642475dd-b40d-40b7-bbc9-576f02fefbf4 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-643-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04323-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.6.5; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10492-1052/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui D.

P. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, D. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „YIT Kausta“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo D. P. priteisti 594,83 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 17,19 Eur kompensacinių palÅ«kanų, taip pat 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad reikalavimÄ atlyginti turtui padarytÄ Å¾alÄ , perėmė subrogacijos tvarka iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ už įvykį, įvykusį 2016 m. balandžio 8 d., kai buvo užlietas draudėjos D. B. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieÅ¡kovė atliko turto apžiÅ«rÄ , buvo padarytos nuotraukos ir suraÅ¡ytas turto sugadinimo sunaikinimo aktas. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad buvo sulietos dvi buto sienos, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl Å¡io įvykio draudėjai iÅ¡mokėta 598,19 Eur draudimo iÅ¡moka – paskaičiuota pagal bÅ«klei atkurti reikalingų atlikti bute darbų vertę pagal lokalinę sÄ matÄ .

Atsakovas iÅ¡ karto po įvykio nebuvo informuotas apie atsiradusiÄ Å¾alÄ . Žalos administravimo procese buvo siekiama nustatyti, kas yra atsakingas dėl žalos atsiradimo, dėl ko atsirado žala. Buvo gautas iÅ¡ UAB „YIT Kausta“ raÅ¡tas, kuriuo buvo praneÅ¡ta apie 88 bute kolektorinėje spintoje nustatytÄ vamzdžio jungties nesandarumÄ . Ta siena, kurioje yra kolektorinė spinta yra bendra su butu Nr.83, kuriame ir buvo padaryta žala, todėl ieÅ¡kovė sprendė, kad žalos atsiradimÄ sÄ lygojo bÅ«tent atsakovo buto Nr. 88 atsakomybės ribose esančios inžinerinės įrangos defektas.

Žala kilo dėl atsakovo buto patalpose esančioje sieninėje kolektorinėje spintoje nesandarios jungties. IeÅ¡kovė reiÅ¡kė regresinį reikalavimÄ atsakovui, kaip buto savininkui, ir nesutiko, kad žalÄ privalo atlyginti tik atsakovo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas. Tai, kad atsakovui buvo panaikinta siųsta pretenzija, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė atsisakė savo reikalavimo, ieÅ¡kovė panaikino pretenzijÄ , nes aiÅ¡kinosi papildomas aplinkybes. IeÅ¡kovė iÅ¡ iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡skaičiavo 3,36 Eur nusidėvėjimÄ , todėl ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo priteisti mažiau nei iÅ¡mokėta draudėjui.

3. Atsakovas D. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pareikÅ¡tÄ netinkamam asmeniui. Nurodė, kad jis nėra atsakingas už butui Nr. 83 padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovui priklausantis butas Nr. 88, buvo nuolatos draudžiamas ne tik turto draudimu bet ir civilinės atsakomybės draudimu, tam, kad atsitikus draudiminiam įvykiui draudimo bendrovė atlygintų padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes atsakovui nepranešė apie įvykį, įvykusį 2016 m. balandžio 8 d., neiÅ¡siaiÅ¡kinusi aplinkybių apkaltino G.

L., savininkÄ buto Nr. 87, kurio bendroje sienoje su butu Nr. 88 yra bendra kolektorinė spinta. Å i spinta nėra nei G. L., nei atsakovo nuosavybė. IeÅ¡kovė, panaikinusi reikalavimÄ , neinformavo atsakovo pakartotinai apie reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ , o iÅ¡ karto kreipėsi į teismÄ . Atsakovas teigė, kad turėdamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis neprivalo pats atlyginti žalos dėl minėto įvykio, dėl kurio pats patyrė žalÄ , tai privalo padaryti draudimo bendrovė, dalyvaujanti Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu.

Dėl vandens nutekėjimo iÅ¡ minėtos kolektorinės spintos buvo apgadintas ir atsakovo butas, tačiau jo buto pažeidimai buvo pastebėti jau gerokai po ginčo įvykio. Apie tai, kad trečiojo asmens D. B. butas Nr. 83 nukentėjo nuo vandens iÅ¡siliejimo, sužinojo iÅ¡ kaimyno G. L., su kuriuo yra bendra siena, kurioje yra kolektorinė spinta, bet jam nebuvo žinoma tai, kad ieÅ¡kovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, buto Nr. 83 savininkei iÅ¡mokėjo kompensacijÄ . Atsakovo butas nukentėjo nuo nesandarumo kolektorinėje spintoje, dėl ko vanduo nutekėjo žemyn į trečiojo asmens D.

B. butÄ , tačiau žalai atlyginti yra skirtas civilinės atsakomybės draudimas.

4. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, mano kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. IeÅ¡kovės teiginiai deklaratyvÅ«s, ieÅ¡kovė tinkamai nesiaiÅ¡kino aplinkybių.

5. Trečiasis asmuo UAB „YIT Kausta“ nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. apžiÅ«ros atsakovo bute metu, buvo padaryta iÅ¡vada, kad buto kolektorinėje spintoje, esanti Å¡ildymo sistemos grįžtamojo vamzdžio veržlė yra priskirtina atsakovo buto inžinerinėms sistemoms, todėl už jų priežiÅ«rÄ , remontÄ ir eksploatacijÄ atsakingas pats atsakovas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 594,83 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 17,19 Eur kompensacinių palÅ«kanų, iÅ¡ viso 612,02 Eur, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (612,02 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteisė 11,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog trečiajam asmeniui D. B. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, butÄ užliejus vandeniu. Byloje nekilo ginčo dėl minėto įvykio pripažinimo draudžiamuoju, taip pat dėl draudimo iÅ¡mokos paskaičiavimo ir dydžio. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

8. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendė, kad atsakovo bute Nr. 88 kolektorinėje spintoje esanti Å¡ildymo sistemos grįžtamojo vamzdžio veržlė yra vartotojo inžinerinės sistemos dalis už kurios tvarkingumÄ atsako buto savininkas.

9. Teismas pažymėjo, kad CK 6.266 straipsnio normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos abi bÅ«tinosios deliktinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį sÄ lygos – D. B. priklausančiam butui Nr. 83 yra padaryta turtinė 598,19 Eur žala; atsakovo bute, jo atsakomybės ribose esanti inžinerinė įranga kolektorinėje spintoje esanti veržlė turėjo defektÄ , lėmusį žalos atsiradimÄ .

10. Teismas taip pat nurodė, kad kitos atsakovo atstovės nurodytos aplinkybės, t. y. tai, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po įvykio neinformavo atsakovo apie butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytÄ Å¾alÄ , sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , neturi esminės reikÅ¡mės, nes iÅ¡ bylos dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovė ne iÅ¡ karto padarė iÅ¡vadÄ , jog žala atsirado dėl vandens nuotėkio atsakovui priklausančiame bute, tokia iÅ¡vada buvo padaryta tik aiÅ¡kinantis papildomas aplinkybes.

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turi teisę pasirinkti, kuriuo pagrindu ir iÅ¡ ko ji reikalauja priteisti turtinės žalos atlyginimÄ , todėl nepripažino, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prie bylos prijungti įrodymus, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovo pateiktų paaiÅ¡kinimų, jog atsakovo butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo įvykio metu buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA Baltic Insurance“ draudimo bendrovėje, kuri ir privalėjo atlyginti butui padarytÄ Å¾alÄ . Teismas ignoravo atsakovo praÅ¡ymÄ trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance“ draudimo bendrovės dalyvavimÄ teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu, kadangi atsakovo praÅ¡ymui pritarta nebuvo. 1.2.

Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovas neprivalo atlyginti jokios žalos ir raÅ¡tu 2016 m. spalio 24 d. informavo atsakovÄ , jog 2016 m. rugsėjo 20 d. jam iÅ¡siųstas regresinis reikalavimas yra anuliuojamas ir, kad pati ieÅ¡kovė bendrauja su atsakovo draudimo bendrove, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Atsakovas teikė teismui savo nuomonę grindžiančius argumentus bei įrodymus, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, dėl jų pasisakyta nebuvo. Teismas pažeidė savo pareigÄ iÅ¡nagrinėti bei iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus ir argumentus, o sprendimÄ grįsti visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, kas sÄ lygojo neteisingo ir neobjektyvaus sprendimo priėmimÄ . 1.3.

Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu ignoravo visus atsakovo praÅ¡ymus ir jų netenkino, nors atsakovas jais grindė savo argumentus. Tokiais savo veiksmais teismas atėmė galimybę atsakovui apginti savo teises ir įrodyti, jog ieÅ¡kinys yra atmestinas kaip neįrodytas ir neteisėtas, kadangi ieÅ¡kovė yra neteisingai nurodžiusi atsakovÄ . Atsakovo draudimo bendrovės dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, nors byloje ji dalyvavo trečiuoju asmeniu, o tai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimÄ .

Ir pati atsakovo draudimo kompanija reikalavo ieÅ¡kinį atmeti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 14. Apeliantas (atsakovas) praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t. y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Å alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje bÅ«tinumas nekonstatuotinas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytÄ reglamentavimÄ , o praÅ¡ymas juos priimti ir iÅ¡tirti turi bÅ«ti iÅ¡imtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju, atsakovas D. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), draudiko priimtus sprendimus dėl žalos atlyginimo, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliantas nurodo, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado paaiškėjus, kad draudikas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų atlyginti tretiesiems asmenims padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog teikiamos įrodinėjimo priemonės galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teisme, bei spręsdamas, kad byloje nėra nagrinėjamas ginčas tarp atsakovo ir jam priklausančio buto draudiko dėl tinkamo sutarties vykdymo, apelianto prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos netenkina.

Dėl ginčo esmės 17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ieškovė AB „Lietuvos draudimas” ir šios bylos trečiasis asmuo D. B. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 4 d. buvo sudarę Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraustas D. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2016 m. balandžio 8 d. buvo užlietas D.

B. nuosavybės teise priklausantis butas. Tarp draudiko AB „Lietuvos draudimas” ir draudėjos D. B. susiklostė draudimo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovė D. B. iÅ¡mokėjo 598,19 draudimo iÅ¡mokÄ todėl, taikant subrogacijÄ , jai, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

18. IeÅ¡kovė iÅ¡mokėtos sumos – žalos atlyginimo reikalauja iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko D. P.. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , v. UAB „Senamiesčio Å«kis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiÅ¡kia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp Å¡io ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad įvyko įvykis, kurio metu buvo aplietas D. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog jis yra atsakingas už žalÄ . Nesutikimas argumentuojamas tuo, kad jo‑atsakovo butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo įvykio metu buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA Baltic Insurance“ draudimo bendrovėje, kuri, apelianto vertinimu, ir privalėjo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

20. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti draudimo iÅ¡mokų fakto, bet bÅ«tina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo iÅ¡mokų dydis yra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su žalÄ padariusio asmens veiksmais. PrieÅ¡ingu atveju draudiko reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. IÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ draudikas prisiima rizikÄ dėl galimybės iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯sitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G.

B., bylos Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance AS“ v. UAB Šeimyniškių verslo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-127/2013).

21. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nustatęs, kad trečiajam asmeniui priklausančio buto užliejimas įvyko dėl vandens nutekėjimo dėl vamzdžio nesandarumo iš atsakovo D. P. bute Nr. 88 esančios kolektorinės spintos, pripažino, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė nepakankamai rūpestingu jam-atsakovui priklausančios inžinierinės sistemos priežiūra bei valdymu.

22. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalÄ , padarytÄ dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi bÅ«ti suprantami kaip patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomo buto, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti.

Jis privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai. Užpylimas gali įvykti dėl savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės bÅ«klės nepalaikymas tokiu bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos bÅ«klės turto ar daikto naudojimas tokiu bÅ«du, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens iÅ¡pylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

IeÅ¡kovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ v. V. B., bylos Nr. 3K-3-204/2014). ŽalÄ padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas).

24. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. BylÄ nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, t. y. ar yra įrodytos reikÅ¡mingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

25. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ atsakovui, ieÅ¡kinio pagrįstumÄ Ä¯rodinėja turto sunaikinimo sugadinimo aktu, lokaline sÄ mata, paklausimais (atsakymais) dėl įvykio, UAB „YIT Kausta“ pateikta informacija. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė atliko įvykio tyrimÄ , nustatinėjo buto apliejimo priežastis, informavo atsakovÄ apie apdrausto buto apliejimo faktÄ . Apelianto akcentuojama byloje nustatyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė anuliavo pretenzijÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė yra pripažinusi, kad gadinantis turtÄ poveikis buvo ne iÅ¡ atsakovo valdomo buto, kadangi užpylimo priežastis galutinai paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovės atlikus detalų įvykio tyrimÄ .

26. Vertinant teismo iÅ¡vadų atitikimÄ civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo deliktinės atsakomybės bylose taisyklių: žalos faktÄ ir priežastinį ryšį ieÅ¡kovė nagrinėjamos bylos atveju įrodė pakankamais ir patikimais įrodymais, o pripažindamas atitinkamas aplinkybes įrodytomis, tai tinkamai argumentuodavo. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytu priežastinį ryšį tarp įvykio ir visų ieÅ¡kovės nurodytų turto apgadinimų, pažeidė įrodymų pakankamumo taisykles.

Apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl apelianto teisės apribojimo teikti įrodinėjimo priemones, nėra pagrindo. Byloje pateiktame turto sugadinimo akte konstatuotas turto apgadinimo pobūdis ir mastas yra būdingas vandens apliejimui, darbai ir išlaidų aprašymai jų pašalinimo apimtys nekelia pagrįstų abejonių dėl priežastinio ryšio tarp įvykio ir aptariamų apgadinimų.

Įrodymai laikytini pakankamais konstatuoti priežastinį ryšį tarp įvykio ir turto apgadinimų. Taigi, jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį.

27. Byloje nustatyta, kad atsakingas už žalÄ asmuo, t. y. apeliantas D. P., buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Jo teigimu, žalÄ atlyginęs asmuo, t. y. žalÄ patyrusio asmens draudikas reikalauti žalos atlyginimo turi iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens draudiko. ŽalÄ patyrusio asmens, t. y. trečiojo asmens D. B. bei jos draudiko, ir atsakingo už žalÄ asmens (apelianto) draudiko, t. y. draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance“, nesiejo sutartiniai santykiai. Atsakingo už žalÄ asmens civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė žalÄ patyrusiam asmeniui kyla ne sutarties, bet įstatymo pagrindu: atsakingas už žalÄ asmuo ir jo civilinės atsakomybės draudikas yra solidarieji skolininkai, nors jų atsakomybė kyla skirtingais pagrindais.

ŽalÄ patyręs asmuo, taigi ir subrogacijos teisę įgijęs draudikas, turi teisę reikalauti, kad žalÄ atlygintų bet kuris iÅ¡ dviejų solidariųjų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi Å¡iuo atveju yra ne atsakovo ir jo draudiko ginčas dėl sutartinės atsakomybės, o ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo D. P. ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės. AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos teisę atsakingo už žalÄ asmeniui turi įgyvendinti pagal tas taisykles, kuriomis bÅ«tų įgyvendinęs nukentėjęs asmuo, t. y.

D. B., jeigu ji nebÅ«tų sudariusi turto draudimo sutarties, t. y. pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas. Dėl to nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs ieÅ¡kovės pasirinkimu reikalavimÄ atsakingam už žalÄ asmeniui, t. y. atsakovui D. P. (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.14 straipsnio 3 dalis), materialinės teisės normų, reglamentuojančių atsakingo už žalÄ asmens ir jo draudiko atsakomybę, nepažeidė.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iÅ¡ buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, taip pat kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ ir saugų buto Nr. 88 patalpoje esančios inžinerinės įrangos naudojimÄ , kad nekiltų žalÄ galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms paÅ¡alinti.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apelianto D. P. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 29. Atmetus apelianto D. P. apeliacinį skundÄ , jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, tuo tarpu kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę įrodymų, pagrindžiančių jų apeliacinės instancijos teisme turėtas iÅ¡laidas, todėl dėl jų atlyginimo iÅ¡ apelianto nespręstina (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro 5,89 Eur sumÄ , todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), jos priteistinos valstybės naudai iÅ¡ apelianto D. P. (CPK 92, 96 straipsniai). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,89 Eur (penkis eurus 89 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas