641d1abc-05ea-42b8-904d-211cd07c9e43 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1054-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29994-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.8.12.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 21 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui J. B.atstovams L. A., S. A.,atsakovės L. A. atstovui advokatui M. S.,tretiesiems asmenims J. L., G. G.,trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A.

Č.,trečiojo asmens UAB „Alsunga“ atstovei advokatei A. M.,vertėjai S. M. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios GNSB „Vilniaus Kalvarija“ ieÅ¡kinį atsakovams L. A. ir S. A., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Alsunga“, E. K., V. K., V. C., J. B., E. L., J. L., V. B.-M., G. G., S. G. dėl įpareigojimo vykdyti susitarimÄ n u s t a t ė:ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2013 m. spalio 15 d. tarp ieÅ¡kovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ (toliau – ieÅ¡kovas) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkų (toliau tekste kartu – Sklypų savininkai ir / ar susitarimo dalyviai ir / ar – Å¡alys), tarp kurių yra atsakovai S. A., kuris nuosavybės teise valdo 86/1216 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1216 ha (toliau – atsakovas) ir L.

A., kuri nuosavybės teise valdo 87/1216 žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1216 ha (toliau – atsakovė) (toliau tekste kartu vadinami – atsakovai) buvo pasirašytas susitarimas dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo (toliau – Susitarimas). Pagal Susitarimo 3.8 p. Sklypų savininkai susitarė, kad šiuo jie paveda GNSB, t. y. ieškovui, atstovauti jų interesus visose valstybės ir vietos savivaldos institucijose detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo metu.

Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovas veikia iÅ¡imtinai visų Sklypų savininkų interesais kaip Sklypų savininkų įgaliotas asmuo. Susitarimo 3.2 p. nustatyta, kad „Šalys supranta, kad siekiant parengti Teritorijos detalųjį planÄ , jų valdomi sklypai (duomenys neskelbtini)(toliau – Sklypas 1), (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 3) (toliau kartu tekste – Sklypai) bus sujungti į vienÄ bendrÄ sklypÄ , kurio plotas ir ribos bus nustatyti atsižvelgiant į Å¡alių papildomai įsigytų įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų dalis bei detaliojo plano sprendinius, ir su tuo sutinka“.

Tai reiÅ¡kia, kad rengiant detalųjį planÄ visų Å¡alių tikslas buvo sujungti aukščiau minėtus žemės sklypus į vienÄ bendrÄ Å¾emės sklypÄ , nustatyti ir apibrėžti Å¡alių teises ir pareigas naujai suformuoto žemės sklypo atžvilgiu, įregistruoti Å¡io žemės sklypo duomenų pakeitimus (keičiamus kadastro duomenis) VÄ® Registrų centras atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius. Susitarimo pasiraÅ¡ymo metu, remiantis 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1175 „Dėl pavedimo organizuoti sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos“ (toliau – Ä®sakymas), Ä®sakymo priedais – brėžiniu ir planavimo užduotimi vyko jungiamų žemės sklypų detaliojo planavimo procedÅ«ra.

Remiantis Susitarimo 2.1.2 p. detaliojo plano tikslai, nustatyti Ä®sakymo užduotyje, atitiko Sklypų savininkų interesus ir prieÅ¡ pasiraÅ¡ant SusitarimÄ Å¡alys susipažino su Ä®sakymu ir jo priedais. 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo patvirtino Å¡ių sklypų detalųjį planÄ ir jos sprendinius (pagal pridėtÄ brėžinį) (toliau – Detalus planas ir / ar detalus planas).

Taip pat atsakovai pasirašė ir teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ bei Vilniaus miesto savivaldybės komisijos suderintÄ ir 2014 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1892 patvirtintÄ pagrindinį Sklypų brėžinį (teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimų brėžinys). Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu daroma iÅ¡vada, kad visi Sklypų savininkai, įskaitant atsakovus, pasiraÅ¡ydami tiek SusitarimÄ , tiek patį detalųjį planÄ bei brėžinį, įsipareigojo atlikti visus nuo jų priklausančius veiksmus siekiant įgyvendinti detalųjį planÄ ir suformuoti naujÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯registruojant duomenis VÄ® Registrų centras.

IeÅ¡kovas nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. yra paruošęs visų žemės sklypų, kurie bus jungiami paruoÅ¡to detaliojo plano pagrindu, kadastrinio matavimo bylas tam, kad bÅ«tų galima tinkamai įgyvendinti detalųjį planÄ . Å iuo metu aukščiau minėtose bylose yra pasirašę visi Sklypų savininkai, iÅ¡skyrus atsakovus. IeÅ¡kovas ne kartÄ siÅ«lė atsakovams atvykti pasiraÅ¡yti minėtas kadastrinio matavimo bylas, tačiau atsakovai visais atvejais vengė tÄ padaryti. 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovams buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl 2013 m. spalio 15 d. susitarimo dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo p. 3.2 tinkamo vykdymo.

Å iuo ieÅ¡kovas priminė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. prašė atsakovus įvykdyti įsipareigojimÄ pagal susitarimo p. 3.2, .t. y. pasiraÅ¡yti bylose, tačiau iki Å¡iol nesulaukė iÅ¡ atsakovų jokių veiksmų. Šį praneÅ¡imÄ , kaip ir visus kitus, atsakovai ignoravo. Taigi, nors sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detalus planas buvo patvirtintas dar 2014 m. birželio 18 d., Å¡io plano sprendiniai iki Å¡iol nėra įgyvendinti dėl atsakovų nepagrįsto ir piktavaliÅ¡ko atsisakymo vykdyti tolimesnius ieÅ¡kovo nurodymus, t. y. pasiraÅ¡yti minėto detaliojo plano ir jo sprendiniu pagrindu paruoÅ¡tus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir įsiterpusiu sklypų kadastrinio matavimo bylas.

Toks atsakovų delsimas pažeidžia kitų Sklypų savininkų teises ir interesus. Atsakovai nepagrįstai tempia detaliojo plano įgyvendinimo laikÄ , dėl ko kitos Susitarimo Å¡alys gali patirti didelę materialinę žalÄ ateityje. Remiantis Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro įsakymo dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 53.6.5. p., žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasiraÅ¡o, jog sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu.

Tokiu bÅ«du, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, nesant atsakovų parašų sklypų kadastrinėse bylose, toliau vykdyti darbų, susijusiu su detaliojo plano įgyvendinimu, negalima. Tuo atveju, jeigu atsakovai pasiraÅ¡ytų kadastrinio matavimo bylas, ieÅ¡kovas ir kiti Sklypų savininkai turėtų galimybę perduoti registruoti minėtus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos. Gavus sprendimÄ dėl žemės sklypų kadastrinio matavimo bylų registracijos, Sklypų savininkai galėtų įregistruoti naujai suformuotÄ Å¾emės sklypÄ , t. y.

žemės sklypo duomenų pakeitimus VÄ® Registrų centras ir tokiu bÅ«du, pirma, įgyvendinti parengtÄ detalųjį planÄ , antra, iÅ¡vengti galimų iÅ¡laidų ir nuostolių ateityje. Be to, pagal Susitarimo 7.1 p., per 90 dienų nuo Teritorijos detaliojo plano patvirtinimo Sklypų savininkai įsipareigojo pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl naudojimosi jungtiniu sklypu tvarkos nustatymo. Patikslintame ieÅ¡kinyje pažymima, kad už detaliojo plano paruoÅ¡imÄ ir patvirtinimÄ dalis Sklypų savininkų yra sumokėję 200 000,00 litų (t. y. 57 924,00 eurų).

Tuo tarpu atsakovai savo lėšomis teritorijos detaliojo plano rengimo procedÅ«roje nedalyvavo, o jiems tenkančiÄ Å¡ių iÅ¡laidų dalį kitiems sklypų dalių savininkams turėjo kompensuoti Susitarimo 6.4 p. nustatyta tvarka, t. y. atsisakant nuo įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų, esančių greta jų sklypų, įsigijimo, proporcingai jų nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai (žr. Susitarimo p. 2.1.6; p. 4.4; p. 6.3). Be to, kiti Sklypų savininkai ((duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovo turimais duomenimis, jau yra nugriovę du gyvenamuosius namus siekiant tolimesnio detalaus plano įgyvendinimo.

Visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti ir iÅ¡laidos patirtos atsižvelgiant į atsakovų Susitarimu prisiimtus įsipareigojimus bendradarbiauti. Tokiu bÅ«du atsakovams atsisakant vykdyti SusitarimÄ tiesioginius nuostolius patiria kiti Sklypų savininkai, kurie investavo savo pinigines lėšas į detaliojo plano rengimÄ . Pagal Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraÅ¡o (patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 1-900) 3.2 p., sklypas įtraukiamas į nenaudojamų žemės sklypų sÄ raÅ¡Ä , jeigu žemės sklypui parengtas ir patvirtintas detalusis planas, tačiau per vienerius metus Å¡io žemės sklypo duomenų pakeitimai (keičiami kadastro duomenys) neužfiksuoti VÄ® Registrų centras arba registruoti kadastro duomenys neatitinka detaliojo plano sprendinių. 2017 metų mokestiniam laikotarpiui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-481, sÄ raÅ¡e esantiems sklypams nustatytas 4 proc.

žemės mokesčio tarifas. Nagrinėjamu atveju, dėl atsakovų atsisakymo pasiraÅ¡yti kadastrinio matavimo bylose ir nepagrįsto neveikimo, visiems žemės sklypų savininkams artimiausiu metu pagal apraÅ¡o 3.2 p. bus paskirtas padidintas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, dėl ko Å¡alys patirs dideles iÅ¡laidas. Akivaizdu, kad dėl atsakovų kaltės visi Susitarimo dalyviai negali tinkamai disponuoti savo turtu, vystyti Vilniaus miesto infrastruktÅ«rÄ . Dėl Å¡ios priežasties daroma iÅ¡vada, kad dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo, t. y.

Susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, padaroma tiesioginė materialinė žala kitiems Susitarimo dalyviams, kuriÄ Å alys galės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų įstatymų numatyta tvarka. Apibendrinant galima teigti, kad dėl atsakovų neveikimo, t. y. nesant jų parašų kadastrinio matavimo bylose, Sklypų savininkai (iÅ¡skyrus atsakovus), patiria nuostolių, nes yra vilkinamas detalaus plano įgyvendinimas. Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tina kuo greičiau įpareigoti atsakovus vykdyti SusitarimÄ â€“ pasiraÅ¡yti parengtose Sklypų kadastrinio matavimo bylose.

Visos Susitarimo Å¡alys, įskaitant ir atsakovus, 2014 m. gegužės 16 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė PreliminariÄ jÄ paramos sutartį Nr. 29-184(1.216-AD4) dėl infrastruktÅ«ros teritorijų rengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimÄ ir / ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus (toliau – Preliminarioji sutartis). Pareiga pasiraÅ¡yti paramos sutartį buvo numatyta Susitarimo 3.7 p., tuo tarpu apie tokio pobÅ«džio sutarties pasiraÅ¡ymo poreikį buvo minima Susitarimo 2.1.5 p. Pagal Å¡iÄ PreliminariÄ sutartį Sklypų savininkai sutiko perduoti apie 36 kv. m.

žemės sklypÄ (kaip paramÄ ), suformuotÄ Savivaldybės infrastruktÅ«rai (gatvėms, keliams, inž. tinklams) dalijant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijoje, pagal tvirtinamÄ / patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės detalųjį planÄ ir jo sprendinius. 2014 m. gegužės 20 d. Preliminariosios sutarties sudarymo faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagrindinę paramos sutartį Å¡alys įsipareigojo pasiraÅ¡yti iki dalinamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bet kurios dalies perleidimo sutarties sudarymo arba iki specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų iÅ¡davimo tvirtinamame / patvirtintame detaliajame plane numatytiems statiniams planuojamame sklype statyti (Preliminarios sutarties p. 11; 20).

Taip pat, pagal Preliminarios sutarties p. 21, Å¡alys, sudarant pagrindinę paramos sutartį, privalo pasiraÅ¡yti ir Å¡io žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad asmuo gali bÅ«ti įpareigotas sudaryti sutartį, jei pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Sutarties laisvės principas nėra absoliutus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad atsakovai, pasiraÅ¡ydami SusitarimÄ , PreliminariÄ paramos sutartį, savanoriÅ¡kai įsipareigojo sudaryti pagrindinę paramos sutartį, kuri yra laikoma viena iÅ¡ Detaliojo plano įgyvendinimo sÄ lygų, t. y. sutartimi perduodamo sklypo dalyje bus įrengta visa naujai sudaromo sklypo infrastruktÅ«ra (privažiavimai, keliai, elektros tiekimas ir t. t.). Atsakovai Å¡iuo metu atsisako pasiraÅ¡yti pagrindinę paramos sutartį, dėl ko tolimesnis detaliojo plano tinkamas įgyvendinimas yra negalimas.

Pabrėžiama, kad už pagrindinės sutarties nepasiraÅ¡ymÄ numatyta bauda, kuri lygi paramos bÅ«du perduodamo žemės sklypo rinkos vertei Preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo metu, t. y. 16 638,00 litų (4 818,70 eurų) (Preliminarios sutarties p. 12; 13). Tai reiÅ¡kia, kad dėl viso proceso, susijusio su Sklypų detaliojo plano įgyvendinimu, vilkinimo, kiti Sklypų savininkai gali patirti didelius nuostolius, o toks neatsakingas atsakovų elgesys (pirmÄ pasiraÅ¡ant SusitarimÄ , PreliminariÄ sutartį bei detalųjį planÄ , o vėliau atsisakant Å¡iuos įsipareigojimus vykdyti) pažeidžia teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Patikslintame ieÅ¡kinyje daroma iÅ¡vada, kad atsakovams atsisakant vykdyti Susitarime numatytas pareigas, tokiu bÅ«du piktavaliÅ¡kai trukdant kitoms Susitarimo Å¡alims įgyvendinti detalųjį planÄ , pažeidžiamos Sklypų savininkų teisės. Taip pat, toks elgesys trukdo vystyti Vilniaus miesto infrastruktÅ«rÄ , siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudÄ . Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas, įgaliotas veikti Susitarimo Å¡alių interesais, kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo ir siekdamas užkirsti keliÄ atsakovų atsisakymui pasiraÅ¡yti pagrindinę paramos sutartį ateityje, praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus įgyvendinti Å¡iÄ pareigÄ .

Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). PasiraÅ¡ydami SusitarimÄ atsakovai patvirtino, kad jų tikslas, kaip ir visų kitų Susitarimo dalyvių, yra parengti ir įgyvendinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir įsiterpusių laisvųjų valstybinės žemės sklypų dalių detalųjį planÄ , t. y. sujungiant visus Å¡iuos sklypus į bendrÄ Å¾emės sklypÄ bei realizuoti visus kitus Å¡io detaliojo plano sprendinius.

CK įpareigoja Å¡alis elgtis sÄ Å¾iningai dar esant ikisutartiniams santykiams, o ta Å¡alis, kuri derasi dėl sutarties nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitos Å¡alies dėl to patirtus nuostolius. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi Å¡i teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

Todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomenines savireguliacijos priemone.

Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama Å«kio naÅ¡umo, įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

Civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino abiejų Å¡alių įsipareigojimus pagal sudarytÄ sutartį ir nusprendė, kad remiantis tuo, jog ne viena Å¡alis sutarties neginčijo, neinicijavo jos pakeitimo, daroma iÅ¡vada, jog ja privalu vadovautis. Dėl Å¡ios priežasties teismas tenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir įpareigojo atsakovę užbaigti 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytÄ finansinį susitarimÄ . Vadovaujantis Susitarimo 8.3, 8.4 ir 8.5 punktais, Å¡alys patvirtino, kad Susitarimas buvo sudarytas laisva visų Å¡alių valia, nenaudojant spaudimo, grasinimų, apgaulės ar kitų laisvÄ apsisprendimÄ sudaryti SusitarimÄ ribojančių veiksnių ir / ar aplinkybių, dėl kurių Å¡alys bÅ«tų priverstos sudaryti šį SusitarimÄ , o visos Susitarimo sudarymo aplinkybės Å¡alims buvo žinomos.

Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad atsakovai piktavaliÅ¡kai ir tyčia nesilaiko susitarimo p. 3.2 ir tokiu bÅ«du vilkina visÄ procesÄ , dėl ko yra pažeidžiami kitų Sklypų savininkų teisės ir interesai, patiriami tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Taip pat, manoma, jog atsakovai galimai nuslėpė tikrÄ jį ketinimÄ pasiraÅ¡ant SusitarimÄ ir pateikė Å¡alims klaidinančiÄ informacijÄ , tokiu bÅ«du pažeisdami Susitarimo 8.4 p. Pabrėžiama, kad atsakovams nevykdant įsipareigojimų ir dėl to užstrigus tolesniam projekto vystymui visi kaÅ¡tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka bus pripažinti nuostoliais ir žalÄ patyrusių asmenų galės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų asmeninės nuosavybės teise valdomo turto.

CK 6.200 straipsnis įtvirtina tokius sutarčių vykdymo principus:

1. Sutartis turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai, t. y. kiekviena iÅ¡ Å¡alių kitos atžvilgiu privalo elgtis sÄ Å¾iningai;

2. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių, vykdydama sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis su kita Å¡alimi (pavyzdžiui, CK 6.208 straipsnio 5 dalis nustato, kad Å¡alis privalo bendradarbiauti su įvykdymo trÅ«kumus Å¡alinančia Å¡alimi visÄ trÅ«kumų Å¡alinimo laikotarpį);

3. Sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du, t. y. siekiant kad kita Å¡alis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį su mažiausiomis sÄ naudomis. Å iuo atveju atsakovai, vengdami vykdyti savo įsipareigojimus numatytus Susitarime, pažeidžia pagrindinius sutarties vykdymo principus, nededa maksimalių pastangų įgyvendinti detalųjį planÄ , savo neveikimu vilkina procesÄ . Be to, Susitarimo esmė ir pagrindinis tikslas, t. y. sujungti atskirus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir gretimas teritorijas į vienÄ bendrÄ Å¾emės sklypÄ , sufleruoja CK 6.201 straipsnyje numatytÄ sutarties įvykdymo tvarkÄ â€“ Å¡alys sutartį privalo įvykdyti tuo pačiu metu.

Tačiau dėl atsakovų bendradarbiavimo stokos, kitiems Susitarimo dalyviams Å¡i galimybė tinkamai įvykdyti SusitarimÄ yra, atimta. CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), jeigu tokios buvo sutartos Å¡alių raÅ¡ytiniu susitarimu. Sutarties neįvykdymu, pagal CK 6.205 straipsnį, laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nepilnÄ ar nepakankamÄ prievolės įvykdymÄ bei įvykdymo termino praleidimÄ .

Taigi, bet kokios Å¡alies prievolės pagal sutartį neįvykdymas gali bÅ«ti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai, įgalina kitÄ Å¡alį reikalauti nuostolių atlyginimo bei sumokėti netesybas. CK nustato, kad sutarties sÄ lygos, kurios panaikina ar apriboja Å¡alies atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ arba leidžia jÄ Ä¯vykdyti tokiu bÅ«du, kuris iÅ¡ esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita Å¡alis, negalioja, jeigu tokios sÄ lygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesÄ Å¾iningos (CK 6.211 straipsnis).

Siekiant kuo skubiau apginti Sklypų savininkų teises ir interesus bei ateityje iÅ¡vengti nuostolių atsiradimo, bÅ«tina įpareigoti atsakovus įgyvendinti jų prisiimtas pagal SusitarimÄ pareigas, t. y. pasiraÅ¡yti kadastrinio matavimo bylose, pasiraÅ¡yti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį bei atlikti kitus detaliojo plano įgyvendinimui bÅ«tinus veiksmus remiantis Susitarimu (CK 6.213 straipsnio 2 dalis). Tokiu bÅ«du bus užkirstas kelias nuostoliams atsirasti ateityje ir užtikrintas greitas bylos nagrinėjimas remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis).

Patikslintame ieÅ¡kinyje pabrėžiama, kad bet koks kitas Å¡ios situacijos sprendimas gali sukelti labai didelių materialinių nuostolių Sklypų savininkams, o vėliau ir atsakovams. Dėl Å¡ios priežasties laikoma, kad įpareigoti atsakovus įvykdyti priimtus pagal SusitarimÄ Ä¯sipareigojimus yra tinkamiausia ir ekonomiÅ¡kiausia visų Å¡alių atžvilgiu ginčo sprendimo priemonė. Tuo atveju, jeigu atsakovai vengs įvykdyti savo įsipareigojimus ateityje, ieÅ¡kovas bus priverstas praÅ¡yti teismo paskirti atsakovams baudÄ už įpareigojimo įvykdyti sutartinę prievolę natÅ«rÄ nevykdymÄ (CK 6.215 straipsnis) arba bus priverstas inicijuoti Susitarimo nutraukimo procesÄ , iÅ¡reikalaujant iÅ¡ atsakovų visus su Susitarimo rengimu, detaliojo plano rengimu ir kitų bÅ«tinų veiksmų atlikimu susijusias iÅ¡laidas (CK 6.216 straipsnis).

Teismo prašo:

1) įpareigoti atsakovÄ S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti 2014-09-26 parengtas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinio matavimo bylas;

2) įpareigoti atsakovÄ S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184 (1.216-AD4) dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn;

3) įpareigoti atsakovÄ S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasiraÅ¡yti apie 36 kv. m. žemės sklypo (Nr. 02), suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktÅ«rai (gatvėms, keliams, inž. tinklams) dalijant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijoje, pagal 2014-06-18 patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. 1-1892 sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos, Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijoje, detalųjį planÄ ir jo sprendinius, perdavimo-priėmimo aktÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų S. A. ir L. A. ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovai S. A. ir L. A. pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad jis yra nepagrįstas. 2013-10-15 jie pasirašė susitarimÄ â€žDėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“, kurio tikslas buvo parengti teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planÄ . Detalusis planas buvo patvirtintas 2014-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1892. Ä®statyminę galiÄ turinčios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse.

Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu Mano, kad susitarimo ,,Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“ tikslas buvo teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano parengimas ir tikslas pasiektas.

Pažymi, kad jie pagal susitarimo „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“ 7.1 p., buvo įsipareigoję per 90 dienų nuo teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo dienos pasiraÅ¡yti susitarimÄ su ieÅ¡kovu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir tiek (toks dokumentas iki Å¡iol nėra parengtas). Mano, kad ieÅ¡kovas negali praÅ¡yti įpareigoti juos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti 2014-09-26 parengtas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylas.

CK 1.138 straipsnyje nėra numatytas ieÅ¡kovo pasirinktas civilinės teisės gynimo bÅ«das. Taip pat mano, kad ieÅ¡kovas negali praÅ¡yti įpareigoti juos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti su Vilniaus miesto savivaldybę pagrindinę paramos sutartį remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184-(l.126-AD4). CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra. Be to, atsakovai nurodo, kad ieÅ¡kovas negali praÅ¡yti įpareigoti juos sudaryti sandorius su trečiuoju asmeniu.

Pažymi, kad 2014-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1892 3 p. įpareigoja Miesto plėtros departamentÄ iÅ¡duoti statytojams (jie nėra statytojai ir nėra dėl to susitarę) specialiosios architektÅ«ros reikalavimus tik pasiÅ«lius (bet ne įpareigojus) pasiraÅ¡yti 2 punkte nurodytas paramos sutartis dėl infrastruktÅ«ros teritorijos perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Atsakovai laiko, kad ieÅ¡kovas negali praÅ¡yti įpareigoti juos per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasiraÅ¡yti apie 36 kv. m žemės sklypo (Nr.

02) suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktÅ«rai perdavimo – priėmimo aktÄ . PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-05-25) ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-11-24 sprendimÄ Nr. 1-1823 „Dėl paramos socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai dydžių ir Paramos socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai teikimo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014-06-18 sprendimu Nr. 1-1892 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos, Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijoje, detalųjį planÄ ir jo sprendinius (toliau – Sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detalusis planas).

Minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 3 p. nurodyta, kad statytojams (detaliojo plano įgyvendintojams) specialieji architektūros reikalavimai galės būti išduoti tik pasiūlius pasirašyti pagrindines paramos sutartis dėl infrastruktūros teritorijos įrengimo ir sklypų, pridedamame brėžinyje pažymėtų numeriais 02, 03, 04, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Pagal Sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano pagrindinį brėžinį (Teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimų brėžinį) sklypams Nr. 02 (36 kv. m.), Nr. 03 (443 kv. m.) ir Nr. 04 (69 kv. m.) nustatytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I/I2) naudojimo būdas, t. y.

žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms (pagal Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D- 37/D1-40). Pagal patvirtintÄ detalųjį planÄ minėtus sklypus siÅ«loma perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Pažymi, kad su minėto Sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano sprendiniais pasiraÅ¡ytinai ant pagrindinio brėžinio sutiko ir atsakovai L.

A., S. A.. Detaliojo plano aiÅ¡kinamojo raÅ¡to 2.10 p. nurodyta, kad „įsigalioję sprendiniai pagerins Å¡ios vietos gatvių tinklÄ ; sklypo dalis patenkančias į raudonÄ sias gatvių linijas siÅ«loma perduoti savivaldybei“. Gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostÄ , kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui (Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. Dl-933“ 6.2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012-05-25 iki 2015-01-01)).

Tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip paramos gavėjo ir V. B. – M., J. L., E. K., V. K., S. G., L. A., S. A., G. G. kaip paramos teikėjo buvo pasiraÅ¡yta 2014-05-16 preliminarioji paramos sutartis Nr. 29-184(1.2.16-AD4) dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimÄ ir / ar dalijant ar planuojant kelis sklypus (toliau – ir Preliminarioji paramos sutartis), kuri numatė, kad paramos teikėjas (atitinkamų žemės sklypų savininkai) įsipareigoja kaip paramÄ paramos gavėjui perduoti, o paramos gavėjas įsipareigoja priimti paramos teikėjui nuosavybės teise priklausantį 2.1, 2.2 punktuose nurodytÄ turtÄ , kuris pereina paramos gavėjui nuosavybės teisėmis Å¡ioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka nuo pagrindinės paramos sutarties sudarymo ir perdavimo – priėmimo akto pasiraÅ¡ymo.

Pagal minėtÄ sutartį sklypų savininkai sutiko perduoti apie 36 kv. m. žemės sklypÄ (kaip paramÄ ), suformuotÄ savivaldybės infrastruktÅ«rai (gatvėms, keliams, inžineriniams tinklams) pagal patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos detalųjį planÄ ir jo sprendinius. Å alys susitarė, kad paramos gavėjui perleistas turtas įstatymų nustatyta tvarka bus registruojamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (Preliminariosios paramos sutarties 9 punktas). Paramos gavėjas įsipareigojo panaudoti perduodamÄ turtÄ kaip miesto infrastruktÅ«ros objektus, skirtus vieÅ¡iesiems poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų nustatyta tvarka (Preliminariosios paramos sutarties 2,9-10 p.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pagrindinės paramos sutarties dėl infrastruktÅ«ros teritorijos įrengimo ir sklypo, detaliojo plano brėžinyje pažymėto numeriu 02, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn, pasiraÅ¡ymas yra svarbus tuo, kad, prieÅ¡ingu atveju, negalės bÅ«ti įgyvendinti jau patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, su kuriais sutiko visi teritorijų planavimo dokumentu planuotų sklypų valdytojai. Pažymi, kad 2014-05-16 Preliminariosios paramos sutarties Nr. 29-184(1.2.16-AD4) 14 punkte numatyta sÄ lyga, kad Jei Paramos teikėjas nepasiraÅ¡o Pagrindinės sutarties, Paramos teikėjas besÄ lygiÅ¡kai sutinka, kad tokiu atveju Paramos gavėjas turi teisę neiÅ¡duoti specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, paminėtų Sutarties 11 punkte, ir Paramos teikėjas nereikÅ¡ jokių pretenzijų dėl tokių Paramos gavėjo veiksmų“.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktÄ savivaldybės funkcija yra vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas ir Å¡i funkcija iÅ¡imtinai susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu, kas lemia, jog teritorijų planavimo proceso metu turi bÅ«ti numatyti tinkami inžinerinės infrastruktÅ«ros sprendiniai. Vienas iÅ¡ detaliojo plano uždavinių yra suformuoti žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, inžinerinės ir miesto infrastruktÅ«ros plėtrai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01) 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad komunikacinis koridorius – nuosavybės ar patikėjimo teise savivaldybės valdoma žemės juosta tarp gatvių raudonų linijų, kelių apsaugos arba žaliojoje zonoje, skirta požeminių ir antžeminių inžinerinės infrastruktÅ«ros objektų (komunalinių inžinerinių tinklų ir įrenginių) statybai ir eksploatacijai; Å¡ios juostos plotis priklauso nuo esamų, perspektyvinių inžinerinių tinklų kiekio; komunikacinių koridorių naudojimo tvarkÄ nustato savivaldybių tarybos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad infrastruktÅ«ra – įvairių veiklos sričių objektų, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, kompleksas (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos, komunaliniai, visuomeniniai, prekybos ir kiti gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai). PasiraÅ¡ydami PreliminariÄ jÄ paramos sutartį atsakovai, kaip ir kiti planuotoje teritorijoje esamų sklypų valdytojai, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl sutartyje nurodomų sÄ lygų.

Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nurodo, kad sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad atsakovai, pasiraÅ¡ydami preliminariÄ paramos sutartį, savanoriÅ¡kai įsipareigojo sudaryti pagrindinę paramos sutartį, kuri yra laikoma viena iÅ¡ detaliojo plano įgyvendinimo sÄ lygų, t. y. sutartimi perduodamo sklypo dalyje bus įrengta visa naujai sudaromo sklypo infrastruktÅ«ra (privažiavimai, keliai; elektros tiekimas ir t. t.).

Nors Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas ir nereikalauja, jog teritorijos infrastruktÅ«ros sklypai susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti ir eksploatuoti turi bÅ«ti neatlygintinai perduodami savivaldybei, tačiau be kita ko ir patys atsakovai, prieÅ¡ rengėjui pateikiant detalųjį planÄ tvirtinti, suderino tokius detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos tam tikri inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypai, skirti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams įrengti, yra perduodami Vilniaus miesto savivaldybei, o ne pavyzdžiui parduodami, paimami visuomenės poreikiams ar jiems nustatomi servitutai (atlygintiniai ar neatlygintiniai).

Pažymi, kad teisės aktai nedraudžia savivaldybei nustatyti tvarkÄ , kaip gali bÅ«ti teikiama parama socialinės infrastruktÅ«ros plėtrai. Remiantis tuo, jog detalusis planas yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai Å«kinei-komercinei veiklai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007), patvirtinto detaliojo plano sprendinius turi bÅ«ti įmanoma įgyvendinti, Vilniaus miesto savivaldybė pagrįstai tikėjosi, jog parengtame Sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliajame plane suplanuotų inžinerinės infrastruktÅ«ros sklypų Nr. 02, Nr. 03, Nr. 04, kuriuos numatyta perduoti savivaldybei, savininkai, pasiraÅ¡ydami preliminariÄ paramos sutartį dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn, pageidaus sÄ Å¾iningai ir atsakingai pasiraÅ¡yti ir pagrindinę paramos sutartį.

Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Vilniaus miesto savivaldybė, pasiraÅ¡ydama preliminariÄ sias paramos sutartis dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybei, tik siekia užtikrinti, jog pirmiausia bÅ«tų apsaugoti visų planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkų interesai, užtikrinant tinkamÄ patekimÄ Ä¯ planuojamus žemės sklypus.

PreliminariÄ ja sutartimi (10 p.) nurodyta, kad „Paramos gavėjas įsipareigoja panaudoti PerduodamÄ turtÄ kaip miesto infrastruktÅ«ros objektus, skirtus vieÅ¡iesiems poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų nustatyta tvarka“. Minėta, kad Sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano sprendiniuose buvo nurodyta, kad inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorija bus perduodama savivaldybei, o tÄ detaliajame plane nurodė ir su tuo sutiko visi planuotų sklypų valdytojai, tame tarpe ir atsakovai.

Sklypų savininkai, pasiraÅ¡ydami preliminariÄ paramos sutartį, pritardami detaliojo plano sprendiniams, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl infrastruktÅ«ros sklypų perdavimo savivaldybei. Pažymi, kad tinkamai inžineriÅ¡kai neparengtoje teritorijoje neiÅ¡sprendus komunikacijų koridoriaus teisinio statuso, detalusis planas negalėtų bÅ«ti patvirtintas. Tvirtinant detalųjį planÄ buvo pritarta tik tokiems sprendiniams, kuriais iÅ¡sprendžiamas susisiekimo komunikacijų klausimas, t. y. jas perduodant pagal paramos sutartis, todėl planuojamų žemės sklypų savininkams atsisakant vykdyti detaliojo plano sprendinius dėl infrastruktÅ«ros sklypų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei, kyla klausimas ir dėl paties detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo galimybės. PraÅ¡o dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes.Trečiasis asmuo UAB „Alsunga“ pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad palaiko bankrutuojančios Gyvenamojo namo statybos bendrijos (GNSB) “Vilniaus Kalvarija“ ieÅ¡kinį pilna apimtimi.

Nurodo, kad UAB „Alsunga“ nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ , esantį Kalvarijų g. 30, Vilniuje, sklypo unikalus numeris 0101-0022-0225, turintį 0,0792 ha ploto (toliau tekste – Sklypas). Å iÄ aplinkybę patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. UAB „Alsunga“ įsigijo sklypÄ tikslu jį iÅ¡vystyti kartu su greta esančiais žemės sklypais Kalvarijų g. 32 ir 34 apjungti sklypus į vienÄ , pakeisti jų paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , pastatyti sklype naujÄ pastatÄ ir parduoti ir / arba iÅ¡nuomoti jame įrengtas patalpas.

Teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriumi Vilniaus miesto savivaldybė paskyrė GNSB „Vilniaus Kalvarija“. 2013-10-15 UAB „Alsunga“ ir kiti sklypų Kalvarijų g. 32, 34 savininkai (tame tarpe ir atsakovai) sudarė su GNSB „Vilniaus Kalvarija“ susitarimÄ dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo (toliau tekste – Susitarimas). Pagal susitarimÄ 2013-10-15 UAB „Alsunga“ sumokėjo GNSB „Vilniaus Kalvarija“ pirmininkui E. K. 50 000 Lt (14 481 Eur) detaliojo plano rengimui. 2013-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1892 patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini) sklypų detalųjį planÄ ir jo sprendinius (toliau tekste – Detalusis planas).

Atsakovai pasirašė teritorijos (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ bei Vilniaus miesto savivaldybės komisijos suderintÄ ir 2014-06-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1892 patvirtintÄ pagrindinį sklypų brėžinį (teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimų brėžinį), pagal kurį numatyta sujungti tris sklypus į vienÄ , prijungiant prie jo įsiterpusios valstybinės žemės sklypus, ir įregistruoti naujai suformuoto sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registre.

PasiraÅ¡ydami susitarimÄ atsakovai įsipareigojo jį tinkamai vykdyti, kad bÅ«tų įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai. Pažymi, kad ieÅ¡kovas parengė visų žemės sklypų, kurie bus jungiami į vienÄ sklypÄ patvirtinto detaliojo plano pagrindu, kadastrinio matavimo bylas. Å iuo metu aukščiau minėtose bylose yra pasirašę visi sklypų savininkai, iÅ¡skyrus atsakovus. Atsakovai vengia atvykti pasiraÅ¡yti minėtas kadastrinio matavimo bylas, ignoruodami ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡kus raginimus.

Dėl atsakovų susitarimu prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo patvirtintas detalusis planas lieka neįgyvendintas daugiau kaip 3 metus, dėl ko UAB „Alsunga“ patiria nuostolius. Å iuos nuostolius sudaro bendrovės bankui už sklypo įsigijimui skolintas sumas mokamos palÅ«kanos, CK 6.210 straipsnyje numatytos minimalios palÅ«kanos už bendrovės į Sklypo įsigijimÄ ir vystymÄ investuotas nuosavas pinigines lėšas, kuriais bendrovė negali naudotis ir dėl ko ji patyrė nuostolius (negavo pelno), taip pat tiesioginiai nuostoliai dėl Sklypo apmokestinimo padidintu žemės mokesčio tarifu remiantis Nenaudojamų žemės sklypų nustatymo tvarkos apraÅ¡o (patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-28 sprendimu Nr. 1-900) 3.2 p. Sklypo apmokestinimo padidintu 4 proc. mokesčio tarifu aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017-07-12 raÅ¡tas Nr. A51-45556 ir 2017-10-04 raÅ¡tas Nr. A51-66578.

UAB „Alsunga“ laikosi nuomonės, kad dėl atsakovų kaltės visi Susitarimo dalyviai negali tinkamai disponuoti savo turtu, vystyti projektÄ ir Vilniaus miesto infrastruktÅ«rÄ . Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tina kuo greičiau įpareigoti atsakovus įvykdyti SusitarimÄ â€“ pasiraÅ¡yti parengtose Sklypų kadastrinio matavimo bylose, pagrindinę paramos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybę, susitarimÄ dėl naudojimosi jungtiniu sklypu tvarkos nustatymo, taip pat atlikti visus kitus detaliojo plano įgyvendinimui bÅ«tinus veiksmus.Tretieji asmenys E. K., V.

K., V. C., J. B., E. L., J. L., V. B.-M., G. G., S. G. atsiliepimų į ieÅ¡kinį bei patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės pakartojo patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes.Atsakovai bei atsakovės L. A. atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.Trečiojo asmens UAB „Alsunga“ atstovė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.Trečiasis asmuo J.

L. prašė ieškinį tenkinti.Trečiasis asmuo G. G. prašė ieškinį tenkinti.Ieškinys atmestinas.Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. spalio 15 d. tarp ieškovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“ ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų, tame tarpe ir atsakovų S. A., kuriam nuosavybės teise priklauso 86/1216 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1216 ha ir L.

A., kuriai nuosavybės teise priklauso 87/1216 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,1216 ha, – buvo pasirašytas Susitarimas dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo (Susitarimo 2.1 p.). Pagal šio Susitarimo 3.8 p., Sklypų savininkai susitarė, kad šiuo Susitarimu jie paveda GNSB (ieškovui) atstovauti jų interesus visose valstybės ir vietos savivaldos institucijose detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo metu.

Taigi, ieÅ¡kovas, vykdydamas SusitarimÄ , veikia kaip Sklypų savininkų įgaliotas asmuo (Susitarimo 2.1.4 p.). Susitarimo 3.2 p. nustatyta, kad „Šalys supranta, kad siekiant parengti Teritorijos detalųjį planÄ , jų valdomi sklypai (duomenys neskelbtini)(toliau – Sklypas 1), (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 3) bus sujungti į vienÄ bendrÄ sklypÄ , kurio plotas ir ribos bus nustatyti atsižvelgiant į Å¡alių papildomai įsigytų įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų dalis bei detaliojo plano sprendinius, ir su tuo sutinka“.

Pagal Susitarimo 2.1., 2.1.1. p., Å¡alys patvirtina, kad jos sudarė šį susitarimÄ dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimo, atsižvelgdamos į tai, kad: Å¡iuo metu, remiantis 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1175 „Dėl pavedimo organizuoti sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos“ (toliau – Ä®sakymas), Ä®sakymo priedais – brėžiniu ir planavimo užduotimi, – vyko jungiamų žemės sklypų detaliojo planavimo procedÅ«ra“.

Pagal Susitarimo 2.1.2 p., detaliojo planavimo tikslai, nustatyti Ä®sakymo užduotyje, atitinka Sklypų savininkų interesus. Pagal Susitarimo 2.1.5. p.: „derinant su Vilniaus miesto savivaldybe Teritorijos detalųjį planÄ UAB „Alsunga“ ir / ar kiti sklypų savininkai gali netekti savo sklypų dalių plotÄ neatlygintinai perleidžiant jÄ Vilniaus miesto savivaldybės naudai pagal paramos ar kitÄ sutartį arba tuo atveju, jeigu bus nustatytas neatlygintinas servitutas inžinieriniai ir / ar susisiekimo infrastruktÅ«rai įrengti, kas sklypų savininkų yra suprantama ir priimama kaip veiksmas, tenkinantis visų Projekto dalyvių tikslus siekiant sudaryti sÄ lygas detaliojo planavimo procedÅ«ros įgyvendinimui, todėl visi Sklypų savininkai turės atlyginti UAB „Alsunga“ ir / ar kitiems sklypų dalių savininkams jų patirtus sklypų ploto netekimus Å¡iame susitarime numatyta tvarka“.

Pagal Susitarimo 2.1.6. p.: „Sklypų savininkai turės teisę papildomai įsigyti įsiterpusių laisvų valstybinės žemės sklypų, esančių greta jų sklypų (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Ä®siterpę sklypai), dalį proporcingai jų nuosavybes teise valdomai žemės sklypo daliai, jeigu Å¡iuo susitarimu nėra nustatyta kitaip“. Susitarimo 3.7. p. Å¡alys nustatė, kad „Tuo atveju, jeigu derinant su Vilniaus miesto savivaldybe Teritorijos detalųjį planÄ iÅ¡ UAB „Alsunga“ ir / ar kitų sklypų savininkų bus pareikalauta paramos ar kitos neatlygintinos sutarties pagrindu perleisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai tam tikrÄ Sklypų dalį, Sklypų dalių savininkai įsipareigoja pasiraÅ¡yti tokias sutartis.

PrieÅ¡ingu atveju jie turės prievolę atlyginti kitiems Susitarimo dalyviams pastarųjų dėl Teritorijos planavimo patirtus nuostolius“.Taigi, teismas, iÅ¡ Susitarimo 2.1 punkte esančios nuostatos, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io Susitarimo tikslas – detaliojo plano parengimas.Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo patvirtino Å¡ių sklypų detalųjį planÄ ir jos sprendinius (pagal pridėtÄ brėžinį);

įgaliojo Teisės departamento Sutarčių skyriaus vedėjÄ teisės aktų nustatyta tvarka pasiraÅ¡yti su asmenimis, nusprendusiais suteikti paramÄ , pagrindines paramos sutartis dėl infrastruktÅ«ros teritorijos įrengimo ir sklypų, pridėtame brėžinyje pažymėtų numeriais 02, 03, 04, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Minimu sprendimu, be kita ko, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įpareigoti Miesto plėtros departamentÄ iÅ¡duoti statytojams (detaliojo plano įgyvendintojams) specialiosios architektÅ«ros reikalavimus tik pasiÅ«lius (bet ne įpareigojus) pasiraÅ¡yti 2 punkte nurodytas paramos sutartis dėl infrastruktÅ«ros teritorijos perdavimo Savivaldybės nuosavybėn (Sprendimo 3 p.).Taip pat nustatyta, kad tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip paramos gavėjo ir V.

B. – M., J. L., E. K., V. K., S. G., L. A., S. A., G. G. kaip paramos teikėjo 2014-05-16 buvo pasiraÅ¡yta preliminarioji paramos sutartis Nr. 29-184(1.2.16-AD4) dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimÄ ir / ar dalijant ar planuojant kelis sklypus (toliau – ir Preliminarioji paramos sutartis), kuria paramos teikėjas (atitinkamų žemės sklypų savininkai) įsipareigojo kaip paramÄ paramos gavėjui perduoti, o paramos gavėjas įsipareigojo priimti paramos teikėjui nuosavybės teise priklausantį 2.1, 2.2 punktuose nurodytÄ turtÄ , kuris pereina paramos gavėjui nuosavybės teisėmis Å¡ioje sutartyje numatytais terminais ir tvarka nuo pagrindinės paramos sutarties sudarymo ir perdavimo – priėmimo akto pasiraÅ¡ymo.

Pagal Å¡iÄ sutartį sklypų savininkai sutiko perduoti apie 36 kv. m. žemės sklypÄ (kaip paramÄ ), suformuotÄ savivaldybės infrastruktÅ«rai (gatvėms, keliams, inžineriniams tinklams) pagal patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos detalųjį planÄ ir jo sprendinius. Å alys taip pat susitarė, kad paramos gavėjui perleistas turtas įstatymų nustatyta tvarka bus registruojamas kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (Preliminariosios paramos sutarties 9 punktas). Paramos gavėjas įsipareigojo panaudoti perduodamÄ turtÄ kaip miesto infrastruktÅ«ros objektus, skirtus vieÅ¡iesiems poreikiams tenkinti Lietuvos Respublikos įstatymų, teisės aktų ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijų sprendimų nustatyta tvarka (Preliminariosios paramos sutarties 2, 9-10 p.).

Preliminariosios paramos sutarties 11 punkte numatyta, kad paramos teikėjas įsipareigoja pasiraÅ¡yti Pagrindinę sutartį iki dalinamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijoje, bet kurios dalies perleidimo sutarties sudarymo arba iki specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų iÅ¡davimo tvirtinamame / patvirtintame detaliajame plane numatytiems statiniams planuojamame (-uose) sklype (-uose) statyti, o 14 punkte numatyta sÄ lyga, kad jei Paramos teikėjas nepasiraÅ¡o Pagrindinės sutarties, Paramos teikėjas besÄ lygiÅ¡kai sutinka, kad tokiu atveju Paramos gavėjas turi teisę neiÅ¡duoti specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų, paminėtų Sutarties 11 punkte, ir Paramos teikėjas nereikÅ¡ jokių pretenzijų dėl tokių Paramos gavėjo veiksmų.IeÅ¡kovo teigimu, rengiant detalųjį planÄ , visų Å¡alių tikslas buvo sujungti aukščiau minėtus žemės sklypus į vienÄ bendrÄ Å¾emės sklypÄ , nustatyti ir apibrėžti Å¡alių teises ir pareigas naujai suformuoto žemės sklypo atžvilgiu, įregistruoti Å¡io žemės sklypo duomenų pakeitimus (keičiamus kadastro duomenis) VÄ® Registrų centras atsižvelgiant į detaliojo plano sprendinius.

Todėl, siekiant apginti Sklypų savininkų teises ir interesus bei ateityje iÅ¡vengti nuostolių atsiradimo, bÅ«tina įpareigoti atsakovus įgyvendinti jų prisiimtas pagal SusitarimÄ pareigas, t. y. pasiraÅ¡yti kadastrinio matavimo bylose, pasiraÅ¡yti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį bei atlikti kitus detaliojo plano įgyvendinimui bÅ«tinus veiksmus.Atsakovų teigimu, jie pagal 2013 m. spalio 15 d. Susitarimo „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimo“ 7.1 p., buvo įsipareigoję per 90 dienų nuo teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo dienos pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl naudojimosi jungtiniu sklypu tvarkos nustatymo.

Tačiau toks dokumentas iki šiol nėra parengtas. Ieškovas minimo Susitarimo pagrindu neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovus pasirašyti kadastrinių matavimų bylas; taip pat neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovus pasirašyti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį, remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184-(l.126-AD4) bei kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasirašyti apie 36 kv. m žemės sklypo (Nr.

02) suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktÅ«rai perdavimo – priėmimo aktÄ , nes Å¡alių minimo Susitarimo tikslas yra pasiektas, taigi Susitarimas – įvykdytas.Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar remiantis Å¡alių 2013 m. spalio 15 d. pasiraÅ¡ytu Susitarimu, atsakovams kilo pareiga pasiraÅ¡yti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas; taip pat ar ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad 2014-05-16 preliminarios paramos sutarties Nr. 29-184-(l.126-AD4) pagrindu atsakovai įvykdytų pareigÄ pasiraÅ¡yti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį bei kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasiraÅ¡yti apie 36 kv. m žemės sklypo (Nr.

02) suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktÅ«rai perdavimo – priėmimo aktÄ .Teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinio teismo praktika dėl Å¡ių įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir iÅ¡sami. Å is teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principÄ civilinės apyvartos dalyviai (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti. Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.213 straipsnio 2 dalį, jeigu Å¡alis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita Å¡alis gali reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, ko, nagrinėjamu atveju ir reikalauja ieÅ¡kovas.

Sutiktina su ieÅ¡kovu, kad teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principus, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytos iÅ¡imtys, kurioms esant įpareigojimas įvykdyti prievolę natÅ«ra negalimas ir kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo bÅ«dus (CK 6.216 straipsnis). Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai (tame tarpe ir atsakovai) 2013 m. spalio 15 d. pasirašė SusitarimÄ dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo.

Å ioje vietoje paminėtina, kad sutarties turinys yra Å¡alių consensus ad idem, t. y. Å¡alių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Nustatant tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , taikytinos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Teismas pažymi kelias iÅ¡ jų, aktualias Å¡iai bylai:

1) įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sÄ lygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-116-219/2015);

2) sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais sutarties šalių veiksmais, padedančiais nustatyti tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010);

3) aplinkybė, kad įstatyme neteikiama pirmenybė pažodiniam sutarties aiÅ¡kinimui, nereiÅ¡kia, kad subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo metodas gali bÅ«ti absoliutinamas, ypač tada, kai Å¡alys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014);

4) teismo turi bÅ«ti nustatoma, kokio tikslo įvykdžius sutartį galėjo pagrįstai tikėtis sutarties Å¡alys, dėl to svarbu įvertinti tai, kaip sutartyje užfiksuotas siekiamas tikslas, Å¡alis tenkinantis rezultatas, taip pat kokio rezultato suteikė pagrindo vienai Å¡aliai tikėtis kontrahentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013). Minėta, kad tais atvejais, kai įpareigojimas įvykdyti prievolę natÅ«ra negalimas, kreditorius gali reikalauti taikyti kitus teisių gynimo bÅ«dus (CK 6.216 straipsnis), o, Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovas tokio praÅ¡ymo nėra pareiÅ¡kęs. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ bei Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ginčo Å¡alių Susitarimo tikslas buvo – detaliojo plano parengimas.

Pagal byloje esančius duomenis gi nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo – patvirtino Å¡ių sklypų detalųjį planÄ ir jos sprendinius (pagal pridėtÄ brėžinį). Taigi, iÅ¡ nurodyto seka, jog bylos Å¡alių 2013 m. spalio 15 d. pasiraÅ¡ytas Susitarimas buvo įgyvendintas, t. y. jo tikslas buvo pasiektas. Teismas, be kita ko, aukščiau paminėjo nagrinėjamam ginčui aktualaus Susitarimo nuostatas, kurios patvirtina, jog atsakovai buvo įsipareigoję per 90 dienų nuo teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo dienos pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau Å¡alys tokio dokumento teismui nepateikė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Tuo tarpu minimame Susitarime Å¡alys nebuvo numatę Å¡alių pareigos pasiraÅ¡yti ar kitaip patvirtinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylas, todėl, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti 2014-09-26 parengtas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinio matavimo bylas, ir todėl Å¡is jo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos net nėra pateiktos teismui, todėl teismas iÅ¡ viso netgi negali spręsti kokiu tikslu buvo parengtos žemės sklypų kadastrinių matavimo bylos, koks yra Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo tikslas.

IeÅ¡kovas taip pat reikalauja įpareigoti atsakovÄ S. A. ir atsakovę L. A. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasiraÅ¡yti su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindinę paramos sutartį remiantis 2014-05-16 preliminarios paramos sutartimi Nr. 29-184 (1.216-AD4) dėl infrastruktÅ«ros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn. Vertinant šį reikalavimÄ , teismas pažymi, kad tam tikrais atvejais besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas vykdyti Å¡alių susitarimÄ gali bÅ«ti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų.

Nagrinėjamu gi atveju, minimas ieÅ¡kovo reikalavimas neatitinka ne tik nurodytų principų, bet ir nuostatos, įtvirtintos CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, – jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-1892 dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo įgaliojo Teisės departamento Sutarčių skyriaus vedėjÄ teisės aktų nustatyta tvarka pasiraÅ¡yti su asmenimis, nusprendusiais suteikti paramÄ , pagrindines paramos sutartis dėl infrastruktÅ«ros teritorijos įrengimo ir sklypų, pridėtame brėžinyje pažymėtų numeriais 02, 03, 04, perdavimo Savivaldybės nuosavybėn. Kaip minėta aukščiau, aptariamos preliminarios sutarties Å¡alimis yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija (kaip paramos gavėjas) ir V.

B. – M., J. L., E. K., V. K., S. G., L. A., S. A., G. G. (kaip paramos teikėjai), tuo tarpu – ieÅ¡kovas – nėra nei Å¡ios sutarties Å¡alis, nei tinkamai įgaliotas kurios nors Å¡alies atstovas, nei vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis asmuo, taigi, konstatuotina, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų neturi teisės reikalauti įvykdyti Å¡iÄ sutartį ar, juo labiau, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus pagal jÄ , todėl Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. Be to, Å¡is reikalavimas atmestinas ir dėl tokių motyvų.

Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog preliminarioji sutartis yra Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties Å¡alys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Negali bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su pagrindinės paramos sutartimi pasiraÅ¡yti apie 36 kv. m. žemės sklypo (Nr. 02), suformuoto Vilniaus miesto savivaldybės infrastruktÅ«rai (gatvėms, keliams, inž. tinklams) dalijant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijoje, pagal 2014-06-18 patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. 1-1892 sklypų (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos, Å nipiÅ¡kių seniÅ«nijoje, detalųjį planÄ ir jo sprendinius, perdavimo-priėmimo aktÄ , nes kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovas – nėra nei aukščiau minėtos sutarties Å¡alis, nei tinkamai įgaliotas kurios nors Å¡alies atstovas, nei vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis asmuo, taigi, konstatuotina, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų neturi teisės reikalauti įvykdyti Å¡iÄ sutartį ar, juo labiau, įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus pagal jÄ .Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antsrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovė L. A. Å¡ioje byloje advokatui sumokėjo 500,00 Eur už jo teisinę pagalbÄ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos atsakovei L. A. iÅ¡ ieÅ¡kovo.IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:Ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo Bankrutuojančios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Vilniaus Kalvarija“, juridinio asmens kodas 300538906, atsakovei L.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penki Å¡imtai eurų) iÅ¡laidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai pamokėti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Edvardas Juozėnas