2018-10-29 Nr. AB-19458-3-61-3-00525-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2529-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00525-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos banko lizingas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas daugiabučio namo savininkų bendrija „Amatų kiemas“ (toliau – ir pareiškėjas, DNSB „Amatų kiemas“, Bendrija) patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) priimtą sprendimą, nurodytą 2017 m. sausio 18 d. pranešime Nr. 2D-646(7.9) (toliau – ir Pranešimas); 2) panaikinti Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Skyrius) statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo statyti ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo 2016 m. gegužės 6 d. aktą Nr. (23.5)-PSI-24 (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį statybą leidžiančio dokumento, t. y. 2015 m. sausio 23 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-150123-00097 (toliau – ir SLD), išdavimo teisėtumo patikrinimą; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. sausio 22 d. kreipėsi į Inspekcijos Skyrių dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2015 m. sausio 23 d. išduoto SLD išdavimo teisėtumo patikrinimo. 2016 m. vasario 26 d. gavo Inspekcijos Skyriaus pranešimą dėl skundo nagrinėjimo nutraukimo, suėjus kreipimosi terminui. 2016 m. vasario 26 d. kreipėsi į Inspekciją, kuri 2016 m. kovo 24 d. pranešimu įpareigojo Inspekcijos Skyrių atlikti SLD teisėtumo patikrinimą ir iki 2016 m. balandžio 8 d. raštu informuoti pareiškėją apie patikrinimo metu gautus rezultatus. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 19 d. gavo Inspekcijos Skyriaus pranešimą apie atliktą patikrinimą, nurodantį, kad SLD buvo išduotas teisėtai. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 24 d. pateikė Inspekcijos Skyriui prašymą dėl Akto ir kitų susijusių dokumentų pateikimo. Iš gautų dokumentų pareiškėjas nustatė, kad SLD teisėtumo išdavimo patikrinimas buvo atliktas ir Aktas surašytas asmens, viršijusio savo kompetencijos ribas, taip pat neatsižvelgiant į esmines faktines aplinkybes ir juridinę galią turinčius dokumentus, todėl atlikto patikrinimo išvada nėra objektyvi ir teisinga, pažeidžianti tiek imperatyvias teisės normas, tiek teisėtus pareiškėjo interesus. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į atsakovą su skundu, prašydamas panaikinti Aktą ir atlikti pakartotinį, imperatyvias teisės normas atitinkantį, SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą. 2017 m. sausio 18 d. gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodyta, jog pagrindo panaikinti Aktą ir atlikti pakartotinį SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą, nėra.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo sprendimas atsisakyti panaikinti Aktą ir atlikti pakartotinį SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą buvo priimtas iš esmės neišnagrinėjus skundo ir jame išdėstytų aplinkybių, taip pat neatsižvelgus į imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką, kadangi atsakovas akivaizdžiai neteisingai suformulavo skundo pagrindą, o sprendimą priėmė nemotyvuotai. Pažymėjo, kad nekėlė ir nekelia Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokolo (toliau – ir Protokolas) teisėtumo klausimo. Protokolas yra galiojantis, juridinę galią turintis dokumentas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 23 straipsnio 10 dalies 4 punkte yra numatyta, kad rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti yra būtinas statinio bendraturčių sutikimas. Šiuo konkrečiu atveju Vilniaus miesto savivaldybė, 2015 m. sausio 23 d. išduodama rašytinį pritarimą projektui dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties pakeitimo į administracinę, pažeidė šią imperatyvią teisės normą ir SLD išdavė nesant tokio sutikimo. Pareiškėjas 2015 m. sausio 5 d. atliko balsavimo raštu procedūrą, kurios metu buvo svarstomas klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės paskirties pakeitimo iš gyvenamosios į administracinių patalpų. Tokiam paskirties pakeitimui pritarė 16 pareiškėjo narių, nepritarė taip pat 16, o 1 narys balsavimo metu bendrijos narių balsavimo raštu biuletenyje šiuo klausimu savo nuomonės neišreiškė. Nesurinkus daugiau kaip 1 / 2 pritariančių balsų, paskirties keitimui pritarta nebuvo, tačiau nei Inspekcijos Skyrius, nei Inspekcija šios aplinkybės neanalizavo ir neatsižvelgiant į tai, kad SLD buvo išduotas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, buvo priimtas sprendimas, jog SLD buvo išduotas teisėtai, o atlikti pakartotinį SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą nėra jokio pagrindo.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 10 straipsnio 2 dalį ir SĮ 23 straipsnio 10 dalies 4 punktą Vilniaus miesto savivaldybė, be kitų privalomų dokumentų, privalėjo pateikti Inspekcijos Skyriui statinio bendraturčių sutikimą, be kurio SLD išdavimas yra neteisėtas, tačiau dokumentas, kuriame pareiškėjo nariai būtų išreiškę savo sutikimą, pateiktas nebuvo. Priešingai, buvo pateiktas Protokolas, kuriame pareiškėjo nariai aiškiai išreiškė savo valią nepritarti buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimui. Atsakovas, turėdamas pareigą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą ir kitus pateiktus dokumentus, tokios savo pareigos neįvykdė ir priėmė sprendimą, kuris yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Pranešime taip pat visiškai nepasisako ir kitais pareiškėjo išdėstytais klausimais. Akto 8.5 punkte yra nurodyta, jog Protokole buvo padaryta techninė klaida ir Protokolas, pareiškėjo narių balsavimo prasme, buvo įformintas netinkamai, tačiau atsakovas nenurodė, kokią kompetenciją turėjo patikrinimą atlikusi R. Š. nuspręsti, jog Protokole buvo padaryta techninė klaida, o Protokolas įformintas netinkamai.

7. Pareiškėjas vertino, kad SLD buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teises normas, neatsižvelgiant į pareiškėjo narių išreikštą valią, todėl Aktas yra naikintinas, o atsakovas, žinodamas šias aplinkybes, sąmoningai, tačiau nepagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti panaikinti Aktą ir atlikti pakartotinį SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą. Be to, atsakovui pateikto skundo pagrindas buvo ne Protokolo, o Vilniaus miesto savivaldybės išduoto SLD teisėtumo klausimas.

8. Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į patikslintą skundą su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 22 d. su skundu kreipėsi į Inspekcijos Skyrių dėl Administracijos 2015 m. sausio 23 d. išduoto SLD išdavimo teisėtumo patikrinimo. Inspekcijos Skyrius 2016 m. vasario 26 d. pareiškėjui pateikė atsakymą dėl skundo nenagrinėjimo, suėjus teisės aktuose nustatytiems terminams. Pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi į Inspekciją dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo. Inspekcijos Skyrius 2016 m. gegužės 19 d. pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog 2016 m. gegužės 6 d. buvo surašytas Aktas, kuriame konstatuota, jog SLD išduotas teisėtai. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 30 d. pakartotinai kreipėsi su skundu į Inspekciją su prašymu panaikinti Aktą ir atlikti pakartotinį patikrinimą. Pareiškėjui 2017 m. sausio 18 d. buvo pateiktas atsakymas, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog Inspekcija neturi pagrindo naikinti Akto bei pakartotinai tikrinti SLD išdavimą, nes skunde nėra nurodyta kitų naujų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių abejoti Akto pagrįstumu.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Pranešime nurodytą Inspekcijos sprendimą, skunde dėsto tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius, tačiau nepaaiškina, kokias jo teises ir kokiu būdu šis Inspekcijos atsakymas pažeidžia. Pranešimas yra pagrįstas teisiniais, faktiniais argumentais, teisės normomis, todėl atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje.

11. Atsakovas teigė, kad Aktas surašytas vadovaujantis Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17, (toliau – ir Aprašas) 16 punkto nuostatomis. Akte tik konstatuoti Inspekcijos specialistų atlikto patikrinimo metu nustatyti faktai (padarytos išvados) dėl SLD atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nėra pateikta jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, nepritaikytos poveikio priemonės. Aktas nėra adresuotas pareiškėjui, jis jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nenustato. Todėl Aktas negali būti ginčo objektu.

12. Atsakovas skundo argumentus dėl Protokolo vertino kaip nereikšmingus. Teigė, kad nepagrįsti skundo argumentai, jog nebuvo sutikimo dėl patalpų paskirties keitimo. Atkreipė dėmesį, kad Protokolas, kaip teisėtas ir galiojantis dokumentas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl patalpų paskirties keitimo, buvo pripažintas Administracijos, kuri išdavė SLD. Inspekcija, atlikdama SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą, pagal kompetenciją nenagrinėjo Protokolo surašymo teisingumo, nes tokia prievolė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Tokia pati Inspekcijos pozicija buvo išdėstyta pareiškėjui 2016 m. gegužės 6 d. ir 2017 m. sausio 18 d. raštuose. Be to, specialistė, atlikusi SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą, remdamasi patikrinimo metu gautais dokumentais, t.y. Protokolu ir jo 9 punkte nurodytomis pastabomis, padarė pagrįstą išvadą, jog buvo padaryta techninė klaida. Protokolo turinys patvirtina, kad komisija įskaitė buto Nr. 18 savininkės pareikštą nuomonę Bendrijos svarstomu 7 klausimu kaip teigiamą, protokolą patvirtindami savo parašais.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepimu į patikslintą skundą prašė administracinę bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo, skundą atmesti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikia jokių argumentų dėl to, kokios konkrečios jo teisės ar teisėti interesai ginčijamais sprendimais yra pažeidžiami. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Kreipdamasis į teismą, asmuo turi įrodyti subjektinės teisės pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjas jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto nenurodo bei neįrodo, todėl nagrinėjamu atveju neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti skundžiamus sprendimus. Tuo atveju, jei pareiškėjas mano, kad jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia SLD, jis turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti jį panaikinti.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai prašė patikslintą skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Protokole nurodytas šiuo klausimu priimtas sprendimas. Buvo balsuojama ir rezultatai yra tokie. Protokole esantis prierašas yra tik vienos komisijos narės pastaba. Kadangi sprendimas dėl sutikimo nebuvo priimtas, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją. Atsakovo ir trečiojo asmens Administracijos atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose į patikslintą skundą išdėstytas pozicijas.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2D-646(7.9) bei Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. Aktą bei įpareigojo Inspekciją atlikti pakartotinį 2015 m. sausio 23 d. rašytinio pritarimo SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą. Priteisė iš atsakovo Inspekcijos 786,50 Eur atstovavimo išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio pareiškėjo naudai.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas – daugiabučio namo savininkų bendrija, įgyvendinanti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymo nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, kreipėsi į Inspekcijos Skyrių dėl Administracijos išduoto statybą leidžiančio dokumento – 2015 m. sausio 23 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-150123-00097, išdavimo teisėtumo patikrinimo.

Rašytiniu pritarimu buvo pritarta statytojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Medicinos banko lizingas“ buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties iš gyvenamosios į administracinių patalpų pakeitimo projektui. Pareiškėjas 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. (23.30)-KL2-92 buvo informuotas, jog jo prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, nes nuo administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 2D-4079(7.3) jį informavo apie tai, jog Inspekcijos Skyriui pavesta atlikti išduoto SLD patikrinimą.

Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. pareiškėjui adresuotame pranešime Nr. (23-30)-KL2-249 nurodyta, kad atlikus SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą surašytas patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, jog SLD išduotas teisėtai. Pažymėta, kad galiojantys teisės aktai nenumato Inspekcijai teisės nagrinėti gyvenamųjų namų bendrijos balsavimo raštu ginčų ir priimtų sprendimų teisėtumo. Pareiškėjo prašymu jam buvo pateiktas Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. SLD išdavimo teisėtumo, prisijungimo statyti ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr.(23.5)-PSI-24.

Susipažinęs su Aktu, pareiškėjas su skundu 2016 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Inspekciją prašydamas jį panaikinti ir atlikti pakartotinį SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą. Skunde nurodė, jog 2015 m. sausio 5 d. buvo atlikta balsavimo raštu procedūra, kurios metu buvo svarstomas klausimas dėl buto, esančio Subačiaus g. 17-28, Vilniuje, paskirties keitimo iš gyvenamosios į administracinės paskirties patalpas. Pakeitimui pritarė 16 narių, nepritarė taip pat 16 narių, vienas narys nuomonės neišreiškė. Balsams pasidalinus po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu, kas ir buvo užfiksuota pareiškėjo Bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokolu.

Inspekcija 2017 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2D-646(7.9) nurodė, jog SLD gavimui Administracijai buvo pateiktas pareiškėjo bendrijos narių Protokolas, kurio teisėtumo klausimas yra ir pareiškėjo skundo pagrindas. Pažymėjo, jog Protokolas kaip teisėtas ir galiojantis buvo pripažintas savivaldybės išduodant SLD, o Inspekcija nenagrinėja ir nenagrinės protokolo surašymo teisingumo, nes tokia prievolė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

18. Teismas nurodė, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuoja SĮ (redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02) 23 straipsnis ir jo nuostatas detalizuojantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija galiojusi nuo 2014-11-26 iki 2015-09-02) (toliau – ir Reglamentas). Įvertinęs SĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 23 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktuose, 23 straipsnio 10 dalyje, Reglamento 28 punkte nurodytą reglamentavimą, teismas sprendė, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą gali būti realizuotas tik pateikus nustatytos formos prašymą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus. Išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi teisę viešojo administravimo subjektas, įvertinęs tokio prašymo ir dokumentų pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau ir – TPISVPĮ), pagal kurio 8 straipsnį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (8 str. 2 d. 2 p.). Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimo tvarką reglamentuoja TPISVPĮ 10 straipsnis.

19. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pagal pareiškėjo skundą Inspekcijos atlikto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo. Pareiškėjo skundas Inspekcijai ir teismui iš esmės grindžiamas tuo, jog 2015 m. sausio 5 d. Protokole nėra bendraturčių išreikšto sutikimo pritarti bendrijos nario buto paskirties keitimui. Ginčijamame Pranešime, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Inspekcija nurodė, jog Protokolas, kaip teisėtas ir galiojantis, buvo pripažintas savivaldybės išduodant SLD, Inspekcija nenagrinėja Protokolo surašymo teisingumo, nes tokia prievolė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Su šiais atsakovo argumentais teismas nesutiko.

20. Teismas akcentavo, kad statinio bendraturčių sutikimas yra vienas privalomų dokumentų, kurie pagal SĮ 23 straipsnio 10 dalį teikiami iki pateikiant prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, todėl pagal TPISVPĮ 10 straipsnio nuostatas SLD valstybinė priežiūra apima ir šių dokumentų pateikimo, prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą, patikrą. Inspekcija pagrįstai nurodo, jog ji neturi kompetencijos nagrinėti gyvenamųjų namų bendrijos balsavimo raštu ginčų ir priimtų sprendimų teisėtumo. Ginčai dėl to, ar pagrįsti tokie bendraturčių nesutikimai, yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, Inspekcija turi pareigą įsitikinti, jog pateikti visi pagal SĮ 23 straipsnio 10 dalį teiktini dokumentai, iš jų – ir statinio bendraturčių sutikimas. Tam, kad įsitikinti, jog pateikti visi reikalaujami pateikti dokumentai (nagrinėjamu atveju – statinio bendraturčių sutikimas), Inspekcijos darbuotojai turi įvertinti pateiktą dokumentą ir įsitikinti, kad jame yra išreikštas įstatymo reikalaujamas sutikimas. Todėl Inspekcija nepagrįstai teigia, jog Protokolas kaip teisėtas ir galiojantis buvo pripažintas savivaldybės, o ji neturi pareigos šio dokumento vertinti.

21. Teismas iš Protokolo nustatė, kad 2015 m. sausio 5 d. Bendrijoje vyko balsavimo raštu procedūra, kurios metu, be kita ko, buvo svarstomas klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties, iš gyvenamosios į administracinių patalpų, pakeitimo. Balsavimo šiuo klausimu rezultatai nurodyti Protokolo 8 punkto 7 papunktyje pažymint, jog sprendimas dėl sutikimo keisti buto paskirtį nepriimtas. Balsavimo rezultatų grafoje nurodoma, jog paskirties pakeitimui pritarė 16 pareiškėjo narių, nepritarė taip pat 16 pareiškėjo narių. Įvertinus Protokole nurodytą balsavimo komisijos sprendimą matyti, kad komisija priėmė sprendimą – nepritarti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimui.

22. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija padarė nepagrįstas išvadas, kad balsų skaičiavimo komisija įskaitė buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės pareikštą nuomonę Bendrijos svarstomu 7 klausimu kaip teigiamą, protokolą patvirtindami savo parašais. Kaip matyti iš Protokolo 9 punkto „Balsų skaičiavimo komisijos narių pastabos“ jame yra išreikšta tik vieno komisijos nario, t. y. G. A. pastaba, prie pastabos yra tik vieno asmens parašas ir nėra jokių duomenų, kad pastabai parašais pritarė kiti komisijos nariai.

23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, atkreipė dėmesį, jog Inspekcija, vykdydama SLD išdavimo teisėtumo priežiūrą, turi pareigą įsitikinti, jog pateikti visi pagal SĮ 23 straipsnio 10 dalį būtini dokumentai, taip pat tuo, jog juose yra išreikšti reikalaujami sutikimai ir pritarimai. Nustačiusi, jog dokumentuose tokie sutikimai nėra išreikšti, ar kilus abejonėms dėl juose išreikšto sprendimo, Inspekcija gali imtis Lietuvos Respublikos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir VPĮ) 10 straipsnio 7 dalyje nurodytų priemonių, tame tarpe pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam ar kitam viešojo administravimo subjektui ar statytojui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus ar trūkumus.

24. Teismas vertino, kad Inspekcija netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nepagrįstai nurodė, jog neturi pareigos vertinti Protokole išreikšto sutikimo ir priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą.

III. 25. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26. Atsakovas mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes ir teismų praktiką.

27. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamame Akte tik konstatuoti Inspekcijos specialistų atlikto patikrinimo metu nustatyti faktai (padarytos išvados) dėl SLD atitikties teisės aktų reikalavimams, tačiau nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nėra pateikta jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, nepritaikytos poveikio priemonės, Aktas nėra adresuotas pareiškėjui, jis jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nenustato. Todėl Aktas negali būti ginčo objektu. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2–5 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies kontekste teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Konkrečiu atveju pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kokiu būdu Aktas galimai pažeidžia jo teises, kuriuos jis galėtų ginti teisme ABTĮ 5 straipsnio nuostatų pagrindu. Teismas nenustatė, ar Aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir kokios jo teisės ar saugomi interesai buvo pažeisti. Todėl skundas dalyje dėl Akto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl ginčijamo Inspekcijos sprendimo, nurodyto Pranešime, panaikinimo, atsakovas, nurodo, kad ginčijamu sprendimu motyvuotai, išsamiai, aiškiai ir pagrįstai pareiškėjui atsakė, kad, vadovaujantis SĮ 23 straipsnio 10 dalies 4 punktu, rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti vienas iš pateikiamų dokumentų yra statinio bendraturčių sutikimas. SLD gavimui Administracijai buvo pateiktas Protokolas, kurio, kaip nustatyta teismo sprendime, teisėtumo klausimas nekeliamas. Pranešime buvo nurodyta, kad Protokolas, kaip teisėtas ir galiojantis, buvo pripažintas Administracijos išduodant SLD. Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinės Protokolo surašymo teisingumo, nes tokia prievolė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose, kas ir buvo nurodyta 2016 m. gegužės 6 d. rašte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija neturi pagrindo naikinti Akto bei pakartotinai tikrinti SLD, nes pareiškėjo skunde nėra nurodyta kitų naujų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių abejoti Skyriaus surašyto Akto pagrįstumu.

29. Atsakovas pažymi, kad teismas pripažino, jog „Inspekcija pagrįstai nurodo, jog ji neturi kompetencijos nagrinėti gyvenamųjų namų bendrijos balsavimo raštu ginčų ir priimtų sprendimų teisėtumo. Ginčai dėl to, ar pagrįsti tokie bendraturčių nesutikimai, yra sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme“. Akcentuoja, kad išduodant rašytinį pritarimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties iš gyvenamosios į administracinių patalpų pakeitimo projektui, Administracijai buvo pateikti daugiau nei pusės daugiabučio namo bendraturčių raštu išreikšti sutikimai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1, 7 dalių nuostatos. Šią aplinkybę patvirtina Protokolo 9 punkte nurodytos pastabos: „kadangi gauti 33 biuleteniai, tačiau vienas iš jų pateiktas su technine klaida, dėl kurios vienas balsas klausimu Nr. 7 nebuvo įskaičiuotas. Pridedu susirašinėjimo su buto Nr. 18 savininke D. V. išrašą, kuriame atsispindi savininkės valia“. Prie šios pastabos pasirašė komisijos narė G. A.. Atsižvelgiant į bendrijos narių tarpusavio susirašinėjimo turinį, akivaizdu, kad bendrijos narė D. V. išreiškė savo poziciją nagrinėjamu klausimu, o kita bendrijos narė G. A. pateikė tokią nuomonę – „kad galime traktuoti, jog ji (D. V.) balsavo už, nes akivaizdžiai dar kartą išreiškė, kad jai nėra jokio skirtumo“. Be to, Protokolo 5 punkte nurodyta, jog įteikta (išsiųsta) 33 biuleteniai. Pagal šio protokolo 6 punktą gauta biuletenių 33, iš jų negaliojantys 0, o 7 punkte nurodyta išvada, kad „balsavimas įvyko“. O tai reiškia, kad balsavo visi 33 bendrijos nariai, o balsavimo komisija laikė balsavimu įvykusiu, nes savo balsą išreiškė visi daugiabučio namo savininkai.

30. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai vertino Protokolo formą, bet ne jo turinį ir visus reikšmingus faktus. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nereiškė jokių pretenzijų ir Inspekcijos duomenimis nepateikė skundų dėl rašytinio pritarimo neteisėtumo. Kadangi, kaip nustatė teismas, Inspekcija neturi kompetencijos nagrinėti gyvenamųjų namų bendrijos balsavimo raštu ginčų ir priimtų sprendimų teisėtumo, o juo labiau – kvestionuoti patalpų bendraturčių valios, pagrįstai laikytina, jog yra gautas statinio bendraturčių sutikimas buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimui. Todėl Inspekcija, nustačiusi, kad yra pateikti visi privalomi SĮ 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti teiktini dokumentai, pagrįstai nusprendė, kad SLD yra išduotas teisėtai ir nėra jokio pagrindo naikinti Pranešime nurodyto sprendimo, kuriuo motyvuotai atsisakyta pakartotinai atlikti SLD patikrinimą.

31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32. Pareiškėjas dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi nurodo, kad į teismą kreipėsi skųsdamas neteisėtą ir nepagrįstą viešojo administravimo subjektą aktą, priimtą nagrinėjant jo pateiktą prašymą patikrinti išduoto SLD išdavimo teisėtumą. SLD buvo pakeista patalpų, esančių daugiabutyje, kurio bendraturčių interesus atstovauja pareiškėjas, paskirtis. Paskirties keitimui, kaip imperatyviai numato teisės aktai, kuriuos detaliai išnagrinėjo teismas, yra būtinas raštiškas bendraturčių sutikimas. Tai reiškia, kad įstatyme yra tiesiogiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas bendraturčių teisinis suinteresuotumas, kuris pasireiškia sutikimu arba nesutikimu duoti tokį leidimą. Pareiškėjas, gindamas bendraturčių interesus, kreipėsi į atsakovą, kad būtų ištirtas SLD išdavimo teisėtumas. Pažymi, kad atsakovui yra pavesta užtikrinti, kad išduodant SLD būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir tai yra tiesioginė jo funkcija. Pareiškėjas, siekdamas inicijuoti SLD išdavimo teisėtumo peržiūros procedūrą, nustatyta tvarka, kaip tiesiogiai suinteresuotas asmuo, kreipėsi į atsakovą ir gavęs neigiamą atsakymą, nesutikdamas su priimtu sprendimu, kreipėsi su skundu į teismą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi teisinį suinteresuotumą, kad atsakovo sprendimai dėl SLD išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo yra keičiama daugiabučio patalpų naudojimo paskirtis, būtų priimti laikantis teisės aktų reikalavimų.

33. Pareiškėjas, iš esmės pritardamas teismo sprendimo motyvams dėl Pranešime nurodyto sprendimo panaikinimo, akcentuoja, kad atsakovas neprašė patikslinti duomenų, priėmė sprendimą, padaręs neteisingą išvadą, jog Bendrija sutiko dėl paskirties keitimo, neteisingai aiškindamas Bendrijos Protokolo turinį. Be to, atsakovas klaidingai nurodo, kad Administracijai buvo pateikti daugiau nei pusės daugiabučio namo bendraturčių raštu išreikšti sutikimai, kaip tai numato CK 4.85 straipsnio 1, 7 dalių nuostatos. Pareiškėjas pažymi, jog Protokole nurodyta, kad sprendimas dėl buto paskirties pakeitimo priimtas nebuvo, nes nebuvo daugiau kaip pusės balsų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos priimto sprendimo, nurodyto 2017 m. sausio 18 d. pranešime Nr. 2D-646(7.9), kuriuo atsisakyta panaikinti SLD patikrinimo aktą ir pakartotinai tikrinti SLD išdavimo teisėtumą, Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. Akto teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją atlikti pakartotinį SLD – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 23 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-150123-00097 – išdavimo teisėtumo patikrinimą.

