6430d40d-e1bd-4dec-8a89-7087b4dac515 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2-471-855/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02830-2014-2Procesinio dokumento kategorija 116.1.; 30.3.; 30.5.; 30.6.; VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Zinaidai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovui S. O., jo atstovei adv.

Jevgenijai Savčenko, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Kostui Baužai, trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui Slavomir Moroz,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. O. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretysis asmuo - Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinimo teisės iÅ¡pirkti valstybinį žemės sklypÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,   n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas S. O. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretysis asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, praÅ¡ydamas pripažinti jam teisę iÅ¡pirkti žemės sklypÄ Nr. 432, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę sudaryti su juo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Nurodė, kad 1992-02-28 LR Vilniaus r. MickÅ«nų apylinkės Tarybos sprendimu jam buvo iÅ¡skirtas 2500 kv. m ploto žemės sklypas Galgių gyvenvietėje individualaus mÅ«rinio namo ir Å«kinio pastato statybai, su įpareigojimu statybÄ suderinti su Vilniaus r. architektu. 1992 m. jis taip pat gavo dokumentÄ iÅ¡ Vilniaus r., MickÅ«nų agrarinės tarnybos, kuriame buvo nurodyta suma, kuriÄ jis privalo sumokėti už sklypÄ bei mokėjimo paskirtis - už gautÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Galgių gyvenvietėje, tačiau minėtas dokumentas nėra iÅ¡likęs, ir nurodytÄ sumÄ sumokėjo dviem įnaÅ¡ais, 1992-04-30 sumokėdamas 800 rublių, o 1992-05-12 – 1130 rublių. 1992-05-10 Vilniaus r. architektÅ«ros skyrius jam iÅ¡davė sklypo Nr. 432 schemÄ ir Namų valdos žemės sklypo ribų planÄ , o 1992-05-12 su ieÅ¡kovu buvo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ jam buvo suteiktas naudotis (nuomai) 2500 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Nors ginčo sklypas jam buvo suteiktas nuosavo namo statybai, tačiau jis jo nepastatė, nes kreipusis tiek į Vilniaus r. architektÅ«ros skyrių, tiek į Nacionalinė žemės tarnybÄ , leidimas statybai nebuvo iÅ¡duotas, ieÅ¡kovas laukė institucijų raÅ¡tų dėl tolimesnių veiksmų, tačiau nieko nesulaukdavo. 2013 m. jis pakartotinai dėl namo statybos kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, kur jam buvo atsakyta, kad jis neturi jokių su sklypu susijusių dokumentų. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad 1992 m. sumokėjęs įmokas už žemės sklypÄ , daug kartų kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau jokių rezultatų tai nedavė, jo praÅ¡ymai dingdavo, jam suteikdavo viltį, kad sklypas bus parduotas, tačiau nurodydavo, kad trÅ«ksta kažkokių dokumentų, niekada net nebuvo užsiminta, kad sklypas gali bÅ«ti neparduotas, pirmÄ kartÄ aiÅ¡kiai sužinojo, kad sklypas jam gali bÅ«ti neparduotas tik 2014 m.

Pažymėjo, kad visÄ laikÄ nuo sklypo suteikimo jį prižiÅ«rėjo, valdė, rÅ«pinosi, užpylė žemės, atvedė elektrÄ , įrengė elektros skaitiklį ir pan., du kartus atliko sklypo geodezinius matavimus Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymu, nes pirmi geodeziniai matavimai dingo, ir 2013-04-11 bei 2014-01-16 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus r. skyriui praÅ¡ymus leisti iÅ¡sipirkti namų valdos žemės sklypÄ , tačiau jokio atsakymo į savo praÅ¡ymus negavo. 2014-02-12 jis pakartotinai pateikė praÅ¡ymÄ dėl sklypo iÅ¡sipirkimo, tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ , kad jis negali iÅ¡sipirkti minėto sklypo ne aukciono tvarka dėl to, kad iki 2004-02-21 nebuvo sumokėjęs už sklypÄ valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ar pinigais.

Taip pat Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius atsakyme nurodė, kad jis gali iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ tik tokio dydžio, kuris yra bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. 2014-03-08 dėl minėto sprendimo jis pateikė skundÄ ir 2014-05-14 gavo neigiamÄ atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad iÅ¡ pateikto mokėjimo kvito negalima nustatyti, už kokį konkrečiai žemės sklypÄ buvo sumokėta, todėl nepateikus mokėjimo dokumentų originalų ar notariÅ¡kai patvirtintų dokumentų kopijų žemės sklypo pardavimo procedÅ«ra nebus pradėta.

A. N. žemės tarnybos prie ŽŪM su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, teismo taikyti bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį praėjus 22 m. nuo Vilniaus rajono MickÅ«nų apylinkės tarybos 12 sesijos sprendimo individualaus namo statybai priėmimo. Dėl ginčo sklypo pardavimo ieÅ¡kovas 1992-04-30 teikė praÅ¡ymÄ Vilniaus r. MickÅ«nų apylinkės agrarinei tarnybai, 1992-05-12 sudarė žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį, jo paties iniciatyva 1994 m. ir 2012 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, jam joks kitas sklypas suteiktas nebuvo, todėl visi Å¡ie ieÅ¡kovo veiksmai rodo, kad jis žinojo apie savo teisę privatizuoti žemės sklypÄ , institucijos veiksmų per 22 m. neskundė, ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, tik laukė ir tikėjosi.

LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Gyventojai be aukciono įsigyti sklypus gali, jei jie yra iki 2004-02-21 įmokėję įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, arba sklype yra pastatyti ir įregistruoti statiniai.

Å iuo atveju ginčo sklype nėra pastatytų jokių statinių ir neaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas iki 2004-02-21 sumokėjo už ginčo sklypÄ . IeÅ¡kovo įgaliotas asmuo R. M. 2014-02-12 pateikė Vilniaus rajono skyriui praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė leisti iÅ¡sipirkti ginčo sklypÄ . Atsakovė tiek ieÅ¡kovui, tiek jo įgaliotam asmeniui 2014-02-25 raÅ¡tu pateikė motyvuotÄ atsakymÄ , nurodydama taikomÄ galiojantį teisinį reglamentavimÄ ginčo sklypo iÅ¡pirkimui.

IeÅ¡kovui apskundus raÅ¡tÄ , Nacionalinė žemės tarnyba dar kartÄ plačiau ieÅ¡kovui pateikė informacijÄ apie ginčo sklypo iÅ¡pirkimÄ , nurodydama, kad institucija ne atsisako parduoti iÅ¡ esmės ginčo sklypÄ , o tiesiog informuoja, kad pardavimo procedÅ«ros nepradės tol, kol ieÅ¡kovas nepateiks mokėjimo dokumentų originalų ar notariÅ¡kai patvirtintų dokumentų kopijų, kurie įrodytų, kad jis iki 2004-02-21 sumokėjo už ginčo sklypÄ . IeÅ¡kovo pateiktos kvitų kopijos neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad jis iki 2004-02-21 sumokėjo už ginčo sklypÄ , iÅ¡ pateiktų kvitų kopijų matyti, kad yra įraÅ¡ai apie sumokėtÄ Ä¯mokÄ už žemę, tačiau neaiÅ¡ku už kokiÄ Å¾emę, kurioje vietoje esančiÄ , kokio dydžio ploto, buvo padarytos įmokos.

Užklausus Vilniaus rajono skyriaus archyvÄ , buvo nurodyta, kad jie irgi neturi jokių dokumentų apie ginčo sklypo pardavimo procedÅ«ras. Be to, ieÅ¡kovo nurodomas ginčo sklypo įkainojimas yra daug mažesnis, nei kitų toje pačioje vietoje esančių ir tokio paties dydžio sklypų, nes žemės sklypų mokėjimo vertinimai buvo atliekami pagal nustatytÄ metodikÄ , įvertinant indeksus, lengvatines sÄ lygas ir mokėjimo praneÅ¡imus iÅ¡siunčiant žmonėms, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių mokėjimo praneÅ¡imų už žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovas 2012-12-13 Vilniaus rajono skyriui pateikė ginčo sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri buvo atmesta nurodant trÅ«kumus 2012-12-17 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu. Pakartotinai ginčo sklypo kadastro duomenų byla patikrinimui buvo pateikta 2013-03-21, tačiau bylÄ rengęs matininkas V. K. 2013-05-13 jÄ atsiėmė be atmetimo, be nurodytų nustatyta forma trÅ«kumų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo įpareigoti parduoti jam žemės sklypÄ , kuris yra nesuformuotas ir jo kadastro duomenys nepatvirtinti, jis dėl kadastro duomenų patvirtinimo nereiÅ¡kė pretenzijų, ginčo sklypas po Å¡iai dienai yra valstybinis ir laisvas, niekas juo nesinaudoja.

IeÅ¡kovas taip pat klaidina teismÄ nurodydamas, neva jis dėl ginčo pardavimo nuolat kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, kadangi atsakovas neturi jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų bendravęs su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo klausimu nuo sklypo jam skyrimo. Pažymėjo, kad visi praÅ¡ymai valstybinėse įstaigose yra registruojami ir valstybės institucijos ir tarnautojai turi pareigÄ Ä¯ juos pateikti atsakymus, o nagrinėjamu atveju tokių ieÅ¡kovo praÅ¡ymų nebuvo, prmas raÅ¡ytinis ieÅ¡kovo praÅ¡ymas institucijoje buvo gautas tik 2014 m.

Pateikus praÅ¡ymus ir negavus į juos atsakymų, rÅ«pestingas asmuo turėtų ginti savo teises skųsdamas neteisėtus veiksmus. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 1992-05-12 Vilniaus rajono MickÅ«nų seniÅ«nijos Tarybos atstovui ir ieÅ¡kovui sudarius sutartį, pagal kuriÄ jam buvo suteiktas naudotis (nuomai) 2500 kv. m. sklypas (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo ir valstybės susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai, tačiau vadovaujantis 1964 m.

CK 299 str., Å¡i nuomos sutartis baigėsi 2002-05-12, atnaujinta nebuvo, todėl nėra įstatyminio pagrindo su ieÅ¡kovu sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už ginčo žemės sklypÄ buvo sumokėti pinigai, kadangi kvitu, kuriuo sumokėta 1130 rublių, buvo sumokėtas valstybinis mokestis už notaro paslaugas, tvirtinant minėtÄ sutartį, o ne už žemės sklypÄ , tuo tarpu kitame kvite nurodytus 800 rublių ieÅ¡kovas sumokėjo MickÅ«nų kolektyviniam Å«kiui, kuris žemės privatizavime nedalyvavo, nes nebuvo nei agrarinė tarnyba, nei valdyba, kuri bÅ«tų galėjusi siųsti tokius mokėjimo praneÅ¡imus, tuo tarpu savivaldybė jokių dokumentų, susijusių su ieÅ¡kovo namo statyba, neturi.

Pažymėjo, kad norint gauti leidimÄ statybai, savivaldybei turėjo bÅ«ti pateiktas gyvenamojo namo projektas, kuris turėjo bÅ«ti suderintas su rajono architektu, tačiau ar buvo atlikti tokie veiksmai, nėra žinoma, tuo tarpu vien schemos, kuriÄ pateikė ieÅ¡kovas, statybos leidimui gauti nepakanka. Be to, pagal 1991-07-12 LR Vyriausybės nutarimÄ Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ laikoma, jog statyba pradėta, paklojus pamatus ir baigta - patvirtinus namo priėmimo naudoti aktų. Jeigu sklypo (iÅ¡skyrus nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę) gavėjas per metus nepakloja pamatų (neįvykdo sutartyje numatytų sÄ lygų), sklypo naudojimo (nuomos) sutartis laikoma nutraukta.

IeÅ¡kinys atmestinas.Dėl valstybinės žemės pirkimoIeÅ¡kovo S. O., jo atstovės, atsakovo ir trečio asmens atstovų paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 1991-04-30 ieÅ¡kovas S. O. pateikė Vilniaus rajono MickÅ«nų apylinkės agrarinei tarnybai praÅ¡ymÄ parduoti jam privačiai namų valdai (individualiai statybai) 0,25 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (b. l. 10), ir 1992-02-28 Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono MickÅ«nų apylinkės Tarybos 12 Sesijos sprendimu „Apie žemės sklypo skyrimÄ gyvenamojo namo statybai“ ieÅ¡kovui S. O. buvo iÅ¡skirtas 2500 kv. m. ploto žemės sklypas Galgių gyvenvietėje individualaus mÅ«rinio gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybai, įpareigojant ieÅ¡kovÄ statybÄ suderinti su Vilniaus rajono architektu (b. l. 11-12, 88, 91).

IeÅ¡kovo 1992-05-07 praÅ¡ymu, 1992-05-10 Vilniaus rajono projektavimo biuro prie architektÅ«ros skyriaus buvo parengta Sklypo schema, kurioje nurodyta gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybos vieta ieÅ¡kovui suteiktame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 13, 15), o 1992-05-12 su ieÅ¡kovu buvo sudaryta Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartis, pagal kuria Vilniaus r. MickÅ«nų agrarinė tarnyba suteikė statytojui S. O. naudotis (nuomai) 2500 kv.m. ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas įsipareigojo pradėti individualiÄ statybÄ per vienerius metus ir jÄ baigt per trejus metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo (b. l. 16-17, 90).Pagal LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už Å¡iuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

Žemės įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono nustato Vyriausybė. IÅ¡ Å¡ių įstatymų nuostatų iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono tvarka, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas (įsakymas), kuris turi bÅ«ti priimtas laikantis imperatyviųjų teisės normų nustatytos tvarkos. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, mietų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 6 p., gavus asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ , ne ilgiau kaip per mėnesį turi bÅ«ti suraÅ¡ytas žemės sklypo įkainojimo aktas bei paruoÅ¡tas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir su Å¡iais dokumentais turi bÅ«ti supažindintas pirkėjas.

Minėtų taisyklių 8 p. nustatyta, kad supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Potvarkyje turi bÅ«ti nurodyta parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis, sklypo kaina. Pagal minėtų taisyklių 9 p. nuostatas miesto (rajono) valdyba, patvirtinusi leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise siunčia praneÅ¡imÄ pirkėjui, nurodydama sumÄ , kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ , banko įstaigos pavadinimÄ ir sÄ skaitos numerį, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ .

Taigi, LR Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintos taisyklės nustatė nuosekliÄ procedÅ«rų sekÄ , kuria turėjo bÅ«ti įgyvendinama asmenų teisė įsigyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus.IeÅ¡kovas teigia, kad jis 1992 m. gavo dokumentÄ iÅ¡ Vilniaus rajono MickÅ«nų agrarinės tarnybos, kuriame buvo nurodyta pinigų suma, kuriÄ jis privalo sumokėti už jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei mokėjimo paskirtis - už gautÄ Å¾emės sklypÄ , kÄ jis ir padarė sumokėdamas dviem įnaÅ¡ais 800 rublių ir 1130 rublių, tačiau byloje nėra Å¡ias ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Pirmiausia, byloje nėra pateikta įrodymų, jog po minėtos 1992-05-12 Že,ės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties, kuria ieÅ¡kovui buvo tik suteiktas naudotis ginčo žemės sklypas, sudarymo ieÅ¡kovas bÅ«tų raÅ¡tu kreipęsis su praÅ¡ymu dėl jam suteikto žemės sklypo pardavimo. Nors ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad į tuometinę Vilniaus rajono MickÅ«nų agrarinę tarnybÄ , o vėliau – į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono skyrių, vėliau – į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių per visus metus nuo 1992 m. ne kartÄ kreipėsi žodžiu, gavo atitinkamus atsakymu, tačiau teismui nėra pateikta jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir ieÅ¡kovo bei atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai patvirtina tik ieÅ¡kovo raÅ¡ytinį kreipimÄ si su praÅ¡ymu parduoti jam ginčo žemės sklypÄ 2014 m. vasario 12 d. (b.l. 67-69).Antra, byloje nėra pateikta įrodymų apie ginčo žemės sklypo įkainojimÄ bei apie tai, kad ieÅ¡kovui buvo siųstas aukščiau minėtuose teisės aktuose numatytas praneÅ¡imas, nurodant sumÄ , kuriÄ pirkėjas privalo sumokėti už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ , bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apskrities archyvo 2014-10-15 raÅ¡to Nr. (8.12)VS-1820, archyve buvo rasti tik aukščiau nurodyti 1992-02-28 Vilniaus rajono MickÅ«nų apylinkės Tarybos 12 sesijos sprendimas bei su ieÅ¡kovu 1992-05-12 sudaryta sutartis ir jÄ lydintys dokumentai, tuo tarpu S. O. žemės sklypo Galgių kaime pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 1992-1995 m. Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros 1992 m. dokumentuose bei Vilniaus r. MickÅ«nų apylinkės virÅ¡aičio 1992-1995 m. dokumentuose, nerasta (b. l. 87-91).

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-01-15 raÅ¡to Nr. A33(1)-283-(7.2), jokių duomenų apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suteikimÄ ieÅ¡kovui ir jo privatizavimÄ savivaldybė neturi (b. l. 109). IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus pateiktų tuo pačiu aktualiu laikotarpiu, kaip nurodo ieÅ¡kovas (1992-1993 m.), taikytos besiribojančio su ginčo žemės sklypu tokio paties ploto (0,25 ha) žemės sklypo pardavimo A.

O. procedÅ«ros, įskaitant apmokėjimo už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ dokumentų matyti, kad potvarkiu buvo sudaromas parduodamų toje apylinkėje namų valdų sÄ raÅ¡as, nurodant pirkėjÄ , parduodamo sklypo plotÄ bei kainÄ , parengiamas Žemės sklypo įkainojimo aktas, kuriame nurodoma bendra žemės sklypo pirkimo kaina bei su kuriuo pasiraÅ¡ytinai supažindinamas sklypo pirkėjas bei konkrečiam pirkėjui skirtas Mokėjimo praneÅ¡imas, kuriame nurodoma perkamo žemės sklypo pardavimo kaina ir kiti mokesčiai, kuriuos privalo sumokėti pirkėjas, institucija, kuriai turi bÅ«ti sumokėta (Å¡iuo atveju – Vilniaus miesto (rajono) valdyba bei sÄ skaitos numeris, bankas ir pan. (b. l. 65-66, 133-136).

Visų Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovui suteikto žemės sklypo atžvilgiu byloje nėra. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose nurodyti parduodami toje pačioje vietovėje identiÅ¡ko ploto valstybinės žemės sklypai buvo įkainoti daugiau nei dvigubai didesne kaina, nei ieÅ¡kovas nurodo sumokėjęs už ginčo sklypÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad tokius dokumentus gavo, tačiau juos nėra iÅ¡saugojęs, tuo tarpu atsakovas nurodo ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog nei pati Nacionalinė žemės tarnyba, nei kitos institucijos (atsakovui užklausius - Vilniaus apskrities archyvas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija) tokių dokumentų taip pat neturi.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nuo galimai atlikto veiksmo – ginčo žemės sklypo įkainojimo ir praneÅ¡imo ieÅ¡kovui iÅ¡siuntimo - iki kreipimosi į teismÄ dienos dėl žemės sklypo pardavimo praėjo itin ilgas laiko tarpas, virÅ¡ 22 metų, per kurį ginčo žemės sklypas, už kurį kaip teigia ieÅ¡kovas, jis sumokėjo, nebuvo parduotas, todėl atsakovui per tokį ilgÄ laiko tarpÄ neiÅ¡saugojus tokių duomenų, jo veiksmus, esant paties ieÅ¡kovo neapdairumui ir nerÅ«pestingumui dėl savo teisės gynimo, pripažinti netinkamais bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neteisinga.Trečia, parduodant ar iÅ¡nuomojant be aukciono žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklių;

LR Vyriausybės 2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) nuostatos, kurių 2 p. 2.3 p. p. nustatyta, kad asmenys pagal šias Taisykles gali įsigyti nuosavybėn suteiktus iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki 1993-07-28 suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kurios iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

AiÅ¡kinant ir taikant paminėtas teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad žemės sklypas gali bÅ«ti parduodamas ne aukciono tvarka tik tuo atveju, jeigu už šį žemės sklypÄ 2004-02-21 dienai yra įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ar pinigais. Nors ieÅ¡kovas S. O. ir nurodė, kad jis už jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Galgių k., sumokėjo dviem įnaÅ¡ais, atitinkamai 1992-04-30 - 800 rublių ir 1992-05-12 – 1130 rublių, tačiau byloje nėra pateikta pakankamai Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto kvito Nr. 992166, ieÅ¡kovas 1992-04-30 sumokėjo 800 rublių, mokėjimo pagrindas nurodytas - už žemės sklypÄ ir planÄ (b. l. 14, 105-106), tačiau iÅ¡ Å¡io kvito negalima nustatyti už kokį konkrečiai žemės sklypÄ , kokio dydžio ploto, kurioje vietoje esantį, į kokiÄ sÄ skaitÄ , o svarbiausia - kokiu pagrindu (pagal kokį mokėjimo praneÅ¡imÄ , įkainojimo aktÄ ar kitÄ dokumentÄ ) buvo sumokėta 800 rublių įmoka. IÅ¡ 1992-04-30 kvite Nr. 992166 esančio spaudo dalies galima spręsti, kad 800 rublių įmoka buvo sumokėta MickÅ«nų kolektyviniam Å«kiui, kuris nebuvo aukščiau paminėtuose teisės norminiuose aktuose nurodytas žemės privatizavimo proceso dalyvis, o ne žemėtvarkos tarnybai ar rajono valdybai, kas savo ruožtu kelia abejonių dėl ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teisingumo.

Kitas ieÅ¡kovo pateiktas 1992-05-12 kvitas dėl 1130 rublių sumokėjimo, mokėjimo paskirtyje nurodant „individualus sklypas“ (b.l. 89-107-108) taip pat negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo atliktų įmokų už ginčo žemės sklypÄ patvirtinančiu įrodymu. IÅ¡ 1992-05-12 Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartyje, sudarytoje tarp ieÅ¡kovo ir Vilniaus r. MickÅ«nų apylinkės agrarinės tarnybos (b. l. 16-17, 90), esančio Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros notarės L.

Å . įraÅ¡o matyti, kad ji, patvirtindama 1992-05-12 sutartį, nurodė sumokėti 1130 rublių dydžio valstybinį mokestį už atliktÄ notarinį veiksmÄ . Kadangi tiek 1992-05-12 kvito data, tiek jame nurodyta suma sutampa su notarės patvirtintos sutarties data bei notarės nurodyta valstybinio mokesčio už sandorio patvirtinimÄ dydžiu, o 1992-05-12 kvite nurodytas įmokos kodas „1776“ yra valstybinio mokesčio įmokos kodas (b. l. 136), darytina iÅ¡vada, kad pagal 1992-05-12 kvitÄ sumokėti 1130 rubliai yra notarinis mokestis už tÄ pačiÄ dienÄ patvirtintÄ 1992-05-12 sutartį, o ne įmoka už ginčo žemės sklypÄ , kurios buvimas suteikia teisę sklypÄ pirkti iÅ¡ valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, 1992-04-30 kvitas Nr. 992166 ir 1992-05-12 kvitas negali bÅ«ti vertinami kaip dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimÄ už norimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovo teiginiai, jog jis minėtais kvitais sumokėjo bÅ«tent už žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.). Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis įvykdė aukščiau nurodytų Taisyklių 2.3 punkte imperatyviai nurodytÄ sÄ lygÄ - iki nustatyto termino (2004-02-21) įmokėjo įmokÄ valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ar pinigais už įsigyjamÄ Å¾emės sklypÄ , suteikiančiÄ teisę privatizuoti žemės sklypÄ .

Ketvirta, 1992-02-28 LR Vilniaus rajono MickÅ«nų apylinkės Tarybos 12 Sesijos sprendimu ieÅ¡kovui ne tik buvo nuspręsta skirti 2500 kv. m. ploto žemės sklypÄ konkrečiam tikslui - individualaus mÅ«rinio gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybai, bet ieÅ¡kovas buvo ir įpareigotas statybÄ suderinti su Vilniaus rajono architektu (b. l. 11-12, 88, 91). 1992-05-12 Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individuliai statybai sutartimi ieÅ¡kovas taip pat įsipareigojo pradėti individualiÄ statybÄ per 1 metus ir baigti jÄ per 3 metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo.

Statyba laikoma pradėta paklojus pamatus ir baigta – patvirtinus namo priėmimo naudoti aktÄ (b. l. 16-17, 90). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovas S. O. dar iki sutarties sudarymo, t.y. 1992-05-07 kreipėsi į Vilniaus rajono vyr. architektÄ , praÅ¡ydamas paruoÅ¡ti gyvenamojo namo ir Å«kio pastato statybos projektÄ , pagal kurį bus vykdoma statyba MickÅ«nų apylinkėje, Galgių gyvenvietėje (b. l. 15), o 1992-05-10 Vilniaus rajono projektavimo biuras prie architektÅ«ros skyriaus iÅ¡davė ieÅ¡kovui 1992-02-28 LR Vilniaus r.

MickÅ«nų apylinkės Tarybos sprendimu iÅ¡skirto sklypo schemÄ Nr. 432 (b. l. 13), tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad po Å¡ios schemos gavimo ir sutarties sudarymo ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų pradėjęs individualiÄ gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybÄ (paklojęs pamatus ir pan.), jÄ užbaigęs arba bent jau ėmęsis tam vienokių ar kitokių veiksmų, įskaitant ir kreipęsis dėl leidimo statybai iÅ¡davimo, paruošęs statinių projektÄ ir pan., pats ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad statyba realiai nebuvo pradėta nei per vienerius metus, kaip numatė sutarties, nei vėliau, nei iki Å¡iol.

Nors ieÅ¡kovas nurodė, kad jis namo nepastatė, kadangi kreipusis tiek į Vilniaus rajono architektÅ«ros skyrių, tiek į kitas institucijas, tiek į Nacionalinė žemės tarnybÄ , leidimas statybai nebuvo iÅ¡duotas, tačiau kaip minėta, byloje nėra jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo kreipimÄ si dėl statybos leidimo ar kitų su statybÄ susijusių ir jam pradėti bei vykdyti reikalingų dokumentų iÅ¡davimo, derinimo ir pan. (CPK 178 str.). IeÅ¡kovo nurodytas argumentas, kad jis yra ginčo žemės sklypo teisėtas valdytojas, nes nuo 1992 m. pavasario žemės sklypu naudojasi, jį prižiÅ«ri, dalį sklypo iÅ¡lygino užpildamas žemėmis, pjauna žolę, prijungė elektrÄ , pastatė skaitiklius, taip pat atmestinas, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, iÅ¡skyrus paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, o jeigu ir bÅ«tų pateikti tai patvirtinantys įrodymai, jie nepaneigia teismo nustatytų statybos nepradėjimo bei įrodymų apie įmokėtas už suteiktÄ Å¾emę įmokas nebuvimo, sudarančių kliÅ«tis įgyti Å¡iÄ Å¾emę.

Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas jam suteikto sklypo nenaudojo pagal paskirtį, nestatė namo ir net nepradėjo jokių veiksmų, susijusių su namo statyba, tik patvirtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju buvo nerÅ«pestingas, tvarkydamas savo nuosavybės ar bÅ«simos nuosavybės klausimus, o duomenų apie tai, kad S. O. Å¡ių veiksmų neatliko dėl kokių nors objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių (pvz., atitinkamų institucijų neteisėto neveikimo) byloje nėra. S. O. argumentas, kad jam pateikus sklypo Nr. 432 schemÄ , buvo nurodyta, kad jis dėl tolesnių veiksmų bus informuotas raÅ¡tu, tačiau institucijos jokių veiksmų neatliko, taip pat atmestinas, nes ieÅ¡kovo pateikta sudaryta sklypo schema su sklypo linijomis, gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato ribų nužymėjimu (b. l.

13) sudaryta kitam tikslui – Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai 1992-05-12 sutarties sudarymui (b. l. 16-17), o ne statybos leidimui gauti. P. Ž. sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartį ieÅ¡kovas jokių veiksmų teisiÅ¡kai įforminant jam suteiktÄ Å¾emės sklypÄ neatliko, realiai jame nestatė gyvenamojo namo ir jokių veiksmų jam statyti neatliko. Å ias aplinkybes patvirtina ir trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovo paaiÅ¡kinimas, kad savivaldybė jokių dokumentų, susijusių su ieÅ¡kovo namo statyba, neturi.

Pažymėtina ir tai, kad pagal 1992-05-12 Žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutarties 3 p. valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtinus sutartį, ji įsigalioja po metų, jei per tÄ laikÄ paklojami namo pamatai, o jeigu statytojas nevykdo Å¡ios sutarties sÄ lygų, sutartis apskritai laikoma nutraukta.Penkta, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jis daug kartų kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atitinkamus darbuotojus dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau jokių rezultatų tai nedavė, jo praÅ¡ymai dingdavo, jam visÄ laikÄ suteikdavo viltį, kad sklypas bus parduotas, tačiau nurodydavo, kad trÅ«ksta kažkokių dokumentų, niekada net nebuvo užsiminta, kad sklypas gali bÅ«ti neparduotas.

Pagrįsdamas Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovas pateikė 2004-06-16 raÅ¡tÄ , kuriuo jis kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ , praÅ¡ydamas suteikti informacijÄ apie nekilnojamÄ jį turtÄ (b. l. 18), bei 2013-04-11 ir 2014-01-16 Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui adresuotus praÅ¡ymus leisti iÅ¡sipirkti namų valdos žemės sklypÄ Vilniaus r., Galgių k. (b. l. 34, 35), tačiau minėtuose praÅ¡ymuose nėra jų priėmimo faktÄ institucijoje patvirtinančių registracijos spaudų, ieÅ¡kovas nepateikė kitų įrodymų apie realių Å¡ių raÅ¡tų siuntimÄ / įteikimÄ institucijoms.

LR Vyriausybės nutarimo Dėl asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 94-3779) 27 p. numato, kad praÅ¡ymo priėmimo faktÄ institucijose patvirtina registracijos kortelė ar spaudu pažymėta praÅ¡ymo kopija. Spaude turi bÅ«ti nurodytas institucijos (ar jos padalinio), priėmusios praÅ¡ymÄ , pavadinimas, praÅ¡ymo priėmimo data ir registracijos numeris, valstybės tarnautojo, priėmusio praÅ¡ymÄ , vardas, pavardė, pareigos, prireikus – kita reikiama informacija.

Taigi, ieÅ¡kovo pateikti praÅ¡ymai neįrodo jo atliktų veiksmų, siekiant įgyti žemės sklypÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo R. M. tik 2014-02-12 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriui praÅ¡ymÄ leisti iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 69). PraÅ¡yme esantis spaudas patvirtina, kad dokumentas institucijoje gautas 2014-02-12, jo registracijos Nr. 48FP-981. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2014-02-25 raÅ¡tu Nr. 48SD-(14.48.104.)-168 pateikė ieÅ¡kovui ir jo įgaliotam atstovui motyvuotÄ atsakymÄ dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo, iÅ¡aiÅ¡kindama galiojantį teisinį reglamentavimÄ dėl sklypo įsigijimo ne aukciono bÅ«du (b. l. 36, 67-68).

IeÅ¡kovas po pirminių sklypo matavimų atlikimo, tik 2012 metais kreipėsi į matininkÄ V. K., kuris parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ , kurioje ginčo sklypo savininku nurodytas ieÅ¡kovas S. O., o sklypo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), ir 2012-12-13 jÄ pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono teritoriniam padaliniui (b. l. 19-33, 110-129), tačiau 2012-12-17 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 48KAM-115855 kadastro duomenų byla buvo atmesta, nurodant jos trÅ«kumus (b. l. 71).

Pakartotinai ginčo sklypo kadastro duomenų byla patikrinimui Vilniaus rajono skyriui buvo pateikta 2013-03-21, tačiau bylÄ rengęs matininkas V. K. 2013-05-13 jÄ pats atsiėmė be atmetimo, be nurodytų nustatyta forma trÅ«kumų (b. l. 70), kas tik patvirtina, kad ginčo sklypas nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, jo kadastro duomenys nepatvirtinti. Nors ieÅ¡kovas ir nurodė, kad ginčo sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), nes toks adresas buvo nurodytas kažkuriame dokumente, tačiau VÄ® Registrų centro 2015-01-14 raÅ¡tas patvirtina, kad duomenų apie žemės sklypÄ Vilniaus r. sav., Galgių k., Kerpių g. 56, Nekilnojamojo turto registre nėra (b. l. 104).

Vadovaujantis CK 1.109 str., civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas, šiuo atveju ginčo žemės sklypas, kaip jau minėta, nėra įstatymų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas, jo kadastro duomenys nepatvirtinti. Pažymėtina, kad ieškovas neskundė kadastro duomenų nepatvirtinimo, todėl ir šiuo pagrindu negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas, neesant suformuotam pirkimo–pardavimo sutarties objektui.

Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotÄ ir įstatymų nustatyta tvarka vieÅ¡ajame registre įregistruotÄ Å¾emės sklypÄ (Lietuvos A. T. 2008-03-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-180/2008; Lietuvos A. T. 2011-07-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-309/2011). Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas negali tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų, kadangi ieÅ¡kovas neturi teisės iÅ¡pirkti jam 1992-02-28 paskirtÄ statybai žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nes pats neatliko tų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, siekdamas įsigyti žemės sklypÄ nuosavybėn ir teismui nepateikė pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, jog ieÅ¡kovas atliko Å¡iuos veiksmus ir tokiÄ teisę įgijo (CPK 178 str.).Dėl ieÅ¡kinio senaties Nors atsakovas prašė atmesti ieÅ¡kinį ir kitu pagrindu – dėl ieÅ¡kovo praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, teigdamas jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį praėjus 22 metams nuo Vilniaus rajono MickÅ«nų apylinkės tarybos sprendimo atlikti pardavimo procedÅ«ras, todėl apie teisę įsigyti sklypÄ Å¾inojo nuo 1992 m., tačiau Å¡is atsakovo argumentas nepagrįstas.

Pagal Lietuvos A. T. formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-398/2008; kt.). Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieÅ¡kinio senatis prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Taigi teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. V. Å ., bylos Nr. 3K-3-180/2010; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-36-415/2015). Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).Teismo manymu, atsakovas nepagrįstai mano, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 1992 m., kuomet ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ agrarinei tarnybai ir sudarė Žemės sklypo naudojimo (nuomos) sutartį. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad tik 2014-02-12 ieÅ¡kovo įgaliotas asmuo R. M. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus r. skyrių su praÅ¡ymu leisti iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ , esantį Vilniaus r., MickÅ«nų sen., Galgių k., Kerpių g. 56 (b. l. 69), kas rodo, jog ieÅ¡kovas tikėjosi sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2014-02-25 raÅ¡tu Nr. 48SD-(14.48.104.)-168 pateikė ieÅ¡kovui ir jo įgaliotam atstovui atsakymÄ , kad žemės sklypas negali bÅ«ti parduodamas ne aukciono tvarka, nes ieÅ¡kovas iki 2004-02-21 nėra už jį sumokėjęs įmokų bei minėtame sklype nėra registruoto gyvenamojo namo (b. l. 36, 67-68), todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pirmÄ kartÄ apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2014-02-25, o ne 1992 m., kaip nurodo atsakovas.

Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovui anksčiau buvo žinoma apie tai, jog jam iÅ¡skirtas žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai nebus parduotas, nėra. Kadangi ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo po 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., taikytinas dabartiniame kodekse 1.125 str. 1 d. nustatytas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į formuojamÄ teismų praktikÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino ginti savo teises nepraleido, o atsakovo reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : I. S. O. ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pripažinimo teisės iÅ¡pirkti valstybinį žemės sklypÄ , atmesti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                      R. V.