2019-11-06 Nr. AB-21147-3-61-3-01704-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-638-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01704-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas VšĮ „Hermis Europe“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) įstatymų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti jo 2017 m. kovo 20 d. skundą, reg. Nr. A60-150/17, atsakovui įteiktą 2017 m. kovo 21 d., ir pateikti atsakymą į jį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydamas patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį žemės sklypui, esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus. m., Gurių g., kadastro Nr. 0101/0073:1007 (toliau – ir žemės sklypas), bei pateikti pritarimą įvažos į sklypą vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius. Pareiškėjas 2017 m. vasario 15 d. raštu buvo informuotas, kad projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritarta, o klausimas dėl planuojamos įvažos į sklypą derinimo 2017 m. vasario 15 d. tarnybiniu raštu Nr. A121-3276/17(2.15.2.31) perduotas pagal kompetenciją nagrinėti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui.

Pareiškėjas, nesulaukęs atsakymo į savo prašymą suderinti įvažos vietą, 2017 m. kovo 14 d. el. laišku kreipėsi į Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus Projektavimo sąlygų išdavimo ir inžinerinių tinklų poskyrio vedėją, prašydamas informuoti, ar jau paruoštas atsakymas bei kada jį planuojama atsiųsti. Tos pačios dienos laišku pareiškėjas buvo informuotas, kad 2017 m. vasario 15 d. tarnybinis raštas Nr. A121-3276/17(2.15.2.31) buvo perduotas tik 2017 m. kovo 13 d., todėl atsakymas bus pateiktas per dvi savaites.

Dėl šios priežasties pareiškėjas su 2017 m. kovo 20 d. skundu (pateiktas 2017 m. kovo 21 d.) kreipėsi į Administracijos direktorių, nurodydamas, kad prašymas dėl įvažos į sklypą vietos suderinimo atsakovui pateiktas 2017 m. vasario 8 d., todėl atsakymo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau į pateiktą prašymą planuojama atsakyti per dvi savaites. Pareiškėjas skunde prašė išsiaiškinti, ar Miesto plėtros departamento bei Miesto ūkio ir transporto departamento teikiama informacija dėl 2017 m. vasario 15 d. tarnybinio rašto pateikimo / gavimo datos nėra melaginga; nustačius, kad informacija dėl tarnybinio rašto pateikimo / gavimo datos yra melaginga, skirti atsakingam darbuotojui tarnybinę nuobaudą už klaidingos informacijos pateikimą; nustačius, kad informacija dėl tarnybinio rašto pateikimo / gavimo datos nėra melaginga, paaiškinti, kodėl tarnybinio rašto perdavimas iš Miesto plėtros departamento į Miesto ūkio ir transporto departamento užtruko 16 darbo dienų; nustatyti atsakingą darbuotoją, kuris galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; išsiaiškinus nusižengusius darbuotojus, atsiųsti visą medžiagą, susijusią su priimtu sprendimu dėl taikytinos tarnybinės nuobaudos ar kitos sankcijos.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2017 m. balandžio 4 d. jį informavo, jog jo 2017 m. kovo 20 d. skundas, pateiktas 2017 m. kovo 21 d., reg. Nr. A60-150/17, buvo perduotas nagrinėti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui, tačiau praėjus 1,5 mėnesio nuo šio rašto gavimo dienos, pareiškėjas jokio atsakymo į savo skundą nebuvo gavęs, todėl 2017 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi į Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentą, prašydamas pateikti atsakymą į skundą. Į pareiškėjo kreipimąsi buvo atsakyta 2017 m. gegužės 8 d. raštu, kuriame nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai dėl įvažiavimo į žemės sklypą iš Gurių g. neatitinka reikalavimų.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktą, atsakymai turi būti parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, t. y. teisės aktų reikalavimus atitinka tik toks atsakymas, kuris savo turiniu atitinka prašymo turinį. Pareiškėjo nuomone, atsakovas šiuo atveju pateikė atsakymą, iš kurio neaišku, į kurį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta, nes atsakyme nenurodyta prašymo, į kurį atsakoma, data ir registracijos numeris, o atsakymo turinys visiškai neatitinka 2017 m. kovo 20 d. skundo turinio, nes pareiškėjas prašė atlikti galimo tarnybinio nusižengimo ir piktnaudžiavimo tarnyba tyrimą bei suteikti informaciją apie tai, ar nebuvo piktnaudžiauta tarnybine padėtimi, o atsakovo atsakyme teikiama informacija apie įvažos į sklypą įrengimą. Pareiškėjas pažymėjo, jog jam neaišku, ar jo skundas buvo svarstytas, ar pasiekė adresatą, nes priskyrimą svarstyti skyrė tie patys valstybės tarnautojai, dėl kurių veiksmų skundžiamasi. Pareiškėjo teigimu, į jo 2017 m. kovo 20 d. skundą, reg. Nr. A60‑150/17, atsakyti neketinama, jo nagrinėjimo klausimas vilkinamas, informacija skunde nurodytais klausimais neteikiama, o vietoj skundo nagrinėjimo formaliai siuntinėjami su skundu nesusiję atsakymai, taigi atsakovas vilkina pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nevykdo savo pareigų.

5. Atsakovas atsiliepime prašė administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismine tvarka gali būti ginčijami ne bet kokie viešojo administravimo veiksmai (ar neveikimas), o tik sukeliantys teisines pasekmes, t. y. tie, kurių nuginčijimu bus apgintos asmens teisės ir teisėti interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat teigė, jog teisės aktai užtikrina asmens teisę dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo paduoti skundą valstybės tarnautojo vadovui, tačiau sprendimą pradėti ar nepradėti tarnybinį patikrinimą, skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą priima tik valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

Administracinių teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad asmenys, pranešdami apie valstybės tarnautojų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik tikrinamas valstybės tarnautojas, jeigu nuobauda buvo paskirta. Taigi tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrų galutinius sprendimus ginčyti dėl jų esmės gali tik suinteresuoti asmenys – tų teisinių santykių dalyviai, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, yra būtent tokios įstaigos diskrecija.

Pareiškėjas šiuo atveju siekia nustačius atitinkamas aplinkybes pritaikyti tarnybinę nuobaudą kitiems asmenims, tačiau valstybės tarnautojo nubaudimas ar nenubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nenurodė, kaip Administracijos veiksmai (ar neveikimas) veikia būtent jo teises, pareigas ar teisėtus interesus, kaip pasikeistų jo teisės ar pareigos, teismui patenkinus jo skundą šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie turi įtakos konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, pareiškėjo reikalavimai spręsti klausimus dėl kaltų asmenų nustatymo ir tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymo negali būti laikomi kilusiais iš viešojo administravimo srities, pareiškėjo skundo patenkinimas bei įvykdymas jo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturėtų, todėl šioje byloje reiškiami pareiškėjo reikalavimai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

7. Administracija taip pat paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) įtvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų pareigą teikti dokumentus, nustato informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą skelbimo tvarką ir pan. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktas nustato, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį; dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat, kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą. Šiuo atveju tarnybinių patikrinimų vykdymas ir tarnybinių nuobaudų taikymas nėra Administracijos viešoji funkcija, o pareiškėjas nenurodo, kaip jo prašoma informacija darytų įtaką jo teisėms bei interesams, kaip tie duomenys būtų naudojami ir pan., todėl atsakovas neprivalo teikti tokios informacijos pareiškėjui. Taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje yra skelbiama vieša informacija apie atliktus tarnybinius patikrinimus ir paskirtas tarnybines nuobaudas šioje institucijoje.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą, reg. Nr. A60-150/17, atsakovui įteiktą 2017 m. kovo 21 d., ir pateikti atsakymą į jį; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas iš pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundo turinio nustatė, kad, nors jame pareiškėjas dėsto informaciją apie savo galimai pažeistas teises, tačiau, įvertinus skundo reikalavimus (išsiaiškinti situaciją dėl tarnybinio rašto pateikimo /gavimo datos, skirti atsakingam darbuotojui tarnybinę nuobaudą, paaiškinti tarnybinio rašto pateikimo / gavimo aplinkybes, atsiųsti medžiagą, susijusią su tarnybinės atsakomybės taikymu, nesant galimybės tenkinti prašymą, atsisakymą argumentuoti galiojančiomis teisės normomis), pastarasis nelaikytinas skundu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies prasme, nors pareiškėjas jį įvardijo būtent taip. Faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, viešojo administravimo subjektams pateikiami prašymai skirstomi į keturias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia; 4) asmenų kreipimaisi.

11. Taisyklių 47 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Teismas pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą laikė prašymu pateikti institucijos turimą informaciją, į kurį atsakovas privalėjo atsakyti Taisyklių 47.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. pateikti prašomą informaciją Įstatyme nustatyta tvarka arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo informuotas tik apie skundo gavimą bei jam suteiktą registracijos numerį, tačiau joks raštas (atsakymas), kuriame būtų pateikta informacija pareiškėjui rūpimais, 2017 m. kovo 20 d. skunde nurodytais klausimais ar atsisakymas tokią informaciją pateikti, nebuvo priimtas.

12. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog asmenys, pranešdami apie valstybės tarnautojų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų, šiuo atveju neaktualūs, nes ginčas kilęs ne dėl sprendimo panaikinimo, o dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsakovas nepagristai neatsakė pareiškėjui Taisyklių 47.2 punkte nustatyta tvarka, todėl teismas tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą, reg. Nr. A60-150/17, atsakovui įteiktą 2017 m. kovo 21 d., ir pateikti atsakymą į jį.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti (pakeisti) pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – pareiškėjo skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti, o netenkinus šio prašymo – maksimaliai sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio dydžio.

14. Atsakovas, kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, papildomai nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, pažymėjo, jog faktiškai 2017 m. kovo 20 d. skundu prašė atlikti galimo tarnybinio nusižengimo ir piktnaudžiavimo tarnyba tyrimą bei suteikti informaciją apie tai, ar nebuvo piktnaudžiauta tarnybine padėtimi. Pareiškėjo skundas sietinas su jo 2017 m. vasario 8 d. kreipimusi į Administracijos Miesto plėtros departamentą prašant patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį žemės sklypui bei pateikti pritarimą įvažos į sklypą statinio aptarnavimui vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius. Šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu atlikti galimo tarnybinio nusižengimo ir piktnaudžiavimo tarnyba tyrimą bei suteikti informaciją apie tai, ar nebuvo piktnaudžiauta tarnybine padėtimi, kuris laikytinas išvestiniu ir atskirai negalėjo būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas konkrečioje ginčo situacijoje.

15. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. A63-329/17(65548)(3.2.1-EM4) „Dėl atsakymo pateikimo“ informavo pareiškėją dėl projektinių pasiūlymų nederinimo aplinkybių, taip pat teikė informaciją apie įvažos į sklypą įrengimą. Taigi, pateikė atsakymą į pagrindinį pareiškėjo reikalavimą. Tuo tarpu atsakymas į pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skunde keliamus reikalavimus jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeltų. Toks atsakymas būtų laikomas informacinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, dėl kurių negali būti teikiamas skundas teismui.

16. Atsakovas pažymi, kad byla nesudėtinga, nedidelės apimties, todėl priteistos išlaidos turėtų būti maksimaliai sumažintos iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Be to, pareiškėjas, pagrįsdamas savo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė advokato A. S. išrašytą 2017 m. gegužės 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 17/10 350 Eur sumai už skundo dėl vilkinimo atlikti veiksmus parengimą, taip pat 2017 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 830339, patvirtinantį, jog pareiškėjas sumokėjo 350 Eur sumą, tačiau iš pinigų paėmimo kvito neaišku, už ką buvo sumokėta 350 Eur suma. Taigi, pareiškėjas nepagrindė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos atsakyti į pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą, reg. Nr. A60-150/17, atsakovui įteiktą 2017 m. kovo 21 d., ir pateikti atsakymą į jį.

18. Pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su 2017 m. kovo 20 d. skundu, nurodydamas, kad teisės aktų nustatytais terminais negauna atsakymo į prašymą pateikti pritarimą dėl įvažos į žemės sklypą Gurių g. vietos parinkimo pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius, todėl prašė: 1) išsiaiškinti, ar Miesto plėtros departamento bei Miesto ūkio ir transporto departamento teikiama informacija dėl tarnybinio rašto pateikimo / gavimo datos nėra melaginga; 2) nustačius, kad informacija dėl tarnybinio rašto pateikimo / gavimo datos yra melaginga, skirti atsakingam darbuotojui tarnybinę nuobaudą už klaidingos informacijos pateikimą; 3) nustačius, kad informacija dėl tarnybinio rašto pateikimo/gavimo datos nėra melaginga, paaiškinti, kodėl tarnybinio rašto perdavimas iš Miesto plėtros departamento į Miesto ūkio ir transporto departamentą truko 16 darbo dienų; 4) nustatyti atsakingą darbuotoją ir skirti jam tarnybinę nuobaudą; 5) išsiaiškinus nusižengusius darbuotojus, atsiųsti visą medžiagą, susijusią su priimtu sprendimu dėl taikytinos tarnybinės nuobaudos ar kitos sankcijos; 6) nesant galimybės tenkinti prašymą, atsisakymą argumentuoti galiojančiomis teisės normomis.

19. Administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A51-20582/17(2.15.2.31-MP8) „Dėl pateikto skundo“ informavo pareiškėją, kad jo 2017 m. kovo 20 d. skundas, pateiktas 2017 m. kovo 21 d., reg. Nr. A60-150/17, tarnybiniu 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. A121-7067/17(2.1.19-MP) perduotas nagrinėti Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui.

20. Pareiškėjo teigimu, jis iki šiol negavo atsakymo į savo 2017 m. kovo 20 d. skundą. Atsakovas teismui taip pat nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, jog pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į jo 2017 m. kovo 20 d. skundą.

21. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) nustato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).

22. Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.).

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d.), 34 punkte įtvirtinta, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje.

24. Taisyklių 45 punkte nurodyta, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu. <...>

25. Taisyklių 47 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Viešojo administravimo subjektams pateikiami prašymai skirstomi į keturias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia; 4) asmenų kreipimaisi.

26. Taisyklių 49 punkte nurodyta, kad asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą <...> Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui <...>.

27. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas laikytinas prašymu pateikti institucijos turimą informaciją, į kurį atsakovas privalėjo atsakyti Taisyklių 47.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. pateikti prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas turi būti siejamas su jo 2017 m. vasario 8 d. kreipimusi į Administracijos Miesto plėtros departamentą prašant patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį žemės sklypui bei pateikti pritarimą įvažos į sklypą statinio aptarnavimui vietos parinkimui pagal pateikto priešprojektinio pasiūlymo sprendinius. Į pastarąjį pareiškėjo kreipimąsi buvo atsakyta, todėl neturėjo būti atsakoma į jo 2017 m. kovo 20 d. skundą atskiru raštu, juo labiau, kad toks raštas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Taip pat atsakovas mano, kad pareiškėjui buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Atsakovas apeliaciniame skunde iš dalies ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

31. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į prieš tai paminėtas taisykles, patikrino, kaip Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta tvarka; taip pat, jog pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas traktuotinas kaip prašymas pateikti institucijos turimą informaciją, į kurį atsakovas privalėjo atsakyti Taisyklių 47.2 punkte nustatyta tvarka, t. y. pateikti prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis; nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo informuotas tik apie skundo gavimą bei jam suteiktą registracijos numerį, tačiau joks raštas (atsakymas), kuriame būtų pateikta informacija pareiškėjui rūpimais 2017 m. kovo 20 d. skunde nurodytais klausimais ar atsisakymas tokią informaciją pateikti nebuvo priimtas; atitinkamai teismas įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą, reg. Nr. A60-150/17, atsakovui įteiktą 2017 m. kovo 21 d., ir pateikti atsakymą į jį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos atliktam įrodymų vertinimui, detaliai argumentų nekartoja.

33. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundas yra išvestinis iš jo 2017 m. vasario 8 d. prašymo Administracijos Miesto plėtros departamentui dėl įvažos į žemės sklypą, todėl į abu raštus buvo atsakyta vienu Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. A63‑329/17(65548)(3.2.-EM4), yra nepagrįsti. Iš pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundo (b. l. 7‑8) ir 2017 m. vasario 8 d. prašymo (b. l. 12) matyti, kad skiriasi minėtų raštų tiek dalykas, tiek pagrindas. Tuo tarpu iš atsakovo 2017 m. gegužės 8 d. rašto (b. l. 41) matyti, jog jame nėra jokios nuorodos į pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą ar jame keliamus reikalavimus, šiuo raštu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktas joks atsakymas į pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą. Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundo atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neišnagrinėjo ir nepateikė jokio atsakymo, todėl teisingai įpareigojo atsakovą tai padaryti.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog jis, neatsakydamas į pareiškėjo 2017 m. kovo 20 d. skundą, nepažeidė jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl savo teisių gynybos, yra teisiškai nepagrįsti. Iš šios nutarties 21–26 punktuose nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad asmuo turi teisę teikti prašymą institucijai; institucijai įtvirtinta pareiga, atsižvelgiant į prašymo turinį, nustatytu terminu pateikti atsakymą į prašymą; šios pareigos institucijai nevykdant, asmeniui suteikiama teisė kreiptis su skundu į teismą. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog atsakovo teiginiai, kad asmenys, pranešdami apie valstybės tarnautojų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali tik inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų, šiuo atveju neaktualūs, nes ginčas kilęs ne dėl sprendimo panaikinimo, o dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 350 Eur išlaidų, pareiškėjo patirtų apmokėjus už advokato teisines paslaugas už skundo parengimą. Pareiškėjas pateikė 2016 m. gegužės 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 17/10 (b. l. 5), kurioje nurodyta, jog skundo dėl vilkinimo atlikti veiksmus parengimo kaina yra 350 Eur; taip pat 2017 m. gegužės 22 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 830339 (b. l. 6), iš kurio matyti, jog pareiškėjo atstovas sumokėjo advokatui 350 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog sąskaitos už teisines paslaugas numeris yra 17/10, taip pat, jog pareiškėjo atstovas apmokėjo šią sąskaitą po trijų dienų nuo jos išrašymo, nurodo, kad jai nekyla abejonių, jog minėta suma buvo sumokėta būtent už skundo šioje administracinėje byloje parengimą.

36. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, pagrįstai visą prašomą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą (350 Eur) priteisė pareiškėjui iš atsakovo, nes ši suma yra beveik 6 kartus mažesnė nei rekomenduojama priteisti maksimali suma už skundo surašymą (2 057 Eur), taigi, ji nėra per didelė, ja nėra pažeidžiamos atsakovo teisės, ši suma nustatyta įvertinus tiek bylos sudėtingumą, tiek skundo apimtį.

37. Apibendrindama prieš tai nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Vaida Urmonaitė-Maculevičienė