64186b73-7ff5-41ef-8592-e46f94c99203 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-493/2020 Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01295-2012-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13; 2.1.7.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.5.1; 2.4.7; 2.4.8. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, nuteistajam E. Z., nuteistųjų R.

Ž., K. Ž. ir E. Z. gynėjui advokatui E. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Ž. ir jo gynėjo advokato E. R., nuteistosios K. Ž. ir jos gynėjo advokato E. R. bei nuteistojo E. Z. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: R. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 200 MGL dydžio, tai yra 7532 eurų, bauda.

Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d., t. y. dvi paros, prilyginant 4 MGL baudai. R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 723 straipsnyje – iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 723 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ R. Ž. konfiskuota 6 912,80 eurų. R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. K. Ž. pripažinta kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1891 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 200 MGL dydžio, tai yra 7532 eurų, bauda.

K. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 723 straipsnyje – iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 723 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ K. Ž. konfiskuota 6 912,80 eurų. K. Ž. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. E. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje, 1891 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 300 MGL dydžio, tai yra 11 298 eurų, bauda.

E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 723 straipsnyje – išplėstinis turto konfiskavimas, ir, vadovaujantis BK 723 straipsnio 5 dalimi, iš E. Z. konfiskuota 6 912,93 eurų. E. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. Iš R. Ž. ir K. Ž. priteista po 866 eurus, taip pat, iš E. Z. priteista 868 eurai proceso išlaidų dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų naudai.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. R. Ž. nuteistas už tai, kad bendrai su K. Ž. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , žinodamas, turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbÅ«viui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbÅ«vio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtÄ , gerbÅ«vį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iÅ¡ E. Z. neteisėtu bÅ«du įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumÄ Ä¯sigijo turto, gerbÅ«vio: 1.1. 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. x, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ius R.

Ž. ir K. Ž.; 1.2. 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ius R. Ž. ir K. Ž., bei laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype E. Z. iÅ¡ neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamÄ jį namÄ , įgijus gerbÅ«vį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbÅ«viui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), skiriant 71 606 litų (20 738,53 eurų), šį visÄ turtÄ E. Z. praÅ¡ymu registravo vieÅ¡am registre - VÄ® Registrų centras savo ir K.

Ž. vardu ir žinodamas, kad visas minėtas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas E. Z. teisėtomis pajamomis, šį didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , gerbÅ«vį turėjo nuosavybės teise iki 2014 m. balandžio 22 d., kol 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. x žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su pastatu - gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančiu gerbÅ«viu dovanojo E. Z. dukrai A.

Z.;

2. K. Ž. nuteista už tai, kad bendrai su R. Ž. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , žinodama, turėdama ir galėdama žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbÅ«viui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus, dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbÅ«vio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtÄ , gerbÅ«vį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iÅ¡ E. Z. neteisėtu bÅ«du įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumÄ Ä¯sigijo turto, gerbÅ«vio: 2.1. 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ius R.

Ž. ir K. Ž.; 2.2. 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ius R. Ž. ir K. Ž., bei laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype E. Z. iÅ¡ neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamÄ jį namÄ , įgijus gerbÅ«vį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbÅ«viui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), skiriant 71 606 litų (20 738,53 eurų), šį visÄ turtÄ E. Z. praÅ¡ymu registravo vieÅ¡am registre - VÄ® Registrų centras savo ir R.

Ž. vardu ir žinodama, kad visas minėtas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas E. Z. teisėtomis pajamomis, šį didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , gerbÅ«vį turėjo nuosavybės teise iki 2014 m. balandžio 22 d., kol 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. x žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su pastatu - gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančiu gerbÅ«viu dovanojo E. Z. dukrai A.

Z..

3. E. Z. nuteistas už tai, kad padėjo K. Ž., R. Ž. įgyti ir turėti nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , gerbÅ«vį, žinodamas, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdamas bendrai su R. Ž., K. Ž., E. Z. padėjo jiems - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbÅ«viui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus, dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbÅ«vio įgijimo, naudojimo, realizavimo, pačiam dalyvaujant šį turtÄ , gerbÅ«vį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iÅ¡ jo neteisėtu bÅ«du įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumÄ Ä¯sigijo turto, gerbÅ«vio: 3.1. 2006 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ius R.

Ž. ir K. Ž.; 3.2. 2007 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. x nupirkus žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pasiraÅ¡ius R. Ž. ir K. Ž., bei laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype jam (E. Z.) iÅ¡ neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamÄ jį namÄ , įgijus gerbÅ«vį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbÅ«viui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), skiriant 71 606 litų (20 738,53 eurų), šį visÄ turtÄ jo praÅ¡ymu R.

Ž. ir K. Ž. registravo vieÅ¡am registre - VÄ® Registrų centras R. Ž. ir K. Ž. vardu ir žinodamas, kad visas minėtas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas jo (E. Z.) teisėtomis pajamomis, šį didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , gerbÅ«vį R. Ž. ir K. Ž. turėjo nuosavybės teise iki 2014 m. balandžio 22 d., kol jo praÅ¡ymu 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2621 žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su pastatu – gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame esančiu gerbÅ«viu dovanojo E. Z. dukrai A.

Z.. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Nuteistasis R. Ž. ir jo gynėjas advokatas E. R. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti bei priimti naujÄ nuosprendį – R. Ž. ir K. Ž. iÅ¡teisinti kaip nepadarius nusikalstamos veikos. 4.1. Skunde apelianto gynėjas nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas netiksliai vertino teisminio nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ patvirtinančiÄ nusikalstamos veikos sudėties apeliantų veiksmuose nebuvimÄ ir tokiu bÅ«du padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimÄ , priimdamas neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 4.2.

Apeliaciniame skunde iÅ¡samiai cituojamas skundžiamas nuosprendis, aktuali teismų praktika, nurodant, kad teismas netiksliai nustatė liudytojų, eksperto ir specialistės parodymus ir taikė teisės doktrinÄ bei aktus. Visų pirma, skunde pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 eurai. Vadovaujantis BK 1891 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai nusikaltimo dalyko vertė virÅ¡ija 500 MGL. Å ios nusikalstamos veikos padarymo metu 500 MGL sudarė 18 830 eurų, kaltinamiesiems inkriminuota didesnė nei 500 MGL turto vertė, t. y. 20 738,53 euro (71 606 litų).

BK 190 straipsnio 2 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iÅ¡ teisės aktų neuždraustos veikos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du, nagrinėjama norma sudaro pagrindÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas iÅ¡ neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus. 4.3.

BK 1891 straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtÄ praturtėjimÄ , įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę susiejo su turto turėjimu, BK 1891 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tik toms situacijoms, kai Å¡iame straipsnyje nurodytÄ turtÄ asmuo yra įgijęs ne anksčiau nei BK 1891 straipsnio įsigaliojimo diena, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d. Atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo gali kilti ne tik asmenims, nuosavybės teise turėjusiems (turintiems) straipsnio dispozicijoje nurodytÄ turtÄ , bet ir asmenims, perėmusiems tokį turtÄ , kuris negalėjo bÅ«ti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis. 4.4.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nesilaikyta svarbių neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos įrodinėjimo ir taikymo nuostatų. Anot apelianto, teismas turėjo iÅ¡teisinti nuteistuosius kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad apeliantai laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. neturėjo pakankamai pagrįstų pajamų, gautų iÅ¡ teisėtų Å¡altinių, už kaltinime nurodytÄ turtÄ , kad jie žinojo, jog įgytas ir turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas negalėjo bÅ«ti įsigytas teisėtomis pajamomis.

Å is kaltinimas iÅ¡ esmės grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialisto iÅ¡vadomis, kurios nėra iÅ¡samios ir negali bÅ«ti laikomos patikimu įrodymu, nes tyrimas atliktas pagal VMI virÅ¡ininko įsakymu patvirtintas tvarkas, kurios nėra vieÅ¡ai skelbiamos ir teismui nebuvo pateiktos, todėl nėra žinomi ir suprantami metodai, kaip buvo skaičiuojamos apeliantų pajamos ir iÅ¡laidos. Be to, iÅ¡vadÄ davusi specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuodama apeliantų iÅ¡laidas ir pajamas taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį, kur nurodyta, jog, mokesčių administratoriui neturint visos informacijos apie asmens pajamas ir iÅ¡laidas, asmens gautos pajamos ir mokesčiai apskaičiuojami pagal savo pasirinktus kriterijus, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad visi tyrimo metu nustatyti neaiÅ¡kumai, duomenų trÅ«kumai Å¡alinami ne kaltinamojo, o valstybės naudai.

Å i specialisto iÅ¡vada nėra iÅ¡sami, nes specialistui nebuvo pateikti visi duomenys, reikÅ¡mingi atliekant tyrimÄ . Apeliantai savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad turėjo pajamų iÅ¡ įvairios veiklos, tačiau, kadangi tuo metu iÅ¡ Å¡ios veiklos pajamų deklaravimas ar dokumentų, patvirtinančių Å¡ias pajamas, iÅ¡saugojimas, nebuvo privalomas, jie jų nepateikė arba neiÅ¡saugojo. 4.5. Skunde taip pat teigiama, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokio dydžio turtÄ Ä¯gijo apeliantai po 2010 m. gruodžio 11 d.

Å iuo atveju ekspertas tiksliai negalėjo nurodyti, kokio dydžio turtas buvo įgytas, prieÅ¡ingai nurodė, kad tiksliai nurodyti kada buvo pastatyta kiemo aikÅ¡telė, tvora ir tvenkinio iÅ¡kasa, nėra galimybės. Liudytojas V. N. pateikė nuotraukas, iÅ¡ kurių matosi, kad 2011 m. gegužės mėnesį (tai yra po 5 mėnesių nuo apeliantų kaltinamos nusikalstamos veikos įsigaliojimo dienos (2010 m. gruodžio 11 d.) yra pastatyta tvora, įrengta aikÅ¡telė ir Å¡alia tvoros jau nemažos žolės. Tai reiÅ¡kia, kad tvora galėjo bÅ«ti pastatyta dar iki 2010 m. gruodžio 11 d., kadangi žiemÄ paprastai pamatai nedaromi ir tokios tvoros pastatymui reikia bent 3 mėnesių statant patiems. 4.6.

Teismo posėdžio metu specialistė nurodė, kad R. Ž. ir K. Ž. 2010 m. gruodžio 10 d. turėjo virÅ¡ 36 000 eurų banko sÄ skaitose, be to, ekspertas J. U. nurodė, kad tvoros, kiemo aikÅ¡telės ir tvenkinio iÅ¡kasos vertė buvo nustatyta 2012 m. gruodžio 21 d. datai, tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad tvoros, kiemo aikÅ¡telės ir tvenkinio iÅ¡kasos darbai atlikti dar 2009 metais, todėl, Å¡iuo atveju kaltinamųjų pareikÅ¡tų kaltinimų plotmėje matyti, kad kaltinimas turi bÅ«ti mažesnės apimties, tai yra sumažintas 87 787 litų suma arba atitinkamai 25 424,87 eurų.

Å iuo atveju netgi skaičiuojant pagal Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktÄ Nr. 144 nuteistieji galimai turto po 2010 m. gruodžio 11 d. įgijo už 39 562,95 litų (127 349,95 litų -87 787 litų). Kadangi 2010 metais MGL dydis buvo 130 litų, todėl baudžiamoji atsakomybė kaltinamųjų atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, kadangi baudžiamoji atsakomybė pradėjo atsirasti nuo 65 000 litų. Be to, į pajamas nebuvo įtraukti E. Z. 20 000 litų. 4.7. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad apeliantai galėjo pajamų gauti iÅ¡ teisės aktų neuždraustos veikos (BK 190 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡ esmės pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes perkėlė įrodinėjimo pareigÄ kaltinamiesiems, nurodydami, jog jie nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad pinigai už kuriuos įsigijo namÄ , gauti teisėtai. Tuo labiau, kad remiantis LAT praktika dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas, nepateikimas negali bÅ«ti kaltės įrodymas. Be to, apskaičiuojant galimas iÅ¡laidas pragyvenimui, baudžiamajame proceso negalima remtis statistiniais vidurkiais.

Tai, kas tinka mokesčių teisei, negali bÅ«ti perkeliama į baudžiamÄ jį procesÄ , tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo ataskaitos iÅ¡vadomis, sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, turto nedeklaravimo faktu. Anot apelianto ir jo gynėjo, nuteistieji didžiÄ jÄ dalį turto įgijo tada, kai BK 1891 straipsnis dar nebuvo įsigaliojęs, t. y. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu neteisėtas praturtėjimas nebuvo kriminalizuotas, todėl apeliantų nuteisimas pažeidė teisėtumo principÄ bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo draudimÄ . 4.8.

Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas ir jo gynėjas advokatas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantus pripažino kaltais ir nuteisė už tai, kad nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtÄ , kurį neturėdami, neva teisėtų, pajamų įgijo nuo 2006 metų. Taigi, pagal teismo nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes nuteistieji didžiÄ jÄ dalį savo turto dalį įgijo iki BK 1891 straipsnio įsigaliojimo – 2010 m. gruodžio 11 d.

Teismas nuosprendyje nenustatė, kokio dydžio turtÄ apeliantai įgijo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Esant tokiai aplinkybei tai reiÅ¡kia, kad baudžiamasis įstatymas - BK 1891 straipsnio 1 dalis, apeliantams taikytas neteisingai, pažeidžiant pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, draudžiančias taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui padariusiam veikÄ , kuri jos padarymo metu nebuvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, ir įtvirtinančias, kad veikos nusikalstamumÄ nustatantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

5. Nuteistoji K. Ž. ir jos gynėjas advokatas E. R. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti bei priimti naujÄ nuosprendį – R. Ž. ir K. Ž. iÅ¡teisinti kaip nepadarius nusikalstamos veikos. 5.1. Skunde apeliantės gynėjas nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas netiksliai vertino teisminio nagrinėjimo metu pateiktus duomenis, nevertino ir neatsižvelgė į teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ patvirtinančiÄ nusikalstamos veikos sudėties apeliantų veiksmuose nebuvimÄ ir tokiu bÅ«du padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimÄ , priimdamas neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 5.2.

Apeliaciniame skunde iÅ¡samiai cituojamas skundžiamas nuosprendis, aktuali teismų praktika, nurodant, kad teismas netiksliai nustatė liudytojų, eksperto ir specialistės parodymus ir taikė teisės doktrinÄ bei aktus. Visų pirma, skunde pabrėžiama, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 eurai. Vadovaujantis BK 1891 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai nusikaltimo dalyko vertė virÅ¡ija 500 MGL. Å ios nusikalstamos veikos padarymo metu 500 MGL sudarė 18 830 eurų, kaltinamiesiems inkriminuota didesnė nei 500 MGL turto vertė, t. y. 20 738,53 euro (71 606 litų).

BK 190 straipsnio 2 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 1891 straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iÅ¡ teisės aktų neuždraustos veikos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du, nagrinėjama norma sudaro pagrindÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas iÅ¡ neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus. 5.3.

BK 1891 straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtÄ praturtėjimÄ , įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę susiejo su turto turėjimu, BK 1891 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tik toms situacijoms, kai Å¡iame straipsnyje nurodytÄ turtÄ asmuo yra įgijęs ne anksčiau nei BK 1891 straipsnio įsigaliojimo diena, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d. Atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo gali kilti ne tik asmenims, nuosavybės teise turėjusiems (turintiems) straipsnio dispozicijoje nurodytÄ turtÄ , bet ir asmenims, perėmusiems tokį turtÄ , kuris negalėjo bÅ«ti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis. 5.4.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nesilaikyta svarbių neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos įrodinėjimo ir taikymo nuostatų. Anot apeliantės gynėjo, teismas turėjo iÅ¡teisinti nuteistuosius kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad apeliantai laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 11 d. neturėjo pakankamai pagrįstų pajamų, gautų iÅ¡ teisėtų Å¡altinių, už kaltinime nurodytÄ turtÄ , kad jie žinojo, jog įgytas ir turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas negalėjo bÅ«ti įsigytas teisėtomis pajamomis.

Å is kaltinimas iÅ¡ esmės grindžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialisto iÅ¡vadomis, kurios nėra iÅ¡samios ir negali bÅ«ti laikomos patikimu įrodymu, nes tyrimas atliktas pagal VMI virÅ¡ininko įsakymu patvirtintas tvarkas, kurios nėra vieÅ¡ai skelbiamos ir teismui nebuvo pateiktos, todėl nėra žinomi ir suprantami metodai, kaip buvo skaičiuojamos apeliantų pajamos ir iÅ¡laidos. Be to, iÅ¡vadÄ davusi specialistė teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuodama apeliantų iÅ¡laidas ir pajamas taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį, kur nurodyta, jog, mokesčių administratoriui neturint visos informacijos apie asmens pajamas ir iÅ¡laidas, asmens gautos pajamos ir mokesčiai apskaičiuojami pagal savo pasirinktus kriterijus, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad visi tyrimo metu nustatyti neaiÅ¡kumai, duomenų trÅ«kumai Å¡alinami ne kaltinamojo, o valstybės naudai.

Å i specialisto iÅ¡vada nėra iÅ¡sami, nes specialistui nebuvo pateikti visi duomenys, reikÅ¡mingi atliekant tyrimÄ . Apeliantai savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad turėjo pajamų iÅ¡ įvairios veiklos, tačiau, kadangi tuo metu iÅ¡ Å¡ios veiklos pajamų deklaravimas ar dokumentų, patvirtinančių Å¡ias pajamas, iÅ¡saugojimas, nebuvo privalomas, jie jų nepateikė arba neiÅ¡saugojo. 5.5. Skunde taip pat teigiama, kad iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokio dydžio turtÄ Ä¯gijo apeliantai po 2010 m. gruodžio 11 d.

Å iuo atveju ekspertas tiksliai negalėjo nurodyti, kokio dydžio turtas buvo įgytas, prieÅ¡ingai nurodė, kad tiksliai nurodyti kada buvo pastatyta kiemo aikÅ¡telė, tvora ir tvenkinio iÅ¡kasa, nėra galimybės. Liudytojas V. N. pateikė nuotraukas, iÅ¡ kurių matosi, kad 2011 m. gegužės mėnesį (tai yra po 5 mėnesių nuo apeliantų kaltinamos nusikalstamos veikos įsigaliojimo dienos (2010 m. gruodžio 11 d.) yra pastatyta tvora, įrengta aikÅ¡telė ir Å¡alia tvoros jau nemažos žolės. Tai reiÅ¡kia, kad tvora galėjo bÅ«ti pastatyta dar iki 2010 m. gruodžio 11 d., kadangi žiemÄ paprastai pamatai nedaromi ir tokios tvoros pastatymui reikia bent 3 mėnesių statant patiems. 5.6.

Teismo posėdžio metu specialistė nurodė, kad R. Ž. ir K. Ž. 2010 m. gruodžio 10 d. turėjo virÅ¡ 36 000 eurų banko sÄ skaitose, be to, ekspertas J. U. nurodė, kad tvoros, kiemo aikÅ¡telės ir tvenkinio iÅ¡kasos vertė buvo nustatyta 2012 m. gruodžio 21 d. datai, tačiau tikslios datos nurodyti negalėjo. Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad tvoros, kiemo aikÅ¡telės ir tvenkinio iÅ¡kasos darbai atlikti dar 2009 metais, todėl, Å¡iuo atveju kaltinamųjų pareikÅ¡tų kaltinimų plotmėje matyti, kad kaltinimas turi bÅ«ti mažesnės apimties, tai yra sumažintas 87 787 litų suma arba atitinkamai 25 424,87 eurų.

Å iuo atveju netgi skaičiuojant pagal Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktÄ Nr. 144 nuteistieji galimai turto po 2010 m. gruodžio 11 d. įgijo už 39 562,95 litų (127 349,95 litų -87 787 litų). Kadangi 2010 metais MGL dydis buvo 130 litų, todėl baudžiamoji atsakomybė kaltinamųjų atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, kadangi baudžiamoji atsakomybė pradėjo atsirasti nuo 65 000 litų. Be to, į pajamas nebuvo įtraukti E. Z. 20 000 litų. 5.7. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigta, kad apeliantai galėjo pajamų gauti iÅ¡ teisės aktų neuždraustos veikos (BK 190 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡ esmės pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes perkėlė įrodinėjimo pareigÄ kaltinamiesiems, nurodydami, jog jie nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad pinigai už kuriuos įsigijo namÄ , gauti teisėtai. Tuo labiau, kad remiantis LAT praktika dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas, nepateikimas negali bÅ«ti kaltės įrodymas. Be to, apskaičiuojant galimas iÅ¡laidas pragyvenimui, baudžiamajame proceso negalima remtis statistiniais vidurkiais.

Tai, kas tinka mokesčių teisei, negali bÅ«ti perkeliama į baudžiamÄ jį procesÄ , tuo tarpu pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tyrimo ataskaitos iÅ¡vadomis, sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, turto nedeklaravimo faktu. Anot apelianto ir jo gynėjo, nuteistieji didžiÄ jÄ dalį turto įgijo tada, kai BK 1891 straipsnis dar nebuvo įsigaliojęs, t. y. jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu neteisėtas praturtėjimas nebuvo kriminalizuotas, todėl apeliantų nuteisimas pažeidė teisėtumo principÄ bei griežtesnio baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo draudimÄ . 5.8.

Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantė ir jos gynėjas advokatas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantus pripažino kaltais ir nuteisė už tai, kad nuosavybės teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtÄ , kurį neturėdami, neva teisėtų, pajamų įgijo nuo 2006 metų. Taigi, pagal teismo nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes nuteistieji didžiÄ jÄ dalį savo turto dalį įgijo iki BK 1891 straipsnio įsigaliojimo – 2010 m. gruodžio 11 d.

Teismas nuosprendyje nenustatė, kokio dydžio turtÄ apeliantai įgijo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Esant tokiai aplinkybei tai reiÅ¡kia, kad baudžiamasis įstatymas - BK 1891 straipsnio 1 dalis, apeliantams taikytas neteisingai, pažeidžiant pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, draudžiančias taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui padariusiam veikÄ , kuri jos padarymo metu nebuvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, ir įtvirtinančias, kad veikos nusikalstamumÄ nustatantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios.

6. Nuteistasis E. Z. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. priimto nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1891 straipsnio 1 dalį, bei jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 6.1. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nuosprendžio motyvavimo ir suraÅ¡ymo reikalavimus.

O, bÅ«tent: kaltinimas yra deklaratyvus ir nekonkretus, nuosprendyje apraÅ¡omos veikos laikotarpis apima ir laikotarpį, kuriame apraÅ¡yti veiksmai net nebuvo kriminalizuoti (sklypų įsigijimas), tačiau lieka neaiÅ¡ku, kas papuola į kitÄ kaltinimo dalį (po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui – gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams, taip pat gerbÅ«viui, skiriant 71 606 litų). Kaltinimo laikotarpis taip pat lieka neaiÅ¡kus, kadangi nurodomas 2014 m. kovo 27 d., nors tyrimas pradėtas 2012 metais.

Be to, nuteistajam inkriminuojama 20 738,53 eurų sumÄ , nors konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje Å¡i suma nurodyta 17 811,05 eurai. Taip pat, apeliantas nurodo, kad nuosprendis nėra pakankamai motyvuotas, teismo daromos iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, teismas taip pat nutylėjo gynybai svarbius įrodymus ir dėl jų nepasisakė bei jų neanalizavo, kas akivaizdžiai pažeidė Å¡aliÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Tai vertintina kaip esminiai proceso įstatymo pažeidimai, o teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos faktinių aplinkybių. 6.2.

Skunde iÅ¡samiai cituojama teismų praktika, baudžiamojo įstatymo nuostatos, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nurodant, kad skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ , iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybių, nesilaikant teismų baigiamiesiems aktams taikomų reikalavimų, taip pat, nesivadovaujant aktualia teismų praktika, kurioje aiÅ¡kinami BK 1891 straipsnio 1 dalies sudėties požymiai. Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas E. Z. kaltu, iÅ¡imtinai rėmėsi ekspertizės ir ekspertų parodymais, visiÅ¡kai neatlikdamas byloje iÅ¡tirtų faktinių aplinkybių analizės, taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino byloje esančius įrodymus, iÅ¡vadas dėl E. Z. kaltės grindė nepatikimais įrodymais, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje visiÅ¡kai nepasisakė dėl dalies įrodymų gavimo tvarkos, turėjusios įtakos jų turiniui, teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, nepaÅ¡alintos abejonės vertintos kaip apelianto kaltės įrodymai. 6.3. Skunde nurodoma, kad teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad nuteistųjų parodymai yra melagingi, visų pirma turėjo juos įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu jie buvo gauti leistinu bÅ«du.

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji buvo apklausti kaip liudytojai ir tÄ pačiÄ dienÄ sulaikyti, jiems pareiÅ¡kiant įtarimus. Tokiu bÅ«du nuteistieji buvo apklausti kaip liudytojai apie jiems vėliau pareikÅ¡tus įtarimus. Tokiu bÅ«du nuteistųjų apklausos pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir Å¡iais įrodymais negalima grįsti jokių teismo iÅ¡vadų, kadangi įrodymai gauti neleistinu bÅ«du. Å i taisyklė suformuota ir teismų praktikoje. Toks ikiteisminio tyrimo įrodymų rinkimo Å¡aliÅ¡kumas atsispindėjo ir vėliau.

Liudytojas S. V. teigė, kad apklausos metu jautė įtampÄ , buvo verčiamas duoti tyrėjui neteisingus parodymus. Kai kurie kiti liudytojai nurodė, kad jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo netikslÅ«s, tačiau vėliau, perskaičius liudytojų parodymus, Å¡ie, nenorėdami komplikuoti savo padėties, sutiko patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 6.4. Analizuojant nuteistųjų parodymus akivaizdu, kad visų nuteistųjų tikslas buvo bendromis lėšomis ir darbu įsigyti žemės sklypÄ ir pastatyti pastatÄ .

Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistieji, taip pat liudytojai E. Z., J. I. L., V. J.. Kiti liudytojai taip pat patvirtino, kad matė ir kitus statybos darbus atliekančius asmenis, tačiau šie parodymai neprieštarauja R. Ž. ir E. Z. parodymams, kad statybos darbus jie atlikinėjo kartu padedant statybos darbų specialistams. Teismas taip pat nevertino, kurie parodymai – P. Ž. ar R. Ž. – yra patikimesni, tuo labiau, kad P. Ž. daugiau kaip 30 metų negyvena su tėvais ir su jais nepalaikė artimų ryšių, net nežinojo, kad R.

Ž. statosi namÄ . 6.5. Nuosprendyje taip pat neteisingai nurodyta, kad statybos žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kadangi teisės aktuose nenustatyta prievolė pildyti statybos darbų žurnalÄ Å«kio bÅ«du statant ne didesnį kaip 500 kvadratinių metrų bendrojo proto vieno ar dviejų butų gyvenamÄ jÄ namÄ ar pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ . Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, todėl statybų žurnalÄ versti nebuvo privaloma. Be to, pats apeliantas ir R.

Ž. atliko dalį statybos darbų. Apklaustas ekspertas J. U. pripažino, kad, atliekant statybos darbus patiems, jų kaina yra mažesnė. Tačiau eksperto skaičiavimai namo statybai yra paremti rangos bÅ«du. Ekspertas nevertino nuteistųjų atliktų darbų, turėjo iÅ¡minusuoti statybų priežiÅ«rÄ . Taip pat, ekspertas negalėjo nustatyti darbų chronologijos, tam buvo reikalingas papildomas tyrimas. IÅ¡ esmės pats ekspertas pripažino, kad jo ekspertizė yra neiÅ¡sami ir ja vadovautis negalima.

Ekspertas paliudijo, kad statybos kaÅ¡tus apskaičiavo pagal realiai neatliktus darbus, neiÅ¡minusavo statybos priežiÅ«ros. Be to, byloje esantys pirminiai statybų apskaitos dokumentai liudija, kad 2010 metais gegužės mėnesį statyba realiai buvo baigta. Nuo 2010 m. gruodžio 14 d. buvo perkami baldai, atliekami geodeziniai matavimai, montuojama audio aparatÅ«ra, buitinė techninė, perkamos žoliapjovės. Atsižvelgiant į ekspertizės iÅ¡vadÄ , teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad tvoros statyba kainavo 31 000 litų, kiemo aikÅ¡telė – 18 900 litų, o iÅ¡kastas tvenkinys – 1 590 litų, Å¡i bendra suma (51 490 litų) turi bÅ«ti minusuojama iÅ¡ kaltinime nurodytų iÅ¡laidų, nes Å¡ios iÅ¡laidos patirtos iki 2010 m. gruodžio 10 d.

Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos, liudytojo V. N. paaiÅ¡kinimai. 6.6. Skunde pažymima ir tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialistė, apklausta teisminio nagrinėjimo metu, nedviprasmiÅ¡kai pripažino, kad nagrinėjamu atveju buvo taikomi skaičiavimai, kuomet mokesčių administratoriui trÅ«ksta objektyvių tiesioginių įrodymų. Tokiais atvejais mokesčių administratorius savo iÅ¡vadas grindžia apibendrindamas savo surinktus netiesioginius įrodymus, pajamas ir iÅ¡laidas apskaičiuoja taikydamas vidutinius statistinius dydžius, palyginamÄ sias kainas, įvairių duomenų bazių duomenis.

VMI specialisto iÅ¡vada nepaneigia, kad nuteistieji galėjo pajamų gauti iÅ¡ teisės aktų neuždraustos veiklos. Taip pat, specialisto iÅ¡vada iÅ¡ esmės pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principÄ , nes perkelia įrodinėjimo pareigÄ nuteistiesiems. Tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad dokumentų, pagrindžiančių gautas pajamas, nepateikimas ar nepakankamas pateikimas negali bÅ«ti kaltės įrodymas, be to, apskaičiuojant galimas iÅ¡laidas pragyvenimui baudžiamajame procese negalima remtis statistiniais vidurkiais.

Kartu VMI specialistė nurodė, kad nevertino gautų per bankÄ 20 000 litų pajamų, kadangi E. Z., iÅ¡imtais iÅ¡ banko pinigais, neprarado disponavimo teisės, galėjo jais apmokėti vartojimui skirtus pirkinius. Vertindama R. Ž. ir K. Ž. statistines vartojimo iÅ¡laidas, specialistė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu apskaičiavo žemės Å«kio veiklos iÅ¡laidas ir kas jas sudaro, nepateikė įrodymų, kad vartojimo iÅ¡laidos nesidvigubina su statistinėmis vartojimo iÅ¡laidomis, taip nepagrįstai bendras Å¡eimos iÅ¡laidas padidino 552525 litų suma.

Nesuprantama, kodėl specialistė naudojosi ne faktiniais dokumentais, esančiais byloje, o neteisingomis prielaidomis ir tikėtinai duomenimis. Byloje pateikti faktiniai duomenys apie statybos ir kitas iÅ¡laidas, todėl nebuvo jokio pagrindo vadovautis Mokesčio administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis. 6.7. Skunde taip pat akcentuojama, kad BK 1891 straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtÄ praturtėjimÄ , įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę susiejo su turto turėjimu, tačiau BK 1891 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tik toms situacijoms, kai Å¡iame straipsnyje nurodytÄ turtÄ asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu BK 1891 straipsnio įsigaliojimo dienÄ .

Vertinant tai, kad specialisto išvadoje nurodomos statistinės vartojimo išlaidos 2003 – 2010 metais sudaro 79 453 litų yra nepagrįstai padidintos tuo, kad statistinėse vartojimo išlaidose yra apskaičiuotos vidutinės būsto įsigijimo, baldų, transporto priemonių, remonto ir statybinių medžiagų sumos. Tačiau išvadoje taip pat nurodomos ir būsto, žemės sklypų, statybos remonto, transporto priemonių, baldų, elektros instaliacijos, santechnikos ir t.t. faktinės įsigijimo išlaidos, kurių faktinės sumos yra įtrauktos į išlaidų lenteles bei apskaičiuota namo statybos ir gerbūvio įrengimo atkuriamoji vertė.

Tokiu bÅ«du nuteistieji yra kaltinami piniginėmis iÅ¡laidomis tris kartus pagal tÄ pačiÄ pozicijÄ , tai yra pagal faktinius dokumentus ir pagal statistines iÅ¡laidas ir pagal sudarytas statybos sÄ matas. 6.8. Pažymima ir tai, kad UAB „J. F.“ Konsultacinėje specialisto iÅ¡vadoje paskaičiuotos namo statybos iÅ¡laidos sudaro 258 108 litai ir yra artimos VÄ® Registrų centro nustatytai gyvenamojo namo mokestinei vertei 248 256,32 litų. Apskaičiuotos 196 610 litų iÅ¡laidos susijusios su gyvenamojo namo statyba ir įranga galimai buvo patirtos iki 2010 m. gruodžio 11 d., po nurodytos datos – 61 498 litų.

Tačiau VMI specialistė nesivadovavo faktiniais statybų iÅ¡laidų dokumentų duomenimis, taip pat VÄ® Registrų centro specialistų apskaičiuotais duomenimis ir į specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯rašė 680 000 litų namo statybų iÅ¡laidų vertę, taip pablogindama R. ir K. Ž. padėtį ne mažesne, kaip 421 892 litų statybos iÅ¡laidų verte. 6.9. Apeliaciniame skunde pateikti nuteistojo atlikti skaičiavimai, kurių pagrindų nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

R. Ž., K. Ž., E. Z. ir E. Z. disponavo 145 947,81 litų suma ir Å¡i pajamų suma ženkliai virÅ¡ijÄ sumÄ nurodytÄ kaltinime. Å ioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas ar nuteistieji turėjo teisėtų 71 606 litų pajamų buities technikos, baldams ir kitiems buities daiktams įsigyti po 2010 m. gruodžio 11 d. Teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai nurodo, kad E. Z. yra teistas už nusikaltimus, kurie padaryti 2012 metais, tačiau nusikaltimo objektas, kuriuo jis kaltinamas Å¡iuo metu yra iÅ¡ esmės užbaigtas iki 2010 m. gruodžio 11 d., todėl nėra jokių įrodymų, kad E. Z. galėjo prisidėti savo neteisėtomis pajamomis prie gyvenamojo namo ir gerbÅ«vio statybų.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokurorė prašė nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis E. Z. ir jo gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 8. Nuteistųjų R. Ž. ir jo gynėjo advokato E. R., nuteistosios K. Ž. ir jos gynėjo advokato E. R. bei E. Z. apeliaciniai skundai tenkinami.

9. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta pažeidžiant Å¡aliÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus, teisinio pagrindo nėra. Å iuo aspektu pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011).

Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje, aukštesnysis teismas jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, neįžvelgia, o ir patys apeliantai ar jų gynėjas jų nenurodo.

Tuo tarpu vertinant objektyviuosius neÅ¡aliÅ¡kumo aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių teisėjo Å¡aliÅ¡kumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistojo E. Z. nuomonė, kad nuosprendis yra pakankamai nemotyvuotas, o teismas nutylėjo gynybai svarbius įrodymus ir dėl jų nepasisakė bei jų neanalizavo, nelaikytina teismo Å¡aliÅ¡kumu. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tiek nuteistieji, tiek eilė liudytojų, jų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡yti, pateikiant ir byloje surinktų įrodymų vertinimÄ .

Skundžiamame nuosprendyje remiamasi nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktualia teismų praktika, nuteistųjų veiksmai analizuojami BK 1891 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumoje, todėl teigti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju teismas nepakankamai motyvavo teismo nuosprendį ar pažeidė rungtyniÅ¡kumo principÄ ir tokiu bÅ«du konstatuoti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse iÅ¡vardytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus, byloje nenustatyta.

Tuo tarpu teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistųjų ar jų gynėjo norų, negali būti laikomas teismo šališkumu.

11. Apeliantas E. Z. skunde taip pat nurodo, kad jam pareikÅ¡tas kaltinimas yra deklaratyvus ir nekonkretus, nuosprendyje apraÅ¡omos veikos laikotarpis apima ir laikotarpį, kuriame apraÅ¡yti veiksmai net nebuvo kriminalizuoti (sklypų įsigijimas), tačiau lieka neaiÅ¡ku, kas papuola į kitÄ kaltinimo dalį (po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui – gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams, taip pat gerbÅ«viui, skiriant 71 606 litų). Su Å¡iais E. Z. skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi bÅ«ti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo bÅ«ti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad bÅ«tent Å¡i dalis virÅ¡ija 500 MGL vertę. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 144 (ekspertizės baigimo data 2018 m. sausio 30 d.) (13 t., b. l.

52) buvo įvertinti kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio turto atkūrimo kaštai po 2010 m. gruodžio 11 d., kuriuos sudaro geodeziniai matavimai (450 litų), apšvietimas (6 500 litų), krosnelė Gaya (4 500 litų), kaminas pristatomas (4 723,86 litų), virtuvės baldai VOKĖ – 111 (6 180 litų), buitinė technika (23 180 litų), stalas VIENA2 (2000 litų), kėdės (500 litų), kėdės (1500 litų), baldų komplektas (11 350 litų), baldai (1 264,92 litų), savaeigė benzininė vėjapjovė (1 959,99 litų), uosinė balinta lova, spintelė, dėžė patalynei (1 800 litų), skalbyklė AEG (1 100), taip pat, tvora (31 297 litų), kiemo aikštelė (18 900 litų), tvenkinio iškasa (1 590 litų).

