641b002c-dcf6-4dec-a6e7-c182d04845be · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡asPranešėjas Viktoras PreikÅ¡as               Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-327-2014Teisėja Liuba Kymantienė             Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00045-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.1.;1.2.4.8.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), Albino Antanaičio ir RamÅ«no Antanavičiaus, sekre­to­riau­jant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant nukentėjusiajam S. C., jo atstovei advokatei Dianai Vi­Å¡ins­kie­nei, iÅ¡teisintajam E. M., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui, vieÅ¡ame teis­mo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo S. C. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas nenustačius, kad padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo S. C. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių, n u s t a t ė : E. M. privataus kaltinimo skunde buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. va­sa­rio 18 d., apie 17.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukÅ¡to kori­do­riu­je sudavė nukentėjusiajam S. C. 3-4 kartus į veidÄ bei kitas kÅ«no vietas, gautų smÅ«gių pa­sė­ko­je S. C. nukrito, juos iÅ¡skyrė kaimynas M. K.. Dėl patirtų sužalojimų nuken­tė­ju­sia­jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Nukentėjusysis S. C. reikalavo priteisti iÅ¡ kaltininko 1356,04 Lt turtinei žalai atly­gin­ti, 10000 Lt netur­tinei žalai atlyginti bei 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu E. M. dėl veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., iÅ¡teisino Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog nesu­rink­ta įrodymų, kad E. M. padarė BK 140 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Nukentėjusysis S. C. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apy­lin­kės teismo 2013-05-23 nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį. Skunde nurodo, jog nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Nuosprendyje iÅ¡­var­din­ti vien da­ly­vavusių asmenų parodymai, nepateikta teisinių argumentų, motyvuojamos dalies tu­rinys nesu­tei­kia pagrindo teismo padarytai iÅ¡vadai.

Motyvuojamoje dalyje prieÅ¡taringai nurodoma, kad tarpu­sa­vy­je besigalynėjantys vyrai galėjo susižaloti patys ir kad E. M. nežymų svei­ka­tos su­trik­dy­mÄ padarė dėl neatsargumo, tai yra jo veiksmuose nebuvo subjektyvinės pusės – tyčios. Kal­ti­na­ma­sis E. M. neneigė naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Jo nurodyti teiginiai pa­tvirtina, kad jo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo netyčiniai. Nors E. M. tvirtino, kad smur­tÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo gindamas savo žmonÄ , teismas nekonstatavo bÅ«tinosios gin­ties buvimo.

Teismas neįvertino tiesiogiai konfliktÄ mačiusių liudytojų R. M. ir V. C. parodymų, jų nuoseklumo, iÅ¡samumo, patikimumo ir pakankamumo, nesinaudojo bau­džia­mosios bylos Nr. 1-1500-288/201, kurioje dėl to paties įvykio kaltinamas S. C., duome­nimis.Atsikirtime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis nurodė, kad S. C. apeliacinio skun­do re­zo­liucinėje dalyje nenurodė, nei už kokiÄ veikÄ reikalauja nuteisti kaltinamÄ jį, nei pagal kokį BK straipsnį, tuo pažeisdamas BPK 313 str. 1 d. reikalavimus.

Pirmos instancijos teismo nuosprendis ati­tinka BPK 304, 305, 306 str. reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti visi teismo iÅ¡tir­ti įrodymai. Nepavykus paÅ¡alinti prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų, pirmos ins­tancijos teis­mas juos vertino iÅ¡teisintojo naudai. Kadangi S. C. nepagrįstai pradėjus procesÄ iÅ¡tei­sin­ta­sis buvo priverstas samdytis advokatÄ , gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, turėtas iÅ¡laidas pra­Å¡o pri­pažinti proceso iÅ¡laidomis. PraÅ¡o atmesti nukentėjusiojo S. C. apeliacinį skundÄ , nuos­prendį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nuro­dy­tais mo­ty­vais.IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.

PraÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis su gynėjo dalyvavimu byloje susijusias iÅ¡laidas ir priteisti jas iÅ¡ privataus kal­tin­tojo S. C.. Nukentėjusiojo S. C. ape­liacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡a­liÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­Å¡y­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos iÅ¡vados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­prendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įver­tino jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajÄ , taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokiÄ teisinę reikÅ¡­mę.

Tokiu bÅ«­du teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo iÅ¡vadÄ apie A. M. kaltę dėl privataus kaltinimo skunde nurodytos nusi­kals­tamos veikos.Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje ir nėra suformuluotas reikalavimas pagal kokį BK straipsnį pra­Å¡oma nuteisti kaltinamÄ jį, BPK 313 str. 1 d. nėra detaliai reglamentuota, kad ape­lia­ci­niame skun­de turi bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s reikalavimai apie kaltinamajam skirtinÄ bausmę ir kt. BK 140 str. 1 d., kuriuo nukentėjusysis kaltina E. M., yra nurodytas ir kaltinimo esmė yra suformuluota teismui pateik­ta­me privataus kaltinimo skunde ir apeliacinio skundo turinyje.

Todėl Å¡ios aplinkybės teisėjų kolegija nelaiko BPK pažeidimu, truk­dančiu nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ape­liacine tvarka.Skundžiamame nuosprendyje yra pacituoti kaltinamojo E. M. parodymai, kad smÅ«­gius S. C. jis galėjo suduoti gindamas žmonÄ . Tačiau apylinkės teismas, vertindamas Å¡iuos parodymus ir kitų asmenų parodymus, konstatavo, kad sužalojimai S. C. galėjo bÅ«ti padaryti ne tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau neatsargiai, po to, kai S. C. pirmas jį sugriebė, smaugė ir stÅ«mė, nukentėjusiajam ir kaltinamajam susikibus ir pra­dėjus galynėtis.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo ignoravo nuken­tė­ju­siojo S. C. ir jo žmonos V.

C. parodymus. IÅ¡ kaltinamojo E. M. parodymų ma­tyti, kad jis prieÅ¡taringai aiÅ¡kino aplinkybę, kad sudavė S. C. gindamas savo žmonÄ R. M.. Tvirtindamas, kad sudavė S. C. keletÄ smÅ«gių kumščiu į veidÄ po to, kai Å¡is pradėjo muÅ¡ti jo žmonÄ , toliau nurodė, kad besigalynėjant su S. C. Å¡is pargriovė jį ant žemės, ėmė spardyti, ir tik tada atėjo jo žmona R. M.. Nuosprendyje apylinkės teismas kons­ta­ta­vo, jog liudytoja R. M. parodė, kad išėjusi ir nusileidusi apačion pamatė savo vyrÄ jau pargriautÄ .

Tada priėjo S. C. pradėjo muÅ¡ti jÄ ir atsikėlusį jos vyrÄ . Ä®siteisėjusiu Kauno apy­linkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu S. C. pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas dėl privataus R. M. kaltinimo, kad sudavė jai smÅ«gius ir padarė nežymų sveikatos sutrik­dy­mÄ . IÅ¡ liudytojo M. K. parodymų matyti, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusįjį matė susi­ki­bu­sius, juos iÅ¡skyrė, matė, jog S. C. iÅ¡ nosies ar lÅ«pos bėgo kraujas, o jų abiejų žmonos tuo metu stovėjo už jų nugarų.

Å iomis aplinkybėmis teisėjų kolegija pripažįsta įrodytu, kad prasidėjus E. M. ir S. C. muÅ¡tynėms R. M. arti nebuvo ir E. M. tvirti­ni­mas, kad sudavė S. C. gindamas nuo jo savo žmonÄ , neatitinka tiesos. R. M. atė­jo į grumtynių vietÄ jau po E. M. S. C. suduotų smÅ«gių ir po to, kai S. C. par­griovė E. M.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad E. M. sudavė S. C. ne gindamas savo žmonÄ .IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad E. M. atėjo prie S. C. buto aiÅ¡kintis dėl ke­lia­mo triukÅ¡mo.

Kilus kivirčui, S. C. iÅ¡stÅ«mus E. M., jie susikibo. S. C. nuro­dė, kad tuo metu E. M. jam sudavė 4-5 smÅ«gius į veidÄ . SmÅ«gių sudavimÄ pripažino ir E. M.. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. ir 2013 m. spalio 15 d. nuos­pren­džiuose, iÅ¡na­grinėjus bylas pagal R. M. privatų kaltinimÄ dėl nežymaus jos sveikatos sutrik­dy­mo ir dėl nesunkaus E. M. sveikatos sutrikdymo tuo pačiu metu ir toje pačioje vie­toje, kuriuose buvo kaltinamas S. C., taip pat konstatuota, kad E. M. pripažino su­davęs S. C. smÅ«gius.

Aplinkybę, kad E. M. S. C. mušė rankomis į galvÄ , pa­tvir­tino liudytoja V. C.. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad S. C. netrukus po įvykio greitoji medicinos pagalba pristatė į gydymo įstaigÄ . Teismo medicinos spe­cia­lis­to iÅ¡vadoje jam konstatuoti odos nu­broz­dinimai kaktoje, deÅ¡inės akies voke, deÅ¡inės ausies kau­Å¡e­ly­je, kairiame žande, kairėje plaÅ¡­ta­ko­je, poodinės kraujosruvos kaktoje, deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose.

Su­Å¾a­lojimai padaryti kietais bukais daiktais, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kitose kÅ«no vietose suža­lo­ji­mai nekonstatuoti. Padarytų sužalojimų kiekis, lokalizacija ir pobÅ«dis atitinka nurodytus nu­ken­tė­ju­sio­jo, liu­dy­tojos V. C., iÅ¡ dalies ir paties kal­ti­na­mo­jo parodymus, rodo prieÅ¡ nu­ken­tėjusįjį pavartoto smurto intensyvumÄ . Aplinkybė, kad E. M. atėjo prie nukentėjusiojo buto ir čia ėmė su juo aiÅ¡kintis kol kilo fizinis konfliktas, rodo didesnį jo, o ne S. C. agresyvumÄ .

Nu­ken­tėjusiojo veiksmų neatsargumas patvirtintas įsitei­sė­jusiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo S. C. nuteistas pagal BK 139 str. 1 d. už nesunkų E. M. sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo. By­lo­je nėra duo­menų, kad kaltinamasis E. M. bÅ«tų turėjęs iÅ¡ankstinį tikslÄ sutrikdyti nuken­tė­ju­siojo svei­katÄ . Tačiau įvertinusi bylos įrodymų visumÄ tei­sėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad sužalojimai S. C. galėjo bÅ«ti padaryti neat­sar­giais kaltinamojo veiksmais ar jam pačiam be­si­gi­nant.

Kole­gi­ja daro iÅ¡vadÄ , kad dėl asme­ni­nių nesu­tarimų kilusių grumtynių metu, abiems su­si­ki­bus besi­stum­dant, E. M. suduo­da­mas smÅ«­gius į veidÄ fizinį skausmÄ sukėlė ir nežymų svei­katos sutrikdymÄ S. C. padarė tyčia.Å iomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. ge­gu­Å¾Ä—s 23 d. nuos­pren­džio iÅ¡vados, jog S. C. nepadarė veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., prieÅ¡­tarauja fak­tinėms bylos aplinkybėms.

Todėl iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, jis nai­kintinas priimant naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.).Kolegija pripažįsta nustatytu, kad E. M. 2012 m. va­sa­rio 18 d., apie 17.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukÅ¡to kori­do­riu­je rankomis smogdamas į veidÄ nukentėjusiajam S. C., sukėlė jam fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrik­dy­mÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.Teisėjų kolegija už BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirdama bausmę E. M. vadovaujasi BK 54 str. numatytais ben­draisiais bausmės skyrimo pa­grin­dais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir by­los aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusi­kal­timÄ (BK 11 str. 3 d.), už kurį įstatymas nu­mato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. E. M. anksčiau nebuvo teistas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo gy­ve­namosios vietos kaimynui, buitinio konflikto metu. Kaltinamojo atsa­ko­mybę lengvinančių ir atsa­komybę sun­kinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visu­mÄ , siekiant nu­baudimo ir teisingumo prin­cipo įgy­vendinimo, E. M. skirtina nedidelės trukmės laisvės apribojimo bausmė su draudimu lankytis nukentėjusio kaimyno bute (BK 48 str. 5 d. 1 p.).Privataus kaltinimo skunde nukentėjusysis S. C. praÅ¡o priteisti turtinės žalos at­ly­gi­ni­mÄ , 10000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.BPK 109 str. nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar netur­ti­nę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui civilinį ieÅ¡­kinį.

Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį.BPK 112 str. 1 d. nustato, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese pareiÅ¡kiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Skunde dėl pri­va­taus kaltinimo bylos iÅ¡kėlimo E. M. nukentėjusysis S. C. nenurodė, kokio dydžio tur­tinės žalos atlyginimo reikalauja. Do­ku­mentus, patvirtinančius patirtÄ materialinę žalÄ jis pateikė teismo posėdžio metu (b. l. 46, 49, 53, 54), tačiau civilinio ieÅ¡­kinio reikalavimo dydžio iki įrodymų tyrimo pradžios nenurodė.

Turtinės žalos dydį na­gri­nėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuken­tė­jusiojo atstovė nurodė tik baigiamosiose kalbose (b. l. 94). Nukentėjusiojo atstovės teigimu, S. C. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė tur­tinę žalÄ , nes turėjo 2 savaites nedar­bin­gu­mo (darbo užmokesčio sumažėjimas per dienÄ 93,98 litų), iÅ¡ viso – 1221,74 litų. Taip pat jam kai­na­vo sumokėti už specialisto iÅ¡vadÄ (91 litas), kai­navo vaistai (43,30 litų), 1000 litų sumokėjo advo­ka­tui už teisinę pagalbÄ , todėl iÅ¡ viso nukentėjusysis patyrė 2356,04 litų dydžio turtinę žalÄ .

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ pateiktų duomenų, byloje esančių vaistinės kvitų apie medikamentų pirkimÄ datos – 2012-03-05, 2013-04-27, 2012-09-26, 2012-11-08 – yra gerokai vėlesnės nei buvo padaryta nusi­kal­s­tama veika – 2012-02-18. Be to, byloje nėra įrodymų apie bÅ«tinumÄ vartoti tokius vais­tus pa­tir­tam sveikatos sutrikdymui gydyti, nepateikti gydytojo receptai. Taip pat byloje nepateikti duo­me­nys, kaip buvo apskaičiuotas praÅ¡omas priteisti 1221,74 litų dydžio darbo užmokesčio suma­Å¾Ä—­ji­mas.

Nors turtinės žalos padarymo faktas byloje yra įro­dy­tas, tačiau visų duo­menų, pa­tvir­ti­nan­Äių pa­da­rytos turtinės žalos dydį, nukentėjusysis nepateikė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir tai, kad nu­ken­tėjusiajam padarytos žalos dydžio teisingai nustatyti negavus pa­pil­do­mos me­džia­gos nėra ga­li­my­bės, S. C. pripažįstama teisė į civilinio ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos atly­gi­ni­mo pa­ten­ki­ni­mÄ , o klausimas dėl jos dydžio perduodamas nagri­nė­ti civi­li­nio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Remiantis Lie­tuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė de­pre­sija, pa­Å¾eminimas, bendravimo gali­mybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Netur­ti­nės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®sta­ty­mas numato piniginę satis­fak­ci­jÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nuken­tė­ju­siojo patirtÄ dvasinį, fizinį skaus­mÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompen­sa­ci­jÄ už patirtÄ skriau­dÄ (dvasi­nius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas netur­ti­nės žalos dydį, atsi­Å¾velgia į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltės formÄ , jo turtinę padėtį, dėl nusi­kals­ta­mos veikos pada­ry­mo ki­lu­sias pasekmes, į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ ­Å¾i­ningumo, teisingumo ir pro­tingumo kriterijus bei susiformavusiÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose.Vertindama S. C. praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir pa­Å¾e­mini­mÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡­gy­ve­nimus.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad S. C. padaryti odos nu­broz­dinimai ir po­odi­nės kraujosruvos veide ir kitose kÅ«no vietose atitinka nežymų svei­ka­tos sutrikdymÄ . Todėl kolegija pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam tikrai buvo pa­da­ryta. Tačiau kal­ti­ninko nusikalstami veiksmai sunkesnių liekamųjų fizinių pasekmių nukentėjusiajam nesu­kė­lė. Nu­statant pri­teistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kal­ti­na­mojo kaltę, jo požiÅ«rį į savo veiksmus ir pasekmes.

E. M. smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo tyčia, tačiau kaltu nesijautė, kaltės nepri­pa­Å¾ino, nukentėjusiojo neatsiprašė, žalos neatlygino. Byloje nėra duomenų nei apie nu­ken­tėjusiojo, nei apie kaltinamojo turtinę padėtį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. nedirba, yra (duomenys neskelbtini) pensininkas, vedęs, turi du vaikus, iÅ¡ kurių vie­nas yra nepil­na­metis. Atsižvelgdama į visas Å¡ias bylos aplinkybes ir į teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, teisėjų kolegija mažina nukentėjusiojo S. C. pra­Å¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki dviejų tÅ«ks­tančių litų, nes spren­džia, kad tokio dydžio kompensacija atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kri­te­rijus.Nukentėjusysis S. C. taip pat prašė priteisti iÅ¡ kaltininko visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

By­lo­je yra pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai – 2012-10-02 ir 2012-03-02 pi­nigų pri­Ä—­mi­mo kvitai, kuriais nukentėjusysis sumokėjo po 500 litų už atstovavimÄ ir kitas teisines paslaugas pir­mo­sios instancijos teisme, ir 2014-02-21 pinigų priėmimo kvitas 1500 litų sumai už atstovavimÄ ape­lia­cinės instancijos teisme (b. l. 47, 48, 176). Teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nu­spręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas ad­vo­ka­to, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgdamas į nu­teistojo tur­ti­nę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Atsižvel­giant į tai, kad nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmo­kėti yra ade­k­­va­Äios pro­ceso trukmei bei sudėtingumui ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkiÄ E. M. turtinę padėtį, nukentėjusiojo S. C. praÅ¡ymas tenkinamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., 331 str. 1 d. ir 2 d., n u s p r e n d ž i a :

Nukentėjusiojo S. C. apeliacinį skun­dÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir pri­im­ti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:E. M. pripažinti kaltu padarius nusikals­ta­mÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mė­ne­siams. Remiantis BK 48 str. 5 d. 1 p., uždrausti laisvės apribojimo laikotarpiu E. M. lankytis S. C. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).Nukentėjusiojo S. C. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 (du tÅ«kstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iÅ¡ E. M. nukentėjusiajam S. C. 2500 (du tÅ«ks­tančius penkis Å¡imtus) litų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.Pripažinti S. C. teisę į ieÅ¡kinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo pa­ten­ki­ni­mÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai             Viktoras Preikšas              Albinas Antanaitis              Ramūnas Antanavičius