Legislator Case Law & Legislation
64274327-e894-4d38-973a-85f2d90ebc85 AI generated

64274327-e894-4d38-973a-85f2d90ebc85 · Regionų administracinis teismas

Case Number 64274327-e894-4d38-973a-85f2d90ebc85
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-6319-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01288-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio prceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

64274327-e894-4d38-973a-85f2d90ebc85 · Regionų administracinis teismas: Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus (čiužiniai pÅ«va, metalinės lovos rÅ«dija) dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-6319-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01288-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio prceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas T. K. apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 45). PareiÅ¡kėjas T. K. skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020-06-09 iki 2020-06-29 buvo kameroje Nr. 104. Kameroje Nr. 104 tualetas buvo be durų, o užuolaida neatitiko nustatytų reikalavimų.

Mano, kad tualeto sienelės turi siekti lubas. Kadangi nebuvo ventiliacijos, kameroje laikėsi fekalijų kvapas, nors kameroje buvo langas, jis neatliko kameros vėdinimo funkcijos. Kameroje nebuvo spintelių daiktams susidėti, o drabužius laikė maiÅ¡uose. Ant kameros lubų buvo pelėsis, čiužiniai seni, ploni. Kamerai tvarkyti nebuvo iÅ¡duodamos priemonės. Skambinant taksofonu nebuvo privatumo, nes taksofono aparatai įrengti vienas nuo kito apie pusę metro. Kalbant viskÄ girdi kiti asmenys ir pareigÅ«nai.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suoliukų, todėl jis visÄ laikÄ turi stovėti, nes atsisėsti nėra kur. Dėl to jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nerimÄ . Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 77 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Å TI), atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 48).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 17-24) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, jog kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, buities kambaryje turi būti prausykla ir tualetas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių (tai patvirtina pridedama nuotrauka). Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių TI San. mazgų zonų kamerose lentelės. PareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI (2020-07-11 pažymos Nr. 61-1614 duomenimis) dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų nesudarymo (taip pat ir dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo) į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas.

Be to, iÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad iÅ¡ kameros iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus (čiužiniai pÅ«va, metalinės lovos rÅ«dija) dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Kartu nurodo tai, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl Å¡varaus oro patekimo į gyvenamÄ sias kameras ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad vidinės grotos trukdo nusivalyti dulkes nuo palangės, todėl turi jomis kvėpuoti.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , o lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. IÅ¡ pridedamos nuotraukos matyti, kad tarp lange įmontuotų grotų yra pakankamo dydžio tarpai, kad kameroje esantys asmenys galėtų nusivalyti dulkes nuo palangių ir (ar) atsidaryti langus, kad galėtų jas iÅ¡vėdinti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameroje nėra spintelių daiktams ir drabužiams susidėti, lovos apsuktos neaiškiais dalykais, tačiau toks vertinimas neteisingas, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.6. punkte numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Minėtame teisės akte nurodyta jog lovos turi bÅ«ti įrengtos kiekvienam suimtajam individuliai. Pažymi, kad Å iaulių TI kiekvienÄ suimtÄ jį aprÅ«pina miegamÄ ja vieta. Kiekvienam suimtajam kamerose įrengus taburetes (kėdes) bÅ«tų neiÅ¡vengiamai mažinamas kameros plotas. IÅ¡ pridedamos nuotraukos matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 104 yra įrengti visi teisės aktuose numatyti baldai, jie yra tvarkingi. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nėra kur pasistatyti televizoriaus, tačiau atsižvelgiant į šį argumentÄ nurodome, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato spintelių ar kitų papildomų baldų įrengimo suimtųjų (nuteistųjų) televizoriams laikyti.

Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo bendro pobÅ«džio nusiskundimus dėl naktinio apÅ¡vietimo lempos (nurodo, kad Å¡viečia į akis) pažymime, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje numatytas naktinis apÅ¡vietimas, kuris bÅ«tinas dėl suimtųjų (nuteistųjų) nuolatinės priežiÅ«ros. Nors kamera Nr. 104 dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių (skylių sienoje, pelėsio, grybelio, drėgmės) aktualiu laikotarpiu netikrinta, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas.

Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Kad kamera Nr. 104 tvarkinga ir nekelianti grėsmės asmenų sveikatai patvirtina pridedama nuotrauka. Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz:

LVAT2018-04-18 nutartis adm. Byloje Nr. A-348/2018 ir kt.).PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus dėl čiužinio, teigia, kad jie seni, ploni ir dėl to skauda Å¡onus miegoti, tačiau pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant patiriamų apribojimų proporcingumÄ .

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifini teisinį statusÄ , todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nėra iÅ¡duodamos higienos priemonės, tačiau tokie pareiÅ¡kėjo argumentai melagingi, kadangi asmuo buvo aprÅ«pintas reikmenimis vadovaujantis teisės aktais, tai patvirtina ir AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis sÄ skaitos Nr. 512 įraÅ¡ai. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Minėto apraÅ¡o 4 punktu numatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 ,,Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o pakeitimo patvirtinimo“ (toliau - AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as) 3 punkte numatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte numatyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant Å¡io apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui (aktuali suvestinė redakcija nuo 2017-08-31 iki 2020-01-10). Nuo 2011-01-11 pasikeitė AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 5 punktas, kuriame numatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nuteistiesiems areÅ¡to bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Buvo papildyta nuostata įtraukiant asmenis nuteistus areÅ¡to bausme, tačiau pareiÅ¡kėjui Å¡iuo atveju tai įtakos neturi. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Å iaulių TI pastebima tendencija, jog tais atvejais, kai asmenims atvykusiems į įstaigÄ yra iÅ¡duodamos higienos priemonės, jie jų atsisako, nes įstaigos iÅ¡duodamų higienos priemonių nenori (apie priemones kurios iÅ¡duodamos patvirtina savo paraÅ¡u). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neretai nori naudoti savo įsigytas higienos priemones įstaigos parduotuvėje, nes joje yra siÅ«lomas higienos prekių platesnis asortimentas.

Ä®staiga stengiasi užtikrinti kiekvienÄ besikreipiantį asmenį, kuriam higienos priemonių iÅ¡davimas yra numatytas teisės aktais. Kaip matyti iÅ¡ AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sÄ skaitos Nr. 512 įrašų pareiÅ¡kėjui 2019-09-25 buvo iÅ¡duotos AprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte numatytos higienos priemonės. PareiÅ¡kėjo nurodomi argumentai grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nes jei suimtieji (nuteistieji) yra nemokÅ«s, jiems paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ higienos reikmenys yra iÅ¡duodami teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau jei asmuo yra mokus, tokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) higienos priemonės jų prašymu išduodamos nėra vadovaujantis teisės aktais. Nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl tam tikrų higienos priemonių neišdavimo bei dėl to kilusios neturtinės žalos kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. IÅ¡ Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių V skyriaus matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukų įrengimas nėra numatytas. Å iaulių TI telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukÅ¡to koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamÄ suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimÄ .

Atstumas matomas iÅ¡ teismui pateiktų darytų fotonuotraukų. Nurodo, kad Å¡iuo metu kiekviename aukÅ¡te yra po tris taksofono aparatus. Jokie teisės aktai atstumo tarp telefono aparatų nereglamentuoja, tačiau, atsakovo nuomone, taksofonus įrengusi įmonė tarp taksofono aparatų iÅ¡laikė pakankamai didelį atstumÄ , be to, jie apsaugoti ir Å¡onine sienele, kas slopina garso sklidimÄ bei taip sumažina galimybę kitiems kalbantis telefonu girdėti kitų asmenų pokalbius. Pažymi, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ vienas iÅ¡ pagrindinių suėmimo vykdymo režimo reikalavimų yra nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«ra.

Taigi, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigÅ«nai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, kam ir kada skambina Å iaulių TI esantys asmenys (Taisyklių XII skyrius). PareiÅ¡kėjo T. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. birželio 29 kameroje Nr. 104, t. y. kamera neatitiko higienos normų reikalavimų, taip pat skambinant taksofonu nebuvo privatumo, o pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suoliukų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. liepos 8 d. pažymos Nr. 69-18663 Dėl T.

K. (b. l.

24) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 104 buvo nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. birželio 29 d., kameros plotas 18,86 m2 (b. l. 24). Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta ir tai atitinka atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kad kamerų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, pripažino ir pats pareiÅ¡kėjas skunde. Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 104 tualetas buvo be durų, o užuolaida neatitiko nustatytų reikalavimų. Mano, kad tualeto sienelės turi siekti lubas. Kadangi nebuvo ventiliacijos, kameroje laikėsi fekalijų kvapas, nors kameroje buvo langas, jis neatliko kameros vėdinimo funkcijos. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iÅ¡ visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ .

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 28-29) matyti, kad kameroje Nr. 104 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis 2,31 m., todėl pareiškėjo argumentas, kad tualeto sienelės turi siekti lubas, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginys dėl privatumo abstraktus. Administracinėje byloje esančioje kameros Nr. 104 fotonuotraukose (b. l.

33) matyti, kad nei kameroje įėjimas į sanitarinį mazgÄ nėra įrengti prieÅ¡ais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimas į sanitarinį mazgÄ yra Å¡one (kairėje) įėjimo durų atžvilgiu. Kitų argumentų, kuo pasireiÅ¡kė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukÅ¡ta mÅ«rine atitvarine konstrukcija ir įėjimas yra atitvertas neperÅ¡viečiama užuolaida, Å¡iuo atveju niekas negalėjo matyti pareiÅ¡kėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiÅ¡kėjui minimaliai bÅ«tinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“.

Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kameros išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kameros fotonuotrauka (b. l. 33), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 104 nebuvo spintelių daiktams susidėti, o drabužius laikė maišuose, be to, nebuvo kur pastatyti televiziaus. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra, be kito inventoriaus, ir spintelės (1 vnt. 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai), veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.), tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad kameroje Nr. 104, kuriose buvo pareiškėjas, buvo būtinas inventorius, tai patvirtina kameros fotonuotrauka (b. l. 33), todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Beje, nei aukščiau paminėtos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato spintelių ar kitų papildomų baldų, ant kurių būtų galima laikyti televizorius.

Pareiškėjo argumentas dėl netinkamo naktinio apšvietimo vertintinas kritiškai, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros.

Toks kamerų įrengimo apÅ¡vietimas užtikrina tinkamo režimo laikymÄ si ir žmonių saugumÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai, kad ant kameros Nr. 104 lubų buvo pelėsis, čiužiniai seni, ploni, o kamerai tvarkyti nebuvo iÅ¡duodamos priemonės, vertintini kritiÅ¡kai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as“ (redakcija įsigaliojusi nuo 2017-01-01) (toliau – apraÅ¡as).

ApraÅ¡o 4 punktas numatė, kad „PirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms.“ ApraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui“. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl, jo teigimu, nepakankamo ar netinkamo aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi, muilu ar nekokybiÅ¡ka patalyne.

IÅ¡ AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sÄ skaitos Nr. 612 ir Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinioaprÅ«pinimo kortelės (b. l. 30-32) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas čiužinys, patalynė, higienos priemonės, taip pat muilas, tualetinis popierius ir kt., kur už iÅ¡duotÄ patalynę, higienos priemones ir kt. pasirašė pats pareiÅ¡kėjas, pretenzijų dėl kokybės nepareiÅ¡kė, neprašė jų pakeisti.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo higienos priemonėmis, patalyne, priemonėmis kamerai tvarkyti atmestini, kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41, 43 punktus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Iš pateiktos kameros Nr. 104 fotonuotraukos (b. l.

33) matyti, kad ant kameros lubų pelėsio nėra, kamera, Å¡vari, tvarkinga, vėdinama, joje yra bÅ«tinas inventorius, apÅ¡vietimas tinkamas, todėl kamera Nr. 104 aktualiu bylai laikotarpiu atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suoliukų, todėl jis visÄ laikÄ turėjo stovėti, nes atsisėsti nebuvo kur, vertintinas kritiÅ¡kai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; iÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių vandens Å¡alinimo sistema.

Taiga, aukščiau paminėtų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ , tačiau teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad skambinant taksofonu nebuvo privatumo, nes taksofono aparatai įrengti vienas nuo kito apie pusę metro, be to, kalbant viskÄ girdi kiti asmenys ir pareigÅ«nai, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančios fotonuotraukos (b. l.

34) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus 1, 2, 3 aukÅ¡tuose yra įrengti rėžiminio korpuso koridoriuose, atstumai tarp taksofono aparatų gana dideli, taksofono aparatai turi Å¡onines sieneles, kurios kas slopina garsÄ ir sumažina galimybę girdėti vieniems kitų pokalbius. Teismas sutinka su atsakovo atstovo atsiliepime iÅ¡dėstyta nuomone, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigÅ«nai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti kam ir kada skambina Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantys asmenys. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad per nurodytÄ laikotarpį dėl jo skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nerimÄ . Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

35) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus medicinos dalį nesikreipė. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-07-11 pažymos Nr. 61-1614 (b. l.

41) matyti, kad T. K. nuo 2020-06-09 iki 2020-06-29 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir pareiÅ¡kėjui kilusiuos žalos, pareiÅ¡kėjo skundas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė