6428c3dc-776a-458f-b910-2dfa9f46449a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1583-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10920-2010-2                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G.M.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007 10 25 Ispanijoje įvykusios avarijos metu buvo apgadintas Autopistas Concesionaria Espaniola priklausantis turtas , avarija įvyko dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės Mercedes Benz v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Å ios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieÅ¡kovÄ . 2007 10 25 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 4458,32Lt.

Dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas nevykdė LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12str. numatytų reikalavimų per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti jiems iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų. IeÅ¡kovas praÅ¡o grÄ Å¾inti 20proc. iÅ¡mokėtos sumos, kas sudaro 891,66Lt.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad įstatymas nenumato besÄ lyginio reikalavimo ir pareigos sumokėti kaip sankcijÄ 20 proc. dydžio iÅ¡mokėtos sumos, kokios ieÅ¡kovas reikalauja. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ .

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas jokių reikÅ¡mingų aplinkybių nenurodo, nėra suprantamas praÅ¡omos priteisti sumos dydžio pagrįstumas ir jo mokėjimas. Atsakovas nurodė, kad apie eismo įvykį atsakovas sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kovo pretenzijos, nes automobilio vairuotojas G.M. apie įvykį nieko nepranešė, automobilį perdavė tvarkingÄ , todėl apie įvykį atsakovas net neįtarė. Atsakovo atstovas nurodė, kad LR Vyriausybė 2004 06 23 nutarimu Nr.795 patvirtino „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimÄ .

Å ių taisyklių 60.5p. numato, kad reikalauti grÄ Å¾inti iki 20 proc. iÅ¡mokėtos sumos galima tada, kai atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamÄ jį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigi iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Å iuo atveju atsakovas nėra atsakingas, o nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Transtira“ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 445,83 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos, pradedant nuo 2010-10-27 ir iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 13,4 Lt žyminio mokesčio.

IeÅ¡kinį kitoje dalyje atmetė.Teismas nurodė, kad CK 6.263 str. 3 d. nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ . Nustatyta, kad dėl atsakovo vairuotojo kaltės buvo padaryta žala, kuriÄ atlygino ieÅ¡kovas. CK6.264str.1d. numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. nustatyta pareiga informuoti draudikÄ apie įvykį, pateikti visus bÅ«tinus paaiÅ¡kinimus ir turimÄ informacijÄ .

Atsakovas nesilaikė Å¡ios pareigos informuoti ieÅ¡kovÄ apie autoįvykį, nors to reikalauja įstatymo nuostatos (12str.) bei draudimo sutarties tarp Å¡alių sÄ lygos. LR TPSVCAPDÄ® 22str. numato, kad draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ ir apdraustÄ jį, jei draudėjas ir apdraustasis netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 str. nustatytas pareigas. Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Draudėjo (atsakovo) padarytas pažeidimas iš esmės susijęs su jo elgesiu po eismo įvykio. Įstatymas numato teisę išreikalauti išmokėtas sumas ar jų dalį, nors pažeidimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu. Kadangi ieškovas neturėjo informacijos apie draudiminį įvykį, jis negalėjo pilnai realizuoti savo teisių, t.y. negalėjo ištirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, negalėjo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, apžiūrėti sugadinto turto ir pan.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieÅ¡kovas pagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo dalį patirtos žalos dydžio, tačiau Å¡i suma, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 60.5p., kuris nurodo, jog reikalauti grÄ Å¾inti iki 20 proc. iÅ¡mokėtos sumos galima tada, kai atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamÄ jį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , mažintinas nuo 20 proc. iki 10 proc.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2011-14-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliantas nurodė, kad teismas formaliai vertino situacijÄ , neteisingai taikė ir iÅ¡aiÅ¡kino LR Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 60.5 punktÄ , todėl priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tinkamai praneÅ¡us draudimo iÅ¡moka bÅ«tų mažesnė, bet ieÅ¡kovas tokių įrodymų neteikė ir Å¡ios aplinkybės nebuvo nustatytos.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad dėl pavėluoto praneÅ¡imo nebuvo galimybės įvertinti žalos dydžio ar kitų svarbių aplinkybių, įtakojusių žalos nustatymÄ . Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė svarbių ginčo iÅ¡nagrinėjimui aplinkybių, teismas neturėjo tenkinti ieÅ¡kinio, vadovaudamasis deklaratyviais paaiÅ¡kinimais, kadangi nepraneÅ¡imas apie įvykį visiÅ¡kai neįtakojo atsiradusios žalos dydžio, nesudarė jokių papildomų sunkumų apskaičiuojant žalÄ , nesudarė kitokių sunkumų draudimo bendrovei.

Apie šį eismo įvykį UAB „Transtira“ sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kovo pretenzijos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas nurodė, kad dėl pavėluoto praneÅ¡imo apie draudiminį įvykį draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remdamasis nukentėjusio asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas po įvykio negali apžiÅ«rėti sugadintas transporto priemones ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus, negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta bÅ«tent Å¡io draudiminio įvykio metu ir ar toks draudiminis įvykis apskritai buvo.

Už draudėjo ar apdraustojo netinkamÄ pareigų vykdymÄ Ä¯statymo leidėjas numato sankcijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas ir prašė taikyti atsakovui. Prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.). Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokiÄ sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus.

Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visÄ jam prieinamÄ ir draudikui reikalingÄ informacijÄ . Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantijÄ , kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį.

Draudėjas nesirÅ«pina, kaip ir kokiu bÅ«du draudikas atlygins žalÄ už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iÅ¡ kitos ES valstybės narės, Å¡ios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalÄ (grÄ Å¾inti dalį draudimo iÅ¡mokos) iÅ¡ draudėjo.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 60 punktas nustato, kad jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo, pagal 60.5 punkto nuostatas - iki 20 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, - jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamÄ jį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Bylos nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad draudėjas nesilaikė jam numatytos pareigos praneÅ¡ti apie įvykį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Atmestinas apelianto argumentas, kad minėtosios taisyklės nenumato iÅ¡mokos mažinimo iki 10 procentų, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino teisės normÄ ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Formuluotė „iki 20 procentų“ sudaro galimybę teismui, įvertinus bylos aplinkybes, mažinti priteistinÄ sumÄ , kÄ pirmosios instancijos teismas ir padarė.Be bendrosiose draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose (CK ir Draudimo įstatyme) įtvirtintų draudiko teisių ir pareigų, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (19 straipsnio 16 dalis) nustato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas, detalizuojant patį draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo bei žalos nustatymo procesÄ .

Siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjęs asmuo privalo pateikti civilinės atsakomybės draudikui pretenzijÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos bei turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, taip pat padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui iÅ¡tirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 2 dalis). Ä®statymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo.

PrieÅ¡ingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo iÅ¡tirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalÄ bei per 30 dienų (arba TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotÄ pasiÅ«lymÄ dėl iÅ¡mokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristÄ atsakymÄ ir įrodymus, atleidžiančius nuo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti iÅ¡mokÄ (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 3 dalis). Sisteminis nurodytų TPVCAPDÄ® nuostatų bei įstatymo tikslų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, gavęs pretenzijÄ , civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ , o tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenzijÄ pateikusiam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , gali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines Å¡alių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginÄÄ teisme. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2007-04-20 Ispanijoje įvykusios avarijos metu apgadinus nukentėjusiam asmeniui priklausantį turtÄ , apie kurį ieÅ¡kovas buvo informuotas Ispanijos transporto priemonių draudiko biuro tik 2010-01-19, objektyviai nesudaro galimybių ne tik kuo operatyviau ir objektyviau iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio aplinkybių, dalyvių, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydį bei civilinės atsakomybės už jÄ apimtis, bet ir įsitikinti, ar visa nurodoma žala padaryta bÅ«tent Å¡io eismo įvykio metu.

Taigi, nagrinėjamu atveju draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kuri yra grindžiama tik nukentėjusio asmens pateiktais dokumentais. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus apie draudimo iÅ¡mokos pagal autoavarijos metu patirtÄ nuostolį iÅ¡mokėjimo įrodymus. Atsakovas, teigdamas kad nepraneÅ¡imas apie draudžiamÄ jį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , atitinkamų įrodymų savo nurodomai aplinkybei pagrįsti nepateikė, nes tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti nustatytos tik iÅ¡analizavus ir atsakingo už autoįvykį asmens veiksmus, jo nurodomas įvykio ir žalos padarymo trečiajam asmeniui aplinkybes.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, kuris yra atsakingas už jo darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ , ir kuris tik ir galėtų turėti atitinkamus įrodymus. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti, jog nepraneÅ¡imas apie įvykį visiÅ¡kai neįtakojo atsiradusios žalos dydžio, nesudarė jokių papildomų sunkumų apskaičiuojant žalÄ , nesudarė kitokių sunkumų draudimo bendrovei.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                   Laima Gerasičkinienė                                                                                                         Antanas Rudzinskas                                                                                                                                                                                                                             JÅ«ratė Varanauskaitė