641db50c-89ed-4bd0-8fcd-ab93ba5dcab5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS (S) N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

F. ieÅ¡kinį atsakovei L. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. F.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. F. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei L. L., kuriame prašė pripažinti žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Å venčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), bei turtines teises į nebaigtÄ statyti pastatÄ (statybines medžiagas), esantį ant žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Å venčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), J.

F. ir L. L. bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatant, jog kiekvienai priklauso po 1/2 dalį turto.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė J. F. ir atsakovė L. L. (ieÅ¡kovės marti) su trečiuoju asmeniu S. F. (ieÅ¡kovės sÅ«numi) sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuria Å¡alys susitarė bendrai įgyti žemės sklypÄ ir jame statyti gyvenamÄ jį namÄ , turėdamos tikslÄ jame gyventi ir ilsėtis (Å¡eimos interesais). IeÅ¡kovės tvirtinimu, nutrÅ«kus atsakovės ir trečiojo asmens santuokai, atsakovė, naudodamasi tuo, kad žemės sklypas registruotas jos vardu, ėmė riboti ieÅ¡kovės galimybę disponuoti ir naudotis bendrai sukurtu turtu. 3. 2010 m. ieÅ¡kovės sÅ«nus S. F. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį su atsakove L.

L.. 2013 m. atsakovė, trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovė sutarė įsigyti žemės sklypÄ prie Asvejos ežero ir ateityje ten pasistatyti sodybÄ . 2013 m. rugsėjo 26 d. ieÅ¡kovė sumokėjo žemės sklypo, esančio Å venčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), pardavėjui 12 000 Lt (3 475,4 Eur). IeÅ¡kovės nuomone, šį veiksmÄ galima vertinti kaip preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, kad sklypas bus perkamas V. A. L. (atsakovės tėvo) vardu.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alių siektas įgyti žemės sklypas buvo žemės Å«kio paskirties, todėl sudarant galutinę sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pirkėju buvo nurodytas atsakovės tėvas V. A. L., nes jis buvo Å«kininkas ir galėjo bÅ«ti tokios paskirties žemės sklypo savininku. Faktiniai sklypo savininkai buvo ieÅ¡kovė bei atsakovė su trečiuoju asmeniu. 4. 2016 m. atsakovės tėvas V. A. L. mirė, jo turtÄ paveldėjo sutuoktinė I. L.. Kadangi nebeliko pagrindo Å¡io žemės sklypo registracijai kito asmens vardu, sklypas buvo perregistruotas atsakovei L.

L. (sudarytas dovanojimo sandoris). IeÅ¡kovės tvirtinimu, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo susiklostę visiÅ¡ko pasitikėjimo Å¡eimyniniai santykiai, todėl ieÅ¡kovė nepagalvojo, kad ateityje atsakovė gali pasinaudoti turto registracijos aplinkybe, siekdama pasisavinti įgyto turto ieÅ¡kovės dalį. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2017 m. atsirado galimybė įsigyti papildomÄ gretimo žemės sklypo dalį, taip padidinant bendrÄ sklypo plotÄ . 2017 m. spalio 9 d. ieÅ¡kovė pasirašė susitarimÄ su pardavėju R.

S. dėl 81/242 dalies žemės sklypo pirkimo ir Å¡io susitarimo pagrindu sumokėjo pardavėjui 5 213 Eur sumÄ . Susitarime buvo nurodyta, kad sklypas bus perkamas L. L. vardu. KitÄ dienÄ buvo sudaryta sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog sklypas perkamas už tÄ pačiÄ 5 213 Eur sumÄ , kuri iki sutarties sudarymo ieÅ¡kovės buvo sumokėta pardavėjui.

5. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2017 m. sklype prasidėjo sodybos namo statybos darbai, kurie buvo finansuojami iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės lėšomis. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina 51 918,27 Eur dydžio ieÅ¡kovės finansines investicijas į bendrÄ turtÄ , nors realiai buvo investuota didesnė suma. 6. 2019 m. gegužės 21 d. buvo nutraukta atsakovės ir trečiojo asmens (ieÅ¡kovės sÅ«naus) S. F. santuoka. Atsakovė ėmė riboti ieÅ¡kovės patekimÄ Ä¯ sodybÄ ir naudojimÄ si ja. Vėliau ieÅ¡kovė sužinojo, jog atsakovė planuoja pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ registruoti savo vardu ir jį parduoti.

