2020-06-23 Nr. AB-12897-3-61-3-00581-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2635-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00581-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjas), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. A. (T. S. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už pareiškėjo laikymą netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2018 m. spalio 31 d.

2. Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 1–7) nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2018 m. spalio 31 d., kamerose nuolat trūkdavo laisvo ploto, nes kamerose buvo laikomas iki dviejų asmenų. Kamerų plotas didžiąja dalimi užimtas baldais ir nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, nuolat sklido nemalonūs kvapai, nes tualetas neturi atskiros ventiliacijos, pilna tarakonų. Langai nevalomi, dėl ant jų įrengtų grotų nėra galimybės pačiam juos nusivalyti, todėl buvo neužtikrinamas tinkamas natūralus apšvietimas. Kamerose buvo įrengtos dvi po 36 vatus šviesą skleidžiančios lemputės, nuo jų buvo šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą, pačiam išsijungti negalima, nes kamerose nėra jungiklių. Kamerose buvo labai drėgna, todėl čiužiniai puvo, metalinės lovos rūdijo, užsiveisė parazitai. Kamerose vasarą būdavo per karšta (iki 35 °C), o žiemą per šalta (nuo 10 °C iki 14 °C). Pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiama tik vieną valandą per parą, o turėjo būti užtikrinama ne mažiau kaip 8 valandas praleisti lauke. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens, todėl nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus. Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos ir aplinkybės pareiškėjui sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jam sutriko miegas, nuolat jautė įtampą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 11 d. įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m, o pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytą reikalavimą.

3.2. Už kamerų (įskaitant jose esančių langų) valymą, ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

3.3. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolat techniškai gadina tokias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsdami atitinkamai reaguoja į tokius reiškinius bei užtikrinta nuteistųjų saugumą.

3.4. Pasivaikščiojimų kiemai tvarkingi, atitinkantys visus reikalavimus. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas, kamerų tipo patalpose esantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą.

3.5. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas patiekiamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Jų kokybę kiekvieną dieną tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą. Lukiškių TI-K maistą dalina kiti nuteistieji, praėję medicininį patikrinimą, užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų.

3.6. Pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2018 m. spalio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas iš nagrinėjamos bylos medžiagos (I t., b. l. 19–21, 32–34) nustatė, kad pareiškėjas: 2016 m. vasario 19 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m, ir joje laikytas iki 2016 m. vasario 21 d. (3 dienas – 1 asmuo, t. y. pareiškėjas, kameroje); nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2016 m. kovo 14 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 142, kurios plotas 7,94 kv. m (21 dieną – 2 asmenys, o 1 dieną – 1 asmuo); nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 299A, kurios plotas 7,45 kv. m (3 dienas – 1 asmuo ir 38 dienas – 2 asmenys); nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. kovo 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 345, kurios plotas 7,95 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 3 dienas – 2 asmenys); nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m (3 dienas – 1 asmuo); nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 135, kurios plotas 8,02 kv. m (2 dienas – 1 asmuo); 2016 m. gegužės 4 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2016 m. gegužės 5 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m (1 dieną – 2 asmenys); nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 285, kurios plotas 7,08 kv. m (15 dienų – 2 asmenys); nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. spalio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 174, kurios plotas 7,94 kv. m (2 dienas – 1 asmuo ir 145 dienas – 2 asmenys); nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 304, kurios plotas 8,11 kv. m (2 dienas – 1 asmuo ir 84 dienas– 2 asmenys); nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. kovo 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 288, kurios plotas 7,68 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 50 dienų – 2 asmenys); nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2017 m. kovo 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 303, kurios plotas 8,02 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 20 dienų – 2 asmenys); nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 300, kurios plotas 7,78 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 42 dienas – 2 asmenys); nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 347, kurios plotas 7,49 kv. m (5 dienas – 2 asmenys); nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas 7,65 kv. m (10 dienų – 2 asmenys); nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 159, kurios plotas 7,94 kv. m (5 dienas – 2 asmenys); nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas 7,30 kv. m (19 dienų – 1 asmuo ir 109 dienas – 2 asmenys); nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 311, kurios plotas 7,75 kv. m (5 dienas – 1 asmuo ir 2 dienas – 2 asmenys); nuo 2017 m. spalio 7 d. iki 2018 m. sausio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 265, kurios plotas 7,87 kv. m (10 dienų – 1 asmuo ir 95 dienas – 2 asmenys); 2018 m. sausio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv. m (pusę dienos – 5 asmenys) ir vėliau perkeltas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 (pusę dienos – 2 asmenys); 2018 m. vasario 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 334, kurios plotas 7,53 kv. m (1 dieną – 1 asmuo); nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 358, kurios plotas 7,77 kv. m (4 dienas – 1 asmuo ir 33 dienas – 2 asmenys); nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 289, kurios plotas 7,78 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 1 dieną – 2 asmenys); nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. kovo 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 311, kurios plotas 7,75 kv. m (5 dienas – 1 asmuo ir 28 dienas – 2 asmenys); 2018 m. kovo 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m (1 dieną – 1 asmuo); nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas 7,80 kv. m (28 dienas – 1 asmuo ir 8 dienas – 2 asmenys); 2018 m. gegužės 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 368, kurios plotas 6,50 kv. m (1 dieną – 1 asmuo); nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas 7,86 kv. m (12 dienų – 1 asmuo ir 82 dienas – 2 asmenys); 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2018 m. rugsėjo 14 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, ir joje laikytas iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. (1 dienas – 1 asmuo); 2018 m. rugsėjo 18 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjas dar kartą atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m (1 dieną – 1 asmuo); 2018 m. spalio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 321, kurios plotas 7,70 kv. m (1 dieną – 1 asmuo).

7. Teismas vertinęs pareiškėjo nusiskundimus dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose, nurodė, kad ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

8. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pirmiausiai vertino bendrą kameros plotą ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičių. Nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose didžiąją dalį ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne vienas, o su dar vienu asmeniu, pusę dienos praleido su dar 4 asmenimis, tačiau įvertinęs Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, laikotarpio norma didžiąją ginčo laikotarpio dalį (išskyrus pareiškėją laikant kameroje Nr. 285) nebuvo pažeista, nes skirtingais laikotarpiais jam teko nuo 3,65 kv. m iki 4,06 kv. m, o gyvenamosiose kamerose Nr. 120, Nr. 142, Nr. 299A, Nr. 345, Nr. 123, Nr. 174, Nr. 304, Nr. 288, Nr. 303, Nr. 300, Nr. 315, Nr. 311, Nr. 265, Nr. 358, Nr. 264, Nr. 368, Nr. 262, ir Nr. 108 pareiškėjui, jį šiose kamerose laikant vieną, teko nuo 6,50 kv. m iki 7,94 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

9. Teismas pažymėjo, kad kameros Nr. 285 plotas yra 7,08 kv. m ir nustatė, kad pareiškėjas šioje kameroje buvo apgyvendintas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. ir visą šį laikotarpį joje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, todėl minėtu laikotarpiu, t. y. 15 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma, kadangi šioje kameroje pareiškėjui teko tik 3,54 kv. m.

10. Teismas pasisakydamas dėl privatumo užtikrinimo, pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.). Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

11. Teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl Taiwo Stephen Adeliyi skundo“ (I t., b. l. 39–42) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,56 kv. m, patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – PĮĮET) 16.5 punkte nurodyta, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga“. Taip pat, minėtame pranešime nurodyta, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.); Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse.

12. Kaip nustatyta iš Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (I t., b. l. 39–42) pateiktų duomenų, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose nuo tik nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse, tačiau atsižvelgęs į tai, kad iki 2016 m. kovo mėnesio užuolaidų gyvenamosiose kamerose nebuvo, teismas toliau vertino galimą pareiškėjo teisių pažeidimą privatumo aspektu ankstesniais laikotarpiais.

13. Pareiškėjas skirtingais ginčo laikotarpiais iki 2017 m. kovo 1 d. kamerose Nr. 120, Nr. 142, Nr. 299A, Nr. 345, Nr. 123, Nr. 135, Nr. 174, Nr. 304 ir Nr. 288 vienas buvo laikomas 18 dienų, tačiau sanitariniam mazge nesant pakabintos užtraukiamos užuolaidos, konstatuotina, kad nuo prižiūrėtojų, galinčių žiūrėti per kameros duryse esantį langelį arba atidarančių duris, privatumas pareiškėjui nebuvo užtikrintas, todėl pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų. Tuo tarpu pareiškėją laikant kamerose Nr. 142, Nr. 299A, Nr. 345, Nr. 114, Nr. 285, Nr. 174, Nr. 304 ir Nr. 288, kai jose su pareiškėju buvo apgyvendintas dar vienas asmuo, pareiškėjui 357 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ne tik nuo prižiūrėtojų akių, tačiau ir nuo kamerų viduje esančių kitų nuteistųjų. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui net 357 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

14. Teismas, pasisakydamas dėl higienos normų, nurodė, kad ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Pagal 134:2015 16 punktą santykinės oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų būtų nuo 35 iki 65 proc. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

15. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. buvo apgyvendintas kameroje Nr. 368 (1 dienai). NVSC, 2018 m. birželio 7 d. – 2018 m. birželio 12 d. atlikęs šios kameros patikrinimą Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo artimu laikotarpiu), nustatė, kad dirbtinė apšvieta – 150 lx, t. y. mažiau negu reikalaujama HN 134:2015 14 punkte (b. l. 59–60). NVSC grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad pažeidimas pašalintas (I t. b. l. 61–63). NVSC 2017-03-24 patikrinimo akte Nr. PA.10-315(16.16.8.10.12) užfiksuota, kad kameroje Nr. 327 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta – 151,7 lx. (I t., b. l. 133–135), šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. perdegusi lemputė buvo pakeista (I t. b. l. 136–137).

16. Iš byloje esančios paslaugų teikimo sutarčių (2016 m., 2017 m., 2018 m.) su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (I t., b. l. 157–168) teismas nustatė, kad minėta bendrovė teikia buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimo išaiškinimo ir jų naikinimo darbus (deratizaciją – graužikų kontrolę, ir dezinsekciją – nariuotakojų kontrolę) sandėliuose ir miegamosiose patalpose. Pagal minėtas sutartis vykdytojas keturis kartus per mėnesį lankosi Lukiškių TI-K (4.1.1 ir 4.1.2 p.), o užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyvaus naikinimo darbus atlieka ne vėliau kaip tris dienas (4.1.5 p.).

17. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų higienos normų laikymosi ar prašymais pašalinti higienos normų pažeidimus. O vertinęs pažeidimus, nustatytus kamerose Nr. 368 ir Nr. 327 (dėl per mažos dirbtinės apšvietos), pažymėjo, kad šie pažeidimai nebuvo nuolatinio pobūdžio ir tai, kad buvo netrukus pašalinti. Be to, natūralaus apšvietimo HN 134:2015 nereglamentuoja. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K nežymiai neatitiko higienos normų reikalavimų.

18. Teismas, pasisakydamas dėl teisės nusiprausti, pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas kad jam nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti po šiltu dušu kartą per savaitę, šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė nors apytikrio laikotarpio kada negalėjo nusiprausti po šiltu dušu. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu išvesti į dušą be eilės ir taip užsitikrinti galimybę nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu dušu byloje nėra. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodyti nusiskundimai dėl galimybės nusiprausti po šiltu dušu bent kartą per savaitę nepagrįsti konkrečiais argumentais ar byloje surinktais objektyviais duomenimis, todėl teismas juos atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas, pasisakydamas dėl teisės pasivaikščioti gryname ore, nurodė, kad ginčo, jog pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kas dieną vieną valandą pabūti gryname ore, byloje nėra, tačiau pažymėjo, jog Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT / Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose ir užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytų teiginių, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatūra, ventiliacija, apšvietimas, galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu duše bent kartą per savaitę, nepagrindė jokiais įrodymais.

21. Teismas vertino, pareiškėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų per daug abstraktūs, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Lukiškių TI-K administracijai. Be to, pareiškėjas teikdamas, kad maistas jo netenkino, nes buvo neskanus ir nekaloringas, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytą argumentą nelaikė pagrįstu, tuo labiau, kad bylos duomenimis, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

22. Iš atsakovo atstovo su atsiliepimu pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2017 m. spalio 22 d. surašė skundą (įstaigoje užregistruotas 2017 m. spalio 26 d.), kuriame skundėsi dėl 2017 m. spalio 23 d. vakarienei patiekto maisto, t. y. skundėsi, kad bulvių košė buvo labai vandeninga, todėl vyras, kuris atnešė jam maistą, pareiškėjui pasiskundus, bulvių košę pakeitė (II t., b. l. 67–69). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 96-5352 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad maistas tą dieną buvo kokybiškas, kas pažymėta Nuteistųjų ir suimtųjų maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnale (I t., b. l. 35–36).

23. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo bendrą trukmę, į laikotarpį (15 dienų), kai pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui kameroje tenkanti nustatyta ploto norma (turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m, o teko nežymiai mažiau – 3,54 kv. m), laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (357 dienos), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasines kančias, į LVAT praktiką, numatančią jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgta ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus, teismas sprendė, kad 400 Eur dydžio atlygintos neturtinės žalos dydis yra adekvati (pakankama) priteista suma pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.

III. 24. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstaiga tam tikrais laikotarpiais galimai neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

26.1. Nors ir EŽTT jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose, kaip tinkama nurodoma praktika, yra nurodama tai, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek ankščiau nustatytoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, tiek dabar veikiančioje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, tokie standartai nėra numatyti. Atliekant gyvenamųjų korpusų kadastrinius matavimus sanitarinio mazgo vieta nebuvo matuojama, kadangi tai nėra atskira patalpa. PĮĮET 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Įstaiga neturėjo akredituotos įmonės atliktų matavimų, kuriose būtų paskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas. Plotą galime nurodyti apytiksliai padauginus minėtos sienelės ilgį iš atstumo nuo minėtos pertvaros iki kameros sienos. Gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.).

26.2. HN 134:2015 higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257; 2012 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395; 2015 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 406 – Nr. 417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418 – Nr. 426. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

26.3. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais įstaigos pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

26.4. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygų Lukiškių TI-K, visų motyvų nekartoja, o tik atsako į atsakovo apeliacinio skundo argumentus.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, jis 15 dienų buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kai ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiama minimalaus ploto norma, pareiškėjui tekdavo nuo 3,54 kv. m. Be to, kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas tinkamai pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme ginčo laikotarpiu, iš viso 357 dienas.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (higienos normų reikalavimų neužtikrinimo, kamerų oro temperatūros, ventiliacijos, apšvietimo, netinkamų maitinimo sąlygų ir pasivaikščiojimų).

32. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

33. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ginčo metu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nebuvo nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1982-438/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas.

34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors pareiškėjo teisė į minimalų patalpos plotą buvo pažeista iš viso 15 dienų, pažeidimas, susijęs su sanitarinio mazgo neatitvėrimu ir privatumo neužtikrinimu, truko ne tik šiomis dienomis, o didžiąją dalį viso pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 1 d. (iš viso 357 dienas). Pagal LVAT suformuotą praktiką, nustačius kalinamo asmens privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, sprendžiama, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka šio asmens pažeistai teisei apginti ir patirtos neturtinės žalos atlyginimas tokiam asmeniui priteisiamas pinigais (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018).

35. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovo atstovo siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė