6425521e-e930-4f83-a491-0b125fce2257 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-429-413/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00902-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 18 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ atstovei advokatei Donatai Lapėnienei, atsakovo A. D. atstovui advokatui Simui Tokarčakui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui D. P. (D. P.) dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė AB SEB bankas teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. D. 65 406,39 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 5 438,70 Eur kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovės reikalavimai grindžiami Å¡iais argumentais: 2.1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-211/2015, pripažino atsakovÄ A. D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį bei 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimÄ turtÄ . Nuosprendis yra įsiteisėjęs. 2.2. Atsakovas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ atstovaudamas G.

P., atkuriant pastarajam nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos Respublikoje. Baudžiamosios bylos fabula yra ta, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu D. P. studijavo Charkovo teisės fakultete, todėl jie buvo pažįstami. 2002 m. rugsėjo mėn. atsakovas lankėsi Charkove, kur susitiko su D. P., kuris jam pranešė, kad jo brolis G. P. gavo Lietuvos pilietybę ir jie abu norėtų atkurti nuosavybės teises į pastatus, esančius Kaune, kurie priklausė jų seneliams. Atsakovas bei broliai P. 2003 m. susitarė dėl jų interesų atstovavimo atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje. 2.3.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas atidarė G. ir D. P. vardu iÅ¡ viso 84 bankines sÄ skaitas (kiekvieno asmens vardu po 42 sÄ skaitas), kurių dalis buvo litais, o kita dalis – įvairia valiuta. Nustatyta, kad atsakovas manipuliavo Å¡ių asmenų sÄ skaitomis, perkeldamas indėlius iÅ¡ vienų sÄ skaitų į kitas, nuimdamas pinigus grynaisiais, kurių dalį pasisavino, likusiÄ dalį įnešė į kitas sÄ skaitas, pirko valiutÄ ir pan., t. y. atsakovas buvo sudaręs tokiÄ situacijÄ , kuomet turėjo galimybę pasisavinti jam patikėtÄ turtÄ â€“ pinigus. 2.4.

Atsakovas trečiojo asmens D. P. vardu atidarė 42 banko sÄ skaitas, iÅ¡ kurių: 5 sÄ skaitos litais, 19 sÄ skaitų eurais ir 18 sÄ skaitų JAV doleriais. Atsakovas laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. iÅ¡ G. ir D. P. pasisavino 1 024 908 Lt (296 833,87 Eur). 2.5. Atsakovas iÅ¡ D. P. bankinių sÄ skaitų AB SEB banke pasisavino žemiau nurodytas sumas: 2.5.1. 2006 m. vasario 24 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 15 000 Lt (4344,30 Eur); 2.5.2. 2008 m. balandžio 2 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 10 000 Lt (2896,20 Eur); 2.5.3. 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 321,51 Eur; 2.5.4. 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 3500,00 Eur; 2.5.5. 2007 m. gegužės 29 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 42 394 USD (39 802,84 Eur); 2.5.6. 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 9588,20 USD (9002,16 Eur); 2.5.7. 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavino 5900 USD (5539,39 Eur). 2.6.

Atsakovas iÅ¡ viso iÅ¡ trečiojo asmens pasisavino 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD, kas sudaro 54 344,38 Eur, t. y. bendra pasisavintų lėšų suma yra 65 406,39 Eur. 2.7. Banko klientas D. P. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl jo sÄ skaitose neteisėtai atliktų mokėjimo operacijų, praÅ¡ydamas atlyginti nuostolį – 11 062,01 Eur ir 57 882,20 USD (54 344,38 Eur). 2.8. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 28–29 straipsniais, atlygino D.

P. nuostolius patirtus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ir įskaitė į D. P. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ užsienio banke (PRIO-Vneshtorgbank (JSC)), 11 062,01 Eur ir 57 882,20 USD (54 344,38 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog AB SEB bankas atlygino kliento D. P. patirtus nuostolius dėl A. D. neteisėtų veiksmų, todėl atsakovas privalo grÄ Å¾inti bankui neteisėtu bÅ«du įgytas lėšas. 2.9. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais — sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės — gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, bylos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje turi bÅ«ti taikoma CK 6.237 straipsnio 1 dalis (turto gavimas be teisinio pagrindo). 2.10. Å iuo atveju akivaizdu, kad atsakovas yra nepagrįstai praturtėjęs bÅ«tent dėl savo neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, todėl egzistuoja akivaizdus ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovės turto sumažėjimo, atsakovo nepagrįstam praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo, ieÅ¡kovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos ir ieÅ¡kovės pažeistos teisės negalima apginti jokiais kitais teisinės gynybos bÅ«dais. 2.11.

Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai praturtėjęs asmuo turi mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė už atsakovÄ nukentėjusiajam D. P. žalÄ atlygino 2015 m. lapkričio 25 d., todėl nuo tos dienos iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (607 dienos) praÅ¡o priteisti 5 proc. dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kurios siekia 5438,70 Eur (65 406,39 Eur x 5 proc./365 d. x 607 d.).

3. Atsakovas A. D. atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsakovo ir jo atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais: 4.1. Ieškovei AB SEB bankas ir jos darbuotojams, kurie teikė banko paslaugas trečiajam asmeniui bei jo atstovui, t. y. atsakovui, yra taikomi aukštesni veiklos, elgesio ir atsakomybės standartai. Bankų, kaip juridinių asmenų, veikla yra licencijuojama ir jiems teisės aktais nustatyti specialūs reikalavimai. Analogiškai, bankų darbuotojai, filialų vadovai yra savo srities profesionalai, kuriems taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai.

Banko darbuotojai turi veikti itin sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad banko klientai gautų tinkamas paslaugas. Å ių asmenų darbo veiklos pobÅ«dis ypač atsakingas, nes jų darbas tiesiogiai yra susijęs su materialinių vertybių iÅ¡saugojimu, t. y. darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių sauga. 4.2. Visos ieÅ¡kinyje nurodomos finansinės operacijos buvo atliktos bÅ«tent AB SEB banko darbuotojų. Atsakovas, atlikdamas pinigines operacijas, nurodė, jog jis veikia įgaliojimo pagrindu.

IeÅ¡kovę atstovaujantys asmenys, t. y. banko filialo darbuotojai, kurie inicijuodavo visas ginčo finansines operacijas, turėjo pareigÄ patikrinti, ar asmuo, įgaliojimo pagrindu atstovaujantis banko klientÄ , veikia teisėtai, ar jo atliekama finansinė operacija nevirÅ¡ija įgaliojimu jam suteiktų teisių, galiausiai, ar įgaliojimo terminas nėra suėjęs. 4.3. IeÅ¡kovė, kaip darbuotojų, kurie veikė virÅ¡ydami savo įgaliojimus, darbdavė turėjo pareigÄ atlyginti jų neteisėtais veiksmais trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

Darbdavys, atlyginęs žalÄ trečiajam asmeniui, turi teisę reikalavimÄ atgręžti į neteisėtus veiksmus atlikusį darbuotojÄ . Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė savo reikalavimus dėl neteisėtų finansinių operacijų atlikimo turėjo reikÅ¡ti savo darbuotojams, kurie Å¡ias operacijas atliko. Å iems santykiams turėtų bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų materialinę atsakomybę. 4.4. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia nepagrįsto praturtėjimo instituto normomis, tačiau neanalizuoja, jog pagal CK 6.242 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡alis, kurios turtas sumažėjo, neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovės darbuotojai veikė ultra vires, o pati ieÅ¡kovė netinkamai organizavo savo filialo veiklÄ , norminių ir lokalinių teisės aktų taikymÄ , taigi dėl Å¡ių aplinkybių savo veiksmais prisiėmė nuostolių atsiradimo rizikÄ . 4.5. AB SEB banko valdybos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimas, kuriame nurodoma, jog „lėšas pervestas klientui, įvertinti kaip banko nuostolį“. Vadinasi, ieÅ¡kovė pati patvirtino, kad minėtos lėšos yra banko veiklos nuostolis.

IeÅ¡kovė savo patirtus nuostolius turėjo prisiteisti iÅ¡ neteisėtai veikusių darbuotojų, kaip žalÄ darbdaviui padariusių asmenų. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovė gali apginti savo pažeistas teises kitais gynybos bÅ«dais. 4.6. Å iuo atveju atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ turi atlyginti jos darbuotojai, todėl byloje turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu.

5. Trečiasis asmuo D. P. (D. P.) atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas 6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-211/2015, A. D. nuteistas dėl kaltinimo apgaule savo naudai įgijus didelės vertės svetimÄ turtÄ (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir pasisavinus jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ (BK 183 straipsnio 2 dalis), atstovaudamas G. P., atkuriant pastarajam nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvos Respublikoje. Å is teismo nuosprendis įsiteisėjęs.

7. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas bei broliai Grigorijus ir D. P. 2003 m. susitarė dėl jų interesų atstovavimo atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje. Kaltinamasis A. D., veikdamas pagal nukentėjusiojo G. P., liudytojo D. P. iÅ¡duotus įgaliojimus, G. P. ir jo brolio D. P. vardu atidarė 84 bankines sÄ skaitas, kiekvienam broliui po 42 bankines sÄ skaitas: trečiojo asmens D. P. vardu atsakovas atidarė 5 sÄ skaitas litais, 19 sÄ skaitų eurais ir 18 sÄ skaitų JAV doleriais.

8. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas A. D. iÅ¡ D. P. bankinių sÄ skaitų AB SEB banke pasisavino žemiau nurodytas sumas: 2006 m. vasario 24 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 15 000 Lt (4344,30 Eur) į UAB „YTT Kausta bÅ«stas“ už A. D. perkamÄ butÄ ; 2008 m. balandžio 2 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta grynais 10 000 Lt (2896,20 Eur); 2007 m. gegužės 29 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo A. D. sÄ skaitÄ pervesta 42 394 USD (39 802,84 Eur); 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta grynais pinigais 9588,20 USD (9002,16 Eur), 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta grynais pinigais 5900 USD (5539,39 Eur); 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta grynais pinigais 321,51 Eur; 2007 m. spalio 31 d. iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėta grynais pinigais 3500 Eur; visur gavėju nurodytas D.

P., tačiau nuosprendžiu nustatyta, kad Lietuvoje jo nebuvo.

9. Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. D. laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 28 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. manipuliavo G. P. ir D. P. bankų sÄ skaitomis, perkeldamas indėlius iÅ¡ vienų sÄ skaitų į kitas, nuimdamas grynaisiais, kurių dalį jis pasisavino, likusiÄ dalį įneÅ¡damas į kitas sÄ skaitas, pirkdamas valiutÄ ir pan., sudaręs tokiÄ situacijÄ , A. D. turėjo galimybę pasisavinti jam patikėtÄ turtÄ â€“ pinigus. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iÅ¡ viso iÅ¡ trečiojo asmens pasisavino 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD, kas sudaro 54 344,38 Eur, t. y. bendra pasisavintų lėšų suma yra 65 406,39 Eur. Už pinigų pasisavinimÄ A. D. buvo nuteistas.

10. Trečiasis asmuo D. P. 2014 m. balandžio 29 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl galimai jo banko sÄ skaitoje laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. neteisėtai atliktų mokėjimo operacijų. Bankas trečiajam asmeniui pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, po kurių trečiasis asmuo 2015 m. rugsėjo 21 d. ieÅ¡kovei pateikė pretenzijÄ , praÅ¡ydamas atlyginti nuostolius – 11 062,01 Eur ir 57 882,20 USD. Pretenzijoje trečiasis asmuo nurodė, kad jis 2005 m. rugpjūčio 18 d. notarų biure iÅ¡duotu įgaliojimu įgaliojo A. D. tik vienÄ kartÄ per metus iÅ¡ jo banko sÄ skaitos pervesti jo sutuoktinei konkrečiÄ pinigų sumÄ â€“ 13 000 Eur. Jokių kitų operacijų atlikti A. D. nepavedė (1 t. b. l. 44–49).

11. IeÅ¡kovė, atlikusi tyrimÄ , nustatė, kad banko darbuotojai atliko techninius veiksmus pagal 2005 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto 21-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ advokatui A. D.. Å iame įgaliojime nurodyta, kad D. P. įgaliojo A. D. valdyti, tvarkyti D. P. priklausančias pinigines lėšas, esančias sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, atliekant vienÄ kartÄ per kalendorinius metus 13 000 Eur pavedimÄ Ä¯ S. P. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Sberbank, Srednerussky Office, Moscow, Ryazan Brancb NO8606, Ryazan, raÅ¡yti jo vardu pareiÅ¡kimus, už jį pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu. Ä®galiojimas buvo iÅ¡duotas trims metams (1 t., b. l. 52–53).

12. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad pagal minėtÄ Ä¯galiojimÄ , atsakovas A. D. iÅ¡ D. P. sÄ skaitose buvusių lėšų S. P. jokių pinigų nepervedė, o buvusias pinigines lėšas pasisavino. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas A. D. lėšas iÅ¡ D. P. sÄ skaitos pasisavino sukčiaudamas, turėdamas tiesioginę tyčiÄ apgauti D. P., todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 28–29 straipsniais, 2015 m. lapkričio 23 d. priėmė įsakymÄ dėl patirtų nuostolių kompensavimo ir trečiajam asmeniui D. P. atlygino nuostolius – 2015 m. lapkričio 25 d. D. P. į užsienyje esančiÄ banko sÄ skaitÄ pervedė 11 062,01 Eur bei 57 882,20 USD (1 t., b. l. 51, 35–36).

13. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas A. D. nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, atsakovo piniginių lėšų pasisavinimo schema bei detalios faktinės aplinkybės yra iÅ¡samiai nurodytos baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista trečiajam asmeniui atlyginta nuostolių suma, iÅ¡ viso 65 406,39 Eur nepagrįstai gautų lėšų.

14. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.) 15.

CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstÄ praturtėjimÄ (lot. actio de in rem verso), taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita); trečia, priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį;

šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).

16. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovės darbuotojai veikė ultra vires, virÅ¡ydami savo įgaliojimus, pati ieÅ¡kovė netinkamai organizavo savo filialo veiklÄ , nesilaikė norminių ir lokalinių teisės aktų, dėl tokių savo veiksmų prisiėmė nuostolių atsiradimo rizikÄ , todėl patirtus nuostolius gali iÅ¡sieÅ¡koti iÅ¡ savo darbuotojų.

17. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesÄ Å¾iningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės Å¡alis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios Å¡alies veiksmų, kuriuos Å¡i atliko iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika.

18. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) Å¡alių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos Å¡alies perduotas, o kitos įgytas nesant iÅ¡ tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

19. Teismas iÅ¡ dalies sutinka su atsakovo argumentais, kad pati ieÅ¡kovė neužtikrino, jog pagal turimÄ D. P. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ atsakovas jokių veiksmų su trečiojo asmens banko sÄ skaitomis atlikti negalėjo, iÅ¡skyrus vienÄ kartÄ per kalendorinius metus atlikti konkrečios sumos – 13 000 Eur pavedimÄ Ä¯ trečiojo asmens žmonos sÄ skaitÄ . Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju materialiosios teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstÄ praturtėjimÄ , Å¡iuo atveju netaikytinos, nes nėra visų nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančių sÄ lygų.

20. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

21. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad Å¡iuo atveju taikytinos CK 6.280 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

22. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. D. trečiojo asmens D. P. banko sÄ skaitose esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo be jokio teisinio pagrindo, tokiu bÅ«du pasisavindamas 11 062,01 Eur ir 57 882,20 USD. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė žalÄ trečiajam asmeniui, kuriÄ atlyginimo ieÅ¡kovė, pervesdama trečiajam asmeniui visÄ neteisėtai atsakovo pasisavintÄ pinigų sumÄ .

23. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalÄ atsakovui kyla tuomet, kai yra konstatuotos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis).

24. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys yra nustatyti baudžiamojoje byloje, žalos dydis nustatytas Å¡ioje civilinėje byloje, kuriÄ atlygino ieÅ¡kovė, todėl, vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

25. Teismas atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovė žalos atlyginimo gali reikalautis iÅ¡ savo darbuotojų, kurie atliko neteisėtas piniginių lėšų pervedimo operacijas, atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, ieÅ¡kovė, bÅ«dama darbdavė, savo darbuotojams už netinkamÄ pareigų atlikimÄ turi teisę taikyti įvairaus pobÅ«džio drausminio poveikio priemones; antra, regreso teisės nepripažinimas reikÅ¡tų, kad žalos padaręs asmuo apskritai iÅ¡vengtų atsakomybės, nors jo kaltė ir neteisėti veiksmai yra įrodyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais(CPK 182 str. 2 p.).

26. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti, o ieÅ¡kovė, atlyginusi atsakovo A. D. padarytÄ Å¾alÄ trečiajam asmeniui, turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, t. y. į 11 062,01 Eur ir 57 882,20 USD, iÅ¡ viso – 65 406,39 Eur. Todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas, tačiau kitu, nei ieÅ¡kovės nurodytu, teisinu pagrindu. Dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo 27. IeÅ¡kovė, vadovaudamasi CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, kas sudaro 5438,70 Eur.

28. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grÄ Å¾inti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iÅ¡ Å¡io turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumÄ . Už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Å ios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ ar sutaupymÄ .

29. Teismas nagrinėjamu atveju netaikė materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių be teisinio pagrindo įgyto turto gavimÄ ar nepagrįstÄ praturtėjimÄ , todėl minėta teisės norma netaikytina. Tačiau pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Å¡io dydžio palÅ«kanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. PalÅ«kanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tÄ laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

31. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė, antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

32. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad Å¡ios sÄ lygos palÅ«kanas skaičiuoti yra: prievolė yra piniginė, atsakovas žinojo, jog neturi teisės pasisavinti trečiojo asmens piniginių lėšų, todėl ieÅ¡kovei atlyginus trečiajam asmeniui patirtus nuostolius, laikytina, kad nuo tos dienos yra praleistas terminas prievolei įvykdyti, trečia, įstatyme nėra draudimo mokėti Å¡iuo atveju palÅ«kanas. Taigi, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti paskaičiuotas palÅ«kanas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos – iki 2017 m. liepos 24 d. už 607 dienas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5438,70 Eur (65 406,39 Eur x 0,05/365 d. x 607 d.) palÅ«kanas (CPK 210 str. 1 d.).

33. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

34. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė prievolės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas (CK 6.38 str., 6.205 str., 6.37 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 35. Teismui nusprendus ieškovės AB SEB banko ieškinį patenkinti visiškai, iš atsakovo A. D. priteistinos visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

36. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį sumokėjo 1326 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 10), 68,36 Eur už nutarties pateikimÄ antstoliui dėl Å¡ioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 1754,50 Eur vertimo iÅ¡laidų (3 t., b. l. 85–90) ir turėjo 2837,45 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro: 889,35 Eur ieÅ¡kinio parengimas, 592,90 Eur dubliko parengimas, pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir dalyvavimas teismo posėdyje 2018 m. gruodžio 6 d.

– 677,60 Eur, pasirengimas teisminiam nagrinėjimui ir dalyvavimas teismo posėdyje 2019 m. sausio 15 d. – 677,60 Eur, 37. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

38. IeÅ¡kinys parengtas 2017 m. liepos 24 d., tuo metu taikytinas ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 817,60 Eur, Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas koeficientas – 2,5, todėl maksimali pagal Rekomendacijas mokėtina už ieÅ¡kinio parengimÄ suma yra 2044 Eur. Dublikas teismui parengtas 2018 m. balandžio 23 d., tuo metu taikytinas ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 884,80 Eur, Rekomendacijų 8.3 punkte nustatytas koeficientas – 1,5, todėl maksimali pagal Rekomendacijas mokėtina už dubliko parengimÄ suma yra 1327,20 Eur.

Teismo posėdis 2018 m. gruodžio 6 d. užtruko Å¡iek tiek ilgiau nei pusę valandos, 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdis truko apie 20 min., todėl susumavus bendra posėdžių trukmė yra 1 valanda, taikytinas ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 935,70 Eur, Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas koeficientas – 0,1, todėl maksimali pagal Rekomendacijas mokėtina už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose suma yra 93,57 Eur. Taigi, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose suma virÅ¡ija maksimaliÄ Rekomendacijose nurodytÄ sumÄ , todėl Å¡ioje dalyje atstovavimo iÅ¡laidų suma mažintina iki rekomenduojamos 93,57 Eur sumos.

Tokiu būdu, iš viso už ieškovei suteiktas teisines paslaugas iš atsakovo priteistina suma mažintina iki 1575,82 Eur (889,35 Eur + 592,90 Eur + 93,57 Eur).

39. Atsižvelgus į tai, kad visos kitos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės prašymas jas priteisti tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 4724,58 Eur (1326 Eur + 68,36 Eur + 1754,50 Eur + 1575,82 Eur) šių išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

40. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 24 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 406,39 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus šešis eurus 39 ct) nuostolių atlyginimo, 5438,70 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 70 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (70 845,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4724,58 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvideÅ¡imt keturis eurus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ias iÅ¡laidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vienÄ iÅ¡ pasirinktų banko sÄ skaitų, nurodytų interneto puslapyje https://kat.teismas.lt/teismo-lankytojams/mokesciai-ir-baudos/78, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi iÅ¡laidos“. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Gintautas Koriaginas