642ce65d-0585-4f01-a237-1fd3d683c377 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1623-1072/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09813-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,

dalyvaujant prokurorei RÅ«tai Navasaitienei,

kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. B. 2023 m. kovo 18 d., apie 20.22 val., Vilniuje, Nidos gatvėje esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais veiksmais E. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada nebuvo įgijęs, nagrinėjamu laikotarpiu buvo iÅ¡laikęs teorijos egzaminÄ , vairavimo egzaminÄ mokykloje, tačiau dar neiÅ¡laikęs valstybinio egzamino Regitroje. Ä®monei „Bolt“ priklausantį automobilį iÅ¡sinuomojo naudodamasis draugo, kuris turi teisę vairuoti, duomenimis. Draugas A. A., kurio duomenimis pasinaudojo, apie tai žinojo ir leido jam naudotis jo vairuotojo pažymėjimo nuotrauka. 2023 m. kovo 18 d. vidury dienos iÅ¡nuomotu automobiliu kartu su draugais važiavo prie ežero už (duomenys neskelbtini) mikrorajono Vilniuje, ten vartojo įvairų alkoholį. Žinojo, kad negalima vairuoti iÅ¡gėrus. Nesijautė labai neblaivus. Vakare iÅ¡važiavo, parvežė merginas į (duomenys neskelbtini), draugÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Amatęs pareigÅ«nus, sumaišė akseleratoriaus ir stabdžio pedalus, atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį. Dėl Å¡io įvykio labai gailisi, supranta, kad pasielgė neatsakingai, ateity tokių klaidų nekartos. Intensyviai ieÅ¡ko darbo, yra įgijęs specialybę, tikisi, kad pavyks, žino, kad dėl Å¡io nusikaltimo patirs finansinių nuostolių.

Teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo E. B. parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 67-69).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, advokatui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK RV 4-asis skyrius) vyriausiuoju patruliu. 2023 m. kovo 18 d. pradėjo pamainÄ 18 val., kartu su vyriausiuoju patruliu I. N., ekipaže V1746. 2023 m. kovo 18 d. apie 20.22 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – OVS) budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad nuo GariÅ«nų turgaus link Lazdynų važiuoja automobilis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, taip pat OVS budėtojas nurodė, kad pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotojÄ ir praneÅ¡inėja jo važiavimo kryptį. Bendraujant su pranešėju, galiausiai jis nurodė, kad minėto automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį įvažiavo į Nidos g., Vilniuje, į 4 numeriu pažymėto namo kiemÄ . Atvykę iki minėto adreso pastebėjo važiuojantį „Peugeot:, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, kurį pradėjo iÅ¡ karto stabdyti įjungę Å¡vyturėlius.

Stabdant automobilį, jo vairuotojas staiga pasuko kairiau ir atsitrenkė į stovintį, be vairuotojo, automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju nuo jo buvo juntamas alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus E. B., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad apie 20.00 val. jis gėrė alų.

Asmuo sutiko pasitikrinti alkoholio matuokliu ir jam tikrinant pirmÄ kartÄ 20.40 val. su alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0129, patikros sertifikato Nr. 1752691, buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas, o tikrinant antrÄ kartÄ 20.57 val. jam buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas. Asmuo su alkotesterio rodmenimis sutiko. Taip pat bendravimo metu buvo nustatyta, kad E. B. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Dėl administracinio nusižengimo E. B. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo įregistruotas eismo įvykis ir E. B. buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į policijos komisariatÄ .

Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo iÅ¡vežtas į Minsko pl. 21, Vilniuje, esančiÄ policijos saugomų automobilių aikÅ¡telę (b. l. 16-18).

Liudytojas I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 18 d. dirbant pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ grafikÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK RV 4-asis skyrius) vyriausiojo patrulio pareigose, kartu su Vilniaus AVPK RV 4-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. A., apie 20.22 val. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS gavo praneÅ¡imÄ apie tai, kad Vilniuje, važiuojant nuo GariÅ«nų turgavietės link Lazdynų, pranešėja pastebėjo įtartinai besiblaÅ¡kantį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). PraneÅ¡ime taip pat buvo nurodyta, kad pranešėja važiuoja paskui minėtÄ automobilį. Pokalbio metu pranešėja taip pat nurodė, kad automobilis pasuko į Nidos g. Nuvykus minėtu adresu, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pastebėjo važiuojantį praneÅ¡ime nurodytÄ automobilį, kurį, panaudojus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos signalus bei garsinį signalÄ , pradėjo stabdyti. Stabdymo metu automobilis staiga pasuko kairiau ir trenkėsi į stovinčio automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės Å¡onÄ ir jį apgadino. Priėjus prie vairuotojo buvo nustatyta, kad jį vairavo E. B., iÅ¡ kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, E. B., paaiÅ¡kino, kad apie 20 val. gėrė alų. Patikrinus minėto asmens blaivumÄ , po pirmojo pÅ«timo buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas o antrÄ kartÄ tikrinant po 15 minučių buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas. Patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad E. B. neturi teisės vairuoti transporto priemones, jos niekada nėra įgijęs. Ä®vykio vietoje surinkta eismo įvykio medžiaga, suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones, taip pat E. B. įteiktas Å¡aukimas nurodytu laiku atvykti į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 5 PK (b. l. 21-24).

2023 m. kovo 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjos K. J. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. kovo 18 d. apie 20.22 val. Vilniuje, Nidos gatvėje esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, E. B., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,73 prom. etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais E. B. įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-5).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2023 m. kovo 18 d. 20.22 val. pranešė, jog važiuojant nuo Garnių turgavietės Lazdynų link pastabėjo įtartinai besiblaškantį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskui pranešėjas nurodė, kad minėtas automobilis pasuko į Nidos g. (b. l. 11-13).

Neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad, remiantis alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0129 rodmenimis, 2023 m. kovo 18 d. E. B. pirmo patikrinimo metu 20.42 val. nustatytas 1,95 promilės neblaivumas, antro patikrinimo metu 20.58 val. nustatytas 1,73 promilės neblaivumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 25-29).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 18 d. nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 39).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis „Peogeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti sugadinimo požymiai (sulaužytas priekinis bamperis) (b. l. 30-38).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Swedbank Lizingas“, o valdytojas – UAB „Bolt services LT“ (b. l. 40).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 21 170 Eur, o be PVM – 16 724, 30 Eur (b. l. 41).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog E. B. 2023 m. kovo 18 d., apie 20.22 val., Vilniuje, Nidos gatvėje esančioje stovėjimo aikÅ¡telėje, ties pastatu Nr. 4 vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu savo elgesiu E. B. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. liudytojų A. A. bei I. N., apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai, transporto priemonės apžiūros protokolas bei fotonuotraukos, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkoholio kiekio matuoklio parodymai apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, E. B. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad E. B. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisiamojo posėdžio metu pateikti praÅ¡ymai atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. B. atsakomybei pagal laidavimÄ (b. l. 128-135, 136-145).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , pripažino kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sÄ lyga, kuriÄ kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad kaltinamasis padarydamas Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jo veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, savo elgesį kaltinamasis įvertino kritiÅ¡kai. Ä®vertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad E. B. labai jauno amžiaus, anksčiau nėra teistas (b. l. 54), administracine tvarka baustas už negrubius KET pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 55-60), baigė (duomenys neskelbtini) (b. l. 135), registruojasi Užimtumo tarnyboje, ieÅ¡ko darbo. Teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o bÅ«tent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ) gali padaryti reikiamÄ teigiamÄ Ä¯takÄ ateity elgtis teisėtu bÅ«du. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas tiki, kad E. B. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju E. B. laiduotoja sutinka bÅ«ti jo mama T. B.. Tiek kaltinamasis, tiek T. B. teismo posėdyje parodė, jog E. B. mamai iÅ¡ karto papasakojo apie padarytÄ nusikaltimÄ , mama aiÅ¡kinosi neteisėtų veiksmų priežastis, jo elgesį įvertino labai neigiamai. E. B. parodė, kad jo lengvabÅ«diÅ¡kas poelgis yra nesuderinamas su mamos jam diegiamomis, vertybėmis. IÅ¡vadas dėl netinkamo poelgio pasidarė ir ateity elgsis atsakingai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad E. B. su mama sieja artimi ryÅ¡iai. T. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sÅ«nui autoritetas, kaltinamasis gyvena kartu, klausia ir klauso patarimų. Ji tikra, kad daro sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ , Å¡iuo metu yra motinystės atostogose ir galės vyriausiam sÅ«nui taip pat skirti dar daugiau dėmesio, padės jam ateityje iÅ¡vengti tokių klaidų. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. B. dirba (duomenys neskelbtini), yra charakterizuojama teigiamai (b. l. 139), Å¡iuo metu yra vaiko auginimo atostogose (b. l. 146-148), neteista (b. l. 140), administracine tvarka bausta už negrubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. l. 144-145). Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad T. B. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima E. B., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jam, kad E. B. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, E. B., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. B. atsakomybei pagal laidavimÄ , ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas įvertinęs aukščiau minėtas E. B. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki Å¡iol nedarė nusikalstamų veikų, rimtų administracinių teisės pažeidimų, yra jauno amžiaus, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Taigi įstatymas reglamentuoja griežtÄ administracinę atsakomybę (privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis, nei pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir kuris buvo nustatytas E. B.. Nagrinėjamu atveju, įvertinus E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei padarymo aplinkybes – kaltininkas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę judriomis Vilniaus gatvėmis neblaivus, kuomet pirmuoju pÅ«timu jam buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o antruoju – 1,73 promilių neblaivumas, virÅ¡ijantis minimalų neblaivumo laipsnį (1,51 promilės), už kurį įstatymas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tai, kad padaryta žala kitai transporto priemonei, kaltę pripažino, jo asmenybę – registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis didesnis nei minimalus – 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis Å¡ia teise – nuo 2023 m. kovo 21 d.

Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbiÄ prevencinę reikÅ¡mę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiÄ ja teise apima draudimÄ ir jÄ Ä¯gyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tačiau pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu, perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju E. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis jam nuosavybės teise nepriklausančia transporto priemone – jis, bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas1,73 promilės vairavo automobilį „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „Swedbank Lizingas“, o valdytojas – UAB „Bolt services LT“. Teismas byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtÄ . Tačiau teismo vertinimu, Å¡iuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies normos ir iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Peugeot 208“kaina su PVM Lietuvoje yra 21 170 Eur, o be PVM – 16 724, 30 Eur (b. l. 41). Remiantis kasacinio teismo praktika, dėl konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo, kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduodamas turtas. Todėl automobilio vertė atitinka pinigų sumÄ , už kuriÄ galėtų bÅ«ti įsigytas analogiÅ¡kas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ už analogiÅ¡kÄ automobilį realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo kainÄ yra įskaičiuotas PVM. Ä®gyvendinant Å¡iuos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje tikslus, svarbu, kad automobilio rinkos vertė ir iÅ¡ieÅ¡kotina suma sutaptų. Kartu tai užtikrina, jog asmuo, iÅ¡ kurio yra konfiskuojamas automobilis, neatsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma automobilio kaina be PVM. Konfiskuota transporto priemonė yra realizuojama tokia kaina, į kuriÄ Ä¯skaičiuotas PVM. Todėl konfiskuotino turto vertė turi bÅ«ti nustatoma su PVM (LAT 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-495/2020).

Minėta, kad E. B. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis baustas ne už Å¡iurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamojo teisme duotus paaiÅ¡kinimus, E. B. yra padaręs tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, labai jaunas, neseniai įgijo specialybė ir ieÅ¡ko darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad E. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 21 170 Eur konfiskavimas bÅ«tų neproporcingas ir nesuderinamas su argumentais, kuriais vadovautasi priimant sprendimÄ atleisti E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl, Å¡iuo atveju iÅ¡ E. B. konfiskuotina 3000 EUR, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vidutinę kainÄ Lietuvoje su PVM (21 170 EUR).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės iÅ¡dėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminÄ . To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Ä®siteisėjus nuosprendžiui, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas pateikiant jÄ vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iÅ¡ karto sumokėti visos iÅ¡ jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorÄ dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 21 d. nutarimais E. B. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 10-71), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72-73). Šios ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to naikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, tai yra, 176,67 Eur priteisimo iÅ¡ kaltinamojo E. B.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi gynėjo dalyvavimÄ pripažino bÅ«tinu pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å iuo atveju, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas, jo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Esant tokioms aplinkybėms, Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020, 1A-257-312/2021). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 21 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie E. B. skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti iÅ¡ E. B. valstybės naudai dalį automobilio „Peugeot 208“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės – 3 000 eurų.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės sustabdymÄ - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo E. B..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skaitmeninę laikmenÄ (1 vnt. CD) su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti E. B., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

IÅ¡aiÅ¡kinti T. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Eglė Venckienė