdymo.

45. VSDFV Mažeikių skyrius atkreipia dėmesį, kad administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, VSDFV Mažeikių skyriuje 2019 m. lapkričio 11 d. buvo gautas I. M. atstovės prašymas „Dėl I. M. skolos valstybės biudžetui”. Kartu su prašymu buvo pateikti ir priedai, jau byloje esantys banko išrašai, kurie jau yra įvertinti perskaičiuojant skolą ir nustatant permoką bei D. M. žinutė I. M. su prašymu pinigus vaikų išlaikymui mokėti į vaiko M. M. banko sąskaitą. Atsižvelgiant į gautą žinutę, kuri įrodo, kad D. M. pati prašė pinigus, skirtus vaikų išlaikymui, mokėti į vaiko M. M. sąskaitą, VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ ir VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašto Nr. (11.1) 1-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ dalis, kurioje nurodyta, kad skolininko kas mėnesį tiesiogiai į vaiko M. M. sąskaitą pervestos lėšos laikomos išlaikymo šiam vaikui teikimu, turėtų būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

46. Atsakovas, atsižvelgdamas į paaiškėjusias naujas aplinkybes, esant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimui, skundžiamame teismo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turėtų būti aiškinama I. M. naudai, t. y., kad tėvo (motinos) turėtos išlaidos, patirtos galbūt tenkinant papildomus vaiko priežiūros poreikius, nesant vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimo, nesuteikia pagrindo <...> sumažinti vaikui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą. Visas teismo sprendimo priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

48. Nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėja pateikdama 2019 m. liepos 23 d. skundą bei 2019 m. liepos 30 d. patikslintą skundą, nurodydama proceso šalis nurodė, jog I. M. gyvenamoji vieta nežinoma, procesinius dokumentus įteikti pagal VSDFV Mažeikių skyriaus nurodytą adresą. Motyvuojamojoje dalyje pareiškėja nurodė, kad iš atsakovo gautų dokumentų galima suprasti, jog jam I. M. adresas yra žinomas, tačiau atsakovas atsisakė pareiškėjos atstovui pateikti duomenis apie jo gyvenamąją vietą. Pareiškėja taip pat prašė iš VSDFV Mažeikių skyriaus išreikalauti skolininko I. M. gyvenamosios vietos adresą ir gautu adresu įteikti jam teismo procesinius dokumentus arba teismo procesinius dokumentus įteikti per VSDFV Mažeikių skyrių.

49. Pažymi, kad nors su pareiškėja išsituokė dar 2005 m., o 2006 m. pavasarį išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), santykiai nebuvo nutrūkę. Jis teikė vaikams išlaikymą, bendravo su pareiškėja vaikų išlaikymo bei auklėjimo klausimais. Vaikai ne kartą yra siuntę paštu jam sveikinimus, 2016 m. vasarą sūnus M. M. gyveno ir dirbo pas jį, todėl pareiškėjai yra gerai žinomas jo adresas (duomenys neskelbtini). Teigia, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą prie proceso šalių trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė tik VSDFV, t. y. I. M. apskritai nebuvo nurodytas, o pačiame atsiliepime net neužsiminta apie atsakovui žinomą jo gyvenamąją vietą bei pareiškėjos reikalavimą išreikalauti skolininko I. M. gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad VSDFV Mažeikių skyriui taip pat yra žinoma jo gyvenamoji vieta, nes atsakovas ne vieną dokumentą jam siuntė paštu į (duomenys neskelbtini). VSDFV Mažeikių skyrius jo neinformavo apie vykstantį teismo procesą. Tik 2019 m. lapkričio 11 d. atstovei pateikus prašymą „Dėl I. M. skolos valstybės biudžetui“, VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. lapkričio 15 d. el. paštu atsiuntė 2019 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. (9.69) DV_S-37012 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame informavo, kad šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-7980-257/2019 pagal pareiškėjos D. M. skundą. Jo atstovė nedelsiant, t. y. 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui prašymą dėl prieigos prie administracinės bylos Nr. eI-7980-257/2019 suteikimo, ir tik suteikus prieigą advokatė sužinojo, kad administracinė byla jau yra išnagrinėta, o sprendimas bus skelbiamas 2019 m. lapkričio 20 d.

50. Akcentuoja, kad ABTĮ normos konstruojamos ir teismų praktika orientuojasi į tai, jog dėl tinkamo informavimo atsakomybė padalijama ir teismui, ir paties proceso dalyviams, tačiau bylos proceso dalyvių tinkamas informavimas yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi apie teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbė 2019 m. rugsėjo 10 d. specialiame internetiniame tinklalapyje, nors nagrinėjamu atveju, jo gyvenamoji vieta žinoma, todėl nebuvo pagrindo įteikti šaukimą specialiame interneto tinklalapyje, apie kurį jis nieko nežino ir neturėjo pareigos domėtis jame skelbiama informacija, nes apie patį teismo procesą sužinojo iš VSDFV Mažeikių skyriaus tik 2019 m. lapkričio 15 d. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų būdų informuoti jį apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

51. Pažymi, kad įvertinusi nurodytas aplinkybes, jog pranešimas (šaukimas) jam nebuvo tinkamai įteiktas, todėl apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta tinkamai, dėl to teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Vien šis proceso teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

52. I. M. dėl vaikų išlaikymo išmokų permokų dydžio nurodo, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus visuomet vykdė. 2006 m. pavasarį išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą savo vaikams iki 2009 m. lapkričio mėn. jis teikė siųsdamas pareiškėjai grynųjų pinigų perlaidas per „Post office”, nes tarptautiniai tarpbankiniai pavedimai tuo metu buvo labai brangūs. Kadangi yra praėjęs labai didelis laiko tarpas (daugiau nei 10 metų), ne visi mokėjimo kvitai yra išsaugoti, tačiau į bylą pateikta dalis „Post office” mokėjimo kvitų patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d. jis teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams atlikdamas grynųjų pinigų perlaidas D. M.. Nuo 2009 m. lapkričio mėn. išlaikymą nepilnamečiams vaikams pradėjo mokėti per „Opal Transfer” (reg. No 12154036), atlikdamas grynųjų pinigų perlaidas pareiškėjai į AB Ūkio banką. Kadangi „Opal Transfer” dokumentus saugo tik penkerius metus, jis negalėjo gauti patvirtinančių dokumentų, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. buvo atliekami mokėjimai. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi į BAB Ūkio banką dėl informacijos pateikimo už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis nebuvo BAB Ūkio banko klientas, tokia informacija jam suteikta nebuvo, nes ji laikoma banko paslaptimi ir gali būti pateikiama tik teismui.

53. Nurodo, kad atsakovo į bylą pateikti išrašai iš „Opal Transfer” patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jis kas mėnesį mokėjo išlaikymą savo vaikams. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. bei 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d., ir 2017 m. gruodžio 4 d. lėšos buvo pervedamos į pareiškėjos D. M. sąskaitą, o laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. į sūnaus M. M. sąskaitą. Pareiškėja nurodė, kad atlikdamas šiuos mokėjimus jis neva dengė skolas. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų bei kaip teisingai konstatavo teismas - byloje nėra duomenų, kad D. M. ir I. M. turėjo kitokių piniginių įsipareigojimų vienas kitam, nei vaikų išlaikymo teikimas, todėl teismas pagrįstai visas aukščiau nurodytas piniginių lėšų perlaidas D. M. laikė išlaikymo vaikams teikimu.

54. Akcentuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tačiau pareiškėja pasinaudojusi tuo, kad darant grynųjų pinigų perlaidas gavėjo sąskaitoje šie pinigai neatsispindi, 2009 m. vasario 25 d. kreipėsi į Fondo administraciją dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo gauti, bei pateikė 2009 m. sausio 8 d. antstolės pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Fondo administracija 2009 m. birželio 11 d. priėmė sprendimus Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, N r. 1.35-7442 „Dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo“, kuriais nuspręsta F. J. P., M. M., ir L. E. M. nuo 2009 m. sausio 16 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Nors skolininkas apie tai turėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad raštas „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“ Nr. (1.34-18685)D2-18429 buvo parengtas praėjus daugiau nei metams laiko nuo sprendimų priėmimo, t. y. 2010 m. rugpjūčio 24 d. Be to, į bylą nėra pateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad šis raštas buvo jam įteiktas. Pažymi, kad jis tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini), todėl šio laiško negavo, dėl to nežinojo apie Fondo administracijos priimtus sprendimus.

55. Teigia, kad apie tai, jog vaikams yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos, jis sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėn., gavęs iš jos Didenybės teismų ir tribunolo tarnybos Išlaikymo priskyrimo reikalų centro 2017 m. lapkričio 6 d. pranešimą apie nutarimą dėl išlaikymo, o vėliau ir Fondo administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. sprendimus „Dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolinimo“ Nr. V3-705, N r. V3-706 ir Nr. V3-707. Sprendimu Nr. V3-705 nuspręsta iš jo išieškoti Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas F. J. P. (buvęs M.), iš viso 1 637,62 Eur, remiantis sprendimu Nr. V3-706 nuspręsta išieškoti Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas L. E. M., iš viso 5 635,23 Eur, o sprendimu Nr. V3-707 nuspręsta išieškoti Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas išmokas M. M., iš viso 4 954,97 Eur. Nesutikdamas su nurodytais sprendimais kreipėsi į Fondo administraciją, vėliau ir į VSDFV Mažeikių skyrių, pateikdamas eilę dokumentų, patvirtinančių, kad jis teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

56. Nurodo, kad VSDFV Mažeikių skyrius, remdamasis jo pateiktais dokumentais, 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimais Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1985 ir Nr. IVI_SP2-1987 pareiškėjai už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatė vaikų išlaikymo išmokų permokas, atsižvelgiant į tai, atitinkamai buvo sumažinta jo skola valstybės biudžetui, apie tai jis buvo informuotas tik 2019 m. gegužės 16 d. raštu „Dėl I. M. skolos valstybės biudžetui“ Nr. (8.20)DV_S-18262. Pažymi, kad VSDFV Mažeikių skyrius neteisingai paskaičiavo pareiškėjai vaikų išlaikymo išmokų permoką, nes nevertino dalies jo pateiktų įrodymų apie mokėtą vaikams išlaikymą, o dalį įrodymų vertino neteisingai, grįsdamas prielaidomis.

57. Teigia, kad nors negali pateikti įrodymų apie tai, jog jis teikė materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d., tačiau byloje esantys „Post Office” mokėjimo kvitai patvirtina, kad jis teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., todėl atsižvelgiant į tai, Vaikų išlaikymo fondas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo nutraukti Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimą D. M. nuo 2009 m. balandžio mėn. Pareiškėjai neįvykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, Fondo administracija (nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius) įgijo teisę iš pareiškėjos, kurios prašymu buvo mokamos išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas.

58. I. M. pažymi, kad pareiškėja dar 2009 m. vasario 25 d. kreipdamasi dėl išmokų vaikams mokėjimo pateikė klaidinančią informaciją, jog ji negauna nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo, o byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2009 m. birželio 11 d. Fondo administracijos direktoriui priimant sprendimus Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442 „Dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo“, pareiškėja periodiškai (kas mėnesį) gaudavo vaikams skirtą išlaikymą. Pareiškėja niekada neinformavo Fondo administracijos apie tai, kad jis teikia išlaikymą savo vaikams. Priešingai, pareiškėja 2013 m. vasario 13 d. pateikė Fondo administracijai prašymą vaikams skirtus pinigus pervesti į kitą pareiškėjai priklausančią sąskaitą AB SEB Vilniaus banke, nes AB Ūkio bankui buvo paskelbtas bankrotas. Tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tuo metu, t. y. nuo 2012 m. spalio mėn., pareiškėja taip pat periodiškai gaudavo nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą per „Opai Transfer”. Pareiškėjos pateikti dokumentai, t. y. banko AB SEB išrašuose gauti piniginių lėšų pervedimai iš I. M. atitinka jo pateiktus dokumentus ir patvirtina, kad pareiškėja gavo lėšas vaikų išlaikymui.

59. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėja privalėjo informuoti Fondo administraciją apie tai, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. jis pradėjo skirti išlaikymą pervesdamas lėšas pareiškėjai D. M., bei kad šiuo atveju, pareiškėjai nepranešus apie pasikeitusias aplinkybes, ji tuo pačiu metu gavo vaikams skirtą išlaikymą iš I. M. ir iš Fondo administracijos. Taigi visos nuo 2009 m. balandžio 1 d. pareiškėjai nepagrįstai išmokėtos išmokos turėtų būti išieškotos iš pačios pareiškėjos, kuri dar kreipdamasi dėl išmokų pateikė klaidinančią informaciją bei neinformavo Fondo administracijos, vėliau ir VSDFV Mažeikių skyriaus apie gaunamą iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

60. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat padarė neteisingą išvadą nurodydamas, jog VSDFV Mažeikių skyrius netinkamai vertino aplinkybes, kuomet nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. (t. y. iki vaikui sulaukus pilnametystės) tiesiai į M. M. sąskaitą pervestas lėšas priskyrė vaiko išlaikymo teikimui. Teismas išvadą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 suformuota praktika. Tačiau teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi nurodyta išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

61. Nurodo, kad pareiškėja 2014 m. gruodžio 11 d. trumpąją žinute (SMS) paprašė, jog jis visus pinigus pervedinėtų į sūnaus M. M. sąskaitą. Būtent dėl to, nuo 2014 m. gruodžio mėn., pinigai skirti ne tik sūnaus M. M., bet ir dukters L. E. M. išlaikymui buvo mokami į sūnaus M. M. sąskaitą, nes toks buvo pačios pareiškėjos prašymas. Iš „Opai Transfer” išrašų matyti, kad pinigai į šią sąskaitą buvo pervedami ne tik iki sūnaus M. M. pilnametystės, t. y. iki 2016 m. gegužės 3 d., bet ir vėliau, t. y. iki 2017 m. lapkričio 2 d. O kaip matyti iš pridedamų žinučių, nors pinigai buvo pervedami į sūnaus M. M. sąskaitą, tačiau šiais pinigais ir toliau disponavo būtent pareiškėja, kuri 2017 m. gruodžio 4 d. jam pervedus pinigus į pareiškėjos sąskaitą, trumpąją žinute teiravosi, kodėl pinigus pervedė į jos sąskaitą. Todėl atsižvelgiant į tai, tiesiogiai į M. M. sąskaitą pervestos lėšos turi būti priskirtos ne tik sūnaus M. M., bet ir dukters L. E. M. išlaikymo teikimui.

62. Atkreipia dėmesį, kad jis ne tik teikė materialinį išlaikymą savo vaikams, bet jo teikiamas išlaikymas buvo beveik dvigubai didesnis nei nustatytas teismo sprendimu. Sūnaus M. išlaikymui už 2013 m. turėjo sumokėti 695,12 Eur (57,92x12), tačiau sumokėjo 1 103,60 Eur, už 2014 m. turėjo sumokėti 695,12 Eur (57,92x12), sumokėjo 1 266,36 Eur, už 2015 m. turėjo sumokėti 695,12 Eur (57,92x12), sumokėjo 1 476,48 Eur (2 952,96/2). Analogiška situacija yra ir su mokėjimais, skirtais dukters L. E. išlaikymui už 2013 m.–2014 m. Už sūnaus M., kuris 2016 m. gegužės 3 d. tapo pilnamečiu, ir dukters L. E. išlaikymą 2016 m. turėjo sumokėti bendroje sumoje 984,64 Eur ((57,92x5)+(57,92x12)), tuo tarpu į sūnaus M. sąskaitą buvo pervesti 3 897,97 Eur ir dar 608,80 Eur į D. M. sąskaitą. 2017 m. vaikų išlaikymui į M. sąskaitą pervedė 2 605 Eur ir dar 175 Eur į D. M. sąskaitą.

63. Taigi akivaizdu, kad jokia vaikų išlaikymo išmokų skola už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negali būti skaičiuojama. Tačiau kaip matyti iš pateiktų permokos detalizacijos lentelių, VSDFV Mažeikių skyrius ne pareiškėjai, o jam skaičiuoja vaiko išlaikymo išmokų skolą valstybės biudžetui.

64. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai vaikų išlaikymo išmokos buvo mokamos ne iki 2017 m. gruodžio 31 d., bet iki 2018 m. gegužės 31 d., nepaisant, kad jis tuo metu taip pat pareiškėjai teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o Fondo administracija apie tai, jog jis vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, buvo informuota dar 2017 m. lapkričio 21 d. Tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. ir vėliau teikė materialinį išlaikymą patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateiktas AB SEB banko išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo išmokėta dar 297,92 Eur suma, kurią VSDFV Mažeikių skyrius nepagrįstai reikalauja sumokėti jį, bet ne pareiškėją.

65. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis visas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjai nepagrįstai išmokėtas išmokas turėtų grąžinti pati pareiškėja, dėl to panaikino tik vieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d. VSDFV Mažeikių skyrius sprendimą „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ Nr. IVI_SP2-1987, kuriuo vaiko išlaikymo išmokos permoka buvo paskaičiuota už M. M. bei VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašto Nr. (11.1) 1-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ dalį, kurioje nurodyta, kad skolininko kas mėnesį tiesiogiai į vaiko M. M. sąskaitą pervestos lėšos laikomos išlaikymo šiam vaikui teikimu, taip neteisingai išspręsdamas bylą.

66. I. M. teigia, kad dėl anksčiau paminėtų priežasčių, taip pat siekiant užtikrinti jam, kaip vienai iš administracinės bylos šalių, suteiktas teises, garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

67. I. M. taip pat prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurių negalėjo pateikti dėl pagrįstų, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Pateikiami įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjamu ginču ir patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos šioje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

68. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepimuose į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens I. M. apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti.

69. Atsakovas nurodo, kad pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl palaiko apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus, naujų aplinkybių neteiks.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

71. Nurodo, kad pagal antstolės pažymą Nr. 92-2445 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, D. M. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. antstolis pinigų neišmokėjo/neišieškojo, todėl D. M. 2009 m. vasario 25 d. Fondo administracijai pateikė prašymus gauti vaikų išlaikymo išmokas M., F. ir L. išlaikymui. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Fondo administratorius turi teisę iš asmenų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas išmokas, jeigu pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, dėl kurių išmokos mokėjimas turėtų būti nutrauktas ar sustabdytas, atsiradimą. Fondo administracija 2010 m. rugpjūčio 24 d. D. M. informavo raštu, kad pareiškėja per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti, privalo informuoti Fondo administraciją apie šias aplinkybes: skolininkas pradėjo mokėti teismo priteistą arba vaikų išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą ar jo dalį, skolininkas mirė, nepilnametis emancipuojamas, vaikas įvaikinamas, vaikas mirė, vaikui nustatyta globa.

72. Nurodo, kad pagal 2018 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktą (Fondo administracija perdavė VSDFV Mažeikių skyriui) I. M. skola valstybės biudžetui buvo 12 626,82 Eur, iš viso – 12 981,74 Eur 2018 m. birželio 1 d. I. M. advokatui 2018 m. liepos 17 d. pateikus įrodymus apie mokėtą išlaikymą pareiškėjai ir sūnui M., pareiškėjai buvo nustatyta 4 848,42 Eur permoka. Atitinkamai I. M. skola buvo sumažinta.

73. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos valstybė įsipareigoja išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti (CK 3.204 straipsnio 1 dalis). Taigi skolininkas išlaikymą turi mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį, tačiau tik tuo atveju, kai skolininkas išlaikymo neteikia, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl vaiko išlaikymo lėšų mokėjimo iš valstybės biudžeto.

74. Pažymi, kad nepagrįstas pareiškėjos D. M. argumentas, jog ji nedisponuoja jokia informacija apie tai, kad skolininkas I. M. yra mokėjęs pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą. Pareiškėjos pateikti dokumentai (AB SEB banko išrašai) kaip tik sutampa su I. M. pateiktais dokumentais ir patvirtina, kad pareiškėja gavo lėšas vaikų išlaikymui. Pareiškėja, turėdama pareigą informuoti Fondo administraciją, to nepadarė, be to, kai jos buvo paprašyta pateikti duomenis apie I. M. piniginių lėšų pervedimus iki 2013 m. sausio 1 d. (pateikti ir kitų bankų, ne tik AB SEB banko išrašus), ji to nepadarė.

75. Nurodo, kad I. M. pareigos išlaikyti savo vaikus nevengė, ją periodiškai atliko. Mokėjimai buvo atliekami tiek į D. M., tiek į vaiko M. M. sąskaitą. Pareiškėjai neinformavus apie gaunamą išlaikymą, vaikų išlaikymo išmokų permoka jai nustatyta pagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenys, jog D. M. žinute paprašė I. M. pinigus vaikų išlaikymui mokėti į vaiko M. M. banko sąskaitą.

76. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, VSDFV teigia, kad pagrindo naikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. IVI_SP2-1987 ir VSDFV 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (11.1) I-4163 nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

77. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į I. M. apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

78. Nurodo, kad I. M. apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas proceso teisės normas, nes jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą ir jis neturėjo galimybės ginti savo teisių, teikti įrodymų, nebuvo užtikrinta jo teisė būti išklausytam, dėl to buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Dėl vaikų išlaikymo išmokų skolos I. M. nurodė, kad nuolat teikė išlaikymą vaikams, vaikų išlaikymo išmokas pervedinėjo ne tik į pareiškėjos D. M., bet ir į sūnaus M. M. sąskaitą. I. M. su apeliaciniu skundu pateikė teismui įrodymus, kad pinigus vaikų išlaikymui pervedinėjo į sūnaus M. M. sąskaitą D. M. prašymu, taip pat pateikė ir kitus dokumentus, įrodančius vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą.

79. Nurodo, kad neprieštarauja dėl I. M. prašymo prijungti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

80. Teigia, kad palaiko savo atsiliepime į VSDFV Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą išdėstytus motyvus, dėl I. M. reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

81. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepime į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo juos atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

82. Nurodo, kad vienas iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų yra tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino skundžiamų VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimų atitikimo VAĮ 8 straipsnio keliamiems reikalavimams ir visiškai neanalizavo visų tuo pagrindu pareiškėjos pateiktų esminių argumentų ir į juos neatsakė, neargumentavo, dėl kokių priežasčių teismo sprendimas grindžiamas tik atsakovo pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Pareiškėja teigė, kad sprendimu, kuriame teismas nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus.

83. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakė į visus esminius pareiškėjos argumentus ir pasisakė visais bylai išspręsti reikšmingais klausimais, sprendimas yra aiškus ir motyvuotas.

84. Teigia, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, jog jis laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. spalio 16 d. kas mėnesį teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams atlikdamas grynųjų pinigų perlaidas D. M. per „Post office”, o laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išlaikymą savo vaikams kas mėnesį mokėjo per „Opal Transfer”. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. bei 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 18 d., ir 2017 m. gruodžio 4 d. lėšos buvo pervedamos į pareiškėjos D. M. sąskaitą, o laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. į sūnaus M. M. sąskaitą. Atkreipia dėmesį, kad prie apeliacinio skundo pridėtas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. vaikams išlaikyti skirtas lėšas jis pervesdavo į sūnaus M. M. sąskaitą būtent pareiškėjos prašymu, o šiomis lėšomis ir toliau disponavo pareiškėja. Šis susirašinėjimas tai pat patvirtina, kad ir pati pareiškėja jo mokamas lėšas laikė būtent vaikams teikiamu išlaikymu bei, kad pareiškėja buvo nesąžininga ne tik jo atžvilgiu, neinformuodama jo apie gaunamas iš Vaikų fondo lėšas, bet taip pat ir Fondo administracijos bei trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ir kaip teisingai konstatavo pirmosios intencijos teismas, pareiškėjos pateikti dokumentai, t. y. banko AB SEB išrašuose gauti piniginių lėšų pervedimai atitinka jo pateiktus dokumentus ir patvirtina, kad pareiškėja gavo lėšas vaikų išlaikymui. Pažymi, kad pareiškėjos pateikti AB SEB išrašai patvirtina, jog jis išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikė ir toliau.

85. Nurodo, kadangi nuo 2009 m. lapkričio mėn. išlaikymą nepilnamečiams vaikams pradėjo mokėti per „Opal Transfer” (reg. No. 12154036), atlikdamas grynųjų pinigų perlaidas pareiškėjai į AB Ūkio banką, o „Opal Transfer” dokumentus saugo tik penkerius metus, jis negalėjo iš „Opal Transfer” gauti ir pateikti teismui dokumentų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. jis taip pat teikė išlaikymą. Todėl prašo išreikalauti iš BAB Ūkio banko bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ turimus duomenis apie pareiškėjos gautas visas pinigų perlaidas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

86. I. M. atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neneigia, jog gavo iš jo lėšas, tačiau teigia, kad šios lėšos yra jo skolos grąžinimas pagal kredito sutartimi suteiktą paskolą, kurios grąžinimas kreditoriui nebuvo aptartas teismo 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu nutraukiant jų santuoką. Tačiau pareiškėja nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymu ir nenurodė, nei kokią skolą neva jis grąžino, nei kokio dydžio ši skola buvo. Byloje yra pateikta 2003 m. gruodžio 24 d. kreditavimo sutartis Nr. 0750318011480-04, sudaryta tarp AB Vilniaus banko ir pareiškėjos, iš kurios matyti, kad kredito gavėjas (skolininkas) yra tik D. M. (1.2. punktas), taigi jis nebuvo skolininkas pagal šią sutartį. Pažymi, kad nutraukiant santuoką su pareiškėja, jis nei asmeninių, nei bendrų su pareiškėja prievolių neturėjo, ir tai yra nurodyta 2005 m. gegužės 19 d. sprendime, pagal kurį butas, kuriam įsigyti ir buvo panaudotas minimas kreditas, atiteko pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise (4 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pateikta jokių duomenų, jog piniginių lėšų pervedimas D. M. iš I. M. galėtų būti kitos nei vaikų išlaikymui skirtos lėšos.

87. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjos teiginį, kad ji iš I. M. niekada ir jokia forma nėra gavusi jokių įmokų būtent pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą. Šį teiginį pareiškėja grindžia 2019 m. kovo 4 d. antstolės pažyma, tačiau, kaip matyti iš šios pažymos, akivaizdu, kad antstolė rengdama šią pažymą nevertino (ar buvo neinformuota) ne tik dėl jo grynaisiais pinigais per „Post Office” bei „Opal Transfer” darytų perlaidų ir pavedimų į pareiškėjos bei sūnaus M. M. sąskaitas, bet ir pačios pareiškėjos SEB AB banko sąskaitos išrašų, kuriuose atsispindi pervestos lėšos, dėl to skola skaičiuojama net už 2018 m. bei 2019 m.

88. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nepakanka byloje įrodymų, kurie VSDFV Mažeikių skyriui leistų neabejotinai spręsti, jog pareiškėjos iš skolininko gautos lėšos yra būtent pagal 2005 m. gegužės 19 d. teismo sprendimą, t. y. nepakanka duomenų, kad tai yra būtent vaikų išlaikymo lėšos, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jis ne vienerius metus, kiekvieną mėnesį pervedinėjo pareiškėjai lėšas vaikų išlaikymui, o atsižvelgiant, kad šalių nesiejo jokie kiti santykiai ir jis neturėjo pareiškėjai jokių kitų piniginių įsipareigojimų, akivaizdu, kad tai būtent vaikų išlaikymo lėšos. Taigi pareiškėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

89. I. M. dėl atsakovo apeliacinio skundo nurodo, kad pritaria apeliacinio skundo teiginiui, jog jis pareigos išlaikyti savo vaikus nevengė ir ją periodiškai ir tinkamai atliko. Taip pat, kad vien ta aplinkybė, jog išlaikymo mokėjimas buvo atliekamas į vaiko M. M. banko sąskaitą, nesudaro pagrindo konstatuoti to, kaip netinkamo išlaikymo pareigos vykdymo. Pažymi, kad lėšas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. pradėjo pervedinėti į sūnaus M. M. sąskaitą, nes pareiškėja 2014 m. gruodžio 11 d. trumpąją žinute (SMS) paprašė visus pinigus pervedinėti į M. sąskaitą bei pateikė sąskaitos numerį. Būtent atsižvelgdamas į šį prašymą jis lėšas nuo 2014 m. gruodžio 22 d. pervedinėjo į sūnaus sąskaitą. Tačiau, kaip matyti iš susirašinėjimo, lėšomis ir toliau disponavo pareiškėja, o pervedamų lėšų dydis nepakito. Todėl atsižvelgiant į tai, jo į sūnaus sąskaitą pervestos lėšos turi būti užskaitytos ne tik kaip išlaikymas M. M., bet taip pat ir kaip išlaikymas dukrai L. E. M..

90. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skundė teigia, jog VSDFV Mažeikių skyriuje 2019 m. lapkričio 11 d. buvo gautas jo atstovės advokatės prašymas „Dėl I. M. skolos valstybės biudžetui“ bei pateikti priedai, jau byloje esantys banko išrašai, kurie jau yra įvertinti perskaičiuojant skolą ir nustatant permoką. Akcentuoja, kad VSDFV Mažeikių skyrius neteisingai paskaičiavo pareiškėjai vaikų išlaikymo išmokų permoką, nes nevertino dalies jo pateiktų įrodymų apie mokėtą vaikams išlaikymą, o dalį įrodymų vertino neteisingai, grįsdamas prielaidomis. VSDFV Mažeikių skyrius, skaičiuodamas pareiškėjai vaikų išlaikymo išmokų permoką, nesivadovavo 2006 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymu (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.).

91. I. M. nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis nuo 2009 m. balandžio 1 d. teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pareiškėja niekada neinformavo Fondo administracijos apie tai, kad ji gauną vaikams skirtą išlaikymą, tokiu būdu pareiškėja tuo pačiu metu gavo vaikams skirtą išlaikymą iš jo ir iš Fondo administracijos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys „Post Office” mokėjimo kvitai patvirtina, jog jis teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams nuo 2009 m. balandžio 1 d., pagal tuo metu galiojančius teisės aktus pareiškėja per tris darbo dienas raštu turėjo informuod Fondo administraciją apie šias gautas lėšas, o Fondo administracija turėjo nutraukti išmokų mokėjimą pareiškėjai nuo 2009 m. balandžio mėn. Nutraukus vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą, pareiškėja laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėn. negaudama vaikų išlaikymo pinigų, turėjo dar kartą kreiptis dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, jei atsiranda aplinkybės nustatytos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnyje (nemokamas ar netinkamai mokamas išlaikymas), pateikiant visus reikalaujamus dokumentus (tarp jų ir antstolio pažymą, patvirtinančią, jog teismo sprendimas nevykdomas ar netinkamai vykdomas). Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja dar kartą būtų kreipusi į Fondo administraciją dėl išmokų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, Fondo administracija nesant pareiškėjos prašymo ir atitinkamų dokumentų, neturėjo pareigos nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. mokėti išmokų iš vaikų išlaikymo fondo.

92. Pareiškėjai neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, Fondo administracija (nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius) įgijo teisę iš pareiškėjos, kurios prašymu ir buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas visas sumas.

93. Taigi, nors iš dalies pritartina aukščiau nurodytiems atsakovo apeliacinio skundo argumentams, I. M. vertinimu, visuma aptartų aplinkybių bei pateiktų teisinių argumentų sudaro pagrindą atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes visos neteisėtai pareiškėjai nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. išmokėtos išmokos turi būd išieškomos iš pareiškėjos D. M.. Todėl naikintini visi 2018 m. rugpjūčio 17 d. VSDFV Mažeikių skyrius sprendimai Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1985, Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ bei VSDFV 2019 m. birželio 21 d. raštas Nr. (11.1) 1-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“, ir VSDFV Mažeikių skyrius įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjai vaikų išlaikymo išmokų permoką už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 94. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimų, kuriais D. M. nustatytos vaikų išlaikymo išmokų permokų, ir VSDFV sprendimo, kuriuo palikti galioti VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimai, teisėtumo.

95. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja, turėdama pareigą, be kita ko, pranešti, kad I. M. pradėjo teikti išlaikymą vaikams, apie tai neinformavo Fondo administracijos, kuri, gavusi tokią informaciją, būtų nutraukusi išmokų vaikams mokėjimą. Kadangi pareiškėja neinformavo Fondo administracijos apie I. M. vaikams mokamą išlaikymą, susidarė permoka, kurią skundžiamais sprendimais nustatė atsakovas. Teismas sprendė, kad VSDFV Mažeikių skyrius netinkamai vertino aplinkybes, kuomet laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. (t. y. iki vaiko pilnametystės) teisiogiai į M. M. sąskaitą pervestas lėšas priskyrė vaiko išlaikymo teikimui, VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. spendimą Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“ ir VSDFV 2019 m. birželio 21 d. rašto Nr. (11.1) I-4163 „Dėl vaiko išlaikymo išmokų permokų“ dalį, kurioje skolininko kas mėnesį tiesiogiai pervestos lėšos į vaiko M. M. sąskaitą laikytos išlaikymo šiam vaikui teikimu, panaikino.

96. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nevertino skundžiamų sprendimų atitikimo VAĮ 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams ir visiškai neanalizavo visų tuo pagrindu pareiškėjos pateiktų esminių argumentų, į juos neatsakė, neargumentavo, dėl kokių priežasčių teismo sprendimas iš esmės grindžiamas tik atsakovo pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, atsakovo teikiamus duomenis ir paaiškinimus vertino taikydamas skirtingus standartus, tokiu būdu pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.

97. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad vien ta aplinkybė, jog išlaikymo mokėjimas buvo atliekamas į vaiko M. M. banko sąskaitą, nesudaro pagrindo konstatuoti to, kaip netinkamo išlaikymo pareigos vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino VSDFV Mažeikių skyriaus sprendimą bei VSDFV sprendimo dalį.

98. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jam apie administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo tinkamai pranešta, nors tiek pareiškėjai, tiek ir atsakovui jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, todėl nebuvo jokio pagrindo apie teismo posėdžio laiką ir vietą skelbti specialiame internetiniame tinklalapyje. Kadangi jam apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta tinkamai, dėl to teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ir priimti sprendimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neužtikrino jo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, todėl vien dėl to sprendimas turi būti panaikintas.

99. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 72 straipsnio 1 dalį proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. ABTĮ 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena. ABTĮ 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atidėjus bylos nagrinėjimą ir kartu paskiriant kitą teismo posėdžio laiką ir vietą, apie tai pasirašytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. Kitiems proceso dalyviams, taip pat atidėjus bylos nagrinėjimą nepaskiriant kito teismo posėdžio laiko ir vietos, apie posėdį gali būti pranešama teismo pranešimais be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Pranešimo turinys turi atitikti šaukimo rekvizitus. Pranešimo nuorašas paliekamas byloje. Pranešimai pristatomi paštu ar per kurjerius, o šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – elektroninių ryšių priemonėmis arba paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje. Pranešimo išsiuntimas arba paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje prilygsta šaukimo įteikimui ir laikoma, kad nurodytiems proceso dalyviams pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.

100. Taigi iš aptartų ABTĮ 72 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatų matyti, kad teismo šaukimas asmeniui, kuris šaukiamas, pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę; apie pirmąjį teismo posėdį proceso dalyviai yra informuojami šaukimu, t. y. procesiniu dokumentu su teismui grąžinama dalimi apie šaukimo įteikimo adresatui patvirtinimą, apie kitus teismo posėdžius proceso dalyviams gali būti pranešama pranešimu be grąžintinos teismui atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas. Taip pat procesinius dokumentus bei teismo šaukimus teismas gali įteikti ir viešo paskelbimo būdu, tačiau tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos.

101. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, teikdama skundą ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens I. M. gyvenamoji vieta nežinoma, nurodė tik telefono numerį, procesinius dokumentus įteikti pagal VSDFV Mažeikių skyriaus nurodytą I. M. adresą.

102. Pirmosios instancijos teismas patikrino I. M. duomenis valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registre. Teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pasiruošimas administracinės bylos nagrinėjimui baigtas, byla paskirta nagrinėti 2019 m. spalio 22 d. rašytinio proceso tvarka, nutarta šalis apie teismo posėdį informuoti pranešimais. Teismo pranešimas trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. išsiųstas Gyventojų registre nurodytu adresu: Prekybos g. 21-21, Panevėžys, tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, nustatęs, kad nurodytu adresu I. M. įteikti teismo pranešimo ir procesinių dokumentų nėra galimybės, nutarė apie teismo posėdžio vietą ir laiką paskelbti specialiame internetiniame tinklalapyje “Teismų pranešimai” viešo paskelbimo būdu ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką 2019 m. rugsėjo 10 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, skelbimo tekste nurodyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens I. M. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl procesiniai dokumentai bei pranešimas įteikiami viešo paskelbimo būdu. Proceso šalims į teismo posėdį neatvykus, 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas ir teismo sprendimas paskelbtas 2019 m. lapkričio 20 d.

103. Byloje taip pat nustatyta, kad valstybės įstaigos Registrų centro Gyventojų registro išraše apie asmenį nurodyta, jog I. M. išvyko užsienį, (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nenurodyta. VSDFV išraše apie asmens darbovietę nurodyta, kad Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie I. M. nerasta.

104. Teisėjų kolegija pažymi, nors pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad nežino I. M. gyvenamosios vietos (nurodė tik telefoną), tačiau prašė iš VSDFV Mažeikių skyriaus išreikalauti duomenis spie I. M. gyvenamąją vietą. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjos atstovas kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių su prašymu nurodyti I. M. gyvenamąją vietą, tačiau tokius duomenis jam atsisakyta pateikti. Taip pat nustatyta, kad VSDFV Mažeikių skyrius su atsiliepimu į pareiškėjos skundą pateikė Fondo administracijos 2017 m. lapkričio 21 d. pranešimą, adresuotą I. M., kuriame nurodytas jo adresas (duomenys neskelbtini), taip pat advokato L. M. atstovavimo sutartį, kuria advokatui pavedama atstovauti I. M..

105. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

106. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

107. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis neįtvirtina konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06; 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12).

108. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnis nenumato teisės dalyvauti nagrinėjant bylas, nesusijusias su baudžiamojo kaltinimo klausimais, tačiau numato bendresnio pobūdžio teisę veiksmingai pristatyti savo poziciją byloje ir naudotis lygiomis procesinėmis galimybėmis su kita šalimi. Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises, todėl teisė į viešą bylos nagrinėjimą praras prasmę, jei bylos šalys nebus tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimą. EŽTT manymu, proceso dalyviams turi būti pranešta apie teismo posėdžius tokiu būdu, kad jie ne tik sužinotų apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau taip pat turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui ir turėtų galimybę sudalyvauti posėdyje; tiesiog pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad proceso dalyvis jį gavo tinkamu laiku, Konvencijos požiūriu nėra laikomas tinkamu pranešimu apie teismo posėdį (žr., pvz., 2017 m. sausio 24 d. sprendimą byloje Fridman prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40947/11)).

109. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pabrėždamas, jog tinkamo proceso principas reikalauja, jog sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2530-662/2020; kt.).

110. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas taikyti ABTĮ 72 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl skelbimo specialiame interneto puslapyje gali būti taikomos tik įsitikimus, kad asmens buvimo vieta tikrai nėra žinoma.

111. EŽTT yra išaiškinęs, kad dokumentų įteikimo būdas kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, jog asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT taip pat yra pripažinęs, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kuomet taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje G. prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13). EŽTT taip pat šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad vien dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu negali būti vertinamas kaip pakankamas, jei nebuvo siekiama rūpestingai ir protingai įteikti dokumentus asmeniškai (žr., pvz., 2021 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Klopstra prieš Ispaniją).

112. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, byloje esant duomenims apie I. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesiėmė jokių priemonių, neįteikus trečiajam suinteresuotam asmeniui procesinių dokumentų ir teismo pranešimo Gyventojų registre nurodytu jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, išsiųsti jam procesinių dokumentų bei teismo pranešimo į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) arba procesinius dokumentus I. M. įteikti per atstovą, kurio duomenys taip pat buvo byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įteikus procesinius dokumentus bei pranešimą trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, neišsiuntus jam procesinių dokumentų bei teismo pranešimo kitu byloje esančiu jo adresu, taip pat per atstovą, sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentais, kad teismas negalėjo išnagrinėti bylos, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą. Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto procesinio sprendimo, teisėtumas.

113. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeista trečiojo suinteresuoto asmens I. M. teisė būti realiai informuotu apie vykstantį teismo procesą ir teisė būti išklausytam teisme.

114. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nepranešęs trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nustačius proceso teisės normų pažeidimą, nėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, taip pat dėl kitų trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

115. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

116. Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. M., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens I. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė