641940c8-fe25-4741-820f-e0fd220ca157 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-898/2023 Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00054-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.; 1.2.18.10; 1.2.29.1.3.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai, nuteistajam M.

G., jo gynėjui advokatui Mindaugui DÅ«dai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. (toliau – ir Apeliantas) gynėjo advokato Mindaugo DÅ«dos (toliau – ir Apelianto gynėjas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio (toliau – ir Skundžiamas nuosprendis), kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 300 (trijų Å¡imtų) MGL, t. y. 15 000 (penkiolikos tÅ«kstančių) Eur bauda. - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 200 (dviejų Å¡imtų) MGL, t. y. 10 000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) Eur bauda. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 150 (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties) MGL, t. y. 7 500 (septynių tÅ«kstančių) Eur bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir M. G. paskirta subendrinta bausmė – 300 (trijų Å¡imtų) MGL, t. y. 15 000 (penkiolikos tÅ«kstančių) Eur bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. G. paskirta galutinė subendrinta – 200 (dviejų Å¡imtų) MGL, t. y. 10 000 (deÅ¡imties tÅ«kstančių) Eur bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ baudos bausmę įskaitytas M.

G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. birželio 17 d. 08.07 val. iki 2020 m. birželio 17 d. 14.47 val., t. y. 1 (viena) para, jÄ prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir nustatyta M. G. galutinė bausmė – 198 (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) MGL, t. y. 9 900 (devynių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų) Eur bauda. Ikiteisminio tyrimo metu M. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesas dėl Valstybinės mokesčių? inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinio M. G. nutrauktas. Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteisti ir M. V. bei S. S., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. G. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d., bÅ«damas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , bÅ«damas atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir jų pateikimÄ valstybinėms institucijoms, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) įstatymo IX-751 64 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad „Pirkimo PVM gali bÅ«ti įtraukiamas į PVM atskaitÄ tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , turima PVM sÄ skaita faktÅ«ra privalo atitikti visus Å¡io Ä®statymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (iÅ¡skyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitÄ , privalo bÅ«ti Å¡io Ä®statymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai)“, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S. s.“ direktoriumi M.

V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, tyčia, siekdamas apgaule iÅ¡vengti mokestinės prievolės – PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , pateikė Bendrovės apskaitÄ tvarkančiai buhalterei R. U., nieko nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , į Bendrovės apskaitÄ Ä¯traukti žinomai netikras UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „G. T.“, UAB „S. s.“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neįvykusių automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbų įsigijimo Å«kinių operacijų: 2016 m. gruodžio 6 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iÅ¡ UAB „E. c.“ už 9 982,50 Eur su PVM; 2016 m. gruodžio 8 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iÅ¡ UAB „E. c.“ už 11 797,50 Eur su PVM; 2017 m. kovo 14 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-002 dėl pirkimo iÅ¡ UAB „M.“ už 9 680 Eur su PVM; 2017 m. kovo 16 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-003 dėl pirkimo iÅ¡ UAB „M.“ už 9 680 Eur su PVM; 2017 m. balandžio 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-008 dėl pirkimo iÅ¡ UAB „M.“ už 6 776 Eur su PVM; 2017 m. balandžio 5 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-009 dėl pirkimo iÅ¡ UAB „M.“ už 13 552 Eur su PVM; 2017 m. balandžio 8 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-011 dėl pirkimo iÅ¡ UAB „M.“ už 7 804,50 Eur su PVM; 2017 m. balandžio 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-012 dėl pirkimo iÅ¡ UAB „M.“ už 13 007,50 Eur su PVM; 2017 m. lapkričio 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iÅ¡ UAB „G.

T.“ už 9 680 Eur su PVM; 2017 m. gruodžio 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SOL-12 dėl pirkimo iÅ¡ UAB „S. s.“ už 7 260 Eur su PVM, o R. U. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įtraukus jas į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir jų pagrindu suraÅ¡ius PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį ir pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI), iÅ¡vengė turtinės prievolės valstybei – PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , tai yra 2016 m. gruodžio mėn. (pateikta VMI 2017 m. sausio 16 d.), 2017 m. kovo mėn. (pateikta VMI 2017 m. balandžio 19 d.), 2017 m. balandžio mėn. (pateikta VMI 2017 m. gegužės 18 d.), 2017 m. lapkričio mėn. (pateikta VMI 2017 m. gruodžio 29 d.), 2017 m. gruodžio mėn. (pateikta VMI 2018 m. sausio 12 d.), PVM deklaracijų (FR0600) duomenimis UAB „A.“ nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. iÅ¡raÅ¡ytose deÅ¡imt PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytÄ iÅ¡ viso 17 220 Eur PVM deklaravo deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“, t. y.

įtraukė į PVM atskaitÄ bei 17 220 Eur sumažino mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM. Be to, M. G. nuteistas už tai, kad pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ â€žIÅ¡laidos, kurių pagrindu pripažįstamos sÄ naudos, gali bÅ«ti grindžiamos tik juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“ bei to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ â€žLeidžiami atskaitymai yra visos faktiÅ¡kai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sÄ naudos, bÅ«tinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu Å¡is Ä®statymas nenustato ko kita“, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S. s.“ direktoriumi M.

V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, tyčia, siekdamas apgaule iÅ¡vengti mokestinės prievolės valstybei – pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ â€“ į Bendrovės apskaitÄ už 2016 m. įtraukė žinomai netikras, UAB „E. c.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neįvykusių automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbų įsigijimo Å«kinių operacijų, o bendrovės buhalterei R.

U., nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , įtraukus jas į pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2016 m. bei 2017 m. balandžio 20 d. pateikus metinę pelno mokesčio deklaracijÄ VMI, Bendrovė 2016 m. deklaravo 18 000 Eur mažesnį apmokestinamÄ jį pelnÄ ir 2 700 Eur mažesnį pelno mokestį – į Bendrovės apskaitÄ už 2017 m. įtraukė žinomai netikras UAB „M.“, UAB „G. T.“, UAB „S. s.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neįvykusių automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbų įsigijimo Å«kinių operacijų, o bendrovės buhalterei R.

U., nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , įtraukus jas į pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2017 m. bei 2018 m. gegužės 3 d. pateikus jÄ Vilniaus AVMI, tokiu bÅ«du Bendrovė 2017 m. deklaravo 64 000 Eur mažesnį apmokestinamÄ jį pelnÄ ir 9 600 Eur mažesnį pelno mokestį. Tokiu bÅ«du M. G., veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S. S.“ direktoriumi M. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pagamindamas UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „G. T.“, UAB „S. s.“ žinomai melagingas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir jas panaudodamas, UAB „A.“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti 29 520 Eur, iÅ¡ jų 17 220 Eur PVM ir 12 300 Eur pelno mokesčio.

Å ie M. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat, M. G. nuteistas už tai, jog žinodamas, kad UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „G. T.“, UAB „S. s.“ jokių automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbų UAB „A.“ neatliko, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S. S.“ direktoriumi M. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, tikslu iÅ¡vengti mokestinės prievolės – PVM ir pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 1 d. pagamino ir panaudojo žinomai melagingus dokumentus, o bÅ«tent: - 2016 m. gruodžio 6 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „E. c.“ įsigijo automatikos sistemos instaliacinius darbus už 9 982,50 Eur su PVM, nors UAB „E. c.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. sausio 16 d. pateikdamas VMI 2016 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2016 m. gruodžio 8 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „E. c.“ įsigijo automatikos sistemos projektavimo darbus už 11 797,50 Eur su PVM, nors UAB „E. c.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. sausio 16 d. pateikdamas VMI 2016 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. kovo 14 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-002, kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbus už 9 680 Eur su PVM, nors UAB „M.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. balandžio 19 d. pateikdamas VMI 2017 m. kovo mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. kovo 16 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-003, kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbus už 9 680 Eur su PVM, nors UAB „M.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. balandžio 19 d. pateikdamas VMI 2017 m. kovo mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. balandžio 3 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-008, kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbus už 6 776 Eur su PVM, nors UAB „M.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. gegužės 18 d. pateikdamas VMI 2017 m. balandžio mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. balandžio 5 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-009, kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbus už 13 552,00 Eur su PVM, nors UAB „M.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. gegužės 18 d. pateikdamas VMI 2017 m. balandžio mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. balandžio 8 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-011, kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo automatikos sistemos projektavimo darbus už 7804,50 Eur su PVM, nors UAB „M.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. gegužės 18 d. pateikdamas VMI 2017 m. balandžio mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. balandžio 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-012, kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „M.“ įsigijo automatikos sistemos projektavimo darbus už 13 007,50 Eur su PVM, nors UAB „M.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. gegužės 18 d. pateikdamas VMI 2017 m. balandžio mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. lapkričio 3 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „G. T.“ įsigijo automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbus už 9 680 Eur su PVM, nors UAB „G. T.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2017 m. gruodžio 29 d. pateikdamas VMI 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijÄ ; - 2017 m. gruodžio 1 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SOL-012, kurioje nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad neva iÅ¡ UAB „S. s.“ įsigijo automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbus už 7 260 Eur su PVM, nors UAB „S. s.“ minėtų darbų neatliko bei Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ panaudojo, įtraukdamas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ bei 2018 m. sausio 12 d. pateikdamas VMI 2017 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijÄ , tokiu bÅ«du M.

G., veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „S. S.“ direktoriumi M. V. bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pagamino ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, dėl ko Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padarė 29 520 Eur turtinę žalÄ . Å ie M. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to, M. G. nuteistas už tai, jog pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad „įraÅ¡ai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius Å¡iame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ bendrovės apskaitÄ , o bÅ«tent:

į Bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė žinomai netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias Å«kinės operacijos neįvyko, melagingai patvirtinančias, kad realiai veiklos nevykdančios bendrovės – UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „G. T.“, UAB „S. s.“ pardavė, o UAB „A.“ nupirko automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbus už 99 220 Eur, t. y.: 2016 m. gruodžio 6 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 8 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 14 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-002; 2017 m. kovo 16 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-003; 2017 m. balandžio 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-008; 2017 m. balandžio 5 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-009; 2017 m. balandžio 8 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-011; 2017 m. balandžio 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. MED-012; 2017 m. lapkričio 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. gruodžio 1 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SOL-12, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Å ie M. G. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. G. gynėjas advokatas M. DÅ«da praÅ¡o panaikinti SkundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendį. Nustatyti, kad M. G. veiksmai dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, M. G., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos I. G. atsakomybei be užstato arba su juo. 4.1. Apelianto teigimu, Skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. G. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, padarė faktinių bylos duomenų neatitinkančias iÅ¡vadas ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Padarytos baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos kvalifikuojant Å¡ias veikas, gynėjo vertinimu, sÄ lygojo ir tai, kad netinkamai buvo iÅ¡spręstas BK 40 straipsnio nuostatų taikymo M. G. atžvilgiu klausimas. 4.2. Skunde nurodoma, kad M. G. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, t. y. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagamino deÅ¡imt kaltinime iÅ¡vardytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriose nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad jo vadovaujama UAB „A.“ įsigijo automatikos sistemos instaliacinius, projektavimo, techninės užduoties parengimo darbus iÅ¡ UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „S. S.“, UAB „G.

T.“, ir Å¡iuos netikrus dokumentus panaudojo, o bÅ«tent, įtraukė juos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ . Po to, Å¡ių netikrų dokumentų pagrindu buvo padaryti atitinkami įraÅ¡ai bendrovės PVM deklaracijose už atitinkamÄ mokestinį laikotarpį ir 2016 m. bei 2017 m. pelno (nuostolio) ataskaitose ir jos buvo pateiktos mokesčių administratoriui. Tokiu bÅ«du M. G. apgaule UAB „A.“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti 17 220 Eur PVM ir 12 300 Eur pelno mokesčio. 4.3.

Pažymima, kad ginčo dėl M. G. pirmiau atliktų aptartų veiksmų nėra, tačiau apylinkės teismas, konstatuodamas, kad Å¡ie nuteistojo veiksmai sudaro kvalifikuoto sukčiavimo ir kvalifikuoto dokumentų suklastojimo bei disponavimo suklastotais dokumentais nusikaltimų sudėtis, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos tokio pobÅ«džio bylose, ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 4.4. Atkreipiamas dėmesys į byloje esančiÄ 2021 m. kovo 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ dėl UAB „A.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo.

IÅ¡vadoje nustatyta, kad mokesčių administratoriui buvo teikiamos UAB „A.“ metinės pelno mokesčio deklaracijos (forma PLN204) už 2016 m. ir 2017 m. (t. 14, b. 1. 134-158), o ne pelno (nuostolio) ataskaitos, kaip kad nurodyta Skundžiamame nuosprendyje. Dėl minėtos priežasties skunde pateikiamas mokesčių administratoriui netikrų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu suraÅ¡ytų PVM deklaracijų, vertinimas. 4.5. Skunde pažymėta, kad apylinkės teismas daug dėmesio skyrė M. G. inkriminuojamų sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo bei disponavimo jais nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių įrodinėjimui, nors dėl to, kad buvo pagaminti ir atitinkamu bÅ«du panaudoti netikri dokumentai, t. y. kaltinime iÅ¡vardytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuotas ir deklaruotas PVM, ginčo, iÅ¡ esmės nebuvo.

Tačiau savo iÅ¡vados, kad M. G. Å¡iuos jam inkriminuotus veiksmus atliko, siekdamas apgaule iÅ¡vengti mokestinės prievolės – PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , teismas jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrindė ir nemotyvavo. Gynėjo vertinimu, Å¡i teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 4.6. Skunde pabrėžiama, kad M. G. teisme pripažino kaltę dėl žinomai netikrų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagaminimo ir panaudojimo, taip pat dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei nuosekliai paaiÅ¡kino tokio savo veikimo priežastis ir tikslÄ , kuris su siekiu apgaule iÅ¡vengti PVM sumokėjimo nesusijęs. IÅ¡ M.

G. parodymų matyti, kad jam inkriminuojamos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl faktiÅ¡kai neįvykusių Å«kinių operacijų – darbų įsigijimo iÅ¡ įvairių bendrovių buvo reikalingos norint iÅ¡gryninti pinigus iÅ¡ jo vadovaujamos UAB „A.“ banko sÄ skaitos. Grynųjų pinigų reikėjo atsiskaityti su Å¡ios bendrovės naudai darbus atliekančias projektuotojais (duomenys neskelbtini), nes pastarieji pripažino tik tokį atsiskaitymo bÅ«dÄ . Taip pat paaiÅ¡kinta, kad kaltinime iÅ¡vardytas netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras jis gaudavo iÅ¡ S. S., kuriam iÅ¡ asmeninių lėšų mokėjo 5 procentus nuo konkrečioje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytos sumos kaip užmokestį už dokumentÄ ir dar 21 procentÄ , nes buvo sutarta, kad Å¡ie pinigai bus sumokėti į valstybės biudžetÄ kaip pardavimo PVM. 4.7.

Apelianto gynėjas skunde nurodo, jog nėra pagrindo netikėti M. G. duotais parodymais, kadangi jo duotus parodymus patvirtina S. S. Pastarasis pirmosios instancijos teisme parodė, jog M. G. už netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras jam grynaisiais pinigais perduodavo 5 procentų užmokestį nuo sÄ skaitos sumos ir po 21 procentÄ PVM. Jis pats tuos pinigus perduodavo M. V., su kuriuo buvo sutarta, jog sÄ skaitos bus įtrauktos į jas iÅ¡raÅ¡iusių bendrovių apskaitÄ ir pagal jas bus sumokėtas PVM. M. V. taip pat patvirtino minėtÄ informacijÄ , tačiau papildomai nurodė, kad PVM pagal tas sÄ skaitas, kaip kad buvo sutarę, jis į biudžetÄ nemokėdavo, o panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ir R. N., kuris, siekdamas iÅ¡gryninti jo vadovaujamai VÅ¡Ä® „R.“ priklausančius pinigus, naudojosi analogiÅ¡komis paslaugomis. Jis parodė, kad už gaunamas netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neva tai perkamų paslaugų iÅ¡ įvairių bendrovių, įskaitant tas pačias kaip ir UAB „A.“ atveju, t. y. UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „S. S.“, mokėdavo 5 procentus nuo sÄ skaitos sumos ir PVM mokestį, t. y. tikėjosi, kad Å¡is mokestis bus sumokėtas valstybei (t. 23, b. 1. 34-36).

Be to, iÅ¡ 2019 m. liepos 12 d. Å iaulių apskrities VMI mokestinio tyrimo ataskaitos matyti, kad visos bendrovės, kurių vardu iÅ¡raÅ¡ytos M. G. inkriminuotos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, Å¡iuos pardavimo sandorius deklaravo tiek PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registruose, tiek PVM deklaracijose už atitinkamus mokestinius laikotarpius, tik pardavimo PVM į valstybės biudžetÄ nesumokėjo (t. 2, b. 1. 82-86). 4.8. Nors apylinkės teismas, Skundžiamame nuosprendyje, Å¡ias aplinkybes paminėjo, bet jų iÅ¡ esmės nevertino.

Pasisakyta tik dėl nuteistųjų S. S. bei M. V. parodymų nepatikimumo, akcentuojant jų nenuosekliÄ pozicijÄ proceso metu. Taip pat atsižvelgė į M. V. paaiÅ¡kinimÄ apie tai, kad jam net nėra žinoma, ar jis galėjo mokėti PVM už kitÄ , ne jo vadovaujamÄ bendrovę, tačiau, apelianto gynėjo vertinimu, Å¡i aplinkybė negali patvirtinti M. G. duotų parodymų nepatikimumo. Pažymėta, kad bylos duomenys patvirtina, jog bÅ«tent M. V. buvo susijęs su PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡iusiomis bendrovėmis, t. y. buvo UAB „S. S.“ direktorius, tarpininkavo UAB „M.“ ir UAB E. C.“ atstovams sudarant sutartis dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo su buhaltere, tvarkančia jo paties vadovaujamos bendrovės apskaitÄ (liudytojos E. P. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. 1. 36-38)).

M. G., nei M. V., nei kitų su Å¡ia veikla susijusių, bet nenustatytų, asmenų nepažinojo ir su jais nebendravo. Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl bausmių skyrimo, konstatuota, kad M. G. visus klausimus, susijusius su netikromis PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, sprendė iÅ¡imtinai su S. S. 4.9. Nors UAB „A.“ mokėtinas PVM netikrų dokumentų pagrindu buvo sumažintas M. G., atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir inkriminuota 17 220 Eur dydžio žala valstybės biudžetui kilo tik dėl to, kad M.

V. ir/ar kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nesilaikė susitarimo ir jiems M. G. perduotus pinigus, skirtus sumokėti pardavimo PVM, panaudojo kitiems tikslams. Skunde teigiama, kad apeliantas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad kaltinime iÅ¡vardytas netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įtraukus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ ir Å¡ių netikrų dokumentų pagrindu suraÅ¡ytas PVM deklaracijas pateikus mokesčių administratoriui, valstybės biudžetui bus padaryta didelė turtinė žala nesumokėto PVM mokesčio pavidalu, ir tokių padarinių nesiekė.

Apie Å¡iÄ valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ M. G. sužinojo tik tuomet, kai buvo atliktas mokestinis patikrinimas. Po ko M. G. iÅ¡ karto besÄ lygiÅ¡kai sutiko sumokėti mokesčių administratoriaus paskaičiuotÄ nepriemokÄ , susitarė su mokesčių administratoriumi dėl jos sumokėjimo dalimis ir dar 2020 m. visÄ â€“ 17 220 Eur PVM sumÄ sumokėjo. 4.10. Gynėjo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad sukčiavimo nusikaltimo požymiai M. G. veiksmuose, konstatuoti nepagrįstai. Todėl M.

G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuotos aplinkybės dėl turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetÄ 17 220 Eur PVM panaikinimo UAB „A.“ naudai, panaudojant suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras turi bÅ«ti paÅ¡alintos iÅ¡ kaltinimo kaip nepasitvirtinusios. Pažymi, kad nepasitvirtinus kaltinimui dėl sukčiavimo (PVM sumokėjimo) nėra pagrindo kaip sukčiavimÄ vertinti ir M. G. veiksmus pateikiant mokesčių administratoriui netikrų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu užpildytas metines pelno mokesčio deklaracijas.

Nagrinėjamu atveju M. G. veiksmai suklastotų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu 12 300 Eur sumažinus UAB „A.“ į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ pelno mokestį, atitinka nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 1 dalyje, numatančiÄ atsakomybę tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, bet nesiekia 750 MGL, įrašė į deklaracijÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pelnÄ ir patikėjo juos valstybės įgaliotai institucijai, sudėtį. 4.11.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. G. kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, didelės žalos požymį siejo su jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuotos turtinės žalos dydžiu. Tačiau, M. G. tikslo iÅ¡vengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ neturėjo, taip pat nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įtraukus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ ir Å¡ių netikrų dokumentų pagrindu suraÅ¡ytas PVM deklaracijas pateikus mokesčių administratoriui, valstybės biudžetui bus padaryta didelė turtinė žala nesumokėto PVM mokesčio pavidalu.

Gynėjas skunde pabrėžia, jog žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi ne su M. G., bet su kitų asmenų veiksmais. Suklastotų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų pagrindu suraÅ¡ytose ir mokesčių administratoriui pateiktose 2016 m. ir 2017 m. pelno mokesčio deklaracijose deklaruotas pelno mokestis buvo sumažintas 12 300 Eur suma, kuri nesiekia 250 MGL, taigi nesudaro didelės žalos. Atsižvelgiant į tai, skunde padaroma iÅ¡vada, jog M. G. veiksmai pagaminant netikrus dokumentus ir juos panaudojant, atitinka ne BK 300 straipsnio 3 dalyje, bet 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. 4.12.

Atkreipiamas dėmesys, jog bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio nuostatomis, teismas pranešė proceso dalyviams apie galimybę M. G. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, dėl ko procesinių kliūčių tokiam M. G. veiksmų teisiniam vertinimui nėra. 4.13. Skunde teigiama, kad netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , nepagrįstai konstatuota, jog M. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai.

Dėl Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nėra galimas M. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Gynėjo vertinimu, M. G. veiksmai, kuriuos apylinkės teismas nepagrįstai įvertino kaip kvalifikuotÄ sukčiavimÄ , atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kitos dvi M. G. veikos priskiriamos nesunkių (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, dėl ko padarytų veikų pavojingumas nesudaro kliūčių spręsti klausimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 4.14.

Pažymėta ir tai, kad visi byloje nustatyti M. G. veiksmai buvo apjungti vieningos tyčios iÅ¡gryninti UAB „A“ sÄ skaitoje esančius pinigus, o Å¡iam tikslui pasiekti ir buvo padarytos tarpusavyje neiÅ¡vengiamai susijusios, logiÅ¡kai viena iÅ¡ kitos iÅ¡plaukiančios nusikalstamos veikos – dokumentų suklastojimas ir disponavimas jais, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir neteisingų duomenų apie pelnÄ pateikimas, kurios sudaro idealiÄ jÄ sutaptį. 4.15. Taigi, skunde pabrėžta, jog egzistuoja ir visos kitos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, kadangi sutuoktinė I.

G. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti M. G. jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato arba su juo. Byloje pateikti duomenys ir teisiamojo posėdžio metu I. G. paaiÅ¡kinimai, leidžia pagrįstai manyti, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo. Taip pat nurodoma, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, 2020 m. sausio 10 d. iÅ¡laikiusi mediatorių kvalifikacinį egzaminÄ . Pastebėta, kad I. G. ir M. G. siejÄ artimi ryÅ¡iai, jie kartu gyvena ir augina mažamečius vaikus, todėl pastaroji gali daryti teigimÄ Ä¯takÄ . 4.16.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad M. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , apklausiamas teisme jis pripažino faktines aplinkybes ir davė iÅ¡samius parodymus dėl jų, gailėjosi. Be to, dar iki praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo jis sudarė susitarimÄ su VMI dėl PVM sumokėjimo, o Å¡iai dienai yra sumokėjęs visÄ mokesčių administratoriaus priskaičiuotÄ mokestinę (PVM ir pelno mokesčio) nepriemokÄ . Å ios aplinkybės byloja, kad M. G. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino žalÄ , kÄ apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Skunde pateikiami ir M. G. teigiamai charakterizuojantys duomenys, o bÅ«tent, tai jog jis vysto verslÄ pagal įgytÄ profesijÄ ir mokslinį laipsnį, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ , darbÄ . Pažymėta, kad turi bÅ«ti vertinamas ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. baudžiamojo persekiojimo pradėjimas ir Å¡eimos narių pasitikėjimo sumenkinimas M. G. jau yra pakankamai griežta bausmė, kuriÄ suÅ¡velninti ateityje jis privalės doru ir sÄ Å¾iningu elgesiu, nedarydamas jokių teisės pažeidimų.

Taip pat nurodo, jog įsipareigojimas prieÅ¡ laiduotojÄ â€“ suteikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, M. G. iÅ¡ tiesų suvokia nusikalstamÄ savo veiksmų pobÅ«dį, atliktus veiksmus vertina kritiÅ¡kai ir nevengia atsakomybės. Minėti M. G. veiksmai lėmė tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl faktiÅ¡kai teisme įrodymai visa apimtimi nebuvo tiriami, o tai savaime sÄ lygojo, jog sudėtinga ir didelės apimties byla buvo iÅ¡nagrinėta per trumpÄ laikÄ ir nepareikalavo didelių sÄ naudų.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi SkundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo M. G. kaltės yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu, nuosprendyje apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, objektyviai iÅ¡irtos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, o nuteistajam paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistojo asmenybę.

Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir naikinti ar keisti SkundžiamÄ nuosprendį. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo 7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl M. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje nėra, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nuteistojo veiksmai sudaro kvalifikuoto sukčiavimo, kvalifikuoto dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotais dokumentais nusikalstamų veikų sudėtis.

Apelianto gynėjo vertinimu, M. G. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pažymima, jog nuteistieji M. V., S. S., duodami parodymus, patvirtino, kad M. G. perdavė jiems 5 procentų užmokestį nuo kiekvienos sÄ skaitos faktÅ«ros sumos ir 21 procentÄ PVM tam, jog mokestis bÅ«tų sumokėtas valstybei, todėl įvertinus Å¡iÄ aplinkybę BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai negali bÅ«ti inkriminuoti.

Visgi, teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su tokiais gynėjo argumentais ir daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo M. G. kaltė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį yra įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta, be kita ko, už didelės vertės turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ apgaule savo ar kitų naudai. Turtinės prievolės iÅ¡vengimas – tai kaltininko ar kito asmens pareigos, kilusios iÅ¡ delikto, sandorio ar kitu teisėtu pagrindu, nevykdymas ar tik dalinis vykdymas panaudojant apgaulę. IÅ¡vengti turtinės prievolės reiÅ¡kia atsisakyti vykdyti jÄ arba naudojant apgaulę sudaryti tokiÄ padėtį, kad kreditorius prarastų realiÄ galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba Å¡i galimybė bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržyta, o kaltininkas iÅ¡vengtų realaus pavojaus bÅ«ti teisiÅ¡kai priverstas vykdyti savo pareigÄ teisės turėtojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-265/2011, 2K-7-304-976/2016).

Sukčiavimas gali bÅ«ti susijęs ir su PVM apskaičiavimu bei sumokėjimu. Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikÅ¡ti kaip atitinkamos pinigų sumos įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iÅ¡ valstybės biudžeto grÄ Å¾inama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais bÅ«dais, kuriais siekiama iÅ¡vengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ . Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikÅ¡ti ir kaip atitinkamos pinigų sumos, tokios kaip PVM, įgijimas apgaule (pvz., kai mokesčių mokėtojui, panaudojus apgaulę, iÅ¡ valstybės biudžeto grÄ Å¾inama jo tariamai sumokėtos PVM sumos dalis), ir kaip prievolės mokėti PVM panaikinimas, ir kitais bÅ«dais, kuriais siekiama iÅ¡vengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Tai gali bÅ«ti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras (pvz., PVM sÄ skaita-faktÅ«ra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to Å¡ių suklastotų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir PVM deklaracijÄ , taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ . BÅ«tent tokiu atveju sukčiavimas reiÅ¡kiasi fiktyvios atskaitos bÅ«du mažinant į biudžetÄ mokėtinÄ PVM sumÄ .

PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros gali bÅ«ti klastojamos ir siekiant įforminti prekes, kurios buvo įgytos nemokant PVM, kad vėliau jas realizuojant bÅ«tų iÅ¡vengta pareigos sumokėti PVM. Å iais tikslais gali bÅ«ti steigiamos ir įvairios fiktyvios įmonės. Veikos, susijusios su PVM iÅ¡vengimu, gali bÅ«ti vertinamos ir kaip nusikalstamos veikos finansų sistemai. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimÄ PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje (kaip ir apskritai už sukčiavimÄ ), bÅ«tina nustatyti, kuriÄ iÅ¡ alternatyvių sukčiavimÄ (BK 182 straipsnis) apibÅ«dinančių veikų labiausiai atitinka kaltininko nusikalstamas elgesys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

9. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius (BK 220 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemÄ . Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų prieÅ¡ingumÄ pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių, taip pat ir pridėtinės vertės, pelno mokesčio, apskaičiavimas ir mokėjimas – bÅ«tina valstybės biudžeto surinkimo sÄ lyga, taigi tokio pobÅ«džio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini prieÅ¡ingais bÅ«tent finansų sistemai. 10.

Sprendžiant dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimo (BK 220 straipsnis) skirtumų, kasacinės instancijos teismo praktikoje atsižvelgiama į tokius pagrindinius Å¡ių nusikalstamų veikų atribojimo kriterijus: kėsinimosi objektÄ , atitinkamo mokesčio reglamentavimo specifikÄ , naudojamos apgaulės pobÅ«dį, grobimo požymių buvimÄ ar nebuvimÄ , tyčios turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-156-788/2016). Kaip jau minėta, BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika yra kėsinamasi į valstybės finansų sistemÄ ir veikos pagrindinis objektas yra finansų sistemos reikalavimų pažeidimas, tačiau svetimo turto, turtinės teisės neteisėto įgijimo, taip pat turtinės prievolės iÅ¡vengimo ar jos panaikinimo BK 220 straipsnis nenustato. 11.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad buvo pagaminti ir atitinkamu bÅ«du panaudoti netikri dokumentai, t. y. kaltinime iÅ¡vardytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuotas ir deklaruotas PVM, iÅ¡ esmės nėra, tačiau nesutinkama, kad M. G. Å¡iuos jam inkriminuotus veiksmus atliko, siekdamas apgaule iÅ¡vengti mokestinės prievolės – PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å iÄ aplinkybę, gynėjo vertinimu, patvirtina paties M. G. duoti parodymai bei kitų nuteistųjų – M.

V. ir S. S. duoti parodymai apie atsiskaitymÄ už suteiktas sÄ skaitas faktÅ«ras. Taip pat R. N. duoti parodymai, kadangi jis naudojosi analogiÅ¡komis paslaugomis, kaip ir M. G. AukÅ¡tesnysis teismas susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡analizavęs visumÄ byloje surinktų aplinkybių bei palyginęs nuteistųjų duotus parodymus nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija bei atkreipia dėmesį į esmines detales, nulėmusias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ M. G. atžvilgiu.

12. Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, t. y. nuteistųjų M. G., M. V., S. S. parodymus, 2021 m. kovo 3 d. specialisto iÅ¡vadÄ bei kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ pripažino M. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymus pagrįstai įvertino kaip nenuoseklius, besikeičiančius viso proceso metu bei paneigiančius M. G. pateiktÄ gynybinę versijÄ .

13. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. G. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklaustas nurodė, jog kaltę dėl faktinių aplinkybių pripažįsta, tačiau nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad buvo susitaręs su nuteistuoju S. S. dėl PVM mokėjimo valstybei. PaaiÅ¡kino, jog pažįstamas S. S. jam buvo užsiminęs apie galimybę gauti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ iÅ¡ veikiančios įmonės už 5 procentų atlygį ir PVM sumokėjimÄ .

M. G. reikėjo grynųjų pinigų, kadangi jo vadovaujamoje įmonėje UAB „A.“ nebuvo laikomi grynieji pinigai, įmonė neturėjo kasos, todėl jis ir sutiko. Nuteistasis taip pat nurodė, kaip jis veikdavo, t. y. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos iÅ¡grynindavo lėšas, pvz. sÄ lyginis sumos dydis 10 000 Eur, 5 procentai – 500 Eur, PVM – 2 100 Eur, kas reiÅ¡kia, jog jis už netikrÄ sÄ skaitÄ turėdavo sumokėti 2 100 Eur plius 500 Eur. Grynuosius pinigus jis duodavo S. S., o pastarasis paduodavo jam pasiraÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ jis (M.

G.) patikrindavo po tam tikro laiko sistemoje ir sÄ skaitas atiduodavo buhalterijai, kad buhalterija padarytų pavedimÄ Ä¯ jo asmeninę banko sÄ skaitÄ . Jis nusiimdavo pinigus iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos, todėl jam buhalterija pagal tuos dokumentus padarydavo pavedimÄ Ä¯ jo asmeninę banko sÄ skaitÄ . Pažymėjo, jog susitarimas buvo, kad pagal tas netikras sÄ skaitas vis tiek bus mokamas PVM, o kai 2019 m. kovo mėn. įvyko mokestinis patikrinimas, tai jis buvo Å¡okiruotas, sužinojęs apie visiÅ¡kai nemokėtÄ PVM sumÄ .

Dėl tokių veiksmų M. G. buvo susitaręs su S. S., o M. V. nepažinojo (t. 27, b. l. 61-65). Pažymėtina, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 17 d. pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus (t. 23, b. l. 70-71). 2021 m. gruodžio 3 d. taip pat nurodė, kad parodymų neduos, nes jam bÅ«tinas laikas susipažinti su praneÅ¡imu apie įtarimÄ (t. 23, b. l. 84-85) ir tik 2021 m. gruodžio 17 d. susipažinęs su jam įteiktu praneÅ¡imu apie įtarimÄ nurodė, kad jo atlikti veiksmai galėtų nebent atitikti BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptį.

Todėl pagal praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytÄ veikų kvalifikacijÄ savo kaltės nepripažįsta ir parodymų neduos (t. 23, b. l. 93-94).

14. Å ioje vietoje aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į kitų dviejų nuteistųjų viso baudžiamojo proceso metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nei S. S., nei M. V. savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, jų požiÅ«ris į pareikÅ¡tus kaltinimus pasikeitė tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

15. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. birželio 17 d. apklaustas S. S. nurodė, kad UAB „A. I. G.“ buvo paslaugų teikimo tarpininkas, kuris ieÅ¡kojo užsakovų bei rangovų, ir už tai gaudavo savo procentÄ . Jie imdavo darbų atlikimo aktus iÅ¡ užsakovų, jeigu užsakovas patvirtindavo darbo atlikimÄ iÅ¡ nurodytų bendrovių (rangovų), tai jie tada pasiraÅ¡ydavo dokumentus su jais, t. y. rangovais: UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „T.“, UAB „G. T.“, UAB „U.

G.“, UAB „S. S.“, UAB „B“. Nurodė, kad su jų atstovais susipažino per M. V., kuris surasdavo nurodytas bendroves ir atveždavo visus buhalterinės apskaitos dokumentus. Taigi, iÅ¡analizavus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neigė tai, jog realiai sandoriai nebuvo vykdomi. PrieÅ¡ingai apklausos metu yra aiÅ¡kinama kuo užsiėmė UAB „A. I. G.“, o apie M. G. ir S. S. bendravimÄ ar jų susitarimus minėtuose parodymuose nebuvo užsiminta.

Vėliau, 2020 m. gruodžio 7 d. apklaustas S. S. jau nurodė, kad parodymų neduos, kadangi norėtų susipažinti su specialisto išvada (t. 23, b. l. 138-139), po ko jo pozicija nesikeitė ir 2022 m. vasario 8 d. apklausos metu ir jis liko prie savo 2020 m. birželio 17 d. duotų parodymų (t. 23, b. l. 156-157).

16. Pažymėtina, kad ir nuteistasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nekeitė savo pozicijos nurodydamas, jog neprisipažįsta dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų. 2020 m. liepos 8 d. apklausos metu jis parodė, kad buvo UAB „S. S.“ direktorius ir vykdė prekybÄ IT technologijų srityje su bendrovėmis UAB „A. I. G.“, UAB „A.“, VÅ¡Ä® „R.“, todėl yra pažįstamas su Å¡ių bendrovių vadovais – S. S., M. G. bei R. N. Nurodė, kad UAB „S. S.“ bendrovėms UAB „A.

I. G.“, UAB „A.“ bei VÅ¡Ä® „R.“ teikė programavimo paslaugas. Vėlesnės apklausos metu (2021 m. balandžio 29 d.) teigė, jog neatsimena, kaip užsimezgė UAB „A.“ ir UAB „S. S.“ komerciniai santykiai, tačiau paaiÅ¡kino, kad PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir darbų perdavimo aktÄ parengė jis asmeniÅ¡kai, o sutartį rengė užsakovas UAB „A.“. Paslaugų UAB „S. S.“ pati neteikė, o buvo tik tarpininkė, t. y. jis susirasdavo įmonę ar fizinį asmenį, galinčius atlikti Å¡ias paslaugas. 2021 m. gruodžio 13 d. apklaustas M.

V. pasiliko prie 2021 m. balandžio 29 d. savo duotų parodymų ir papildomai daugiau nieko nenurodė (t. 25, b. l. 71-72). Taigi, Å¡iuo atveju nuteistojo parodymai ilgÄ laiko tarpÄ nesikeitė ir M. V. nuomonė apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes buvo iÅ¡ esmės vienoda. Apie PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo įraÅ¡omi duomenys apie faktiÅ¡kai neatliktas paslaugas, nebuvo kalbos iki pat teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme.

17. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. spalio 3 d. teisiamojo posėdžio metu M. V. ir S. S. nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu bei pripažino kaltę. M. V., teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos klausimus, paaiÅ¡kino, kad jis įtraukė netikras sÄ skaitas į apskaitÄ , nes norėjo pinigų. S. S. jo paklausus, ar jis gali iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ , patvirtino, kad gali. Taip pat nurodė, kad S. S. praÅ¡ymu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo už programavimo darbus, tačiau pats jis programuoti nemoka ir apie programavimÄ supranta tik minimaliai.

Kodėl tokios sÄ skaitos buvo reikalingos S. S., nesidomėjo. IÅ¡ viso, gal buvo apie 20 tokių sÄ skaitų, už kurias jis iÅ¡ S. S. gaudavo pinigų – 5 procentus nuo sÄ skaitos sumos. Be to, jis S. S. buvo žadėjęs sumokėti ir PVM pagal tas sÄ skaitas, bet nemokėjo. Po to jis atiduodavo tas sÄ skaitas UAB „S. S.“ buhalterei elektroniniu paÅ¡tu, kad ji įtrauktų jas į apskaitÄ . Gautus pinigus iÅ¡ S. S. panaudodavo tiesiog savo reikmėms, o PVM, kaip kad buvo sutarę, nemokėdavo.

Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad jam S. S. mokėdavo 5 procentus nuo sÄ skaitos sumos ir 21 procentÄ , tačiau nebuvo tikslaus susitarimo, kam jis turi tuos pinigus panaudoti. Pažymėjo, kad pats neįsivaizduoja, kaip jis galėtų sumokėti PVM už kitas, t. y. ne savo įmonę. Apklaustas pirmosios instancijos teisme S. S. pripažino, jog taip pasielgė, siekdamas sumažinti mokesčius. Jam reikėjo sÄ skaitų tam, kad pagrįsti grynųjų pinigų išėmimÄ . 2014 ar 2015 metais susipažino su M.

V. Pastarasis jam pasiÅ«lė sutvarkyti dokumentus, nurodydamas, kad sumokėjus PVM ir 5 procentus jam, S. S. gautų už tai sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Tokiu bÅ«du jis galėjo pagrįsti iÅ¡imtus pinigus iÅ¡ įmonės sÄ skaitos ir tais pinigais atsiskaityti su darbuotojais, nes žmonėms jis mokėjo bÅ«tent grynais pinigais. Taip pat atsakydamas į klausimÄ S. S. paaiÅ¡kino, kad jam M. G. perduodavo grynaisiais pinigais 5 procentus ir 21 procentÄ PVM, kuriuos jis perduodavo M. V., su kuriuo buvo susitarimas, kad PVM bus mokamas, sÄ skaitos bus įtrauktos į apskaitÄ ir bus apmokėtos (t. 23, b. l. 156-157).

18. Apygardos teismo vertinimu, Å¡ie nuteistųjų parodymai, prieÅ¡ingai nei nurodo Apelianto gynėjas, patvirtina tai, kad jų pozicija keitėsi dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Tik po ilgo laiko tarpo teismui buvo pateikta versija apie M. V. mokamÄ užmokestį už sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymÄ , t. y. 5 procentai skirti M. V. bei 21 procentas PVM apmokėjimui. Be to, 2022 m. spalio 3 d. teisiamajame posėdyje nei S. S., nei M. V. nedetalizavo, kokias tiksliai sumas jie gavo PVM sumokėjimui iÅ¡ M.

G. už iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. Atsakydami į klausimus jie nurodė bendro pobÅ«džio teiginius, jokių tikslių perduotų grynaisiais pinigais sumų bei jų perdavimo aplinkybių nedetalizavo. Naudojamos bendros frazės, jog M. G. mokėjo 5 procentus ir 21 procentÄ PVM nuteistajam S. S., o pastarasis tuos pačius 5 procentus ir 21 procentÄ perdavė M. V. Apygardos teismo vertinimu, nei vienas iÅ¡ nuteistųjų nepateikė jokių šį faktÄ patvirtinančių aplinkybių. Pats M. G., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, tik pateikė pavyzdį nurodydamas, kad jei sÄ skaitos faktÅ«ros suma buvo 10 000 Eur, tai mokėjo grynaisiais 500 Eur ir 2 100 Eur.

Pažymėtina tai, kad, M. G. teigimu, pinigus S. S. jis mokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų (asmeninės banko sÄ skaitos), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡ias nuteistojo nurodytas aplinkybes. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kam konkrečiai M. G. mokėjo jo nurodytas pakankamai dideles grynųjų pinigų sumas, už kokius konkrečius darbus tie pinigai buvo sumokėti. Jo nurodytos aplinkybės, kad tik tokiu bÅ«du galėjo iÅ¡sigryninti iÅ¡ jo vadovaujamos UAB „A.“ sÄ skaitos grynuosius pinigus, nes įmonė neturėjo grynųjų pinigų kasos, taip pat laikytini nepagrįstais.

Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jos UAB „A.“ bÅ«tų pervedusi į M. G. asmeninę sÄ skaitÄ atitinkamas pinigų sumas pagal nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras, kurias, kaip nurodo M. G., vėliau iÅ¡grynindavo.

19. Taip pat iÅ¡ ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad pats M. G. M. G. parodymus davė į bylÄ jau įstojus gynėjui bei susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta versija apie atsiskaitymÄ už sÄ skaitas faktÅ«ras grynaisiais pinigais S. S., kuris tvirtino Apeliantui, jog PVM bus sumokėtas valstybei. M. G. elgesys viso proceso metu, neleidžia apygardos teismui pripažinti jo duotų parodymų patikimais ir neprieÅ¡taraujančiais kitai byloje surinktai medžiagai. PrieÅ¡ingai, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tokia versija (dėl PVM mokėjimo S. S.) buvo pateikta, siekiant suÅ¡velninti nuteistojo M.

G. atsakomybę. Kaip jau minėta, Å¡i versija paremta tik S. S. ir M. V. duotais parodymais apylinkės teisme, kadangi kitų duomenų apie mokamÄ 21 procentÄ PVM už iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra Apelianto gynėjo argumentai, jog S. S. ir M. V. duoti parodymai paneigia tai, kad M. G. norėjo tyčia iÅ¡vengti turtinės prievolės.

20. Apeliaciniame skunde minimas ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. N. Pažymėta, kad duodamas parodymus pastarasis nurodė, jog siekdamas iÅ¡gryninti jo vadovaujamai VÅ¡Ä® „R.“ priklausančius pinigus, naudojosi analogiÅ¡komis paslaugomis, t. y. jis už gaunamas netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neva tai perkamų paslaugų iÅ¡ įvairių bendrovių, įskaitant tas pačias kaip ir UAB „A.“ atveju (UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „S. S.“) mokėdavo 5 procentus nuo sÄ skaitos sumos ir PVM mokestį.

Atitinkamai tikėjosi, kad Å¡is mokestis bus sumokėtas valstybei (t. 23, b. 1. 34-36). Å iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. sausio 21 d. prokuroro T. Songailos priimtÄ nutarimÄ , kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo R. N. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . IÅ¡ minėto nutarimo turinio matyti, kad R. N. buvo inkriminuojamos nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, Apelianto gynėjo teiginiai, neva R. N. patvirtina M. G. duotus parodymus dėl apgaulės nebuvimo (mokėdavo 5 procentus nuo sÄ skaitos sumos ir PVM mokestį) pripažįstami nepagrįstais, kadangi nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ R. N. atžvilgiu ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ buvo įvertinta Å¡i aplinkybė ir jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota bÅ«tent kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikimas.

Å i aplinkybė tik patvirtina, jog byloje nustatyti faktiniai duomenys buvo vertinami analogiÅ¡kai, o teiginys apie mokamÄ 21 procentÄ už PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Å¡iuo atveju taip pat nėra pagrįstas. Laidavimas R. N. atžvilgiu buvo taikytas, kadangi VÅ Ä® „R.“, panaudodama žinomai melagingas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras savo naudai, panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ Ä¯mokėti 10 433 Eur, t. y. 6 200 Eur PVM ir 4 233 Eur pelno mokesčio, kas nevirÅ¡ijo 250 MGL ir atitiko nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Atsižvelgus į tai, kad buvo padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei į įtariamojo asmenybę, R. N. pritaikytas laidavimo institutas. Taigi, padarytų nusikaltimų aplinkybės iÅ¡ esmės yra identiÅ¡kos, tik veikos buvo kvalifikuotos pagal skirtingas minimų straipsnių dalis atsižvelgiant į padarytos žalos dydį. Primintina, kad M. G. veiksmais į valstybės biudžetÄ nebuvo sumokėti 29 520 Eur, iÅ¡ jų 17 220 Eur PVM ir 12 300 Eur pelno mokesčio, kas virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ .

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, jog tokių nusikalstamų veikų, kai įgyjama fiktyvi teisė į PVM atskaitÄ , organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyviÄ prievolę kompensuoti Å«kio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtÄ PVM, numato, kad dėl to tas Å«kio subjektas įgis fiktyviÄ teisę į PVM atskaitÄ , gaus nepagrįstų iÅ¡mokų iÅ¡ valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs turtinę žalÄ , ir to nori (tiesioginė tyčia).

PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo M. G. gynėjo apeliaciniame skunde, tais atvejais, kai PVM sukčiavimo schema lemia ne tik PVM, bet ir kitų mokestinių prievolių apgaulingÄ panaikinimÄ (sumažinimÄ ), laikytina, kad nauda, gauta nesumokant Å¡ių mokesčių, sudaro to paties sukčiavimo dalykÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-27/2014, 2K-156-788/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-363-746/2016). Todėl įvertinus nusikalstamos veikos apimtį, panaudotÄ suklaidinimo bÅ«dÄ , nuteistųjų duotus parodymus ir kitas nustatytas aplinkybes, pripažįstama, jog M.

G. veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika finansų sistemai (BK 220 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip sukčiavimas. Byloje nustatyta, kad sandoriai dėl paslaugų pirkimo realiai nebuvo įvykę, tačiau nuteistasis M. G. į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ minėtus fiktyvius dokumentus įtraukė suvokdamas dėl to galimai kilsiančias pasekmes. Pateikus buhalterei minėtus dokumentus buvo sukurtos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos fiktyvios deklaracijos bei tokiu bÅ«du sumažintas mokėtinas PVM į valstybės biudžetÄ ir pelno mokestis.

M. G. susitarimas su S. S. tik patvirtina, jog M. G. neteisėtai siekė gauti fiktyvias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, t. y. jis neturėjo tikslo nuslėpti įvykusio sandorio tikrosios vertės, o tikslingai įrašė duomenis apie neįvykusius sandorius, po ko jas sÄ moningai teikė nieko apie tai nežinančiai buhalterei, kas rodo jo siekį apgaulės bÅ«du sumažinti mokesčius.

22. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad M. G. veiksmuose nebuvo tyčios nemokėti PVM mokesčio, jog nuo kiekvienos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros jis S. S. perduodavo 5 proc. kaip atlygį ir 21 proc. sumos PVM sumokėjimui nuo jam iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų, jog S. S. tvirtinimu Å¡iuos pinigus jis mokėjo M. V., jog M. V. veiksmai lėmė, kad nebuvo sumokėtas PVM mokestis, teisėjų kolegijos neįtikina tokie jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai. PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nustatyta jog M.

G. vadovauja UAB „A.“ daugiau nei 8 metus, jam, kaip Å¡ios įmonės direktoriui, gerai žinomos buhalterinės apskaitos tvarkymo subtilybės, bei PVM mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. T. y., remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalimi apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ , iÅ¡ per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (iÅ¡skyrus PVM, kurį Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka privalo iÅ¡skaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iÅ¡ priklausančios mokėti į biudžetÄ PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba iÅ¡skaityti) ir sumokėti, bei iÅ¡ importo PVM sumos, įskaitytos vadovaujantis Å¡io Ä®statymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma.

Kitaip tariant apskaičiuojamas susidaręs skirtumas tarp pirkimo PVM ir pardavimo PVM, kuris sumokamas (arba susigrÄ Å¾inamas) pasibaigus mokestiniam laikotarpiui. Taigi, žinodamas, jog kaltinime nurodytų bendrovių rekvizitais iÅ¡raÅ¡ytos netikros PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bus įtrauktos į atitinkamų bendrovių buhalterinę apskaitÄ (UAB „E. c.“, UAB „M.“, UAB „G. T.“, UAB S. s.“), turėjo numatyti ir numatė (paties M. G. teigimu, sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡omos veikiančių įmonių vardu), jog Å¡ios įmonės turi ne tik pajamų bet ir iÅ¡laidų ir Å¡ių bendrovių mokėtina PVM suma vėliausiai bus aiÅ¡ki pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir nebÅ«tinai kiekvienos įmonės mokėtina PVM suma bus tokio dydžio, kokia ji buvo nurodyta fiktyviose iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose, pagal kurias neva M.

G. sumokėjo 21 proc. PVM atlygį. Tokiu būdu nesuprantami ir nelogiški M. G. veiksmai ? 21 proc. PVM S. S. mokėjimas, kai dar nėra aišku kiek konkrečiai kiekvienai įmonei reikės sumokėti būsimo PVM mokesčio.

23. Pažymėtina, kad M. G. nurodytas aplinkybes dėl to, jog jis neturėjo tyčios nemokėti PVM mokesčio paneigia ir tai, kad, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, visos bendrovės, kurių inicialais iÅ¡raÅ¡ytos netikros PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, realiai nevykdė jokios veiklos ir po Å¡ių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo buvo paskelbtos bankrutuojančiomis arba iÅ¡registruotomis iÅ¡ PVM mokėtojų: UAB „E. c.“ 2017 m. balandžio 29 d. iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų, nuo 2017 m. balandžio 24 d. pripažinta bankrutuojančia;

UAB „M.“ 2017 m. vasario 27 d. įformintas vieninteliu akcininku (duomenys neskelbtini) pilietis S. A., nuo 2017 m. liepos 31 d. išregistruota iš PVM mokėtojų; UAB „G. T.“ nuo 2016 m. lapkričio 9 d. direktore ir vienintele akcininke paskirta (duomenys neskelbtini) pilietė A. S., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų, nuo 2018 m. kovo 10 d. bankrutuojanti; UAB „S. s.“ nuo 2017 m. balandžio 4 d. direktoriumi, akcininku ir vieninteliu darbuotoju tapo M.

V., teisme pripažinęs, kad įmonė jokios veiklos nevykdė. Todėl tokie M. G. teiginiai, jog jis perdavė atitinkamas procentines pinigų sumas pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras S. S., kurias, jų abiejų teigimu, turėjo sumokėti M. V., kuris net nebuvo visų Å¡ių įmonių vadovas (iÅ¡skyrus UAB „S. s.“), yra niekuo nepagrįsti ir M. V. to objektyviai nebuvo įmanomi padaryti. Tai tik dar kartÄ patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, jog M. G., veikdamas kartu su kitais asmenimis, gavęs netikras suklastotas sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias jokie sandoriai nevyko, įtraukdamas jas į savo vadovaujamos UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ siekė apgaule iÅ¡vengti mokestinės prievolės ? PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ .

24. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. G. kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, didelės žalos požymį siejo su jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuotos turtinės žalos dydžiu, kas, gynėjo įsitikinimu, yra neteisinga. Vėlgi, nurodoma, kad Apeliantas neturėjo tikslo iÅ¡vengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų netikras PVM sÄ skaitas faktÅ«ras įtraukus į UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ ir Å¡ių netikrų dokumentų pagrindu suraÅ¡ytas PVM deklaracijas pateikus mokesčių administratoriui, valstybės biudžetui bus padaryta didelė turtinė žala nesumokėto PVM mokesčio pavidalu.

25. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog M. G. savo neteisėtais veiksmais panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti 29 520 Eur, iÅ¡ jų 17 220 Eur PVM ir 12 300 Eur pelno mokesčio. Å iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalÄ bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nurodytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-45-511/2020).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bÅ«tent M. G. pateikė buhalterei suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios buvo įskaitytos į įmonės apskaitÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės Finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2021 m. kovo 3 d. iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog iÅ¡raÅ¡ytos deÅ¡imt PVM sÄ skaitų faktÅ«rų neatitiko tikrovės dėl ko į PVM atskaitÄ nepagrįstai buvo įtrauktas pirkimo PVM – 17 220 Eur, taip sumažinant mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ bei nepagrįstai padidinant 2016 – 2017 metų sÄ naudas, mažinančias apmokestinamÄ jį pelnÄ â€“ 12 300 Eur.

Taigi, UAB „A.“ buhalterei M. G. buvo pateikęs suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ne vienÄ kartÄ ir ne atsitiktinai, o jas teikė sistemingai (apskaitytos net deÅ¡imt PVM sÄ skaitų faktÅ«rų), todėl teigti, kad nebuvo vieningos tyčios iÅ¡vengti mokestinės prievolės – PVM ir pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ nėra pagrindo. Dėl Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje esančio netikslumo 27. M. G. pareikÅ¡tame kaltinime buvo nurodyta, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „S. S.“ direktoriumi M.

V. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, tyčia, siekdamas apgaule iÅ¡vengti mokestinės prievolės valstybei – pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetÄ â€“ į Bendrovės apskaitÄ už 2016 m. įtraukė žinomai netikras, UAB „E. c.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neįvykusių automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbų įsigijimo Å«kinių operacijų, o bendrovės buhalterei R.

U., nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , įtraukus jas į pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2016 m. bei 2017 m. balandžio 20 d. pateikus jÄ VMI, tokiu bÅ«du Bendrovė 2016 m. deklaravo 18 000 Eur mažesnį apmokestinamÄ jį pelnÄ ir 2700 Eur mažesnį pelno mokestį – į Bendrovės apskaitÄ už 2017 m. įtraukė žinomai netikras UAB „M.“, UAB „G. T.“ UAB „S. S.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neįvykusių automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbų įsigijimo Å«kinių operacijų, o bendrovės buhalterei R.

U., nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , įtraukus jas į pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2017 m. bei 2018 m. gegužės 3 d. pateikus jÄ VMI, tokiu bÅ«du bendrovė 2017 m. deklaravo 64 000 Eur mažesnį apmokestinamÄ jį pelnÄ ir 9600 Eur mažesnį pelno mokestį. Gynėjo pateiktame skunde nurodyta, kad Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad buvo teikiamos pelno (nuostolio) ataskaitos, nors 2021 m. kovo 3 d. FNTT specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog mokesčių administratoriui buvo teikiamos UAB „A.“ metinės pelno mokesčio deklaracijos.

28. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad duomenys iÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos yra įraÅ¡omos į metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , kuri, kaip teisingai pastebėjo Apelianto gynėjas, ir buvo pateikiama mokesčių administratoriui, t. y. VMI. Dėl Å¡ios priežasties Skundžiamu nuosprendžiu kaltinime nustatytos aplinkybės yra tikslinamos, nurodant, kad minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo įtrauktos į pelno (nuostolio) ataskaitÄ ir ne „jÄ â€œ pateikus VMI, o metinę pelno mokesčio deklaracijÄ pateikus VMI už 2016 ir 2017 metus Bendrovė deklaravo mažesnį apmokestinamÄ jį pelnÄ bei pelno mokestį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks aplinkybių tikslinimas niekaip neriboja nuteistojo teisės į gynybÄ , juo labiau, kad toks klausimas yra keliamas ir apeliaciniame skunde. Teismas pažymi, kad deklaracijos (forma PLN204) III dalyje apskaičiuojamas mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas (nuostoliai) ir į biudžetÄ mokėtinas pelno mokestis. Deklaracijos 19 laukelyje iÅ¡ metinės pelno (nuostolių) ataskaitos, pateiktos Juridinių asmenų registrui, iÅ¡skyrus atvejus, kai jos pateikti nėra privaloma, įraÅ¡oma pelno (nuostolių) prieÅ¡ apmokestinimÄ suma, todėl Å¡ie duomenys ir buvo pateikti deklaracijoje, kuri ir buvo pateikta VMI.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo asmens teisės į gynybÄ , jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, apie tai nepranešęs. Bylos aplinkybių remiantis teismų iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatymas, patikslinimas, pakeitimas savaime nereiÅ¡kia, kad suvaržomos nuteistojo teisės, nes apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal jo skundÄ laikantis teisingo proceso garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-533-942/2015).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

29. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaip viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡ių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje, numatančiame visumÄ sÄ lygų, kurios turi bÅ«ti konstatuotos sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ konkrečioje baudžiamojoje byloje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo M. G. advokato pateiktÄ apeliacinį skundÄ , nenustatė pagrindo nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalies į 300 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), konstatuotina, kad nėra vienos iÅ¡ BK 40 straipsnyje numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų.

Be kita ko, BK 40 straipsnio nuostatos yra taikytinos tuomet, kai yra padaryta viena nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas, o M. G. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, todėl akivaizdu, kad taikyti M. G. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, jog keisti Skundžiamo nuosprendžio, dėl nuteistojo veiksmų kvalifikacijos, nėra pagrindo, kartu nėra pagrindo ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, todėl apelianto gynėjo skundas atmetamas, o Skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M. G. gynėjo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio atmesti. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad:

„bendrovės buhalterei R. U., nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , įtraukus jas į pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2016 m. bei 2017 m. balandžio 20 d. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ pateikus VMI, Bendrovė 2016 m. deklaravo 18 000 Eur mažesnį apmokestinamÄ jį pelnÄ ir 2 700 Eur mažesnį pelno mokestį – į Bendrovės apskaitÄ už 2017 m. įtraukė žinomai netikras UAB „M.“, UAB „G. T.“ UAB „S. S.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl neįvykusių automatikos sistemos projektavimo ir automatikos sistemos techninės užduoties parengimo darbų įsigijimo Å«kinių operacijų, o bendrovės buhalterei R.

U., nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , įtraukus jas į pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2017 m. bei 2018 m. gegužės 3 d. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ pateikus VMI, bendrovė 2017 m. deklaravo 64 000 Eur mažesnį apmokestinamÄ jį pelnÄ ir 9600 Eur mažesnį pelno mokestį“. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė