6427eb61-d760-4992-b9ae-405c755eb8ea · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-531-966/2019 Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00018-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10; 21.11.11 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. A. K. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 150 Eur bauda už tai, kad jis neužtikrino, kad jo laikomas Å¡uo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, nes Å¡uo 2018 m. balandžio 6 d. apie 12.00 val. iÅ¡bėgo iÅ¡ A. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Å¡aligatviu pro Å¡alį ėjusį mažametį P. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarant jam kastines žaizdas abiejose Å¡launyse, dėl to atsirado žala P. J. sveikatai. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad A. K., bÅ«damas Å¡uns laikytoju, neužtikrino, kad jo laikomas Å¡uo nekeltų grėsmės, dėl Å¡ios pareigos nevykdymo atsirado žala mažamečio sveikatai. Teismas sprendė, kad abejoti byloje surinktais įrodymais nėra pagrindo, A. K. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgė į su padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu susijusias, nusižengimÄ padariusį asmenį charakterizuojančias aplinkybes ir įvertinęs jų visumÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę, negu vidurkis, baudÄ .

3. Apeliaciniame skunde A. K. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarimÄ ir administracinę bylÄ nutraukti, kadangi nepadarytas administracinis nusižengimas. Taip pat praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ : atlikti telefoninių pokalbių tarp N. K. ir E. J. garso įrašų fonoskopinę teismo ekspertizę siekiant nustatyti, ar įraÅ¡as nėra sumontuotas, suklastotas ir iÅ¡tisinis, nepertraukiamas; įpareigoti protokolÄ suraÅ¡iusiÄ institucijÄ su liudytoju E. R. atlikti eksperimentÄ , siekiant atkurti įvykio situacijÄ ir nustatyti, ar liudytojas iÅ¡ įvykio vietos turėjo galimybę matyti apelianto kiemo vartus. 3.1.

Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , padarė esminius proceso normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ , duomenų pripažinimÄ Ä¯rodymais ir jų vertinimÄ , pažeidimus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Kaltę grindė neteisėtais bÅ«dais gautais, neobjektyviais, prieÅ¡taringais ir nepatikimais įrodymais. Atsakomybę Å¡alinančius įrodymus tik aprašė, tačiau jų nevertino, nepateikė motyvuotų iÅ¡vadų, kodėl jais nesivadovauja ir juos atmeta.

Teismas neteisingai pritaikė ir materialiosios teisės normas. Å ie pažeidimai yra esminiai ir sukliudė teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ . 3.2. Apelianto nuomone, teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos yra esminiai proceso įstatymo pažeidimai, dėl to yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai, nes byloje pakanka duomenų, faktų, rodančių teismo suinteresuotumÄ bylos baigtimi. 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu teisėjai buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas dėl to, kad liudytoja N. K. viename iÅ¡ ikiteisminių tyrimų bylÄ nagrinėjančiÄ teisėjÄ apklausė kaip liudytojÄ byloje dėl teisėjos sÅ«naus galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Å i aplinkybė teisėjai trukdė priimti teisingÄ sprendimÄ byloje ir neatmetama galimybė, jog teisėja pati ar jos giminaičiai galėjo bÅ«ti suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi. Teismas praÅ¡ymÄ atmetė ir nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo. Pateiktas nuÅ¡alinimo praÅ¡ymas nebuvo perduotas teismo pirmininkui, jis praÅ¡ymo dėl teisėjos nuÅ¡alinimo negavo, neturėjo galimybės su juo susipažinti, negalėjo pasisakyti ar patvirtinti ar nepatvirtinti nuÅ¡alinimÄ nuo nagrinėjamos bylos. 3.3.

Skunde apeliantas tvirtina, kad teismo Å¡aliÅ¡kumÄ rodo ir ta aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, jog apelianto augintinis padarė nukentėjusiajam žalÄ . Dėl inkriminuoto nusižengimo yra ne vienas prieÅ¡taravimas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įrodymus vertinti laikydamasis nekaltumo prezumpcijos principo, taip pat principo, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Teismas Å¡ių pamatinių procesinių nuostatų nepaisė. Ä®statymo reikalavimų nevykdymas, padaryti pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . 3.4.

Skunde teigiama, kad skundžiamo nutarimo apraÅ¡omoji dalis neatitinka ANK 636 straipsnio 3 dalies, 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Teismas tik perrašė veikÄ iÅ¡ institucijos suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo nelabai jÄ konkretizuodamas ir detalizuodamas. Kvalifikuodamas veiksmus pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį teismas tik abstrakčiai nurodė, kad apeliantas padarė administracinį nusižengimÄ , tačiau nutarime nenurodyta, kokiu bÅ«du apeliantas padarė administracinį nusižengimÄ , kai tuo metu namuose nebuvo nei vieno suaugusio asmens.

Šuo saugiai uždarytas voljere, jokių laužimo ar sugadinimo pėdsakų ant voljero nesimatė. Nutarime neaprašytos konkrečios esminės įvykio aplinkybės, iš nutarimo neaišku, už kokius konkrečius veiksmus apeliantas yra nubaustas. Teismas nenustatė, kas yra liudytojų nurodyta moteris ir kodėl apeliantui inkriminuota veika išnyksta, jie kitas asmuo be leidimo šunį galėjo paleisti. Nėra nustatyta, kad pats apeliantas ar jo šeimos nariai išleido šunį iš voljero ir dėl to buvo padaryta žala.

Nukentėjusiajam ir liudytojui teisme buvo pateiktos spalvotos Å¡unų nuotraukos, tačiau minėti asmenys apelianto Å¡uns neatpažino, parodė kitus Å¡unis kaip tÄ , kuris užpuolė nukentėjusįjį. Nesuprantama, kodėl nebuvo imtasi jokių priemonių, kad nustatyti tÄ moterį, kuriÄ nukentėjusysis nurodė kaip Å¡uns Å¡eimininkę. Ta moteris nebuvo ieÅ¡koma. Liudytojas E. R. turėjo pareigÄ praneÅ¡ti bendruoju pagalbos telefono numeriu policijai apie įvykį, galėjo pasiteirauti moters, kas ji tokia ir kur gyvena, kodėl neatsipraÅ¡o vaiko už Å¡uns sukeltas pasekmes.

Apelianto manymu, minėtas liudytojas visiÅ¡kai nematė kuria kryptimi moteris po įvykio pasiÅ¡alino. Taip pat apeliantas yra įsitikinęs, kad moteris nuėjo ne į jo kiemÄ , o (duomenys neskelbtini) g. link. Teismas privalėjo bylÄ grÄ Å¾inti institucijai nusižengimo tyrimui atlikti, nes yra esminiai įrodymų tyrimo trÅ«kumai, nėra nustatytas nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytas asmuo ir gyvÅ«nas, kuris sukėlė nukentėjusiajam pasekmes. Nutarime apraÅ¡yti vien tik apelianto veiksmai, kuriais jis neva realizavo visus ANK 346 straipsnio 4 dalyje apraÅ¡ytos veikos privalomuosius požymius, bet neapraÅ¡yti ir nenustatyti liudytojo ir nukentėjusiojo minėtos moters veiksmai. 3.5.

A. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas pripažino, kad tyrimo metu atliekant procesinį veiksmÄ â€“ Å¡uns parodymÄ atpažinti nukentėjusiajam ir liudytojui, buvo pažeistos procesinės taisyklės. Tačiau teismas nurodytų pažeidimų nevertino kaip esminių. Policijos pareigÅ«nai atpažinimui pateikė juodai baltas Å¡unų nuotraukas. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas protokoluose nurodė, kad Å¡unį įsidėmėjo pagal jo Å¡viesiÄ , Å¡viesiai rudÄ spalvÄ , snukį, kuris skiriasi nuo kitų Å¡unų snukių.

Tačiau nei liudytojas, nei nukentėjusysis nenurodė kitų svarbių požymių, kuo šuo ypatingas ir skiriasi nuo kitų šunų. Iš pateiktų spalvotų nuotraukų minėti asmenys šuns neatpažino. Be to, nespalvotose nuotraukose pateikti šunys net nėra tos pačios veislės. Pateiktoje atpažinti nuotraukoje Nr. 5 matosi, jog šuo yra mišrūnas. Tiek liudytojui, tiek nukentėjusiajam nuotraukos buvo pateiktos išdėstant jas tokia pačia tvarka. Minėti asmenys atpažinimo metu nenurodė svarbiausių požymių, kad apelianto šuo yra juodo atspalvio, ant kaklo turi 2-3 cm pločio metalo grandinėlę.

Be to, atpažinimo veiksmas su liudytoju ir nukentėjusiuoju buvo atliktas po to, kai liudytojui, atliekant jo parodymų patikrinimÄ vietoje, buvo parodytas apelianto Å¡uo. Policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ tai parodė Å¡unį, o vėliau liepė jį atpažinti. Dėl Å¡ių aplinkybių atpažinimo pagal nuotraukÄ metu gauti duomenys negali bÅ«ti laikomi įrodymu. 3.6. Skunde nurodoma ir tai, kad nebuvo iÅ¡tirtos visos aplinkybės, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp liudytojo E. R. ir nukentėjusiojo parodymų, neatliktas eksperimentas atkuriant įvykio situacijÄ .

Teisme su liudytoju E. R. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Å io procesinio veiksmo atlikimo metu paaiÅ¡kėjo, kad reikalinga atlikti eksperimentÄ , atkurti įvykio situacijÄ , tačiau teismas Å¡iam veiksmui nebuvo pasiruošęs. Teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ dėl įrodymų tyrimo atlikimo, eksperimento atlikimo, neleistinai suvaržė procesines teises. Teismas nutarime patvirtino gynybos abejones, kad nukentėjusysis ir liudytojas negalėjo adekvačiai vertinti situacijÄ ir teisingai nurodyti visas aplinkybes dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip iÅ¡gÄ stis Å¡uns užpuolimo atveju, patirtas Å¡okas, stresas.

Å ie asmenys galėjo sÄ Å¾iningai klysti ir klaidingai nurodyti gynybai svarbias aplinkybes. Liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai akivaizdžiai skiriasi dėl aplinkybių apie moters elgesį po to, kai Å¡uo užpuolė vaikÄ , dėl vartų (ar jie uždaryti, ar ne). Nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl to, ar liudytojas iÅ¡ viso iÅ¡ savo buvimo vietos galėjo matyti kiemo vartus, nes tam buvo įvairių kliūčių, trukdančių matyti įvykio aplinkybes. Paties liudytojo parodymai apie tai, iÅ¡ kur iÅ¡bėgo Å¡uo, yra prieÅ¡taringi.

Be to, liudytojas E. R. apklausoje nurodė priešingas aplinkybes dėl nukentėjusiojo judėjimo krypties ir šuns judėjimo krypties, negu nurodė pats nukentėjusysis. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus, duotus beveik iš karto po įvykio, aišku, kad jį užpuolė ne apelianto šuo: namuose nebuvo jokio suaugusio žmogaus (moters), kuris atitiktų liudytojo aprašytus požymius; dėl patirto streso tiek liudytojas, tiek nukentėjusysis šunį matė išbėgantį ne iš apelianto kiemo, o bėgantį nuo (duomenys neskelbtini) g., t. y. nuo apelianto namo sklypo pabaigos; 2018 m. balandžio 19 d. apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad šunį (duomenys neskelbtini) g. matė su šeimininke bėgantį nuo (duomenys neskelbtini) g. link jo, o ne išbėgantį iš apelianto kiemo.

NeaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių ir dėl kieno įtakos liudytojas vėliau Å¡iuos parodymus pakeitė. Liudytojas E. R. dėl patirto Å¡oko, didelio atstumo, suteikdamas vaikui pagalbÄ negalėjo matyti, ar Å¡uo iÅ¡bėgo iÅ¡ apelianto kiemo, ar nuo (duomenys neskelbtini) g. (sklypo pabaigos), dėl to klydo. Kelia abejonių ir tai, kodėl liudytojas E. R., apklaustas praėjus septynioms dienoms po įvykio, nenurodė labai svarbios aplinkybės, kad jis neva matė, kaip moteris Å¡unį uždarė kieme įrengtame voljere, ko jis iÅ¡ principo negalėjo matyti dėl nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės esančios augmenijos ir sklypo ypatumų.

Å iÄ aplinkybę liudytojas dėl neaiÅ¡kių priežasčių nurodė praėjus daigiau kaip pusantrų metų nuo įvykio. Atlikus eksperimentÄ visas abejones dėl galėjimo matyti tas aplinkybes, apie kurias parodymus davė liudytojas, bÅ«tų galima paÅ¡alinti. Liudytojo ir nukentėjusiojo parodymai Å¡ioje byloje yra vieninteliai įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo iÅ¡vadas, tačiau esminiai prieÅ¡taravimai Å¡ių asmenų parodymuose nebuvo paÅ¡alinti. Be to, liudytoja I. P. nurodė, kad moteris minėjo, jog jos sÅ«nų namo palydėjo artimas draugas, o Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ manyti, kad liudytojas E. R. gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi.

Å iuo atveju teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusįjį užpuolė apelianto Å¡uo, padaryta nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti. 3.7. Skunde A. K. kelia abejones ir E. R. parodymų apie moterį, neva nusivedusiÄ Å¡unį, patikimumu. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas labai smulkiai nurodė moterį apibÅ«dinančius požymius, tačiau negalėjo nurodyti svarbios aplinkybės – ar vartai įvykio metu buvo atidaryti, ar uždari.

Parodymuose minimos nežinomos moters apibūdinimas atitinka apelianto sutuoktinės požymius ir toks apibūdinimas nėra atsitiktinis, nes su liudytoju E. R. 2018 m. rugpjūčio 9 d. namo kieme buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje. Tuo metu apelianto sutuoktinė buvo namuose. Ji kieme kalbėjosi su tyrėja, ėmė aiškintis, kas čia vyksta, susiginčijo, tarp jų kilo konfliktas. Tuo metu liudytojas iki smulkmenų nužiūrinėjo apelianto sutuoktinę. Tikėtina, kad iš tyrėjos sužinojo ir jos amžių, o požymius pamatė pats.

Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad apelianto sutuoktinė įvykio dienÄ 2018 m. balandžio 6 d. buvo darbe, todėl manytina, kad liudytojas pakeitė savo parodymus ir apelianto sutuoktinės iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų neatpažino. Lieka neaiÅ¡ku, kas buvo ta moteris, kuri ir turėtų bÅ«ti pripažinta kalta dėl įvykio. 3.8. Pasak apelianto, teismas nevertino jo parodymų, kaip įrodymo, parodymus iÅ¡ viso ignoravo. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad asmens, traukiamo atsakomybėn, parodymai, nors ir galintys bÅ«ti gynybine versija, turi bÅ«ti vertinami.

Juos atmesti kaip nepatikimus galima tik tuomet, kai juos paneigia kiti bylos įrodymai. A. K. pažymi, kad jo pozicija dėl įvykio buvo nuosekli viso proceso metu ir jis nuosekliai aiškino, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio kaltinamas, nepadarė. Jo parodymuose jokių prieštaravimų nėra. Tačiau teismas apelianto paaiškinimus atmetė, jais nesivadovavo, nors juos visiškai patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai, o jų parodymų nepaneigė jokie kiti teisėtais būdais ir teisme ištirti įrodymai, išskyrus klaidingus ir nepatikimus nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus. 3.9.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas, N. K. ir E. J. telefoninius pokalbius pripažindamas įrodymais, jų, kaip įrodymų, neištyrė. Telefoniniai pokalbiai nebuvo išklausyti, neištirti specialisto/eksperto, neįvertinta, ar jie neturi klastojimo, montažo požymių, ar jie ištisiniai. N. K. ir E. J. yra moterys, emocingos, jų jausmai buvo pagrįsti paties įvykio sukeltų pasekmių, jos pačios įvykio nematė, įvykio aplinkybes girdėjo iš skirtingų šaltinių. Neginčijamai nustatyta, kad apelianto šuo niekada nėra niekam įkandęs, tačiau teismas šių aplinkybių nepaminėjo, neaptarė, nenagrinėjo.

Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisėtai ir neleistinai pripažino N. K. ir E. J. telefoninius pokalbius kaip leistinÄ kaltės įrodymÄ . Telefoninių pokalbių autentiÅ¡kumas nebuvo patikrintas, jie net neapžiÅ«rėti, nepateiktas originalus įrenginys, su kuriuo buvo padarytas telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as. Teismas kaltę pagrindė neteisėtais bÅ«dais gautais, neobjektyviais, prieÅ¡taringais ir nepatikimais bylos įrodymais. 3.10. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad prie liudytojo E. R. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolo pridėta schema nėra informatyvi, nėra nurodyta, kokia tai schema, nenurodytos svarbiausios aplinkybės – gatvių iÅ¡dėstymas įvykio vietoje.

Nėra nurodytas atstumas ir (duomenys neskelbtini) g. kampas, kur nukentėjusysis pamatė moterį su Å¡uniuku. Pridėtoje nuotraukoje Nr. 1 matyti, kad liudytojas E. R. stovi ne (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos viduryje, kur su savo automobiliu darė kairį posÅ«kį, o ant (duomenys neskelbtini) g. kitoje kelio pusėje įrengto Å¡aligatvio ir ranka rodo ne į (duomenys neskelbtini) g. namÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o tiesiai į (duomenys neskelbtini) g. Nuotraukoje Nr. 2 liudytojas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) g. kitoje kelio pusėje, rodo iÅ¡ kur išėjo moteris pasiimti Å¡uns.

Vertinant Å¡ias nuotraukas konstatuotina, kad liudytojas E. R. klydo ir klaidino teismÄ nurodydamas įvykio metu savo buvimo vietas. Liudytojas 2018 m. balandžio 13 d. duodamas paaiÅ¡kinimus negalėjo nurodyti, ar kiemo vartai atidaryti. IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole pateiktų priedų, nuotraukų, vertinant E. R. matomumo kampÄ , nėra abejonių, jog vartus jis galėjo matyti. Tačiau žiÅ«rint į 2019 m. rugpjūčio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedus, kitas nuotraukas, pvz. nuotraukÄ Nr. 5, kur liudytojas nurodo įvykio vietÄ , o tolumoje link (duomenys neskelbtini) g. tiesiosios nuo jo namo tvoros vartų matosi, jog yra didelis atstumas, kuris nėra iÅ¡matuotas.

Esant tokiam matomumo kampui ir atstumui liudytojas ne tik nematė ar vartai atidaryti ar uždaryti, bet jokiu bÅ«du negalėjo matyti iÅ¡einančių iÅ¡ kiemo ar į kiemÄ Ä¯einančių asmenų. Protokolas suraÅ¡ytas ranka, apraÅ¡ymai virÅ¡ nuotraukų jau daryti kompiuterio pagalba. IÅ¡ to neaiÅ¡ku, kada suraÅ¡ytas protokolas, kur ir kada apraÅ¡ytos nuotraukos. Prie protokolo yra priedas, kuriame nurodyta, kad dalyvavo vertėjas, yra paraÅ¡as, tačiau nėra aiÅ¡ku kieno paraÅ¡as ir kodėl atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje daugiau niekas nepasirašė.

Kyla klausimas, kas iÅ¡ viso dalyvavo atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisme atliekant liudytojo parodymų patikrinimÄ vietoje, liudytojas nurodė visai kitÄ vietÄ , kurioje buvo užpultas vaikas, t. y. parodė vietÄ , kuri atstumu yra ženkliai arčiau iki apelianto namo tvoros vartų. IÅ¡ naujai nurodytos liudytojo vietos jau galima matyti kiemo vartus, t. y. ir įėjimÄ Ä¯ kiemÄ ir išėjimÄ iÅ¡ jo. Vertinant nukentėjusiojo 2018 m. spalio 26 d. atliktÄ parodymų patikrinimÄ vietoje, matyti, kad nukentėjusysis nurodė vietÄ , iÅ¡ kurios dėl augmenijos apelianto tvoros vartų matyti negalima ir iÅ¡ kurios neįmanoma įžiÅ«rėti, kas yra kieme.

Nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes 2018 m. balandžio 19 d. apklausos protokole ir 2018 m. spalio 26 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole skiriasi. Galima daryti prielaidÄ , kad vaiku buvo manipuliuojama, jis buvo verčiamas keisti 2018 m. balandžio 19 d. duotus parodymus. Teismas esminių prieÅ¡taravimų nukentėjusiojo parodymuose nepaÅ¡alino, svarbiais klausimais iÅ¡ viso nepasisakė, nepatikrino įrodymų rinkimo procesinių veiksmų teisėtumo ir atitikimo įstatymų reikalavimams. 3.11.

Skunde pabrėžiama, kad apelianto augintinis buvo ir yra laikomas tinkamai. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai, pvz. V. R., kuri yra Å¡uns elgesio specialistė. Apelianto veiksmuose Å¡iuo atveju nei tyčios, nei neatsargumo nėra. Kieme įrengtas voljeras yra tinkamas laikyti Å¡unį, apeliantas yra rÅ«pestingas Å¡uns laikytojas, jo augintinis grėsmės niekam nekelia, apeliantas savo pareigÄ gyvÅ«nÄ laikyti tinkamai ir jį prižiÅ«rėti vykdo. Teismas Å¡iuo atveju nepatikrino, ar tinkamai suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, suraÅ¡yto protokolo esminių trÅ«kumų nepaisė, bylÄ nagrinėjo imperatyviems reikalavimams neatitinkančio protokolo ribose, taip padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimÄ , suvaržė apelianto konstitucinę teisę į gynybÄ , nes apeliantas buvo priverstas gintis nuo nekonkrečių kaltinimų.

Pasak apelianto, teismas neįrodė, kad jis realizavo visus ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a :

4. A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Remiantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Skunde ginčijamas byloje atliktas įrodymų vertinimas, nesutinkama su nutarime padarytomis iÅ¡vadomis dėl A. K. kaltės padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Apygardos teismas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina skundo ribose. Dėl įrodymų vertinimo.

6. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Aptariamoje ANK normoje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, Å¡iuo konkrečiu atveju į Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymÄ (toliau – GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas). A. K. pripažintas kaltu pažeidęs GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , įtvirtinantį gyvÅ«nų laikytojų pareigÄ užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nors skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , apygardos teismas, iÅ¡analizavęs administracinio nusižengimo bylÄ ir dar kartÄ Ä¯vertinęs įrodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar padarė kitus procesinius pažeidimus, sutrukdžiusius teismui iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ .

7. Bendrosios duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 4 dalimi įrodymais gali bÅ«ti bet kokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tiek duomenų pripažinimas įrodymais, tiek jų vertinimas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigÅ«no) teisė, kuriÄ Å¡ie subjektai įgyvendina įrodymus įvertindami pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Paminėtų reikalavimų nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylÄ buvo laikomasi.

8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. kaltės klausimÄ , rėmėsi tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos skundžiamame nutarime iÅ¡samiai aprašė, iÅ¡analizavo ir įvertino. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad vieni iÅ¡ pagrindinių įrodymų Å¡ioje byloje buvo nukentėjusiojo P. J. ir liudytojo E. R. parodymai, kuriuose, prieÅ¡ingai, negu skunde įrodinėja apeliantas, esminiai prieÅ¡taravimai dėl Å¡iai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nėra nustatyti, Å¡ių asmenų parodymus patvirtina kiti įrodymai. Nors skirtingu proceso metu duoti nukentėjusiojo P. J. ir liudytojo E. R. parodymai savo turiniu nėra identiÅ¡ki, tai nesudaro pagrindo jų nurodytomis įvykio aplinkybėmis netikėti ir jų parodymais, sprendžiant A. K. kaltės klausimÄ , nesivadovauti.

9. Nukentėjusysis P. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad 2018 m. balandžio 6 d. įvykis, kai jį užpuolė ir apkandžiojo šuo, įvyko (duomenys neskelbtini) g., jį užpuolė vilkinis šuo, kuris buvo smėlio spalvos su juoda dėme, apvaliomis ausimis, daugiau išvaizdos požymių neatsimena. Taip pat nurodė, kad po to, kai sustojęs jam padėti vyras nuvijo šunį, šis nubėgo pas šeimininkę, kuri su šunimi nuėjo. Šuns šeimininkė šunį šaukė vardu. Ji stovėjo prie kiemo vartelių.

Atsisukęs matė, kaip Å¡uns Å¡eimininkė su Å¡unimi ėjo kieme, arčiau prie namo. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiajam pagalbÄ suteikęs asmuo – liudytojas E. R.. Å is liudytojas patvirtino, kad Å¡uns užpultÄ vaikÄ pamatė prie kioskelio (duomenys neskelbtini) g., Å¡uo iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo. KiemÄ gali parodyti, tai antras namas nuo (duomenys neskelbtini) g., naujas namo stogas, namas renovuotas. NuvytÄ Å¡unį sugriebusi už sprando nusivedė iÅ¡ to namo kiemo išėjusi, chalatu apsirengusi moteris/mergina, jos veido nematė, dėmesį buvo sutelkęs į vaikÄ .

Å uo buvo vilkÅ¡unis. Šį Å¡unį buvo matęs ir anksčiau bėgiojantį to namo kieme ir lojantį. IÅ¡ aptartų parodymų matyti, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių – įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) g. prie kiosko, nukentėjusįjį užpuolė iÅ¡ namo (duomenys neskelbtini) g. kiemo iÅ¡bėgęs Å¡uo, kurį atgal į kiemÄ nusivedė iÅ¡ to paties namo kiemo išėjusi moteris – buvo nuoseklÅ«s. Be to, liudytojo parodymai atitinka aplinkybes, užfiksuotas 2018 m. rugpjūčio 9 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokole, kuriame, be kita ko, liudytojas patvirtino, kad namo (duomenys neskelbtini) g., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo voljere esantis Å¡uo yra tas pats, kuris 2018 m. balandžio 6 d. užpuolė nukentėjusįjį.

Nukentėjusiojo parodymus apie įvykio aplinkybes, be liudytojo E. R., patvirtina ir nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ E. J., apklaustos kaip liudytoja, parodymai. Nors Å¡i liudytoja pati įvykio nematė, apklausiama teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad iÅ¡ kiemo į gatvę pirmyn-atgal lakstęs Å¡uo (vilkÅ¡unis) užpuolė, apkandžiojo, prie vartų stovėjo moteris su rožiniu chalatu, Å¡aukė Å¡unį vardu, namo palydėjo nepažįstamas vyras, pirmiausia sužinojo iÅ¡ savo sÅ«naus P. J..

Taip pat liudytoja nurodė, kad sÅ«nus namo numerio nežinojo, tačiau pats parodė kiemÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡bėgo Å¡uo. Liudytoja prie namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos kioske buvusiai moteriai paliko savo telefono numerį, kad susisiektų namo savininkai, vėliau sulaukė skambučio iÅ¡ Å¡uns Å¡eimininkės, kuri pranešė, kad Å¡uo skiepytas. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir E. J. kitÄ dienÄ po įvykio, 2018 m. balandžio 7 d., suraÅ¡ytame protokole-pareikÅ¡ime (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjui.

Liudytojos E. J. parodymai nelaikytini tiesioginiu įrodymu, tačiau jos nurodytos aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, kurias nurodė nukentėjusysis P. J., liudytojas E. R. ir šias aplinkybes liudytoja netrukus po įvykio sužinojo iš tame įvykyje betarpiškai dalyvavusio savo sūnaus P. J., o vėliau ir iš liudytojo E. R.. Dėl paminėto šios liudytojos parodymų nelaikyti įrodymu ANK 569 straipsnio 4 dalies prasme nėra pagrindo.

10. Asmenų parodymų vertinimo jų patikimumo aspektu kontekste atmetamai, kaip nepagrįsti, apelianto teiginiai dėl galimo liudytojo E. R. suinteresuotumo, taigi ir parodymų neobjektyvumo, šioje byloje. Skunde akcentuojami I. P. parodymai apie tai, kad nukentėjusiojo mama (E. J.) neva jai sakiusi, jog sūnų į namus palydėjo artimas draugas. Tačiau šios aplinkybės jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina. Nukentėjusysis nurodė, kad jį namo palydėjo nepažįstamas vyras. Liudytoja E. J. I.

P. parodymus apie Å¡iÄ aplinkybę kategoriÅ¡kai paneigė, nurodė vyro, palydėjusio jos sÅ«nų, nepažįstanti, su juo kalbėjo tik telefonu ir jo nėra mačiusi. Pats liudytojas E. R. viso proceso metu taip pat tvirtino, kad nukentėjęs berniukas, jo Å¡eima, jam nepažįstami. Esant Å¡ioms aplinkybėms abejoti liudytojo E. R. parodymų objektyvumu nėra pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir ta aplinkybė, kad liudytojas, palydėjęs nukentėjusįjį į namus, užrašė savo telefono numerį ir vardÄ tam, kad su juo bÅ«tų galima susisiekti, kas bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir neįtikima, jei liudytojas su nukentėjusiojo Å¡eima bÅ«tų pažįstami.

11. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai P. J. buvo užpultas Å¡uns ir jo sužalotas, prie namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančiame kioske buvo I. P.. Tačiau Å¡i liudytoja teigė mačiusi tik prabėgantį Å¡unį, gatvėje stovintį vyrÄ su vaiku, automobilį, tvirtino jokio triukÅ¡mo, pagalbos Å¡auksmo negirdėjusi. Å ios liudytojos nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje buvusių nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytoms aplinkybėms, kurias, kaip minėta, patvirtina ir kiti Å¡ioje nutartyje jau aptarti įrodymai. Todėl liudytojos I. P. parodymai, kartu įvertinus ir tai, kad Å¡i liudytoja yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinės mama, pagrįstai nelaikyti turinčiais reikÅ¡mės Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių teisiniam vertinimui.

12. Apygardos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs pirmosios instancijos teismo nutarime iÅ¡dėstytus ir iÅ¡analizuotus bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį teisingumu ir jo kaltės padarius šį administracinį nusižengimÄ Ä¯rodytumu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu savo kaltę neigė, tvirtino, kad jo Å¡uo įvykio metu buvo uždarytas voljere, iÅ¡ jo nebuvo pabėgęs ar kitų asmenų iÅ¡leistas, Å¡ie jo parodymai yra paneigti kitais bylos įrodymais, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti laikantis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Dėl esminių aplinkybių nuoseklÅ«s nukentėjusiojo P. J., liudytojo E. R. parodymai, Å¡iuos parodymus patvirtinantys liudytojos E. J. parodymai, duomenys užfiksuoti liudytojo E. R. parodymų patikrinimo vietoje (tiek tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo) metu, yra pakankami A. K. paaiÅ¡kinimus vertinti kaip jo siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir juos atmesti. A. K. paaiÅ¡kinimų, kaip gynybinės pozicijos siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės, vertinimÄ suponuoja ir liudytojų E. J. bei N. K. telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ai, fiksuoti 2018 m. rugpjūčio 6 d. apžiÅ«ros protokole.

Å ių pokalbių turinys rodo, kad N. K. neneigia, jog nukentėjusįjį galėjo apkandžioti jos Å¡eimos Å¡uo, pokalbis iÅ¡ esmės susijęs su priekaiÅ¡tavimu nukentėjusiojo mamai, kad Å¡i kreipėsi į policijÄ , padarytos žalos vertinimu. Taigi, Å¡is įraÅ¡as, vertinant jį kartu su kitais aptartis įrodymais, taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikytas vienu iÅ¡ įrodymų, turinčių reikÅ¡mės teismo vidiniam įsitikinimui dėl A. K. kaltės.

13. Skunde dėl minėtų telefoninių pokalbių garso įrašų įrodomosios reikÅ¡mės abejojama teigiant, kad Å¡ių įrašų autentiÅ¡kumas, vientisumas nebuvo iÅ¡tirtas ir patikrintas, todėl jais remtis negalima. Atmetant Å¡iuos teiginius, kaip nepagrįstus, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad E. J. pareigÅ«nui pateikti telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ai buvo apžiÅ«rėti ir užfiksuoti laikantis nustatytų reikalavimų, Å¡iuos pokalbius teismas iÅ¡tyrė pagarsindamas jų turinį iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo, dėl Å¡ių įrašų turinio apklausdamas liudytojÄ N. K..

Be to, šių įrašų autentiškumo teismo posėdyje neginčijo ir pati pokalbyje su E. J. dalyvavusi N. K., patvirtinusi, kad toks pokalbis buvo. Nesant jokių pagrįstų abejonių dėl telefoninių pokalbių autentiškumo, jų fiksavimo protokole tikslumo, pirmosios instancijos teismas, neišklausydamas šių pokalbių garso įrašo, o apsiribodamas tik jų turinio pagarsinimu, procesinio pažeidimo nepadarė.

14. Skundžiamame nutarime yra aiÅ¡kiai nurodyta, kuriais įrodymais teismas vadovaujasi spręsdamas dėl A. K. kaltės, o kuriuos atmeta, pateikti tokio vertinimo motyvai. Vien tai, kad A. K. nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu juos savaip interpretuodamas, nutarime padarytų iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad savo nesutikimÄ su nutarime padarytomis iÅ¡vadomis apeliantas grindžia savo subjektyviu manymu, kÄ liudytojas E. R. ir nukentėjusysis P. J. įvykio metu galėjo matyti ar nematyti, taip pat atskiromis iÅ¡ minėtų asmenų parodymų konteksto, procesinių veiksmų atlikimo protokolų turinio iÅ¡skirtomis frazėmis ir teiginiais. Tačiau vertinant visus byloje surinktus įrodymus jų visumos aspektu, o ne iÅ¡skiriant atskirus įrodymus ar jų dalis, kaip tai daroma skunde, jokių pagrįstų abejonių dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo atitikimo ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimams nekyla.

15. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad P. J. 2018 m. balandžio 6 d. apie 12.00 val. buvo užpultas ir sužalotas šuns. Šios aplinkybės neginčija ir A. K.. Taip pat, priešingai, negu tvirtinama skunde, nekelia abejonių faktas, kad nukentėjusįjį užpuolė ir jį sužalojo iš namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemo išbėgęs šuo (vilkšunis), kurio laikytojas yra būtent A. K.. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga yra numatyta būtent šuns laikytojui, kuriuo šiuo atveju yra apeliantas, taigi jis nagrinėjamu atveju pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 6 dalį ir nubaustas.

BÅ«tent A. K. kilo pareiga užtikrinti, kad jo laikomas Å¡uo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtu. Ta aplinkybė, kad Å¡uo užpuolė nukentėjusįjį ir jį sužalojo A. K. nebÅ«nant namuose, jo atsakomybės pagal minėtÄ ANK normÄ neÅ¡alina, kadangi GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pareigos vykdymas nėra siejamas su gyvÅ«no laikytojo fiziniu buvimu toje pačioje vietoje, kurioje yra ir jo laikomas gyvÅ«nas.

Tai yra bendro pobÅ«džio pareiga, kurios privalo laikytis visų gyvÅ«nų turėtojai. A. K. veiksmų teisiniam vertinimui reikÅ¡mės neturi ir tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, pasak liudytojo E. R. ir nukentėjusiojo P. J., nusivedęs Å¡unį į namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemÄ , kadangi, kaip minėta, atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 6 dalį Å¡iuo atveju kyla bÅ«tent gyvÅ«no laikytojui. Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys ir tai, kad įvykio dienÄ namuose, kaip nurodė A.

K. ir N. K., buvo jų vaikai (septyniolikos ir deÅ¡imties metų dukros ir keturiolikos metų sÅ«nus), A. K. Å¡unį nukentėjusiojo ir liudytojo nurodytas asmuo, vilkintis chalatu, nusivedė bÅ«tent į A. K. namų kiemÄ ir, kaip nurodė liudytojas E. R., uždarė į Å¡io namo kieme esantį voljerÄ . Paminėtos aplinkybės suponuoja manymÄ , kad tas Å¡unį nusivedęs asmuo nebuvo svetimas, kaip tai savo skunde bando įrodyto apeliantas. Dėl galimybės iÅ¡ įvykio vietos matyti kiemo vartus ir patį kiemÄ , jame esantį voljerÄ pažymima, kad nukentėjusysis ir liudytojas Å¡uns ėjimo kieme su jį nusivedusiu asmeniu, jo uždarymo į voljerÄ momentÄ matė ne bÅ«dami toje vietoje, kur vaikÄ užpuolė Å¡uo (prie kiosko), o praeidami pro namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) kiemo vartus, lydint namo nukentėjusįjį.

Atsižvelgiant į tai, A. K. skundo argumentai, kad matyti šias aplinkybes nukentėjusysis P. J. ir liudytojas E. R. neturėjo galimybės, atmetami, kaip nepagrįsti.

16. Skunde nemažai dėmesio skiriama 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. spalio 26 d. Å uns parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų, kaip įrodymo, vertinimui, atkreipiant dėmesį į Å¡io procesinio veiksmo atlikimo trÅ«kumus taip pat į tai, kad teismo posėdyje liudytojui ir nukentėjusiajam parodžius spalvotas Å¡unų nuotraukas nei vienas iÅ¡ jų A. K. Å¡uns neatpažino. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. spalio 26 d. Å uns parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo pozicija, nelaikė ANK reikalavimus atitinkančiu įrodymu ir juo spręsdamas A.

K. administracinė atsakomybės klausimÄ nesivadovavo. Dėl minėtų protokolų, kaip įrodymo, vertinimo skundžiamame nutarime yra iÅ¡samiai pasisakyta, nutarime pateiktam vertinimui apygardos teismas pritaria. Tai, kad iÅ¡ teismo posėdyje pateiktų spalvotų Å¡unų nuotraukų nukentėjusysis ir liudytojas A. K. Å¡uns neatpažino, jų duotų parodymų, kaip objektyvių ir patikimų vertinimui, esminės reikÅ¡mės neturi. Atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ioje byloje analizuojamas įvykis įvyko 2018 m. balandžio 6 d., Å¡unų nuotraukos asmenims buvo parodytos praėjus daugiau kaip metams nuo įvykio, todėl logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kad dėl praėjusio laiko tarpo, atminties ypatumų liudytojas nurodė Å¡uns neatpažįstantis, o nukentėjusysis, kaip panaÅ¡iausiÄ Ä¯ užpuolusį, nurodė ne A.

K. priklausantį Å¡unį. Kaip jau minėta, A. K. kaltė Å¡ioje byloje yra grindžiama byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, ir Å¡ie įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti teisingai, kaip pakankami pripažinti A. K. kaltu dėl jo, kaip gyvÅ«no laikytojo, pareigos, numatytos GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nevykdymo. A. K., bÅ«damas atsakinga už savo Å¡unį, už tinkamÄ jo laikymÄ , už tai, kad jis neiÅ¡bėgtų iÅ¡ uždaros teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo Å¡uo neiÅ¡eitų iÅ¡ uždaros žemės valdos, nepadarytų žalos kitiems asmenims.

Kaip nustatyta šioje byloje, šuns savininkas pakankamų priemonių nesiėmė, todėl jo veiksmai buvo tinkamai įvertinti kaip ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Dėl kitų skunde keliamų klausimų.

17. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimas buvo iÅ¡keltas ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. 2019 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje A. K. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl teisėjos nuÅ¡alinimo. Dėl Å¡io praÅ¡ymo 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo priimta nutartis, kuria praÅ¡ymas atmestas nenustačius aplinkybių, keliančių pagrįstas abejones bylÄ nagrinėjančios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Apeliaciniame skunde A. K. teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos jo 2019 m. rugsėjo 26 d. praÅ¡yme dėl teisėjos nuÅ¡alinimo ir kurios, atmetant praÅ¡ymÄ dėl nuÅ¡alinimo, buvo įvertintos. Jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡ku, skunde nėra nurodyta.

18. Pažymima, kad nuÅ¡alinimo pagrindai ir pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendimo tvarka yra aiÅ¡kiai reglamentuoti teisės aktuose – ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). Remiantis ANK 576 straipsnio 2 dalimi teisėjams <...> taikomi BPK nustatyti nuÅ¡alinimo pagrindai ir tvarka. BPK nuÅ¡alinimÄ reglamentuoja 50–61 straipsnių normos. NuÅ¡alinimo pagrindai įtvirtinti BPK 58 straipsnyje, nuÅ¡alinimo teisme pareiÅ¡kimo ir iÅ¡sprendimo tvarka – BPK 60 straipsnyje.

Apygardos teismas, įvertinęs apelianto argumentus dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo BPK 58 straipsnio kontekste, pagrindų, kuriems esant bylÄ nagrinėjusi teisėja privalėjo nusiÅ¡alinti, neįžvelgia. Ta aplinkybė, kad administracinio nusižengimo byloje kaip liudytoja apklausta A. K. žmona anksčiau kitoje byloje buvo atlikusi teisėjos, kaip liudytojos, apklausÄ , nėra pagrindas teisėjai nusiÅ¡alinti. Jokios kitos objektyviais duomenimis pagrįstos aplinkybės, rodančios teisėjos ar jos Å¡eimos narių, artimųjų giminaičių suinteresuotumÄ Å¡ioje byloje, nėra nustatytos.

IÅ¡ skundo turinio matyti, kad teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas sieja ir su jam nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu, įrodymų vertinimu ne taip, kaip juos vertina pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Tačiau Å¡i aplinkybė, pati savaime, nėra ir negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju įrodymÄ vertinimÄ reglamentuojančių ANK normų pažeidimai nėra nustatyti.

19. A. K. skunde taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad praÅ¡ymas dėl teisėjai pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo nebuvo įvertintas teismo pirmininko, jis dėl Å¡io praÅ¡ymo negalėjo pasisakyti, negalėjo jo patvirtinti ar nepatvirtinti. Atmetant Å¡iuos skundo teiginius pažymima, kad BPK yra aiÅ¡kiai įtvirtina, jog tuo atveju, kai bylÄ nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo nusprendžia jis pats (BPK 59 straipsnio 3 dalis). Teismo pirmininko patvirtinimas ar nepatvirtinimas yra reikalingas tik tuo atveju, jei teisėjas priima sprendimÄ nusiÅ¡alinti (BPK 59 straipsnio 4 dalis). Jokių iÅ¡imčių, numatančių teismo pirmininko pareigÄ patvirtinti ar nepatvirtinti teisėjo nenusiÅ¡alinimÄ , BPK nėra numatyta. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos akivaizdu, kad aptarti BPK įtvirtinti reikalavimai pažeisti nebuvo.

20. Apygardos teismas, kaip nepagrįstus, atmeta A. K. skundo argumentus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarimo neatitikimo ANK 636 straipsnio 3 dalies reikalavimams. ANK 636 straipsnio 3 dalyje numatyti reikalavimai nutarimo (nutarties) apraÅ¡omajai daliai. Pagal Å¡iÄ normÄ nutarimo (nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡oma veika, kuriÄ padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktÄ ir aplinkybes aiÅ¡kina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis.

Nutarimo turinys patvirtina, kad prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, veika, kuriÄ padarė A. K., yra apraÅ¡yta, nurodyta, kuo Å¡iuo konkrečiu atveju pasireiÅ¡kė A. K., kaip Å¡uns laikytojo, GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pareigos nevykdymas – Å¡uo iÅ¡bėgo iÅ¡ A. K. žemės sklypo, užpuolė gatve pro Å¡alį ėjusį nukentėjusįjį P. J., jį apkandžiojo. Taip pat nutarime iÅ¡dėstyti tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai dėl įvykio.

21. A. K. teiginiai, kad iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo nėra aiÅ¡ku, už kokius konkrečius veiksmus jis yra pripažintas kaltu ir nubaustas, vertintini kaip deklaratyvÅ«s. Nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme A. K. nenurodė nesuprantantis jam pareikÅ¡to kaltinimo esmės, teikė paaiÅ¡kinimus dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo. Kitos apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia skundžiamo nutarimo neatitikimÄ ANK 363 straipsnio 3 dalies reikalavimams (Å¡uo buvo uždarytas voljere, laužimo pėdsakų nebuvo, nenustatytas nukentėjusiojo ir liudytojo minėtas Å¡unį nusivedęs asmuo, Å¡io asmens veiksmais nevertinti administracinės atsakomybės aspektu, neįrodyta, kad apeliantas ar kitas jo Å¡eimos narys paleido Å¡unį iÅ¡ voljero, ar tai buvo padaryta jo sutikimu) yra susijusios ne su veikos, atitinkančios konkrečiame ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytus požymius, apraÅ¡ymu, o su byloje surinktų įrodymų vertinimu.

Kaip minėta, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių ANK normų pažeidimai Å¡ioje byloje nenustatyti. Visus byloje surinktus įrodymus teismas iÅ¡tyrė ir įvertino, ir pagrįstai nustatęs, kad surinktų įrodymų pakanka daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl A. K. kaltės padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , paskyrė jam administracinę nuobaudÄ . Tai, kad nagrinėjant bylÄ teisme ne visi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo praÅ¡ymai dėl papildomų įrodymų rinkimo buvo patenkinti, nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo procesas Å¡iuo atveju turėjo esminių trÅ«kumų, lėmusių neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .

Ä®rodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis. Jų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad bÅ«tų galima daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo požymių asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo. A. K. administracinio nusižengimo byloje jo kaltei pagrįsti įrodymų surinkta pakankamai, esminiai prieÅ¡taravimai nustatyti nebuvo, todėl atmetamai, kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl tikslingumo bylÄ grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai tyrimui atlikti.

22. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Administracinė nuobauda A. K. paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

23. Apeliaciniame skunde buvo praÅ¡oma nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Remiantis ANK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, suponuojančios reikalingumÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra nustatytos. Apeliacinio nagrinėjimo metu naujos bylos aplinkybės nepaaiÅ¡kėjo, nauji įrodymai, neiÅ¡tirti ir neįvertinti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikti, apeliacinio nagrinėjimo metu naujų įrodymų rinkimo bÅ«tinybės taip pat nekilo.

Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės yra susijęs su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Vien tai, kad skunde, be kitų praÅ¡ymų, buvo reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas paskirti telefoninių pokalbių garso įrašų fonoskopinę ekspertizę, savaime neįpareigoja bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl telefoninių pokalbių vertinimo yra pasisakyta Å¡ios nutarties 12 punkte. Nesant pagrindo abejoti minėto įrodymų Å¡altinio autentiÅ¡kumu, ekspertizės skyrimas Å¡ioje byloje netikslingas.

Atsižvelgiant į tai, tenkinti A. K. praÅ¡ymÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėti ne įprasta raÅ¡ytinio, o iÅ¡imtine žodinio proceso tvarka, nebuvo pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. spalio 10 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Jurga Vasiliauskienė