35. Bylos duomenimis, Inspekcijos Skyrius, pagal pareiškėjo skundą atlikęs SLD išdavimo patikrinimą, 2016 m. gegužės 6 d. surašė Aktą, kuriame, konstatavęs, kad SLD išduotas teisėtai, apie tai pareiškėją informavimo 2016 m. gegužės 6 d. pranešimu Nr. (23-30)-KL2-249. Pareiškėjas, susipažinęs su jam pateiktu Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. Aktu, su skundu 2016 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas jį panaikinti ir atlikti pakartotinį SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą, motyvuodamas tuo, kad SLD išduotas neteisėtai, t. y. nesant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų pritarimo. Inspekcija 2017 m. sausio 18 d. pranešimu Nr. 2D-646(7.9) jo netenkino, motyvuodama tuo, kad: pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto nuostatas, vienas iš pateikiamų dokumentų rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti yra statinio bendraturčių sutikimas; Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas pareiškėjo narių balsavimo raštu skaičiavimo protokolas, kurio teisėtumo klausimas ir yra pareiškėjo skundo pagrindas; protokolas, kaip teisėtas ir galiojantis dokumentas, buvo pripažintas savivaldybės išduodant SLD; Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja ir nenagrinės protokolo surašymo teisingumo, nes tokia prievolė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose, kas ir buvo nurodyta Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. pranešime Nr. (23-30)-KL2-249; Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės; Inspekcija neturi pagrindo naikinti patikrinimo akto ir pakartotinai tikrinti SLD, nes skunde nėra nurodyta kitų naujų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių abejoti Inspekcijos Skyriaus surašyto akto pagrįstumu.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendime konstatavęs, kad Inspekcija, netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nepagrįstai nurodė, jog ji neturi pareigos vertinti Protokole išreikšto sutikimo, ir priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą, dėl ko Inspekcijos 2017 m. sausio 18 sprendimą Nr.2D-646(7.9) ir Inspekcijos Skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. Aktą panaikino ir įpareigojo Inspekciją atlikti pakartotinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 23 d. Rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-150123-00097 išdavimo teisėtumo patikrinimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas, Inspekcijos apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį keisti ar naikinti dalyse, kurioje panaikintas Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimas Nr.2D-646(7.9), o Inspekcija įpareigota atlikti pakartotinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 23 d. rašytinio pritarimo statinio projektui Nr.RPP-01-150123-00097 išdavimo teisėtumo patikrinimą: pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – ir bendrija) yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurios steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. CK 4.85 straipsnio 1 ir 8 dalys, be kita ko, nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Atsižvelgdama į minėtą reglamentavimą, teisėjų kolegija vertina, kad bendrija, įgyvendinanti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, turi teisę kreiptis į Inspekciją dėl statybą leidžiančio dokumento darbams, kaip antai ginčo atveju, atlikti išdavimo teisėtumo patikrinimo bei ginčyti jos priimtus sprendimus dėl tokio kreipimosi.

38. CK 4.85 straipsnio 7 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. galiojusios redakcijos Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. D1-251 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nustatantis vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką, be kita ko, numato, kad balsavimas vyksta butų ir kitų patalpų savininkams pildant nustatytos formos biuletenį (Tvarkos aprašo 3.1, 3.8 p.); balsavimo rezultatus skaičiuoja Balsavimo organizatoriaus sprendimu ne mažiau kaip iš 3 asmenų sudaryta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisija (toliau – ir Balsų skaičiavimo komisija) (Tvarkos aprašo 3.10 p.); Balsų skaičiavimo komisijai suskaičiavus Balsavimo biuletenių balsus Balsavimo rezultatai įforminami Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole (toliau – ir Protokolas) (Tvarkos aprašo 2 priedas). Protokole turi būti nurodyta Balsų skaičiavimo komisijos posėdžio data, sprendžiamas klausimas, įteiktų (išsiųstų) ir gautų, negaliojančių Balsavimo biuletenių skaičius, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas ar ne. Protokolą pasirašo Balsų skaičiavimo komisijos nariai. Pasirašytas Protokolas registruojamas ir saugomas ne trumpiau kaip dešimt metų teisės aktų nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 3.12 p.).

39. Ginčo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokole nurodyta, kad sprendimas dėl sutikimo, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis iš gyvenamosios (butų) būtų pakeista į administracinių patalpų, nėra priimtas (nepriimtas). Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo kontekste reikšmingas ne daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokole nurodyto sprendimo, susijusio su buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimu, teisėtumo aspektas, kadangi byloje ir nėra duomenų, kad jis (2015 m. sausio 5 d. protokole nurodytas sprendimas) nustatytas tvarka būtų ginčijamas, o aplinkybė, ar šis dokumentas gali būti vertinamas kaip statinio bendraturčių sutikimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies prasme 4 punkto (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) prasme. Kadangi, kaip minėta, sprendimai dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo klausimų yra priimami ir įforminami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokolas, kuriame nurodyta, kad sprendimas pritarti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimui, nėra priimtas, negali būti vertinamas kaip statinio bendraturčių sutikimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punkto prasme, dėl ko nėra pagrindo tenkinti Inspekcijos apeliacinio skundo dalyje dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Inspekcijos 2017 m. sausio 18 d. Sprendimas Nr.2D-646(7.9), o Inspekcija įpareigota atlikti pakartotinį 2015 m. sausio 23 d. Rašytinio pritarimo statinio projektui Nr.RPP-01-150123-00097 išdavimo teisėtumo patikrinimą.

40. Pažymėtina, kad Inspekcijos argumentai šiuo aspektu (dėl DNSB „Amatų kiemas“ bendrijos narių balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. sausio 5 d. protokolo) yra itin prieštaringi: viena vertus, tiek Inspekcija teigia, protokolas yra teisėtas ir galiojantis dokumentas, kurio surašymo teisingumo Inspekcija pagal kompetenciją nenagrinėja ir nenagrinės, nes tokia prievolė nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose; kita vertus, apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kuriais kvestionuojamas šiame protokole nurodyto sprendimo teisėtumas. Pažymėtina, kad šie argumentai, įvertinus tik byloje pateiktus įrodymus, yra itin abejotini: Tvarkos aprašo 3.8 punktas nustato, kad negaliojančiais laikomi neužpildyti ir (ar) patalpų savininkų nepasirašyti ar pasirašyti neturint įgaliojimo Balsavimo biuleteniai. Ginčo atveju, kiek galima spręsti iš susirašinėjimo el. laiškais, į kuriuos apeliuojama perskaičiuojant patalpų savininkų balsus, vienas iš balsavusių asmenų neužpildė biuletenio dalies, susijusios su pritarimu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo, todėl nėra net aišku, kokiais motyvais toks biuletenis ar jo dalis šiuo klausimu galėtų būti pripažintas galiojančiu.

41. Pažymėtina, kad pakartotinio 2015 m. sausio 23 d. Rašytinio pritarimo statinio projektui Nr.RPP-01-150123-00097 išdavimo teisėtumo patikrinimui nėra kliūtis ir aplinkybė, kad teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjo reikalavimo, susijusio su Inspekcijos Skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. Akto panaikinimu, nagrinėtinumo teisme: nei patikrinimo akto surašymo metu galiojusios redakcijos TPSVĮ, nei Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (toliau – ir Aprašas), nėra nuostatų, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad Inspekcijos planinio ar neplaninio statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimo metu surašytas Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas, kuriame nurodomos tik išvados tikrinamais klausimais, savaime sukeltų kokias nors pasekmės asmenims, suinteresuotiems statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumu, todėl tokio pobūdžio aktais yra tik konstatuojamas faktas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo / neteisėtumo (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1619/2013; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-532-556/2018).

42. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

43. Kadangi ginčo atveju taip pat nėra pagrindo manyti, kad Aktas sukelia kokias nors pasekmes, apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir byla dalyje dėl 2016 m. gegužės 6 d. Akto panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.). Pažymėtina, jog dėl tos pačios priežasties Aktas, kuriame nurodomos tik išvados tikrinamais klausimais, nėra kliūtis atlikti pakartotinį SLD išdavimo teisėtumo patikrinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1869-624/2018).

44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad patyrė tokių išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas. Pažymėtina, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n utaria:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo statyti ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo 2016 m. gegužės 6 d. aktas Nr. (23.5)-PSI-24.

Nutraukti administracinė bylą dalyje pagal pareiškėjo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Amatų kiemas“ skundo dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo statyti ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo 2016 m. gegužės 6 d. ako Nr. (23.5)-PSI-24 panaikinimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė