64198202-8a73-49f7-9c7a-50e366cdbebb · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-7162-423/2018 Proceso Nr. 3-62-3-01805-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 7 500 Eur neturtinę žalÄ ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3-6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo patalpintas į 5 lokalinio sektoriaus 12 bÅ«rio 2 kamerÄ ir iÅ¡leidžiamas tik trims valandoms, todėl jam yra pakeistas teismo nustatytas režimas ir jis negali tinkamai praleisti laisvalaikį.

Toks laikymas prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimu nežmoniÅ¡komis ar žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimams, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę per dienÄ praleisti ne mažiau kaip aÅ¡tuonias valandas už kameros sienų. Atsakovas nesudaro sÄ lygų jam bÅ«ti aÅ¡tuonias valandas už kameros ribų. Prašė priteisti po 100 Eur už kiekvienÄ dienÄ , t. y. 7 500 Eur. neturtinę žalÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN), su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 12-15) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktuliu laikotarpiu buvo paskirtas į 5-o lokalinio sektoriaus 12-o bÅ«rio 2-Ä miegamÄ jį (miegamasis yra ne kameros tipo, o bendrabučio tipo). PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnį buvo laikomas užrakintas gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas griežtesnėmis sÄ lygomis nei priklauso, jis turėjo galimybę kasdien pasivaikščioti tris valandas dienotvarkėje numatytu laiku.

PareiÅ¡kėjas nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas, todėl galimai į teismÄ kreipiasi siekdamas sau tik turtinės naudos. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų, jo nuomone, be teismo pakeitus režimÄ , rakinant kamerÄ ir iÅ¡leidžiant tik tris valandas pasivaikščioti. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo paskirtas į 12-o bÅ«rio (5 lokalinis sektorius) 1-Ä ir 2-Ä gyvenamÄ jÄ patalpÄ (b. l. 17-18). Å ių aplinkybių ir atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad jis ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei, pareiÅ¡kėjas neginčija. Pažymėtina, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, nuosprendyje nustato tik pataisos įstaigos rūšį, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę (Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 63 str.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 65 punktas, be kita ko, nustato, jog pataisos namų direktorius įsakymu sudaro komisijÄ , kuri nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į pataisos įstaigÄ , jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-62-193/2007) V. M. bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose (nustatė pataisos įstaigos rūšį). Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose (kaip nuspręsta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu) paprastosios grupės sÄ lygomis (minėta, kad į grupes nuteistieji skirstomi pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais) byloje nėra.

Todėl atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant Alytaus PN galėjo bÅ«ti pažeidžiamas teismo nustatytas bausmės vykdymo režimas. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sÄ lygas reglamentuoja BVK 73 straipsnis, kuriame nurodoma, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:

1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje;

2) per du mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ ; 3) gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų;

4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;

5) kasdien pasivaikščioti tris valandas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis turėjo teisę tris valandas pasivaikščioti už kameros ribų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir Nuteistųjų, esančių 5, 6 lokaliniuose sektoriuose, dienotvarkė, patvirtinta Alytaus PN direktoriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1-152 (b. l. 30; toliau – ir Dienotvarkė). Pagal Dienotvarkę 5-am lokaliniam sektoriui pasivaikščiojimui skiriamas laikas yra nuo 9.30 val. iki 12.30 val., t. y. 3 valandos kasdien, o antradieniais ir ketvirtadieniais Å¡uo laiku nuteistieji gali naudotis sporto aikÅ¡tynu.

Todėl BVK 73 straipsnio 5 punkto reikalavimas dėl teisės tris valandas pasivaikščioti pažeistas nebuvo. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas Dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo naudotis pataisos programomis, pozityvaus užimtumo priemonėmis, psichologine terapija, mokymusi. Ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui minėta teisė buvo apribota, byloje nėra. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose“.

Å ios Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ praneÅ¡imo Nr. CPT/Inf (92)3 iÅ¡vados yra tik rekomendacinio pobÅ«džio ir neturi įpareigojančio teisės akto pobÅ«džio, todėl laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje neprivalo jų vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2080-602/2018). Todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam suteikta teisė tris valandas pasivaikščioti prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 732 punktÄ , iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali bÅ«ti rakinami gyvenamosiose patalpoje, ir tai neprieÅ¡tarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡pildytos Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodytos sÄ lygos (galimybe pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus). PareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybių, kad neturėjo galimybės pasinaudoti tualetu, prieti prie geriamo vandens ar iÅ¡sikviesti pataisos pareigÅ«nus, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jis buvo rakinamas, atmetami kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė depresija, nepatogumais, diskomfortu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė