641f0915-d2fd-47ce-96b0-46ff2feb4bf5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-244-932/2017Teisminio proceso Nr. 4-39-3-01199-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.1. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2017 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, vertėjoms Olgai Macijauskienei ir Eglei Smailienei, išnagrinėjusi V.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : V. G. 2016 m. spalio 18 d., 14.39 val., Varėnos r. sav., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, vairuodamas automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leistinÄ 90 km/h greitį virÅ¡ijo 50 km/h. Å iais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.1 punktÄ bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje. Apklausimas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V.

G. prisipažino kaltu virÅ¡ijęs leistinÄ greitį. Žinojo, kad važiuojamame kelyje buvo galima važiuoti ne greičiau nei 90 km/h, tačiau jis labai skubėjo, virÅ¡ijo leistinÄ greitį, tačiau tikina, jog tikrai ne daugiau nei 50 km/h. Kokiu tiksliai greičiu važiavo, pasakyti negali. Jis nuolat stebėjo spidometrÄ , žinojo, kad virÅ¡ydamas greitį daugiau nei 50 km/h, gali prarasti teises. Sustabdę pareigÅ«nai jam nieko nerodė, tik pasakė, kad greitį jis virÅ¡ijo daugiau nei 50 km/h.

Jis gailėjosi, labai skubėjo, todėl norėjo, kad kuo greičiau bÅ«tų baigtas įvykio forminimas (b. l. 40-42).Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiÅ¡kinimo V. G. nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 4-5). Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. J. parodė, jog įvykio dienÄ dirbo kelyje A4 Vilnius-Varėna-Gardinas, prie Valkininkų pastebėjo baltos spalvos „Skoda“ markės automobilį, kuris aplenkė, buvo matyti, kad nurodyta transporto priemonė važiuoja didesniu nei leistina greičiu.

Nežymėtu tarnybiniu automobiliu važiavo iÅ¡ paskos, buvo didelis automobilių srautas, todėl iÅ¡ pradžių pasivyti nepavyko. Pravažiavus nedidelį eismo žiedÄ , link Vilniaus pusės automobilis ženkliai padidino greitį, buvo nuspręsta patikrinti greitį. Jis (D. J.) vairavo automobilį, o jo kolega A. R. automobiliu greičio matuokliu „Trip Track“ atliko greičio patikrÄ . Kiek atsimena, prietaisas parodė, jog „Skoda“ greitį leistinÄ virÅ¡ijo daugiau nei 50 km/h. Vairuotojas pažeidimÄ pripažino.

Liudytojas D. J. parodė, jog nurodytu automobiliniu matuokliu greičio matavimas atliekamas važiuojant sekamai transporto priemonei iÅ¡ galo. Yra įvedinėjami taÅ¡kai (bet kas, prie ko „pririÅ¡amas“ automobilis, pvz., dėmės ant kelio ir pan.), kas atliekama rankiniu bÅ«du. IÅ¡ viso parenkami du taÅ¡kai - pirmÄ jį taÅ¡kÄ pravažiuoja sekamas automobilis, tada automobilis su prietaisu, tuomet pravažiuojamas ne mažesnis nei 550 m atstumas, tuomet parenkamas kitas taÅ¡kas – jį pirmiausia kerta sekamas, o tada pareigÅ«nų automobilis.

Taip iÅ¡ pradžių matuojamas priekyje važiuojančio automobilio laikas, o pareigÅ«nų automobilis, kai privažiuoja, matuoja atstumÄ . Tada sistema iÅ¡veda vidutinį greitį. Suvedinėjant taÅ¡kus girdimi garsiniai signalai. Jei sekant ir įvedant taÅ¡kÄ , pasirodo, kad tas taÅ¡kas visgi neaiÅ¡kus, tuomet matavimas anuliuojamas ir pradedamas įvedimas iÅ¡ naujo. Anot liudytojo, jeigu taÅ¡kai bÅ«tų netiksliai suvesti, greitis bÅ«tų iÅ¡matuotas taip pat greičiausiai netiksliai (b. l. 48-53).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.

R. patvirtino atlikęs automobilio „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greičio matavimÄ automobiliniu greičio matuokliu „Trip Track“. Vizualiai buvo matyti, kad minėtas automobilis virÅ¡ija leistinÄ greitį. Važiuodami iÅ¡ paskos pradėjo greičio patikrinimÄ . Greičio matuokliu „Trip Track“ matavimas pradedamas tuo, kad tiriamas automobilis privažiuoja kažkokį orientyrÄ , tada spaudžiamas mygtukas ir fiksuojamas atstumas, o po to pradedamas matuoti laikas nuo to iki kito orientyro.

Privažiavus pareigÅ«nų automobiliui fiksuojamas atstumas, tada numatomas kitas orientyras, tada sustoja laikas, kai automobilis privažiuoja, vėl fiksuojamas ir taip nustatomas tam tikro atstumo pravažiavimo greitis. Taikoma 2 km paklaida vairuotojo naudai. Orientyru gali bÅ«ti bet kas - pavyzdžiui, ženklas, duobė, t. y. bet kas, kas nepasikeis privažiavus antrajam automobiliui (liudytojas, peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , negalėjo atsakyti, kokie orientyrai/taÅ¡kai buvo pasirinkti matuojat V. G. vairuojamos transporto priemonės greitį).

Važiuoja tiriamajam automobiliui iÅ¡ paskos, laukia, kol bus galima pastarÄ jį „pririÅ¡ti“ prie kažkokio orientyro, po ko ir pradedamas greičio matavimas - spaudžiamas mygtukas ir tada prasideda laiko atskaita. Skaičiuojama, kiek laiko automobilis važiuoja. Tuomet tÄ pačiÄ vietÄ privažiuoja transporto priemonė, kurioje įrengtas greičio matuoklis. Mygtukas spaudžiamas tuomet, kai tiriamojo automobilio galas privažiuoja ir kerta orientyrÄ , kito automobilio – priekis (vėl spaudžiamas mygtukas).

Liudytojas pažymėjo, jog važiuojant dideliu greičiu iÅ¡ esmės neįmanoma mygtukÄ paspausti, kai atitinkamos automobilių dalys bÅ«na ties ta pačia vieta. Abiem automobiliams kirtus pirmÄ jį orientyrÄ svarbu nuvažiuoti ne mažiau kaip 515 m (pravažiavus tokį atstumÄ pasigirsta ilgesnis signalas), o tada vėl ieÅ¡komas orientyras, kurį kerta pirmiausia tiriamas automobilis, tada pareigÅ«nų (atitinkamai vėl spaudžiami mygtukai; pirmasis paspaudimas sustabdo laikÄ , antrasis – atstumÄ ), po ko baigiamas greičio matavimas.

Mygtukas spaudžiamas tiriamajam automobiliui orientyrÄ kirtus galu. Prietaisas iÅ¡ karto paskaičiuoja, per kiek laiko nuvažiavo tÄ atstumÄ tiriamas automobilis, apskaičiuoja jo vidutinį važiavimo greitį. Garsiniai signalai (pyptelėjimai) yra vienodi, iÅ¡skyrus tÄ , kuris fiksuoja pravažiuotÄ rekomenduotinÄ atstumÄ (Å¡is signalas ilgesnis). Liudytojas A. R. pažymėjo, kad Å¡iuo atveju automobilių važiavimo greitis buvo didelis, todėl itin tiksliai rankiniu bÅ«du įvesti taÅ¡kus 100 proc. neįmanoma.

Netikslus taÅ¡kų (orientyrų) suvedimas turi įtakos greičio rodmenims, tačiau ženklaus nukrypimo nebus (gali parodyti truputį didesnį, arba truputį mažesnį) (b. l. 48-53).Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G. inkriminuota, kad jis, vairuodamas automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) leistinÄ greitį virÅ¡ijo 51 km/h (atėmus paklaidÄ ). Pats V. G. neginčija važiavęs didesniu nei leistina greičiu, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka greitį virÅ¡ijęs daugiau nei 50 km/h, kadangi žinojo, jog tokiu atveju jam grėstų teisių praradimas.

Protokole pažeidimÄ pripažino, kadangi tÄ kart labai skubėjo ir norėjo, kad kuo greičiau bÅ«tų baigtas pažeidimo forminimas (b. l. 40-42). Vertindamas, ar yra pagrindas V. G. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , teismas turi iÅ¡analizuoti byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius asmens kaltę. Esminis įrodymas Å¡ioje byloje yra automobilinio greičio matuoklio „Trip Track“ duomenys, kuriais nustatyta, jog automobilis „Skoda Superb“ važiavo 143,5 km/h greičiu (neatėmus 2 km/h paklaidos).

Taigi Å¡ioje vietoje bÅ«tina įvertinti, ar Å¡ie greičio matuoklio duomenys yra patikimi ar remiantis jais galima daryti kategoriÅ¡kÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog V. G. kaltė dėl 51 km/h virÅ¡yto leistino greičio yra pilnai įrodyta. Tuo tikslu teismas iÅ¡sireikalavo greičio matavimo vaizdo įraÅ¡Ä , taip pat apklausė pareigÅ«nus, įskaitant ir pareigÅ«nÄ A. R., bÅ«tent kuris fiksavo greitį. Nagrinėjamu atveju greičio matavimas buvo atliktas automobiliniu matavimo prietaisu „Trip Track“, skirtu matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, kurį prietaisas apskaičiuoja pagal iÅ¡matuotÄ atstumÄ , kurį nuvažiavo transporto priemonė bei laiko tarpo, per kurį tas atstumas buvo nuvažiuotas.

Greičio matavimui reikalingi duomenys (liudytojų įvardinti taÅ¡kai arba orientyrai, t. y. gerai matomi atskaitos taÅ¡kai) yra suvedami rankiniu bÅ«du. Minėto greičio matavimo prietaiso naudojimo metodikoje nurodyta, jog laiko klaviÅ¡as įjungiamas, kai tiriamojo automobilio priekis kerta pirmÄ atskaitos taÅ¡kÄ , atstumo klaviÅ¡as – kai automobilio su prietaisu galas kerta pirmÄ jį atskaitos taÅ¡kÄ . Tuomet yra pravažiuojamas ne mažesnis nei 515 atstumas, kurį įveikus pasigirsta ilgesnis nei laikÄ ir atstumÄ Å¾yminis signalas.

Laikas baigiamas skaičiuoti paspaudus laiko klaviÅ¡Ä tuo momentu, kai tiriamojo automobilio galas kerta antrÄ jį atskaitos taÅ¡kÄ , o atstumas – kai automobilio su prietaisu priekis kerta antrÄ atskaitos taÅ¡kÄ (b. l. 34-35). Greičio fiksavimÄ atlikęs ir kaip liudytojas apklaustas A. R. parodė, jog jis laiko klaviÅ¡Ä ties pirmuoju atskaitos taÅ¡ku (kokiu konkrečiai, nurodyti negalėjo, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat neatsiminė) spaudė tiriamajam automobiliui jį kirtus galu, o atstumo klaviÅ¡Ä - jų automobiliui atskaitos taÅ¡kÄ kirtus priekiu.

Pravažiavus reikiamÄ atstumÄ , laiko ir atstumo klaviÅ¡us spaudė sekamam automobiliui atskaitos taÅ¡kÄ kirtus galu, jų automobiliui – priekiu 9b. l. 48-53). IÅ¡ tokių parodymų matyti, jog greičio fiksavimas ties pirmuoju atskaitos taÅ¡ku buvo atliekamas prieÅ¡ingai nei numatyta matavimo prietaiso „Trip Track“ naudojimo metodikoje (pagal metodikÄ â€“ laiko ir atstumo klaviÅ¡ai spaudžiami tiriamajam automobiliui pravažiuojant priekiu, antrajam su prietaisu - galu, o Å¡iuo atveju spausta tiriamajai transporto priemonei orientyrÄ kirtus galu, automobiliui su prietaisu – priekiu).

Nors metodika ir yra rekomendacinio pobÅ«džio, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog V. G. pagrindÄ inkriminuoti ATPK 124 straipsnio 6 dalį sudarė bÅ«tent 1 km, aplinkybė dėl nukrypimo nuo rekomenduotino greičio fiksavimo procedÅ«ros negali likti neįvertinta, kadangi negalima paneigti galimos įtakos prietaiso rodmenų tikslumui. Be to, tiek liudytojas D. J., tiek svarbiausia fiksavimÄ atlikęs A. R. parodė, jog atskaitos taÅ¡kus suvedant rankiniu bÅ«du iÅ¡ esmės yra fiziÅ¡kai neįmanoma laiko ir atstumo klaviÅ¡us nuspausti, automobiliams kertant tÄ pačiÄ vietÄ , juo labiau, kad Å¡iuo atveju transporto priemonės važiavo dideliu greičiu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-743-195/2014, Nr. ATP-605/2014). Nagrinėjamu atveju nekyla jokios abejonės, jog V. G. transporto priemonę vairavo virÅ¡ydamas leistinÄ 90 km/ greitį, tačiau, įvertinus tai, jog greičio fiksavimas buvo atliekamas tiksliai nesilaikant rekomenduotinos fiksavimo procedÅ«ros, tai, jog naudojant šį prietaisÄ duomenys (atskaitos taÅ¡kai) yra suvedami rankiniu bÅ«du, įvertinus liudytojų parodymus, ypatingai greičio matavimÄ atlikusio A.

R., taip pat tÄ faktÄ , jog transporto priemonės važiavo itin dideliu greičiu, dėl ko atskaitos taÅ¡kus užfiksuoti automobiliams kertant tÄ pačiÄ vietÄ yra dar labiau sudėtinga, negalima paneigti Å¡ias aplinkybes turėjus įtakos greičio matavimo tikslumui. Esant tokioms abejonėms, teismas laiko esant tikslinga V. G. veiksmus iÅ¡ ATPK 124 straipsnio 6 dalies perkvalifikuoti į ATPK 124 straipsnio 5 dalį, laikant, kad pastarasis nustatytÄ greitį virÅ¡ijo ne daugiau kaip 50 km/h. TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ nulėmė iÅ¡vardintos aplinkybės, susijusios su naudoto matuoklio greičio fiksavimo procedÅ«ros ypatumais.

V. G. kaltė virÅ¡ijus leistinÄ greitį, kuris teismo iÅ¡dėstytais motyvais inkriminuotinas kaip virÅ¡ytas ne daugiau nei 50 km/h, yra įrodyta tiek jo paties, tiek liudytojų parodymais, taip pat vaizdo įraÅ¡u (b. l. 32), minėto greičio matavimo prietaiso „Trip Track“ patikros sertifikatu Nr. 0179857, patvirtinančiu, jog greičio matuoklio „Trip Track“ Nr. 13340 patikra galiojo iki 2016-11-25, t. y. pažeidimo padarymo metu (2016-10-18) greičio matuoklis buvo tinkamas naudoti (b. l. 7).

Nėra pagrindo laikyti, jog anksčiau iÅ¡vardintų aplinkybių įtaka greičio fiksavimo rodmenims buvo tokia, kuri leistų abejoti, jog leistinas greitis buvo virÅ¡ytas nuo 40km/h iki 50km/h. Tokiu bÅ«du V. G. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ yra pilnai įrodyta. Nors Å¡iuo metu galioja naujas administracinę atsakomybę įtvirtinantis įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas), tačiau įvertinus sankcijas, kurios yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos, nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ .Teismas, skirdamas administracinę nuobaudÄ , atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (V.

G. prisipažino iki 50 km/h virÅ¡ijęs greitį, gailėjosi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama V. G. asmenybė (vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirba, aktyviai dalyvauja sportinėje veikloje, charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 37-39), praeityje administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už leistino greičio virÅ¡ijimÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V.

G. baudÄ , artimÄ ATPK 124 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 5 dalimi,                   224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : V. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 200 eurų dydžio baudÄ .Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK:16062553793). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio            1 dalis).IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja                                                                                           Julita Dabulskytė-Raizgienė