2026-01-06 Nr. BB-49-1-01-1-32588-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4415/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32588-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, spręsdama nuteistojo V. K. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti, o Šiaulių teritorinės kasos civilinį ieškinį atmesti arba pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus dalyje dėl bausmės ir paskirti jam trumpesnį laisvės apribojimo bausmės terminą bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kasatorius, kaip nurodo skunde, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nes teismas neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai taikė BPK normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Jo parodymai buvo nuoseklūs, o nutartis išimtinai motyvuota nukentėjusiosios J. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat liudytojos K. K. parodymais, nors ji įvykio nematė. Žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies, BPK 20 straipsnio nuostatas, in dubio pro reo principą. Liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino, kad nematė, kad jis būtų sumušęs nukentėjusiąją. Medicinos specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiajai padarytas sužalojimas galėjo atsirasti ne nuo jo veiksmų, o nukentėjusiajai susižalojus, t. y. iškritus pro pravertas buto duris į laiptinę. Tačiau teismai šių aplinkybių nevertino. Teismai nepagrįstai nevertino, kad jis yra ramaus būdo, ramiai bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais. Pasak kasatoriaus, byloje nėra surinkta įrodymų, kad jo veiksmai buvo būtinoji nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo kilimo sąlyga ir esminė kilusių padarinių priežastis. Priežastinis ryšys nustatytas remiantis tik prielaidomis, byloje buvo nevertinti kaltinamąjį teisinantys parodymai. Kasatorius taip pat nesutinka su tuo, kad alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra jokių įrodymų apie kokius nors spontaniškus jo veiksmus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasatorius kasaciniame skunde nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo, t. y. kad jis J. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Analizuodamas liudytojų, nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą pateikia savą faktinių bylos aplinkybių vertinimą ir teigia, kad jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o nukentėjusioji J. B. galėjo susižaloti pati.

Atrankos kolegija pažymi, kad skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nėra kasacijos dalykas. Kaip ne kartą minėta, kasacinės instancijos teismas naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir bylos įrodymų nevertina. Teisinių argumentų, kurie paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu ir patvirtintų BK 138 straipsnio 1 dalies netinkamą taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, skunde nepateikiama. Vien tik formalus kasatoriaus nesutikimas su teismų išvadomis nelemia kasacijos pagrindo.

Nesant teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą bei galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis