643182ba-c208-4431-8216-e2b29a3ace67 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1083-1104/2020 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22805-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Dmitrij Rancev, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei, dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui, kaltinamajam D. P., kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiajai J. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbÄ , gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbÄ , gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1714-984/2018 paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 10 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, 7 mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 90 parų arešto;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 90 parų areštas, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. D. P., 2020 m. birželio 11 d. apie 19:35 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 promilių girtumas) J. A., tai yra asmens, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio su J. A. konflikto metu, jai rankomis tyčia sudavė po vienÄ kartÄ Ä¯ abi ausis ir vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį, tuo sukeldamas savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ .

2. Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2020 m. birželio 11 d. atsimena, kad tÄ dienÄ iÅ¡gėrinėjo, gavosi konfliktas. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ jis pas draugus iÅ¡gėrinėjo. Vienas gėrė, J. A. negeria. Neatsimena kada grįžo namo, gerti pradėjo apie pietus. Grįžus namo įvyko konfliktas, ji priekaiÅ¡tavo, kad jis iÅ¡gėrinėja.

Ir tada, gerai neatsimena, sako, kad sudavė jis jai, pareigÅ«nai pasakė. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis taip pat patvirtino, kad galėjo bÅ«ti, kad jis sudavė tuos smÅ«gius. Nepamena kiek buvo iÅ¡gėręs, gėrė degtinę ir alų. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi, prisipažįsta pilna apimtimi. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad bÅ«davo ir mėnesį negeria, o kai užsikabina, ir tris dienas geria, ir vienÄ dienÄ . Nežino, kodėl tokie dalykai kartojasi, per gėrimÄ viskas kartojasi, visada tik iÅ¡gėręs naudoja smurtÄ .

Reikia nebegerti visai. Bausmę atlikinėja nuo 2020 m. rugsėjo 9 d., baigs apie 2020 m. gruodžio 8 d., 90 parų areÅ¡to bausmę atlikinėja. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad sutiktų dėl privalomo gydymosi nuo alkoholizmo. Nurodė, kad nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios, atsipraÅ¡o, labai gailisi, daugiau taip nebus.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

4. Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5. Kaltinamasis D. P., apklaustas 2020 m. birželio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. A. gyvena bendrai apie 2 metus, veda bendrÄ Å«kį, yra sugyventiniai. Abu oficialiai niekur nedirba, registruoti darbo biržoje, J. gauna socialinę paÅ¡alpÄ . Gyvena iÅ¡ Å¡ios paÅ¡alpos ir atsitiktinių uždarbių. Abu gyvena J. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis, 2020 m. birželio 11 d., namie gėrė alkoholinius gėrimus. J. negėrė, ji buvo blaiva. Vakare, kažkur po 19 val., abu susiginčijo dėl buitinių reikalų. Å io konflikto metu jis jai ranka sudavė po vienÄ kartÄ Ä¯ abi ausis ir į galvÄ . SmÅ«gių sudavimo metu J. sudejavo. Kaltinamasis suprato, kad jai tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ . Jis gailisi, kad bÅ«damas girtas, konflikto metu, nesusivaldė ir sudavė savo sugyventinei J.. Dėl jam pareikÅ¡to įtarimo kaltu pripažįsta visiÅ¡kai (b. l. 66-67).

6. Nukentėjusioji J. A., teismo posėdžio metu, sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ , nurodė, kad norėtų, kad bÅ«tų sutrumpinta bausmė kaltinamajam, paskirti gydymÄ nuo alkoholio ir viskas.

7. Nukentėjusioji J. A., apklausta 2020 m. birželio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d., apie 19:35 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. P., be jokios priežasties pradėjo prie jos kabinėtis, dėl ko kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu, J. A. sėdint virtuvėje ant kėdės, sugyventinis D. P. vienos rankos kumščiu trenkė jai į deÅ¡inę ausį, o kitos rankos kumščiu į kairį skruostÄ ir dar vienÄ smÅ«gį sudavė į galvÄ (pakauÅ¡io srityje), dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ . Po Å¡ių smÅ«gių ji nuo kėdės atsistojo ir sugyventinį nuo savęs atstÅ«mė, tuomet jis sugriebė jai už drabužių krÅ«tinės srityje ir sakė žodžius: „gal tave pasmaugti“, bet nesmaugė (b. l. 2).

8. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. birželio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å irvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad: 2020 m. birželio 11 d., 19:38 val., dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK Å irvintų r. PK vyriausiÄ ja patrule K. A., tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), radijo Å¡aukinys „4075“, iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus draugas konfliktuoja, atsisako iÅ¡eiti iÅ¡ pranešėjos buto. Nuvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), juos pasitiko J. A., kuri paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė jos sugyventinis D. P.. Jis ranka trenkė jai per veidÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . D. P. buvo nustatytas 2.33 promilių girtumas, J. A. buvo blaivi. D. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į PK. J. A. apžiÅ«rėjo medikų brigada 0819, kurie nustatė deÅ¡inės pusės veido patinimÄ (b. l. 26).

9. IÅ¡ 2020 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiÅ«ra pradėta 21:54 val., o baigta – 22:10 val., protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros atlikimo eiga – įėjimas į butÄ yra iÅ¡ vidinės kiemo pusės per ketvirtÄ (žiÅ«rint nuo (duomenys neskelbtini) pusės) laiptinę. Pakilus laiptais į ketvirtÄ aukÅ¡tÄ , deÅ¡inėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butÄ yra koridorius, jo gale (kairėje pusėje) yra niÅ¡a, pro kuriÄ patenkama į virtuvės patalpÄ . Įėjus į virtuvę, kairėje pusėje, prie sienos, yra Å¡aldytuvas, Å¡alia jo trys kėdės (viena apkrauta drabužiais) ir stalas. Å ioje virtuvės vietoje įvyko smurtas. Pėdsakų, turinčių reikÅ¡mės bylai, nerasta. Padarytos fotonuotraukos (b. l. 1-13).

10. IÅ¡ byloje esančios Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad J. A. diagnozuotas veido patinimas. Žaizdų ar hematomų nėra, vykti į ligoninę atsisakė (b. l. 32-33) 11. IÅ¡ byloje esančio alkotesterio tikrinimo rezultato kvito matyti, kad J. A. nustatytas 0.00 promilių girtumas, o D. P. – 2.33 promilių girtumas (b. l. 24, 44). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016).

TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. P., bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 2.33 promilių neblaivumas, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia rankomis sudavė po vienÄ kartÄ Ä¯ abi ausis ir vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį savo sugyventinei ir tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiajai sugyventinei J.

A. fizinį skausmÄ , kaip nurodyta Å¡io nuosprendžio 1 punkte. Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami D. P. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

14. Teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra nukreipta prieÅ¡ artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį. Å eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyti kas yra nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai. Pagal teismų praktikÄ konstitucinė Å¡eimos samprata grindžiama Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraiÅ¡umu, pagalba ir panaÅ¡iais ryÅ¡iais bei savanoriÅ¡ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o Å¡ių santykių iÅ¡raiÅ¡kos forma konstitucinei Å¡eimos sampratai esminės reikÅ¡mės neturi.

Sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl Å¡eimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiÅ«rį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimÄ ir atitinkamÄ pareigų prisiėmimÄ vieno kitam ir kurios bÅ«tų pagrindas besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai, jog Å¡ių asmenų santykiai vertintini kaip Å¡eimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai.

Tokiais atvejais reikia vertinti visumÄ tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiÅ«rį vieno į kitÄ , ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius Å¡eimos bÅ«dingų santykių turinį (žr. pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, Nr. 2K-383-1073/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji J.

A. yra nesusituokę, tačiau palaiko ir nusikalstamos veikos padarymo metu palaikė artimus ir glaudžius santykius. Kartu gyvena nukentėjusiosios namuose ir kartu veda bendrÄ Å«kį, gyvena kaip Å¡eima 2 metus.

15. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz.

LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Nukentėjusiajai J. A. buvo sukeltas fizinis skausmas – tÄ patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad po smÅ«gių J. A. sudejavo ir kaltinamasis suprato, kad jai skaudėjo. Dėl bausmės skyrimo 17. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.33 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę D. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kaltinamojo asmenybę.

D. P. padarė vienÄ tyčinį nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas tris kartus už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskutinį kartÄ 2020 m. birželio 1 d., visus tris kartus nukentėjusioji buvo J. A. (b. l. 71-87), baustas administracine tvarka, paskutinį kartÄ 2020 m. birželio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 89-90).

Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 66-67), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis – 2,33 promilių girtumas (b. l.

44) ir nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Nuolatinis smurtinių nusikalstamų veikų, sistemingas administracinių nusižengimų darymas rodo kaltinamojo nenorÄ taisytis, keisti savo elgesį, priimti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, Å¡iuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

19. Kaltinamasis D. P. visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo bÅ«du, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , taip pat į nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė turi bÅ«ti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

20. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Kaltinamajam 2020 m. birželio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė subendrinta 90 parų areÅ¡to bausmė.

BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant neatlikusios bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrina 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

21. BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimÄ . Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju D. P. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamajam paskirta bausmė nevirÅ¡ija 4 metų terminuoto laisvės atėmimo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiosios, teisiamojo posėdžio metu sutiko gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusioji teismo prašė neskirti realaus laisvės atėmimo bausmės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas laisvės atėmimo bausmės vykdymas dviem metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu kaltinamasis įpareigotinas visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , o nutrukus darbo santykiams, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieÅ¡koti darbo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu ir atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko gydytis nuo alkoholizmo, įpareigoti kaltinamÄ jį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio, per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, kaltinamasis įpareigotinas neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių 22. Vadovaujantis BK 722 straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas nukreiptas prieÅ¡ kitų asmenų sveikatÄ .

Kadangi kaltinamasis D. P. jau buvo baustas dėl nusikalstamų veikų prieÅ¡ žmogaus sveikatÄ , D. P. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

23. Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatyti nemokami darbai sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo D. P. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieÅ¡ Å¡eimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant D.

P. iÅ¡klausyti visÄ programų kursÄ per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 70 straipsnis, 722 straipsnis). Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai 24. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. birželio 11 d., 19:55 val., iki 2020 m. birželio 12 d., 10:52 val., vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (b. l. 47-48) (BK 66 straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 9 dalis).

Taip pat į bausmės laikÄ Ä¯skaitytina bausmės dalis, atliktÄ pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ .

25. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. birželio 12 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant D. P. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-53), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

26. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nebuvo pareikÅ¡tas. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu D.

P. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti nuosprendžiu paskirtÄ 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 90 parų areÅ¡to bausme dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrinÄ 4 (keturių) mėnesių 20 (dvideÅ¡imties) dienų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuojant 2020 m. birželio 1 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės laikÄ , bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. birželio 11 d., 19:55 val., iki 2020 m. birželio 12 d., 10:52 val., vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 8, 10 punktais, D.

P. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant D. P. per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį:

1) pradėti dirbti ir tęsti darbÄ , o nutrukus darbo santykiams, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir ieÅ¡koti darbo;

2) gydytis nuo alkoholizmo;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio;

4) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu ir 722 straipsniu paskirti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti D. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį iÅ¡klausyti visÄ programų kursÄ per 8 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant D. P. nepasiÅ¡alinti iÅ¡ nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėjas Dmitrij Rancev