7. IeÅ¡kovės vertinimu, egzistuoja visos jungtinės veiklos sutarties sÄ lygos, t. y. ieÅ¡kovė ir atsakovė su sutuoktiniu (ieÅ¡kovės sÅ«numi) susitarė, kooperuodami savo lėšas, darbÄ ir žinias, įgyti žemės sklypÄ ir jame pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , skirtÄ sutarties Å¡alių poilsiui ir gyvenimui, vaikų ir anÅ«kų auginimui.

8. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovės tvirtinimu, ji su ieÅ¡kove nebuvo sudariusi žodinės jungtinės veiklos sutarties, kuria bÅ«tų susitarta bendrai įgyti žemės sklypÄ ir jame statyti namÄ .

9. Atsakovė nurodė, jog 2013 m. kažkas iÅ¡ draugų ar pažįstamų jos vyrui S. F. pasiÅ«lė įsigyti žemės sklypÄ prie ežero kranto, tam, kad ateityje galima bÅ«tų ten pasistatyti sodybÄ . Tai padaryti S. F. skatino atsakovę, nes pats neturėjo pinigų. Atsakovės tvirtinimu, jos tėvai V. A. L. ir I. L. nusprendė padėti atsakovei bei trečiajam asmeniui ir nupirko žemės sklypÄ (60 arų ploto) ant Asvejos ežero kranto. TÄ jie padarė savo vardu, tokiu bÅ«du siekdami apsaugoti L. L. turtinius interesus ir užsitikrinti jų investuojamų pinigų saugumÄ . Atsakovė nurodė, kad nieko nežino apie ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl pinigų sklypo pardavėjui perdavimÄ prieÅ¡ 2013 m. rugsėjo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ .

10. Trečiasis asmuo S. F. su ieÅ¡kiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Trečiasis asmuo aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė ir jis su atsakove buvo susitaręs lygiomis dalimis įgyti turtÄ bendrÄ Å¡eimos poreikių tenkinimui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

12. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės bei trečiojo asmens buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, t. y. kad Å¡alys sutarė, jog, kooperuodamos savo turtÄ , darbÄ , žinias, veiks bendram tikslui įgyti žemės sklypÄ ir jame pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , skirtÄ sutarties Å¡alių Å¡eimos gyvenimui ir poilsiui.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina aplinkybes dėl pinigų mokėjimo už įgyjamus žemės sklypus. IeÅ¡kovė teigė, jog ji mokėjo grynaisiais pinigais už sklypus prieÅ¡ sandorio sudarymÄ pas notarÄ , o atsakovė tvirtino, kad už sklypus buvo mokėta jos tėvų pinigais, kuriuos tėvai perdavė jai, o ji tuos pinigus perdavė trečiajam asmeniui prieÅ¡ sudarant sandorius.

14. Teismas akcentavo, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2017 m. spalio 10 d. žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartyse aiÅ¡kiai nurodyta, jog sklypų pirkėjas, o ne ieÅ¡kovė sumokėjo už žemės sklypus grynaisiais pinigais sutarties sudarymo dienÄ . Sutartyse nėra jokių duomenų, kad už žemės sklypus bÅ«tų mokėjusi ieÅ¡kovė.

15. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nėra 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2017 m. spalio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Å¡alis. Be to, mirus atsakovės tėvui ir paveldėjus žemės sklypÄ jos motinai, ieÅ¡kovė neginčijo paveldėjimo teisės liudijimo, t. y. pripažino paveldėjimo faktÄ teisėtu, kurio pagrindu vėliau buvo sudarytas dovanojimo sandoris, sukÅ«ręs atsakovei teises ir pareigas į ginčo turtÄ .

16. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti apie Å¡alių veiksmų bendrumÄ bei kryptingus veiksmus ieÅ¡kovės deklaruotam tikslui pasiekti, t. y. įsigyti žemės sklypus bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl negalima pripažinti, jog Å¡alys buvo sudariusios susitarimÄ Ä¯gyti turtÄ jungtinės veiklos pagrindu. Teismui pripažinus, jog susitarimas dėl jungtinės veiklos nėra įrodytas, namo statybos metu ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovės veiksmai laikytini tikslingais jungtinės veiklos dalyvio veiksmais, nukreiptais sukurti (įgyti) tam tikrÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teisės aktuose yra nustatyti ribojimai dėl statinių žemės Å«kio paskirties žemės sklypuose statybos, tačiau nėra ribojimų įsigyti tokios paskirties žemės sklypÄ asmenims, nesantiems Å«kininkais, todėl nėra pagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog ginčo žemės sklypÄ galėjo įsigyti tik Å«kininko statusÄ turėjęs asmuo.

18. Teismas nusprendė, kad aplinkybės dėl Å venčionių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 10 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. LNS-04-170210-00007 atsakovei L. L. statyti naujÄ statinį, taip pat UAB „Avinida“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos patvirtina, jog atsakovė ginčo turtu disponavo kaip vienintelė jo savininkė.

19. Teismo sprendime konstatuota, kad atsižvelgiant į liudytojų parodymų subjektyvų pobÅ«dį bei jų patikimumo stokÄ , Å¡ie parodymai, nesant kitų patikimų įrodymų, kuriais bÅ«tų siekiama pagrįsti Å¡alių susitarimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sukÅ«rimo turinį, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie susitarimo dėl jungtinės veiklos egzistavimÄ .

20. Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartis dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo turi būti sudaryta rašytine forma, tačiau šalys tokios sutarties nesudarė.

21. Teismo sprendime akcentuota, kad ieÅ¡kovė nepateikė apskaitos dokumentų dėl atliktų mokėjimų už namo statybos darbus, be to, nėra pagrindo remtis liudytojų parodymais nustatant ieÅ¡kovės finansinį indėlį į turtÄ . Pažymėta, kad, nereikalaudama iÅ¡duoti mokėjimus patvirtinančius dokumentus, ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ , jog iÅ¡kilus ginčui bus apsunkintas mokėjimų fakto įrodinėjimas.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad, vertinant ieÅ¡kovės nurodytas mokėjimų už statybos darbus sumas bei ieÅ¡kovės gautas pajamas aktualiu laikotarpiu, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė nepagrindė, kad turėjo pakankamai finansinių galimybių prisidėti prie bendro turto sukÅ«rimo ir turėtas lėšas panaudojo tam turtui sukurti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 23. IeÅ¡kovė J. F. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 23.1. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina faktÄ , kad Å¡alys, kooperuodamos savo turtÄ , lėšas, darbÄ , buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ ir ant jo pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , skirtÄ sutarties Å¡alių Å¡eimos poilsiui, gyvenimui (į tai buvo nukreipta tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovės bei trečiojo asmens suderinta valia). IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ Ä¯rodė, o atsakovė neįrodė, jog ji ir jos tėvai surado žemės sklypus ir už juos sumokėjo savo lėšomis, jog atsakovė organizavo namo statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, už juos sumokėjo bei turėjo finansines galimybes sumokėti. 23.2.

Jungtinės veiklos sutartis dėl žemės sklypų įsigijimo ir gyvenamojo namo statybos, siekiant jame gyventi, gali bÅ«ti sudaroma žodžiu. Ginčo Å¡alis siejo giminystės ryÅ¡iai ir tuo metu jie vienas kitu pasitikėjo, todėl nebuvo bÅ«tinybės sudaryti raÅ¡ytinę jungtinės veiklos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl nekilnojamojo daikto sukÅ«rimo turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytinė sutarties forma ir kad nėra pagrindo remtis liudytojų parodymais, nustatant ieÅ¡kovės finansinį indėlį į turtÄ . 23.3.

Teismas nenustatė, kieno lėšomis ir darbu buvo pastatytas namas, nenurodė, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais ieÅ¡kovė atliko investicijas į namÄ , nesprendė Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei klausimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių žemės sklypų įsigijimÄ , namo statybos ir teritorijos tvarkymo darbų organizavimÄ ir jų apmokėjimÄ atsakovės ir (ar) jos tėvų darbu ir lėšomis, todėl teismas sudarė sÄ lygas atsakovei nepagrįstai praturtėti daugiau nei 107 293,27 Eur suma. 23.4.

Å alys jungtinės veiklos sutartimi susitarė pastatytÄ sodybÄ kartu su žemės sklypais ateityje įregistruoti ieÅ¡kovės ir atsakovės Å¡eimos vardu, neregistruojant turto trečiojo asmens S. F. vardu ir tokiu bÅ«du apsisaugant nuo jo įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į sodybÄ . Toks susitarimas atitiko ginčo Å¡alių valiÄ ir interesus. Be to, liudytojai nurodė, kad pagal susitarimÄ turtas turėjo atitekti lygiomis dalimis ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui, o tai patvirtina buvus Å¡alių susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. 23.5.

Teismas, konstatavęs faktÄ , kad nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nesiaiÅ¡kino ir nenustatė, kas ir kokiomis piniginėmis lėšomis pastatė ginčo namÄ . Teismas, nustatęs ieÅ¡kovės dalyvavimÄ Ä¯sigyjant žemės sklypus ir jos investicijas į turtÄ , privalėjo pripažinti Å¡alių žodinį susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir (ar) jos tėvų domėjimÄ si žemės sklypų įsigijimu ir jų investicijas į sodybos sukÅ«rimÄ .

Vien tik atsakovės vardu registruoti žemės sklypai ir statybos leidimas nepatvirtina atsakovės įnaÅ¡o į sodybos sukÅ«rimÄ . 23.6. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad žemės Å«kio paskirties sklypo įsigijimui nebuvo numatyta ribojimų asmenims, kurie nėra Å«kininkai. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatos bylai aktualiu laikotarpiu (sudarant 2013 m. rugsėjo 26 d. sutartį atsakovės tėvo V. A. L. vardu) aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatė ribojimus, sietinus su sklypo įsigijimu tik Å«kininkams arba žemės sklypo bendraturčiams. 23.7.

Atsakovės argumentÄ , kad už žemės sklypÄ (papildomÄ sklypo dalį) 2017 m. spalio 9 d. buvo sumokėta iÅ¡ dovanojimo sutarties pagrindu L. L. dovanotų lėšų, paneigia dovanojimo sutarties ir sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių turinys, nes lėšos buvo dovanotos vėliau nei buvo sumokėta už įgyjamÄ sklypo dalį. Atsakovės pateikta lėšų dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 21 d., o sklypas buvo įsigytas beveik prieÅ¡ metus, t. y. susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas 2017 m. spalio 9 d., o galutinė sklypo pirkimo–pardavimo sutartis – 2017 m. spalio 10 d. 23.8.

IeÅ¡kovės investicijos už žemės sklypų įsigijimÄ , sutvarkymÄ ir namo pastatymÄ sudaro daugiau kaip 107 293,27 Eur, o atsakovė piniginių investicijų neatliko. Nėra nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovės ir (ar) jos tėvų domėjimÄ si žemės sklypų įsigijimu ir galimybėmis ant jų statyti sodybÄ bei jų investicijas į sodybos sukÅ«rimÄ . IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius sumokėjimÄ už žemės sklypų įsigijimÄ , žemės teritorijos sutvarkymÄ ir namo pastatymÄ ieÅ¡kovės lėšomis.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepripažinti ieÅ¡kovės investicijų pagal pateiktus kvitus ir sÄ skaitas yra nepagrįsta. Be to, atsakovė neįrodė savo ir (ar) tėvų finansinių galimybių investuoti į žemės sklypus.

24. Atsakovė L. L. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 24.1. Jungtinės veiklos sutartis, kurios sudarymÄ Ä¯rodinėjo ieÅ¡kovė, turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos. 24.2. Teisės aktuose nebuvo įtvirtintas draudimas ar kiti ribojimai nesant Å«kininku įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ar jo dalį. IeÅ¡kovės argumentai, kad žemės sklypo dalis buvo perkama atsakovės tėvo vardu, nes jis buvo Å«kininkas ir tai buvo bÅ«tina ne tik įgyjant nuosavybės teises į žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , bet ir statant jame statinius, yra deklaratyvÅ«s. 24.3.

Ieškovė neįrodė, kad ji asmeniškai ir jai nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis atsiskaitė su abiejų žemės sklypo dalių pardavėjais. 24.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamos senatvės pensijos pajamos yra būtinos jos poreikių tenkinimui, bendra ieškovės nurodytų gautų pajamų suma atsiskaitymo už žemės sklypus ir namo statybos darbų metu negalėjo siekti 107 293,27 Eur. 24.5. Iš liudytojų paaiškinimų nėra galimybės nustatyti, kokios apimties ir kokios konkrečios vertės darbus šie asmenys atliko atsakovei priklausančiose žemės sklypų dalyse, kieno lėšomis už juos buvo atsiskaityta. 24.6.

Atsakovė L. L. yra žemės sklypo dalyse esančio statinio statytoja ir šiuo pagrindu turi teisę registruoti nuosavybės teises į jį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl prašymo priimti naujus įrodymus 26. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

27. IeÅ¡kovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. nutarčių baudžiamojoje byloje kopijas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad minėtų nutarčių kopijos teikiamos kaip įrodymai, kurių ieÅ¡kovė negalėjusi pateikti anksčiau, kadangi juos gavo tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamÄ sprendimÄ .

28. Å iame kontekste pastebėtina, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis sudaro prielaidas bylÄ civilinio proceso tvarka nagrinėjančiam teismui, naudojantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, susipažinti su teismų procesiniais sprendimais, priimtais kitose bylose, kuriose dalyvavo nagrinėjamos civilinės bylos dalyviai. Dėl nurodytos priežasties nėra bÅ«tinumo prie nagrinėjamos bylos kaip naujus įrodymus pridėti pateiktų teismų nutarčių kopijas. Dėl jungtinės veiklos sutarties 29.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, siekiant bendrai įgyti žemės sklypÄ ir jame pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , skirtÄ sutarties Å¡alių (ieÅ¡kovės ir atsakovės) Å¡eimos gyvenimui ir poilsiui. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, minėtÄ aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai, kurie gali bÅ«ti vertinami, nes draudimas remtis liudytojų parodymais dėl to, kad nesilaikyta įstatyme numatytos raÅ¡ytinės formos reikalavimų jungtinės veiklos sutarčiai, nėra absoliutus, taip pat ir kiti ieÅ¡kovės pateikti įrodymai.

30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).

31. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.

Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis Å¡ios sutarties bruožas, leidžiantis jÄ atriboti nuo panaÅ¡ių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifikÄ : nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautÄ pelnÄ , tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iÅ¡ bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iÅ¡ kito reikalauti įnašų grÄ Å¾inimo.

Ä®statyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifikÄ nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27–29 punktai ir juose nurodyta praktika).

32. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo praktikÄ , jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrÄ pastatÄ , įrengti keliÄ ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriÅ¡ka asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais, kaip rezultatu.

Jungtinės veiklos (paprastosios partnerystės) sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sÄ lygų ir tÄ susitarimÄ iÅ¡reiÅ¡kia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialÅ«s formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiÅ¡kia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti jÄ raÅ¡ytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine forma, taip pat taisyklė, jog dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį.

Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos, vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

33. Apibendrinant aukščiau nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konstatuotina, kad ieÅ¡kovė, teigdama, jog tarp jos, trečiojo asmens S. F. ir atsakovės buvo sudaryta ne pelno siekianti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, privalėjo įrodyti, kad:

1) bylos šalys buvo susitarusios kooperuoti savo turtinius, intelektinius ar darbinius išteklius (įnašai);

2) bylos šalys buvo įsipareigojusios naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti;

3) egzistavo bendras ieÅ¡kovės, trečiojo asmens ir atsakovės tikslas – bendrai įgyti žemės sklypÄ ir jame pastatyti gyvenamÄ jį namÄ , skirtÄ sutarties Å¡alių (ieÅ¡kovės, trečiojo asmens ir atsakovės) Å¡eimos poilsiui, gyvenimui (CPK 178 straipsnis).

34. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino į bylÄ pateiktų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kieno (ieÅ¡kovės ar atsakovės) lėšos buvo panaudotos žemės sklypų įsigijimui ir namo sukÅ«rimui, taip pat nepagrįstai nevertino liudytojų parodymų, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė buvo sudariusios susitarimÄ dėl ginčo turto atitekimo ieÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui S. F. lygiomis dalimis. Be to, ieÅ¡kovė, tvirtino, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviais buvo ne tik ieÅ¡kovė bei atsakovė, bet ir trečiasis asmuo (ieÅ¡kovės sÅ«nus) S. F., jog ginčo turtas (žemės sklypas ir pastatytas namas) buvo įregistruoti atsakovės vardu, kadangi S. F. siekė iÅ¡vengti nuo 2012 m. turėtų skolų galimo priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ginčo turto. 35. 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje apklausta ieÅ¡kovės sÅ«naus A.

F. buvusi (nuo 2004 m. iki 2017 m.) sugyventinė I. V. paliudijo, kad <...> 2013 m. vasarÄ , atvykus Laurai su Serioža, buvo kalba (jÄ liudytoja girdėjo, gyvendama viename bute su ieÅ¡kove), jog Sergejus ras sklypÄ , mama apmokės už žemės sklypÄ prie ežero, o Serioža tvarkys; Å¡is turtas turėjo bÅ«ti per pusę Janinai ir Sergejui <...> (garso įraÅ¡as nuo 8:17 min iki 12:45 min; taip pat nuo 15:30 min iki 18:17 min). 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje apklaustas A. F. (ieÅ¡kovės anÅ«kas) parodė, kad <...> buvo susitarimas dėl sodybos prie ežero, močiutė su Sergejumi susitarė, kad Sergejus tuo užsiimtų, sutarta, kad viena dalis Sergejui, kita dalis – močiutei <...> (garso įraÅ¡as nuo 26:10 min iki 26:37 min).

Be to, A. F. nurodė, kad <...> kai jo močiutė pirko sklypÄ , buvo nurodyta žemės Å«kio paskirtis ir negalėjo statyti, todėl dokumentas buvo suraÅ¡ytas Lauros tėvo vardu <...> (garso įraÅ¡as 28:00 min iki 28:28 min). 2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. F. (ieÅ¡kovė anÅ«kas) teikė parodymus, kad <...> 2013 metais buvo senelės nupirkta žemė, esanti Asvejos regioniniame parke; Å¡eimoje buvo pokalbis (ir ne vienÄ kartÄ ) – atvažiavus Laurai ir Sergejui buvo tartasi, kad Å¡i žemė ir – kai bus pastatyta – statinys bus padalinti per pusę Sergejaus Å¡eimai ir liudytojo tėvui A.

F.; kadangi statybai reikėjo žmogaus su žemės ūkio pažymėjimu, todėl pirkta Lauros tėvo vardu <...> (garso įrašo nuo 15:45 min iki 19:46 min). Liudytojas E. F. patikslino, kad <...> jo šeimai (tėvui) nuosavybė turėjo pereiti po senelės mirties kaip palikimas, liudytojo tėvas irgi davė ieškovei pinigų, kiek pamena, 14 000 Eur, skirtų statybai <...> (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo22:20 min iki 24:01 min).

36. Kasacinis teismas ne kartÄ nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

37. Å ios nutarties 35 punkte įvardyti pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai gali pagrįsti ieÅ¡kovės siekį prisidėti prie savo sÅ«naus (trečiojo asmens S. F.) ketinimo įsigyti žemės sklypÄ ir jame pastatyti sodybÄ , tačiau nepatvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimo, t. y. aplinkybės, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė bÅ«tų susitarusios dėl bendros veiklos vykdymo, panaudojant Å¡ių Å¡alių įnaÅ¡us ir iÅ¡teklius (turtinius, intelektinius ar darbinius).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde aiÅ¡kina apie prisidėjimÄ savo lėšomis prie ginčo sodybos įgijimo, tačiau nenurodo, kokį įnaÅ¡Ä Ä¯ bendrÄ veiklÄ buvo sutarusi įneÅ¡ti (ar įnešė) atsakovė. Apeliaciniame skunde akcentuojami liudytojų parodymai bei kiti apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina bylos Å¡alių susitarimo vykdyti bendrÄ veiklÄ , panaudojant jų įnaÅ¡us, egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo su atsakove fakto.

38. Padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir atsakovės teisiniai santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis pagal CK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nėra prasmės analizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie siejami su ieÅ¡kovės tikėtinai suteiktų piniginių lėšų ginčo daiktams įsigyti ar sukurti dydžiu bei jų panaudojimo aplinkybėmis, todėl dėl tokių apeliantės argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Dėl nepagrįsto praturtėjimo aplinkybės 39. Apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu sudarytos sÄ lygos atsakovei nepagrįstai praturtėti daugiau nei 107 293,27 Eur suma.

40. CK 6.237 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutÄ . Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso nustatytas iÅ¡imtis. CK 6.241 straipsnis numato iÅ¡imtis iÅ¡ nurodytos bendrosios normos bei apibrėžia turtÄ , kurio negalima iÅ¡reikalauti.

41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prievolės pagal savo pobÅ«dį ir jų atsiradimo pagrindÄ gali bÅ«ti įvairios. CK 6.1 straipsnyje pateikiama teisinės prievolės, kuriÄ kreditorius privalo įvykdyti, o skolininkas turi teisę tokio įvykdymo reikalauti, apibrėžtis. Prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Be teisinių prievolių CK pripažįsta ir prigimtines prievoles.

Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai Å¡alis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena Å¡alis jaučia moralinę pareigÄ atlikti kitai Å¡aliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iÅ¡ teisės aktų neiÅ¡plaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Ä®statymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vienÄ ar kitÄ santykį pripažinti prigimtine prievole. Prigimtinės prievolės požymis yra tas, kad, skirtingai nei teisinių prievolių, prigimtinių prievolių įvykdymas negali bÅ«ti priverstinai įgyvendinamas, o kito asmens, skolininko, negalima priversti įvykdyti savo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2012).

42. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ negali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas, kaip be pagrindo įgytas, turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau jÄ Ä¯vykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas.

43. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas net ir turtas, kuris buvo perduotas savanoriÅ¡kai. Turto, perduoto asmens, kai tÄ lėmė nesÄ Å¾iningas turtÄ gavusio asmens elgesys, įgijimas negali bÅ«ti laikomas pateisinamu. Toks aiÅ¡kinimas grindžiamas tiek vienu pagrindinių teisės principų, pagal kurį niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų, nesÄ Å¾iningų veiksmų (nullus commodum papere de sua injuria propria), tiek CK 1.5 straipsnyje įtvirtinta bendrÄ ja teisinių subjektų pareiga elgtis pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

TurtÄ gavusio asmens netinkami, nesÄ Å¾iningi veiksmai, turėję įtakos turtÄ savanoriÅ¡kai, iÅ¡ esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti turtÄ , negali bÅ«ti pripažinti pateisinamu turto įgijimu, ir, savo ruožtu, turtas, perduotas dėl suklydimo turto įgijėjo nesÄ Å¾iningumu, negali bÅ«ti vertintinas, kaip perduotas savanoriÅ¡kai. TurtÄ perdavusiam asmeniui (ieÅ¡kovui) įrodžius savo suklydimÄ dėl turtÄ gavusio asmens (atsakovo) nesÄ Å¾iningo elgesio ir kartu dėl pareigos įvykdyti prievolę turėjimo, o atsakovui to nepaneigus (CPK 178 straipsnis), CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas netaikytinas, ir turtas, perduotas dėl suklydimo, turi bÅ«ti grÄ Å¾intas jo perleidėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008).

44. Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė norėjo prisidėti įgyvendinant sÅ«naus (trečiojo asmens S. F.) Å¡eimos siekį įsigyti ir kurti sodybÄ . SavanoriÅ¡ka motinos parama sÅ«nui bei jo Å¡eimai (kurios nare ieÅ¡kovės nurodomu lėšų teikimo metu buvo ir atsakovė) gali bÅ«ti vertinama kaip prigimtinės prievolės vykdymas, kuris atitinka geros moralės nuostatas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tuo metu, kai ieÅ¡kovė teigia prisidėjusi prie žemės sklypo įsigijimo, sodybos namo statymo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu, siekdama įgyti turtÄ .

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytos ieÅ¡kovės neapdairaus elgesio priežastys (siekis padėti iÅ¡vengti sÅ«naus skolinių įsipareigojimų vykdymo, ketinimas įgyti statybos dokumentÄ Å«kininko vardu, nors ir nesiekiama užsiimti žemės Å«kio veikla) perduodant lėšas, sandorių sudarymas kitų asmenų vardu, negali bÅ«ti vertinami kaip atitinkantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus.

45. Esant nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės perduotas turtas (lėšos) negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas kaip be pagrindo įgytas, kadangi turtÄ (lėšas) ieÅ¡kovė perdavė žinodama, jog ji neprivalo vykdyti turtinės prievolės atsakovei bei trečiajam asmeniui, ir toks ieÅ¡kovės prievolės vykdymas neprieÅ¡taravo geros moralės nuostatoms. Dėl bylos procesinės baigties 46. Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

47. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija formuluoja iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Atmesdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

49. Atsakovė L. L. pateikė duomenis apie patirtas 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl jų atlyginimas priteisiamas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tÅ«kstančių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Gintaras Pečiulis Laima Ribokaitė