Bendri kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio turto atkūrimo kaštai po 2010 m. gruodžio 11 d. sudaro 118 795,77 litų. Taip pat, nustatyta, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo statybos ir įrengimo atstatymo kaštai atlikti po 2010 m. gruodžio 11 d. sudaro 8 554,18 litų. Bendra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio atstatomoji vertė atliktų darbų po 2010 m. gruodžio 11 d. yra 127 349,95 litų (118 795,77 litų + 8 554,18 litų).

Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. AU22-22 nurodyta, kad R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gavo 55 555 litų pajamų. Taip pat, apskaičiuota, kad R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. turėjo 162 514 litų iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 127 350 litų sudaro gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų, taip pat, gerbÅ«vio atkÅ«rimo sÄ naudos. Tokiu bÅ«du nustatyta, kad, įvertinus pinigų likučius banke bei ne banke, K.

Ž. ir R. Ž. turėtų pajamų neužtektų iÅ¡laidoms padengti, t. y. tokiu bÅ«du iÅ¡laidos 71 606 litų virÅ¡ytų pajamas (nuo 2010 m. gruodžio 12 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas 2667 Lt neigiamas pajamų balansas, 2011 m. – 48 698 Lt neigiamas pajamų balansas, o 2012 m. – 20 241 Lt neigiamas pajamų balansas). BÅ«tent Å¡i suma (71 606 litai) kaltinime vertinama kaip nusikalstamos veikos dalykas - konkreti turėto turto dalis, kuri negalėjo bÅ«ti įgyta teisėtomis pajamomis, virÅ¡ijanti 500 MGL sumÄ .

12. Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.), ir dėl to Å¡io dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-42-942/2016).

Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kurios pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ bylos medžiagÄ bÅ«tų svarbios veikos kvalifikavimui, tačiau bÅ«tų nenurodytos ar neteisingai nurodytos kaltinamajame akte, nėra. Teismų praktikoje taip pat pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliÅ«timi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyta, kad po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat, gerbÅ«viui (įgijimui, realizavimui, naudojimui), buvo skirta 71 606 litų (20 738,53 eurų).

Būtent ši turto dalis vertinama kaip negalėjusi būti įgyta teisėtomis pajamomis. Iš Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 144 (13 t., b. l.

52) matyti, kad jame detalizuota, kokie daiktai ir paslaugos galimai buvo įgytos po 2010 m. gruodžio 11 d. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su sklypų įsigijimu 2006-2007 metais nuteistiesiems nėra inkriminuojamos, jų įsigijimo vertė nėra vertinama kaip nusikalstamo praturėjimo dalykas, jos nurodytos siekiant nustatyti turto įsigijimo ir įrengimo chronologijÄ , todėl negali bÅ«ti laikomos perteklinėmis.

13. Pažymėtina ir tai, kad 2015 m. lapkričio 25 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, apeliantai patvirtino, kad kaltinimas jiems suprantamas. Pakeitus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nuteistieji ar jų gynėjas pastabų, kad kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ir dėl to suvaržytos kaltinamųjų teisės į gynybÄ bei kokie nors kaltinimo trÅ«kumai kliudys teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , nepareiÅ¡kė. Pažymėtina ir tai, kad visi nuteistieji, apklausti pirmosios instancijos teisme, davė pakankamai iÅ¡samius parodymus, apeliaciniuose skunduose taip pat detaliai analizavo aplinkybes, susijusias su turto įsigijimu po 2010 m. gruodžio 11 d. Byloje esantys duomenys rodo, kad tiek nuteistiesiems, tiek jų gynėjui pareikÅ¡to kaltinimo esmė buvo aiÅ¡ki, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad toks kaltinimas suvaržė nuteistųjų teisę gintis, taip pat trukdė teisingai nagrinėti bylÄ teisme.

14. Nenustačius jokių esminių BPK trÅ«kumų, dėl kurių baudžiamoji byla R. Ž., K. Ž. ir E. Z. atžvilgiu turėtų bÅ«ti nutraukta, toliau sprendžiamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas dėl apeliantams inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. ir K. Ž. buvo pripažinti kaltais pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, o E. Z. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbÅ«viui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbÅ«vio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtÄ , gerbÅ«vį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iÅ¡ E. Z. neteisėtu bÅ«du įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumÄ Ä¯sigijo turto, gerbÅ«vio, žinodami, turėdami ir galėdami žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis.

Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad pripažindamas R. Ž., K. Ž. ir E. Z. kaltais, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė liudytojų ir ekspertų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, atmetant nuteistųjų parodymus. Šių duomenų visumoje apylinkės teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka R. Ž., K. Ž. ir E. Z. kaltei dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagrįsti.

Tačiau, susipažinus su apeliacinių skundų argumentais, įvertinus tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus, sutikti su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija, negali. Akivaizdu, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo iÅ¡vadoms dėl nuteistųjų kaltės.

15. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti keliÄ neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias iÅ¡vadas. Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , aukÅ¡tesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ , t. y. ar teismo iÅ¡vadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, ar jų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006).

16. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu kaltės R. Ž. nepripažino, parodė, kad namo statybas pradėjo 2006-2007 m. Statybos darbų žurnalo nepildė. NamÄ pastatė per maždaug 3 metus. Buvo iÅ¡kastas ir tvenkinys, pastatyta tvora, 2010 metais pasėta pievelė. 2010 m. pavasarį name jau buvo padaryta didelė dalis apdailos, įrengtas Å¡ildymas, uždengtas stogas, buvo pastatyti baldai voniai ir virtuvei, kieme sudėtos trinkelės, o vasarÄ sėjo žolę. Jo darbo užmokestis siekė 900 litų per mėnesį, žmona per mėnesį uždirbdavo 500 litų.

Žentas E. Z. dirbo užsienyje, tačiau statant namÄ Å¾entas niekur nedirbo. 50 000 litų namo statybai davė E. Z. tėvai. Jis gavo pinigų ir už parduotÄ metalÄ , tačiau negali pasakyti kiek tiksliai. Po 2010 metų pavasario dar vyko darbai, vyko dažymas namo antrame aukÅ¡te, tačiau Å¡iems darbams didelių lėšų nereikėjo. Virtuvės patalpose, vonioje, svetainėje jau buvo baldai. Svetainėje buvo minkÅ¡ta dalis, stalas, lyg ir krosnelė. Virtuvėje jau buvo baldų komplektas su buitine technika, buvo Å¡aldytuvas, indaplovė.

Tvora jau buvo pilnai aptverta, buvo iÅ¡kastas ir tvenkinys. Tvenkinį kasė bendrai su kaimynu. Pinigų namo statybai užteko, dar jų ir liko, nes daug darbų darė patys. Samdė tik elektrikÄ , santechnikÄ , trinkeles taip pat dėjo samdomas darbininkas. 2009 m. buvo sudėtos trinkelės ir iÅ¡kastas tvenkinys, tvora aptverta dar anksčiau 2008 m., vartus dėjo 2009 m. Tvora jiems kainavo nedaug, nes yra iÅ¡ medinių lentelių. Prie statybų dirbo ne vienas, padėdavo daug kas, samdydavo talkas, po to už tai duodavo vakarienę. 4000-5000 Lt kainavo namo projektas.

R. Z. prie namo statybų prisidėjo. Pirmiausia buvo statoma tvora, po to aikštelė, tvenkinys ir veja - toks buvo eiliškumas. Taip pat, nuteistasis nurodė, kad augino paukščius, triušius, kiaules. Kiaules parduodavo, sezono metu daržovių nepirkdavo, nes turėjo savo, žmona daržovių priruošdavo žiemai. Per mėnesį 2012 m. išleisdavo daugiausia 100 eurų. E. Z. yra stalius - statybininkas, kuris tokius darbus dirba ir užsienyje. Žentas su dukra name pradėjo gyventi 2014-2015 m., nors gyventi name jau buvo galima 2010 m., nes 90 procentų namas buvo įrengtas, sutvarkyta aplinka.

17. Apklausta K. Ž. dėl pareikÅ¡to kaltinimo kalta taip pat neprisipažino, nurodė, kad dirbo vienoje darbovietėje, prekiavo mėsa. Prie namo statybų dirbo vyras. Namas buvo pastatytas per 2, 3 ar 4 metus. Ä®sigijo žemės sklypus, nes turėjo atliekamų pinigų. Pagalvojo, kad turės kÄ padovanoti vaikams ar anÅ«kams. Kai jÄ apklausinėjo, bijojo, tyrėjas D. Z. jÄ tik skubino. Kiek pamena, pirmiausia buvo tvarkomas žemės sklypas, kilo namas, po to gal buvo statoma tvora.

18. E. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažino, parodė, kad nuo 1999 m. pradėjo važinėti į DanijÄ , dirbdavo nelegalius sezoninius darbus. Važinėjo dirbti 3 metus. Pirmais metais iÅ¡ užsienio parsivežė uždirbtus 15 000 Lt. 2001-2003 m. važinėjo į KaliningradÄ , parsiveždavo benzino, kurį parduodavo. Taip pat, jam paskolino tėvas ir pusbrolis pinigų. Statyboms vadovavo daugiausia jis. Jis pats dirbo pagalbinius darbus, pasisamdydavo meistrÄ .

Pagalbinius darbus dirbo jis, uoÅ¡vis, paimdavo žmonių pagalbai, kuriems kažkÄ sumokėdavo, gal duodavo kokį butelį, duodavo pavalgyti. Žmona per mėnesį uždirbdavo 500-600 Lt. Turi du vaikus. Jis užsiėmė automobilių perpardavinėjimu, remontu. 2009 m. ankstyvÄ pavasarį užsitvėrė tvorÄ , iÅ¡sikasė tvenkinį, iÅ¡vežė gruntÄ , susidėjo trinkeles ir iÅ¡silygino pievÄ . 2009 m. rugpjÅ«tį sėjo pievelę. Namo viduje jau buvo padaryti elektros darbai, santechnika, buvo likusi apdaila, žiemÄ dirbo namo viduje. 2009-2010 m. susidėjo plyteles, grindis, po to pirko baldus.

Nuteistojo profesija yra stalius-statybininkas-dailidė. Statybos darbai jam yra žinomi. PrieÅ¡ tai jau įsirenginėjo, renovavo namÄ pas tėvus, Anglijoje dirbo statybos darbus. Tiek tvorÄ , tiek trinkeles darė patys, taip pat, patys maišė betonÄ , meistras buvo atsakingas tik už tikslumus, o juodÄ darbÄ darė jie. UoÅ¡viai gyvena Å«kiÅ¡kai ir iki dabar jiems teikia produktus, viÅ¡tienÄ , triuÅ¡ienÄ , daržoves. Perka parduotuvėje duonÄ , cukrų, aliejų. Tikrai statistinės iÅ¡laidos yra paraÅ¡ytos per didelės. Name pradėjo gyventi 2014-2015 metais.

Jie turėjo kur gyventi iki tol, todėl skubos įsikelti į namÄ nebuvo. Pradėjo 2009 m. visus darbus anksti pavasarį. Pradėjo aplinkos tvarkymÄ , ruošėsi statyti tvoros stulpus, darė pamatų liejinius. Baigė darbus 2009 m. gale. Tada metų gale prie tvoros jau buvo pasodintos ir puÅ¡elės, jos matosi fotonuotraukoje.

19. Liudytoja L. J., apklausta teisminio nagrinėjimo metu, paaiškino, kad turėjo sodų sklypus, kurie buvo (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, kurį pardavė prieš maždaug 10 metų. Pardavė už maždaug 1000 Lt, tačiau tikslios sumos neprisimena. Pargarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja su jais sutiko (2 t., b. l. 1). Nurodė, kad negali pasakyti, ar salėje yra tie patys žmonės, nes praėjo daug metų.

20. Liudytojas R. J., apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, paaiÅ¡kino, kad turėjo du sklypus (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, kuriuos pardavė pas notarÄ . Pas notarus buvo atvažiavęs vyras ir moteris, taip pat, jis su žmona. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 2), liudytojas su jais sutiko, nurodė, kad tada geriau prisiminė aplinkybes. Salėje žmonių, su kuriais buvo pas notarÄ , nėra.

21. Liudytojas J. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) kaime jo tėvas pardavė sodybÄ . Tėvas jam pasakė, kad parduoda namus ir pardavė, tačiau nežino kam pardavė. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 5). Salėje atpažino E. Z., jis buvo atvažiavęs su jo tėvu, tada jį ir matė.

22. Liudytoja A. R., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad jos uoÅ¡vis norėjo parduoti sodybÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Nežino, už kiek sodyba buvo parduota. Pirkėjo ji nematė, su juo nebendravo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l.

11) sutinka. Teismo posėdžių salėje atpažino E. Z., jis buvo atvažiavęs su uošviu.

23. Liudytojas G. K. L. teisiamojo posėdžio nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje Ž. pardavė žemės sklypÄ . BÅ«nant sode, priėjo žmonės ir klausė, ar parduoda žemės sklypÄ . Dėl kainos tarėsi su Ž., jie buvo pas notarÄ . Girdėjo, kad vėliau sklype buvo statomas namas. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l.

29) sutinka iÅ¡ dalies, nes tuo metu buvo po infarkto. Å iuo metu neprisimena, ar sandorio sudarymo metu su Ž. buvo jaunas vyriÅ¡kis. Jam atrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu tardytojas to net neklausė. Apklausos protokolÄ jis pasirašė neskaitęs.

24. Liudytoja J. I. L., apklausta teisme, nurodė, kad pažįsta Ž., nes jiems pardavė sklypÄ . KartÄ , kai buvo sode, atvažiavo vyras, o sklypÄ pirko jo uoÅ¡viai. Kas atvažiavo apžiÅ«rėti sklypÄ , gerai nepamena. Dėl pirkimo derėjosi su Ž. pardavė už 10 000 litų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l.

30) sutiko. Papildomai nurodė, kad kalbėjo su Ž., jie sakė, kad žemė bus žentui.

25. Liudytojas Č. Å ., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad jis ir E. Z. priklausė sodų bendrijai Piliakalnis. E. Z. sodų bendrijoje pradėjo statyti namÄ . Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimis, buvo pagarsinti liudytojo Č. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. l. 32), su kuriais jis sutiko. Papildė, kad kaimyno sklype dirbo trys žmonės, tame tarpe ir vienas iÅ¡ nuteistųjų.

26. Liudytoja T. V., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad ji dirbo buhaltere sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pas jÄ buvo atvykę nuteistieji, senesnį vyrÄ atvežė jaunesnis ir jis pasirašė praÅ¡ymÄ priimti į narius. Mokesčius mokėjo visaip - ir jaunesnis, ir senesnis. Matė, kad buvo statomas namas, tačiau kas jame dirbo, ji nematė. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti (2t., b. l.37).

27. Liudytoja B. D., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad dirbo sodų bendrijoje buhaltere nuo 2010 m. R. Ž. buvo sodų bendrijos narys. Mokesčiai buvo mokami, kas juos mokėdavo, nepažinojo. Atvažiuodavo automobiliu dviese, kuris iš jų R. Ž., nežinojo. Pagarsinus liudytojos B. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l.

38) ji su jais sutiko iÅ¡ dalies, kadangi apklausos metu buvo sudirgusi, protokolÄ pasirašė jo neperskaičiusi.

28. Liudytojas R. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad jis nuo 2009 metų yra sodų bendrijos pirmininkas, ten ir gyvena. Žinojo apie vykdomas statybas, patikrinęs savininkus nustatė, kad jas vykdo R. Ž.. Liudytojas sutiko su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 48). Nurodė, kad yra bendravęs su E. Z., nes jis kreipėsi dėl gatvės lentelių. Matė, kad namas buvo gyvenamas, jaunas vyrukas sklype bÅ«davo. Manė, kad tai savininkas, nors neklausė. Vaikščiojant jaunÄ vyriÅ¡kį matė kelis kartus.

29. Liudytojas J. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje turi sodÄ . Dirbo pas žmogų, tos bendrijos sklype nuiminėjo augalinį sluoksnį, kad galėtų vykti statybos. Nurodė, kad nuteistasis E. Z. jam yra matytas. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l.

49) sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu J. V. paaiškino, kad vyriškis į jį kreipėsi 2007-2008 metais. Jam nekilo abejonių, kad minėtas vyriškis yra sklypo savininkas.

30. Liudytojas V. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad yra kaimynas su Z. (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Prasidėjus statyboms, prie namo dirbo visa Å¡eima. Galimai buvo atvejų, kaip E. Z. skolinosi karutį ir kastuvÄ . Kai pradėjo semti sklypÄ , prašė spręsti vakarinio kaimyno ir E. Z. šį klausimÄ . Dar iÅ¡kasė prÅ«dÄ , tuo rÅ«pinosi abu. Susimokėjo per pusę, jis sumokėjo 500 litų. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis su jais sutiko (2 t., b. l. 63).

31. Liudytojas S. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), jo kaimynas E. Z.. E. Z. sklype vyko statybos, jose dalyvavo E. Z., visa jo Å¡eima. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, S. V. su jais sutiko iÅ¡ dalies (2 t., b. l. 64). Nesutinka, kad konkrečiai E. Z. rÅ«pinosi statybomis. Negali atsakyti, ar perskaitė protokolÄ , kurį surašė tyrėjas, gal tyrėjas protokolÄ perskaitė. Tyrėjas darė jam spaudimÄ , apklausinėjo 4 valandas, užraÅ¡ydavo, kÄ jam reikėjo. „Seat Toledo“ automobilį yra matęs, jis priklausė turbÅ«t E. Z. uoÅ¡viui.

32. Liudytojas V. N., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad yra architektas. Teikė gyvenamojo namo projektÄ , bendravo su E. Z.. Kaip architektas ruošė visus dokumentus dėl projekto, projektas E. Z. tiko, jo taisyti nereikėjo, projekto užsakovai buvo R. Ž. ir K. Ž., tačiau pats su Ž. nebendravo. Po namo pastatymo važiavo nufotografuoti namÄ . Pirmoji nuotrauka daryta 2009 m. birželio 15 d., joje nėra tvoros. Antroji nuotrauka daryta 2011 m. birželio 6 d., laikmenoje paraÅ¡yta, kada nuotrauka daryta.

33. Liudytojas R. Ž., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad turi 4 vaikus. R. Ž. jo sÅ«nus, santykiai geri. R. Ž. Å¡eimai padėdavo gyvuliais ir pinigais. Å eimos santaupas tvarkė jo žmona, kuri jau mirusi. Didelių santaupų neturėjo, tačiau 1000-2000 litų turėjo. Ar davė sÅ«nui 10 000 Lt atsakyti negali, nes viskÄ tvarkė žmona. SÅ«nus R. Ž. sakė, kad statosi namÄ . PaaiÅ¡kino, kad turi brolį J., kuris gyvena Kanadoje. Parvažiavęs jis duodavo pinigų. R. jis yra davęs 100 Lt ir 200 Lt, R. praÅ¡ydavo paskolinti. Kartais grÄ Å¾indavo, kartais ne.

34. Liudytoja E. Z., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad su E. Z. susituokė 2004 m., nuo tada veda bendrÄ Å«kį. Gyvena (duomenys neskelbtini), kuris teisiÅ¡kai priklauso jų dukrai. NamÄ dovanojo dukrai liudytojos tėvai Ž. Namas buvo pastatytas iÅ¡ jos tėvų lėšų. Prie statybų prisidėjo visi. Vyrai kasė pamatus, statė, viskuo rÅ«pinosi, jos moterys rÅ«pinosi namų Å«kiu. 2007 metais vyro tėvas paskolino 50 000 Lt ir įsiruošė namo vidų. Patys gaudavo paÅ¡alpas už vaikus, socialinę paÅ¡alpÄ , vyras važiuodavo su traliuku iki užsienio ir parveždavo automobilius. Tėvai pradėjo statyti namÄ 2006-2007 m. Jie tarėsi, kad prisidės prie statybų, daugiausia prisidėjo darbu, kažkiek finansiÅ¡kai. Statė namÄ iÅ¡ bendrų lėšų ir tėvų, ir jos su vyru. Vyras tardavosi, kiek pinigų įdėti į statybas, kai užsidirbdavo. Konkretizuoti negali, kiek kas įnešė į namo statybÄ .

35. Liudytojas R. D. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 7 metus pardavė sodų sklypÄ (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Buvo sode, kažkas Å¡alia statėsi namÄ , prisistatė kažkoks vyrukas, kuriam jis pasiÅ«lė pirkti žemę, vyrukas sutiko ir pardavė sklypÄ . Suformino viskÄ pas notarÄ , pas notarÄ buvo jis, žmona, moteris ir du vyrai. SklypÄ pardavė už 10 000 litų. Pinigus jam sumokėjo vyras, kuriam apie 30 metų. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis su jais sutiko (2 t., b. l. 26). PaaiÅ¡kino, kad už sklypÄ dar gavo 2000 litų avansÄ .

36. Liudytoja D. K., apklausta pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad pardavė sodo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Neprisimena, ar gavo deÅ¡imt ar dvideÅ¡imt tÅ«kstančių. Nurodė, kad sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 27-28).

37. Liudytojas P. Ž., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad žinojo, jog jo brolis kažkur statosi namÄ . Nežinojo, iÅ¡ kokių pajamų stato brolis namÄ , mano, kad iÅ¡ atlyginimo. Taip pat, jie visi keturi vaikai iÅ¡ tėvų gavo pinigų. Tėvai duodavo pinigų visÄ gyvenimÄ . Perskaičius liudytojo P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 71), jis su jais nesutiko. Nurodė, kad protokolo neskaitė. IÅ¡ tėvų yra gavę pinigų, sakė tyrėjui, kad negavę, nes gal ne taip jį suprato. Vienas dėdė gyvena Kanadoje, atvykdavo į LietuvÄ atveždavo dovanų, jų visai Å¡eimai yra nupirkęs traktorių. Jo brolis R. Ž. augino gyvulius, turėjo žemės. Gyvulius augino pardavimui.

38. Liudytojas V. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad turi individualiÄ geodezinių darbų įmonę. Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) atliko daug matavimų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesutiko (2 t., b. l. 17), nes su Ž. nesimatė, bet jie pasirašė ant dokumento. NeapžiÅ«rėjo ir pasirašė apklausos protokolÄ . Tyrėjas jam parodė, kÄ reikia atpažinti.

39. Liudytojas E. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad gyvena sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Buvo kaimynystėje statomas namas, apklaustas jis nurodė pilietį, kuris ten pasirodydavo, jo nepažįsta. Jis atvykdavo pas tėvus ir matydavo, kad vyksta darbai, Å¡iltino namo fasadÄ . Tas vyrukas ten atvažiuodavo ir bÅ«davo. Darbininkai kalbėjo lenkiÅ¡kai, ar buvo lietuvių nežino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 2t., b.l.55) sutinka. Papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo galima numatyti, kad nurodymus duodavo vyrukas, nes jis vesdavosi žmones, rodydavo, kokius darbus atlikti.

40. Liudytojas J. L. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Jo klausė apie kaimynÄ , kuris statėsi namÄ . Kaimyno vardo pavardės nežinojo, tik pasisveikindavo, prasilenkdamas ir tiek. Tik tas kaimynas vienas tuo metu statėsi namÄ . Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l.

61) sutinka, nors nesakė, kad namas užraÅ¡ytas ne E. Z. vardu, su Å¡iuo sakiniu nesutinka. Kuriais metais buvo užtverta tvora, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas nurodė, kad E. Z. namÄ pasistatė 2007-2009 metais, daug statybos darbų atlikdavo jis pats.

41. Liudytojas J. P., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad buvo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas. Kaltinamųjų nėra matęs sodų bendrijoje. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l.

62) sutinka.

42. Liudytojas J. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje turėjo gal 5-6 žemės sklypus. Kelis sklypus pardavė. Kaltinamųjų nepažįsta. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l.

3) sutinka.

43. Liudytojas D. Z., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ dėl neteisėto praturtėjimo. Vienus liudytojus apklausinėjo kabinete, kitus - žmonių namuose, tarnybiniame automobilyje. Negali liepti žmonėms pasiraÅ¡yti, jei jie nesutinka su parodymais. Kartais gal perfrazuoji mintį, jei žmogus neaiÅ¡kiai kalba, bet mintis bÅ«na žmogaus. Po apklausa žmogus visada pasiraÅ¡o, prieÅ¡ tai perskaito. KitÄ kartÄ liudytojas įtikinėja žmogų duoti parodymus, įtikinėja sakyti tiesÄ .

Dėl liudytojo V. V. apklausos nurodė, kad jam nerodė, kurį asmenį reikia atpažinti. Dėl atpažinimų šioje byloje nebuvo problemų, nors jų buvo nemažai daryta ir su kaimynais. Žmonės atpažindavo E. Z. iš nuotraukų. Neprisimena, ar aiškinosi, kada pastatyta tvora, kiemo aikštelė, detalių ir datų nepamena. Viskas prasidėjo nuo to, kad pas E. Z. buvo rasti du vogti prabangūs automobiliai, buvo patikrinta, kad namai ne E. Z., o Ž. vardu, greičiausia įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų pajamų.

Aiškinosi, iš kur tos neteisėtos pajamos.

44. Ekspertas J. U., apklaustas pirmosios instancijos teisme, savo duotÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, papildomai paaiÅ¡kino, kad jis nesprendė, ar vatos plokÅ¡tės name sudėtos, ar ne. Vadovavosi bylos medžiaga, kur yra duomenys, kad prekė buvo įsigyta. Ekspertizės akte nurodytas žiniaraÅ¡tis nurodo gyvenamojo namo statybos eigÄ . Jis sudarė lentelę, kaip laiko požiÅ«riu buvo statomas namas. Nebuvo vedamas žurnalas, todėl nekonstatuoja iÅ¡laidų, žiniaraÅ¡tis sudarytas, kad įsivaizduoti, kaip vyko namo statybos eiga.

Kai pirmÄ kartÄ apžiÅ«rėjo namÄ , buvo konstatuota, kad namas yra įrengtas. AntrÄ kartÄ jis neapžiÅ«rėjo, nes nebuvo užduota tokio klausimo ir todėl jo neanalizavo. Buitinės technikos suma 23 180 litų, nes yra toks dokumentas byloje. Baldai yra, jis baldus apžiÅ«rėjo, juos vertino pagal rinkos vertę. Dėl uosinės lovos paaiÅ¡kino, kad byloje yra dokumentas, patvirtinantys, kad už jÄ buvo sumokėtas 300 litų avansas, todėl konstatuoja, kad sumokėti tokie pinigai. Ar ta lova buvo name, byloje turi bÅ«ti nuotrauka.

Tvoros, kiemo aikÅ¡telės ir tvenkinio iÅ¡kasimo datų nenustatė, tyrimo neatliko. Kai atliko pirmÄ ekspertizę, tie darbai buvo padaryti. Datos konstatuojamos nebuvo. Å iuo atveju yra vertinamas turtas. Yra tvora ir jos sukÅ«rimo kaÅ¡tai yra vienetas. Kaina skaičiuojama pagal atitinkamus parametrus - kraÅ¡tinių suma ir tvoros ilgis, jos aukÅ¡tis padauginamas. Dėl tvenkinio iÅ¡kasimo kainos nurodė, kad buvo gauti matmenys, kokia buvo kubatÅ«ra ir kiek kainavo iÅ¡kasimas. Turto vertinime vertinamas duobės iÅ¡kasimas.

Ekspertas nurodė, kad darbų chronologija buvo atlikta tokia tvarka - tvenkinys, veja, kiemo aikÅ¡telė. Panaudoti duomenys iÅ¡ pirmos ekspertizės. Nei tada, nei dabar datų nenustatė, nes neturėjo informacijos, kaip klostysis bylos eiga ir kas svarbiausia. Kad atsakyti, reikia papildomo tyrimo, reikia apklausti specialistus, kurie dirbo, darė laistymo sistemos darbus. Ä® Å¡iuos klausimus turėjo atsakyti statybų žiniaraÅ¡tis, kuris turėjo bÅ«ti vedamas. Tai jo vertės nustatymo data. Statyba savo jėgomis yra, tačiau nevertinamas darbas, žmogus dirba naudoja savo jėgÄ , bet tai nevertinama.

45. Specialistė I. L., apklausta pirmosios instancijos teisme, savo iÅ¡vadÄ palaikė, paaiÅ¡kino, kad suraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ buvo vadovautasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-295 (redakcija 2011-11-18 Ä®sakymu Nr.V-388) patvirtintomis „Ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialisto iÅ¡vados (paaiÅ¡kinimų) pateikimo taisyklėmis“, Marijampolės apylinkės teismo pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir dokumentais, Kauno AVMI duomenų bazėje turima informacija.

Specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡laidos pragyvenimui (vartojimo iÅ¡laidos) įvertintos atsižvelgiant į Statistikos departamento teikiamÄ informacijÄ apie namų Å«kių pajamas ir iÅ¡laidas internetiniame puslapyje adresu www.osp.stat.gov.lt., vadovaujantis Mokesčio administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, VMI parengtomis metodinėmis rekomendacijomis (Geros praktikos vadovas, atliekant gyventojų mokamų mokesčių kontrolės procedÅ«ras), suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismine praktika.

R. Ž. ir K. Ž. VMI neteikė jokių deklaracijų, taip pat, ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. ir K. Ž. neteikė paaiÅ¡kinimų, kuriuose bÅ«tų nurodyti konkretÅ«s jų patirtų vartojimo ir kitų iÅ¡laidų dydžiai atitinkamais iki bei tiriamojo laikotarpio aktualiais metais, ir tai pagrindžiančių duomenų. Å ios nustatytos faktinės aplinkybės ir buvo abi bÅ«tinos sÄ lygos, sudarančios prielaidas taikyti MAÄ® 70 straipsnio 1 dalį. MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos realizavimÄ reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės. Remiantis Taisyklių 16 ir 29.7 punktais, tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių iÅ¡laidų sumų, vertinimui atlikti gali bÅ«ti naudojami oficialiai žinomi Å¡altiniai, statistiniai duomenys, t. y. teisės aktai numato galimybes mokesčiui administratoriui atlikti įvertinimÄ ir apskaičiuoti mokesčius pagal pasirinktus informacijos Å¡altinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti skaičiavimus.

Atsižvelgiant į tai, mokesčių administratorius neturėjo galimybės R. Ž. ir K. Ž. Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidų vertinti kitaip nei pagal Statistikos departamento oficialiai skelbiamas vidutines namų Å«kio vartojimo iÅ¡laidas, kurios Å¡iuo atveju atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Jei bÅ«tų kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai apie vartojimo iÅ¡laidas, jos bÅ«tų lyginamos su statistinėmis iÅ¡laidomis. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, siekiant nustatyti ir atsakyti į teismo proceso dalyvių pateiktÄ klausimÄ , ar R.

Ž. ir K. Ž. patirtoms iÅ¡laidoms (įskaitant turėtÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ) užteko pajamų, jei ne, tai kiek lėšų jiems trÅ«ko, R. Ž. ir K. Ž. patirtos iÅ¡laidos apskaičiuotos dviem bÅ«dais:

1) nevertinant nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidų, nes realiai jas patyrė E. Z. ir 2) sutuoktinių pajamų ir išlaidų suvestinėje įvertinant nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d. gautas 206 518 Lt pajamas bei antruoju būdu apskaičiuotas 718 824 Lt išlaidas (t. sk. įvertinus nekilnojamojo turto įsigijimo/statybos/įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R.

Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužtektų nurodytoms išlaidoms (įskaitant turėto nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai bei įrengimui) padengti, t. y. tokiu būdu išlaidos 542 589 Lt (157144,64 Eur) viršytų pajamas. Apskaičiuotas R. Ž. ir K. Ž. pajamų trūkumas sudarė: 2006 m. – 27 159 Lt, 2007 m. – 147 023 Lt, 2008 m. – 232 407 Lt, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d. — 136 000 Lt. Įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 55 555 Lt pajamas bei antruoju būdu apskaičiuotas 162 514 Lt išlaidas (t. sk.

įvertinus nekilnojamojo turto statybos ir įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R. Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužtektų nurodytoms išlaidoms (įskaitant turėto nekilnojamojo turto statybai bei įrengimui) padengti, t. y. tokiu būdu išlaidos 71 606 Lt (20 738,53 Eur) viršytų pajamas. Apskaičiuotas R. Ž. ir K. Ž. pajamų trūkumas sudarė: laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2010-12-31 - 2667 Lt, 2011 m. - 48698 Lt, 2012 m. - 20241 Lt.

Nustatytas pajamų trÅ«kumas susidarė ne dėl patirtų vartojimo iÅ¡laidų ir joms apskaičiuoti taikyto metodo, o dėl antruoju bÅ«du apskaičiuotų patirtų iÅ¡laidų nekilnojamojo turto įsigijimui/statybai/įrengimui. SuraÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ vadovautasi mokesčių administratoriui pateiktais baudžiamosios bylos medžiaga ir dokumentais, t. sk. 2018-01-30 Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. 144.

Tyrimo metu vertinant tiriamųjų kiekvienų metų pajamas ir išlaidas, apskaičiuojamas gyventojo kiekvienų metų pabaigai galimas turėti pinigų likutis ne banke. Jeigu apskaičiuojamas nulinis pinigų likutis (tuo atveju, kai išlaidos viršija pajamas), šis likutis įtakos sekančiam tiriamajam laikotarpiui neturi. Tačiau, jeigu nustatomas teigiamas pajamų ir išlaidų skirtumas, t. y. teigiamas piniginių lėšų likutis ne banke, ir jeigu jis nėra išleidžiamas kitoms išlaidoms (vartojimui, nekilnojamojo turto, kito kilnojamojo turto įsigijimui), tai šis teigiamas pinigų likutis įtakoja sekančio tiriamojo laikotarpio pajamas.

Vertindamas į E. Z. sÄ skaitÄ pervestas 20 000 Lt pinigines lėšas, mokesčių administratorius pažymi, kad nei E. Z., nei E. Z. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog R. B. pervesti pinigai yra E. Z. užsienyje uždirbtos pajamos bei nuo jų sumokėti pajamų mokesčiai. Neturint tokių įrodymų, pinigų gavėjas (E. Z.) 2006 m. nuo pervestos piniginių lėšų sumos turėjo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, t. y. galiojusį iki 2006 m. liepos 1 d. - 33 proc., nuo 2006 m. liepos 1 d. - 27 proc. pajamų mokestį.

IÅ¡analizavus E. Z. sutuoktinės E. Z. banko sÄ skaitų pinigines apyvartas nustatytos Å¡ios aplinkybės:

1) R. B. 2006-08-22 pervedė 20 000 Lt pinigines lėšas į E. Z. sÄ skaitÄ , esančiÄ AB Swedbanke, nurodant mokėjimo paskirtį - „pervedimas“, ne iÅ¡ užsienio banko sÄ skaitos, o iÅ¡ tame pačiame AB Swedbanke esančios asmeninės sÄ skaitos;

2) kelių dienų laikotarpyje pervestos lėšos iÅ¡ E. Z. sÄ skaitos buvo iÅ¡grynintos, t. y. 2006-08-23 per bankomatus iÅ¡grynintos 4000 Lt, 2006-08-24 - 5000 Lt, 2006-08-27 - 5000 Lt, 2006-08-28 - 5000 Lt, 2006-09-07 - 1000 Lt piniginės lėšos. Teismų praktikoje vertinama, jog bet kokios formos disponavimo teisės piniginėmis lėšomis netekimas, ar tai bÅ«tų konkretus pinigų pervedimas konkrečiam subjektui, ar piniginių lėšų iÅ¡gryninimas iÅ¡ banko sÄ skaitų, laikytinas iÅ¡laidomis.

Taigi, į E. Z. sÄ skaitÄ pervestų 20 000 Lt piniginių lėšų iÅ¡gryninimas per bankomatus yra disponavimo teisės į Å¡ias lėšas netekimas, todėl laikytinas E. Z. iÅ¡laidomis. Todėl Å¡iuo atveju padaryta iÅ¡vada, kad tiek pripažintina pajamomis į E. Z. sÄ skaitÄ pervesta 20000 Lt piniginių lėšų suma, kurios E. Z. nedeklaravo ir nuo jos nesumokėjo pajamų mokesčio, tiek priskirtina iÅ¡laidoms per bankomatus iÅ¡gryninta ta pati pinigų suma, nekeičia E. Z. pajamų ir iÅ¡laidų aritmetinio skaičiavimo ir neturi įtakos 2006 m. mokestinio laikotarpio bendram pajamų ir iÅ¡laidų rezultatui.

Jei asmuo gauna pinigus ir aiÅ¡kina, kad jie iÅ¡ užsienio, pinigus turi deklaruoti. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. ir K. Ž. 2012 m. komercinių bankų mokėjimo kortelėmis apmokėjo už pirkinius ir bankomatuose iÅ¡siėmė grynųjų pinigų 16 412 Lt. Nors minėtuose sÄ skaitų iÅ¡laidų dydžiuose iÅ¡laidos pirkiniams sudaro labai maÅ¾Ä dalį – 2 432 Lt, tačiau Lietuvos Respublikoje yra įprasta dalį iÅ¡laidų patirti ne tik atsiskaitant bankiniais pavedimais, mokėjimo kortele, bet ir grynaisiais pinigais.

Todėl vertinama, kad gyventojai 2012 m. patyrė ne mažesnius vartojimo išlaidų dydžius nei Statistikos departamento skelbiamos vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, R. Ž. ir K. Ž. 2012 m. šeimos vartojimo išlaidos apskaičiuotos, remiantis Statistikos departamento pateiktomis vidutinėmis vartojimo išlaidomis dviem kaime gyvenantiems namų ūkio nariams per mėnesį ir sudaro 1030 Lt (515/mėn. x 2), per metus sudarė 12360 Lt (1030 Lt x 12).

Faktines išlaidas reikia pagrįsti. Jos turi atitikti kažkiek statistines išlaidas. Statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas, tenkančias vienam namų ūkio nariui per mėn. sudaro: išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams; alkoholiniams gėrimams, tabakui; aprangai ir avalynei; būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui; būsto apstatymui, namų ūkio įrangai ir kasdieninei namų priežiūrai; sveikatai; transportui; ryšiams; poilsiui ir kultūrai; švietimui; restoranams ir viešbučiams;

įvairioms prekėms ir paslaugoms. R. Ž. ir K. Ž. žemės Å«kio pajamų gavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik apklausos metu duotais paaiÅ¡kinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir pajamos iÅ¡ realizuotos žemės Å«kio produkcijos nėra deklaruotos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimÄ turėtų Å¡ias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas. Mokesčių administratorius, administruojant mokesčius, savo veikloje privalo vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir protingumo ir teisingumo kriterijais, įtvirtintais MAÄ® 8 straipsnio 3 dalyje.

Å is protingumo ir teisingumo kriterijaus taikymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų (esant duomenų prieÅ¡taringumui), leidžiančių tinkamai ir objektyviai atlikti atitinkamas administravimo procedÅ«ras. MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atitinkamomis sÄ lygomis nesant pakankamų duomenų, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, R. Ž. ir K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių gautas pajamas už realizuotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ bei patirtas iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, turinčių juridinę galiÄ , iÅ¡skyrus apklausos metu duotus abstrakčius paaiÅ¡kinimus, pagal kuriuos nėra galimybės nustatyti, kiek tiksliai R. Ž. ir K. Ž. gavo pajamų iÅ¡ realizuotos žemės Å«kio produkcijos bei kiek patyrė iÅ¡laidų žemės Å«kio produkcijai užauginti (pvz. paÅ¡arams, parÅ¡elių, galvijų įsigijimui, veterinarijos paslaugoms, elektros energijos sÄ naudoms ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertintos ne tik R. Ž. ir K. Ž. tiriamuoju laikotarpiu gautos realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamos, kurių gyventojams prievolės deklaruoti nebuvo, t. y. 2003-2006 m. - 6960 Lt, 2007-2012 m. - 10000 Lt, bet ir išlaidos patirtos užaugintai žemės ūkio produkcijai. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. nuostatomis, įvertinta, kad R.

Ž. ir K. Ž. žemės ūkio produkcijai užauginti patyrė 30 procentų išlaidų (šiuo metu galiojančiomis GPMĮ 18 str. nuostatomis nustatyta, kad veiklos leidžiamiems atskaitymams, kai gyventojai nepateikia dokumentų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, taikoma 30 proc. leidžiamų atskaitymų suma). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinta, kad R. Ž. ir K. Ž. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 87840 Lt realizuotos žemės ūkio produkcijos pajamų bei jai užauginti patyrė 26352 Lt išlaidų.

Buvo lėktuvo bilietai dėl Z. skridimo į TurkijÄ . Yra statistinės iÅ¡laidos, asmuo turi pateikti paaiÅ¡kinimÄ ir pagrįsti iÅ¡laidas. Nėra gauta iÅ¡ kaltinamųjų jokių paaiÅ¡kinimų dėl užaugintos produkcijos suvartojimo. Kiekvienam miestui ar kaimui iÅ¡ departamento yra susistemintos lentelės iÅ¡ jų paimtos iÅ¡laidos. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. nuostatomis, įvertinta, kad R. Ž. ir K. Ž. žemės Å«kio produkcijai užauginti patyrė 30 procentų iÅ¡laidų (Å¡iuo metu galiojančiomis GPMÄ® 18 str. nuostatomis nustatyta, kad individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams, kai gyventojai nepateikia dokumentų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas, taikoma 30 proc. leidžiamų atskaitymų suma), t. y. 2003-2006 m. - po 2088 Lt per metus, 2007-2012 m. - po 3000 Lt per metus.

Ž. iÅ¡laidos apskaičiuotos atskirai kiekvienai pajamų rÅ«Å¡iai, t. y. nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų, paÅ¡alpų pajamų apskaičiuotos vartojimo iÅ¡laidos, kurios detalizuotos atsakyme į 11 klausimÄ . Nuo realizuotos žemės Å«kio produkcijos pajamų apskaičiuotos jai užauginti patirtos iÅ¡laidos, sudarančios 30 proc. gautų pajamų. IÅ¡laidos žemės Å«kiui yra veiklos iÅ¡laidos, o ne vartojimo iÅ¡laidų sudėtinė dalis. Namų Å«kių biudžetų tyrimas atliekamas nuo 1996 m., iki 2008 m. tyrimas buvo atliekamas kasmet, o nuo 2012 m. - kas ketverius metus.

Be to, 2003 m. ir 2012 m. tyrimo metodika buvo peržiÅ«rėta ir patobulinta. Ä®vertinus galimÄ 2012 m. metodikos pakeitimÄ tyrimo rezultatams, statistiniais - matematiniais metodais buvo perskaičiuotos ir 2003 - 2008 m. namų Å«kių vartojimo iÅ¡laidos. 2016 m. tyrimas buvo vykdomas pagal jau peržiÅ«rėtÄ 2012 m. metodikÄ , todėl 2016 m. namų Å«kių biudžetų tyrimo duomenys palyginami su perskaičiuotais 2003 - 2008 m., 2012 m. duomenimis. Skaičiuojant iÅ¡laidas vartojimui už 2009 - 2011 m., 2013 - 2015 m. ir 1.1, (t.y. laikotarpius už kuriuos namų Å«kių biudžetų tyrimai neatliekami) siÅ«loma taikyti Statistikos departamento skelbiamÄ indeksÄ , kuri galima rasti Rodiklių duomenų bazėje.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu Ž. Å¡eimos vartojimo iÅ¡laidos apskaičiuotos remiantis Statistikos departamento pateiktomis vidutinėmis vartojimo iÅ¡laidomis kaime gyvenantiems dviem namų Å«kio nariams. SuraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos vertė nustatyta pagal 2017-10-27 Marijampolės apylinkės teismo užsakytÄ bei Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo teismo eksperto atliktÄ Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo ekspertizę ir joje nustatytÄ objekto atkuriamÄ jÄ vertę.

VÄ® Registrų centro „Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e“ nurodyta nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nustatytai datai. SuraÅ¡ant iÅ¡vadÄ , aukščiau minėto nekilnojamojo turto statybos iÅ¡laidos įvertintos, vadovaujantis Ekspertizės akte nustatyta atkuriamÄ ja verte. Vartojimo iÅ¡laidos apskaičiuotos pagal Statistikos departamento paskelbtas vidutines vartojimo iÅ¡laidas. Jei iÅ¡ žemės Å«kio veiklos gavo tais metais daugiau nei 10 000 Lt, tai privalėjo deklaruoti pajamas.

Jei jie turėjo produkcijos ir nedeklaravo, tai jie vertina protingumo kriterijais, kaltinamiesiems duoda tuos 10 000 Lt. pajamų. 2019-12-11 pas Ž. banke buvo 36,939 000 Lt., pas Ž. 114,39 Lt.

46. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012 m. liepos 13 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, priklausančiame R. Ž., buvo rastos dvi paieškomos transporto priemonės automobiliai Toyota Rav 4, CDB duomenimis vogta 2012 m. liepos 2 d. Prancūzijoje, ir Honda CRV, vogta 2012 m. liepos 3 d. Prancūzijoje, pastate buvo trys asmenys E. Z., E. Š., R. Č. (1 t., b. l. 43). 47. 2012 m. rugpjūčio 2 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti liudytojo R. Ž. parodymai, minėtas liudytojas teismui paaiškino, kad namų valda, adresu: (duomenys neskelbtini) sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)” priklauso jam ir jo žmonai.

Vasaros laiku jį prižiÅ«ri jo dukra ir žentas E. Z., namas ne visai įrengtas, atvykę nupjauna žolę. Namas negyvenamas, jie turi raktus nuo to namo. Jis nėra matęs, kÄ dukra ir žentas ten laiko. NamÄ jis įrenginėja savo lėšomis, dirbo visa laikÄ bendrovėje, dabar nedirba, jam padėjo tėvai, ne mažai paliko po mirties mama. Raktai dukrai ir žentui buvo perduoti prieÅ¡ metus laiko, turtu dar niekas nesinaudoja, namas dar neįrengtas (1 t., b. l. 47-54). 48. 2012 m. rugsėjo 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose užfiksuota informacija apie K.

Ž. ir R. Ž. priklausančius žemės sklypus (1 t., b. l. 55-56, 57-58, 59-60, 61-62, 63-64, 65-66, 67-68, 69-70, 71-74, 75-76, 77-78, 79-80, 81-82). 49. 2015 m. kovo 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e užfiksuota 0,641 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgytÄ 2007-04-26 iÅ¡ G. K. L. už 10000 litų su gyvenamuoju namu 2014 m. balandžio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. x R. Ž., K. Ž. dovanojo A. Z., deklaracija apie statybos baigimÄ 2014 m. balandžio 4 d. (1 t., b. l. 165-167, 169-177).

50. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad J. R. atpažino E. Z. kaip E., nupirkusį iÅ¡ jo tėvo K. R. sodybÄ (duomenys neskelbtini) (2t., b.l. 6-10).

51. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad A. R. atpažino E. Z. kaip E., nupirkusį iÅ¡ jos uoÅ¡vio K. R. sodybÄ (duomenys neskelbtini) (2t., b. l. 12-16).

52. V. V. pateikė geodezinių darbų atlikimo sutarties kopijÄ , kurioje užsakovai K. Ž. ir R. Ž. (2 t., b.l. 18, 19-20).

53. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad V. V. atpažino E. Z., kurio nurodymu atliko sklypo geodezinius matavimus ir apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 21-25).

54. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad Č. Å . atpažino E. Z. kaip asmenį, kuris rÅ«pinosi sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), statė namÄ (2 t., b. l. 33-36).

55. B. D. pateikė žiniaraščio Nr. 3 lapų kopijas, praÅ¡ymo priimti į bendrijos narius kopijÄ ir pinigų priėmimo ir kasos orderio kvitus: 2007-11-27 žiniaraÅ¡tyje 24 eilutėje yra R. Ž. pavardė ir paraÅ¡as, 2009-10-29 pinigų priėmimo kvite Nr. x prie grafos sumokėjau paraÅ¡yta E. Z. ir paraÅ¡as, 2008-12-18 pinigų priėmimo kvite Nr. x grafoje sumokėjau yra R. Ž. pavardė ir paraÅ¡as, 2010-11-03 kasos pajamų orderio kvite Nr. x užraÅ¡yta R. Ž. pavardė ir paraÅ¡as, 2011-10-21 kasos pajamų orderio kvitas Nr. x iÅ¡raÅ¡ytas R. Ž. už sodo mokestį, kvite matomas paraÅ¡as, 2012-08-08 kasos pajamų orderio kvite Nr. x užraÅ¡yta R. Ž. pavardė ir paraÅ¡as, 2007-07-03 praÅ¡ymas, kuriuo R. Ž. praÅ¡o priimti jį į bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narius, praÅ¡yme yra jo paraÅ¡as (2 t., b. l. 39, 40-47).

56. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad J. V. atpažino E. Z., kaip asmenį, kurio praÅ¡ymu kasė žemę, bei kuris statėsi namÄ , apie jį davė parodymus (2 t., b. l. 50-54).

57. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad E. K. atpažino E. Z. kaip asmenį – gretimų sklypų savininkÄ , kuris rÅ«pinosi sklypais, statėsi juose namÄ , vadovavo darbininkams (2 t., b. l. 56-60).

58. V. N. pateikė sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VANA Nr. x, iÅ¡raÅ¡ytÄ R. Ž. už gyvenamojo namo projektÄ . Suma 4000 litų (2 t., b. l. 67).

59. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų metu iš R. Ž., R. Ž., R. Z., E. Z. gyvenamųjų patalpų buvo paimti įvairūs dokumentai. Atsižvelgus į rastus ir paimtus dokumentus, į kaltinamųjų gaunamas pajamas, buvo atlikti specialūs tyrimai. Teisiamojo posėdžio metu specialūs tyrimai buvo atlikti pakartotinai ir gautos išvados: Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2013 m. sausio 28 d. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktas, kuriame konstatuota, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), paskaičiuota atkuriamoji vertė vertės nustatymo 2012 m. gruodžio 21 d. dienai buvo 680 000 litų (atskiras segtuvas, l. 22).

Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo, paskyrus Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, gauta išvada, kad nekilnojamo turto-gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto), taip pat gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), atkuriamoji vertė 2010 m. gruodžio 11 d. yra 145 655,20 eurų (502 918,27 Lt), atstatomoji vertė (pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti) atliktų darbų po 2010 m. gruodžio 11 d. yra 36 883.09 euro (127 349,95 litai).

Statybos ir vidaus apdailos bei įrengimo darbų laikotarpyje nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atstatomoji vertė yra 7 299,86 eurai (25 204,95 Lt) (13 t., b. l. 52).

60. Ikiteisminio tyrimo metu gauta 2014 m. lapkričio 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. AU22-33 dėl K. Ž. Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje konstatuota, kad Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumÄ , vadovaujantis MAÄ® 10 straipsnio (turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu) nuostatomis, Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu konstatuojama, kad K. Ž. ir R. Ž. tik formaliai registravo savo vardu nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau realiai žemės sklypų (iÅ¡skyrus iÅ¡ LR valstybės įsigytus žemės sklypus) įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo iÅ¡laidų nepatyrė.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos bei mokesčių administratoriaus surinktos informacijos duomenimis įvertinus K. Ž. ir R. Ž. 2003-2012 m. gautas pajamas bei patirtas žinomas iÅ¡laidas, piniginių lėšų likučius tiriamojo laikotarpio pradžiai banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktiniams pakako pajamų žinomoms pragyvenimo iÅ¡laidoms padengti, iÅ¡skyrus 2008 m. nustatytÄ sutuoktinių neigiamÄ pajamų ir iÅ¡laidų balansÄ , R. Ž. įneÅ¡ant pinigines lėšas grynaisiais į banko sÄ skaitÄ Åªkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad K.

Ž. ir R. Ž. 2008 metais gavo 10 605 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (8 t., b. l. 110-130). 61. 2014 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. AU22-32 dėl R. Ž. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų konstatuojama, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 57 578 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 4 472 Lt nedarbo draudimo išmokų, 41 Lt ligos pašalpos, 43 920 Lt (87840/2) pajamų iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, 364 Lt (728/2) nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) nuomos pajamų, 3 185 Lt indėlių palūkanų pajamų, 2 434 Lt kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 5 303 Lt (10605/2) kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, iš viso gavo 117 297 Lt, iš jų 111 994 Lt teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir 5 303 Lt įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. 2008-02-08 į savo sÄ skaitÄ banke grynaisiais įnešė 50 000 Lt pinigines lėšas bei sudarė terminuoto indėlio sutartį, kuriÄ periodiÅ¡kai pratęsdavo. Pasibaigus indėlio sutarčiai, 2012-03-29 R. Ž. grynaisiais iÅ¡mokėtos piniginio indėlio lėšos 10 188,01 EUR (35 177,16 Lt). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis, atlikus R. Ž. ir K. Ž. pajamų ir iÅ¡laidų analizę, nustatytas 2008-02-08 dienai sutuoktinių neigiamas pajamų ir iÅ¡laidų balansas, Å¡eimos iÅ¡laidos 10 605 Lt virÅ¡ijo pajamas, t. y. sutuoktiniai gavo neapmokestintų pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriaus nežinomų Å¡altinių.

Tokiu bÅ«du, Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu vertinama, kad 2008 m. grynaisiais į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tų piniginių lėšų dalis - 10 605 Lt yra kitos R. Ž. ir K. Ž. pajamos iÅ¡ nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus pateiktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumÄ , nustatoma, kad R.

Ž. ir K. Ž. tik formaliai registravo savo vardu nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus, tačiau realiai žemės sklypų (iÅ¡skyrus iÅ¡ LR valstybės įsigytus žemės sklypus) įsigijimo bei gyvenamojo namo statybos ir įrengimo iÅ¡laidų nepatyrė. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos bei mokesčių administratoriaus surinktos informacijos duomenimis įvertinus R. Ž. ir K. Ž. 2003-2012 m. gautas pajamas bei patirtas žinomas iÅ¡laidas (tame tarpe tik iÅ¡ LR valstybės įsigytiems 4-iems žemės sklypams - 18357 Lt), piniginių lėšų likučius tiriamojo laikotarpio pradžiai banke bei ne banke, nustatyta, kad sutuoktiniams pakako pajamų žinomoms pragyvenimo iÅ¡laidoms padengti, iÅ¡skyrus 2008 m. nustatytÄ sutuoktinių neigiamÄ pajamų ir iÅ¡laidų balansÄ , R.

Ž. įneÅ¡ant pinigines lėšas grynaisiais į banko sÄ skaitÄ (žr. 27-30 psl.). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad R. Ž. ir K. Ž. 2008 metais gavo 10 605 Lt kitų pajamų iÅ¡ nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių. Vadovaujantis LR CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsnių nuostatomis minėtos lėšos sutuoktiniams priklauso po 1/2 lygiomis dalimis, t. y. R. Ž. – 5 303 Lt (10670/2), K. Ž. – 5 302 Lt (10670/2) (8 t., b. l. 89-109). 62. 2014 m. gruodžio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. AU22-34 dėl E. Z.

Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ ir pasistatė gyvenamÄ jį namÄ , registruotÄ sutuoktinės E. Z. tėvų R. Ž. ir K. Ž. vardu. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 5 195 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 51 212 Lt (102423/2) R. Ž. ir K. Ž. perleistų piniginių lėšų namo statybai ir įrengimui, 11 000 Lt suteiktų paskolų bei piniginių dovanų, 8 837 Lt kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, 427 170 Lt (844496/2+4922) kitų pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių, iÅ¡ viso gavo 503 414 Lt pajamų, iÅ¡ jų 76 244 Lt (5195+51212+11000+8837) teisėtų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) pajamų ir 427 170 Lt įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis, atlikus E. Z. ir E. Z. pajamų ir išlaidų analizę už 2003-2012 m., kiekvienų tiriamųjų metų pabaigai nustatytas sutuoktinių neigiamas pajamų ir išlaidų balansas, šeimos išlaidos viršijo pajamas, t. y. E. Z. ir E. Z. gavo 849 418 Lt neapmokestintų pajamų iš mokesčių administratoriaus nežinomų šaltinių, tame skaičiuje: 2003 m. – 4 922 Lt (E. Z.), 2004 m. – 6 366 Lt, 2005 m. – 18 294 Lt, 2006 m.

– 95 498 Lt, 2007 m. – 147 258 Lt, 2008 m. – 129 732 Lt, 2009 m. – 108 944 Lt, 2010 m. – 121 683 Lt, 2011 m. – 119 496 Lt, 2012 m. – 97 225 Lt. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 iš viso patyrė 521 803 Lt išlaidų, iš jų 93 937 Lt (178030/2+4922) vartojimo išlaidų, 44 000 Lt (88000/2) nekilnojamojo turto (žemės sklypų ir statinių) įsigijimo išlaidų, 340 000 Lt (680000/2) gyvenamojo namo statybos ir įrengimo išlaidų, 17 630 Lt automobilių įsigijimo išlaidų, 10 000 Lt cigarečių įsigijimo išlaidų, 13 000 Lt teismo paskirto užstato sumokėjimo išlaidų, 3 236 Lt kelionės išlaidų, nustatytų pagal E. Z. gyvenamosiose patalpose atliktos kratos metu rastus dokumentus.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus pateiktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, liudytojų parodymų bei faktinių aplinkybių visumÄ bei vadovaujantis LR CK 3.87, 3.88, 4.73 straipsnių nuostatomis, nustatoma, kad E. Z. ir E. Z. įgijo nekilnojamojo turto per statytinius, t. y. registravo jį E. Z. tėvų R. Ž. ir K. Ž. bei E. Z. sesers E. M. (iki santuokos Z.) vardu, siekiant nuslėpti gautas kitas pajamas, kurių kilmė mokesčių administratoriui nežinoma.

Nekilnojamajam turtui Nr.x, Nr. x, Nr. x, Nr. x, Nr. x, Nr. x, Nr. x įsigyti 2006-2007 m. bei sklypuose Nr. x ir Nr. x pastatyti ir įrengti gyvenamÄ jį namÄ 2007-2012 m. E. Z. ir E. Z. trÅ«ko 819 836 Lt pajamų, tame skaičiuje: 2006 m. – trÅ«ko 95 498 Lt pajamų, 2007 m. – trÅ«ko 147 258 Lt pajamų, 2008 m. – trÅ«ko 129 732 Lt pajamų, 2009 m. – trÅ«ko 108 944 Lt pajamų, 2010 m. – trÅ«ko 121 683 Lt pajamų, 2011 m. – trÅ«ko 119 496 Lt pajamų, 2012 m. – trÅ«ko 97 225 Lt pajamų.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis atlikus E. Z. ir E. Z. 2003-2012 m. pajamų ir išlaidų analizę, nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2012-12-31 gavo 849 418 Lt kitų pajamų iš nenustatytų ir mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių (8 t., b. l. 131-155).

63. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus R. Ž. ir K. Ž. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 55 555 Lt pajamas bei apskaičiuotas 162 514 Lt išlaidas (tame skaičiuje įvertinus nekilnojamojo turto statybos ir įrengimo išlaidas), piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, vertinama, kad R. Ž. ir K. Ž. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms (įskaitant turėto nekilnojamojo turto statybai bei įrengimui) padengti, tai yra tokiu būdu išlaidos 20 738,53 eurai (71606 Lt viršytų pajamas (13 t., b. l.1-24).

64. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės išvadoje nurodyta, kad įvertinus E. Z. ir E. Z. laikotarpiu nuo 2010-12-12 iki 2012-12-31 gautas 75 838 Lt pajamas ir patirtas 192 538 Lt išlaidas, atitinkamų metų piniginių lėšų likučius banke bei ne banke, nustatyta, kad E. Z. ir E. Z. turėtų pajamų neužteko nurodytoms išlaidoms (įskaitant kitų asmenų vardu įsigytam nekilnojamojo turtui) padengti, tai yra išlaidos 33 884 eurai (116 993 Lt) viršijo pajamas (13 t., b. l. 25-49).

65. Ä®vertinusi aukščiau aptartus įrodymus, jų kontekste nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, apylinkės teismo iÅ¡vados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui, skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, R. Ž., K. Ž. ir E. Z. atžvilgiu priimant naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, sprendžiant, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

66. Baudžiamojon atsakomybėn R. Ž., K. Ž. ir E. Z. buvo traukiami už tai, kad R. Ž. ir K. Ž. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , žinodami, turėdami ir galėdami žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra veikdami bendrai su E. Z., pastarajam padedant - teikiant priemones - statinių bei susijusių daiktų (kilnojamo turto) įgijimui, gerbÅ«viui, duodant pinigus, patarimus, nurodymus dėl statinių, kitų susijusių daiktų (kilnojamo turto), gerbÅ«vio įgijimo, naudojimo, realizavimo, E. Z. dalyvaujant šį turtÄ , gerbÅ«vį įgyjant, realizuojant ir naudojant, iÅ¡ E. Z. neteisėtu bÅ«du įgytų pajamų po 2010 m. gruodžio 11 d. už 71 606 litų (20 738,53 eurų) sumÄ Ä¯sigijo turto, gerbÅ«vio.

67. Å iame kontekste pažymėtina, kad BK 1891 straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtÄ praturtėjimÄ , įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, kad „asmuo, įgijęs nuosavybės teise BK 1891 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ turtÄ , nuo to paties momento jį ir turi. Todėl, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtÄ praturtėjimÄ , reikia nustatyti ne tik tai, kad asmuo nuosavybės teise turi didesnės nei 500 MGL vertės turtÄ , kuris negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir tai, kada jis nuosavybės teise įgijo šį turtÄ â€œ.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę susiejo su turto turėjimu, tačiau BK 1891 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tik toms situacijoms, kai Å¡iame straipsnyje nurodytÄ turtÄ asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu BK 1891 straipsnio įsigaliojimo dienÄ , t. y. 2010 m. gruodžio 11 d., prieÅ¡ingu atveju „jeigu asmuo BK 1891 straipsnyje nurodytÄ turtÄ nuosavybės teise įgijo iki jo įsigaliojimo ir turėjo (turi) jį po Å¡io straipsnio įsigaliojimo, jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį“.

Nagrinėjamoje byloje nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta, kuomet 2006 m. rugsėjo 19 d. ir 2007 m. balandžio 26 d. sudarius pirkimo – pardavimo sandorius buvo nupirkti sklypai, kuriuose, laikotarpyje nuo 2007 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. kovo 27 d., pastarajame sklype E. Z. iÅ¡ neteisėtų pajamų pasistačius gyvenamÄ jį namÄ , įgijus gerbÅ«vį, po 2010 m. gruodžio 11 d. nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat gerbÅ«viui (įgijimui, realizavimui, naudojimui) buvo skirta R.

Ž. ir K. Ž. išlaidas viršijanti pajamų suma - 71 606 litų (20 738,53 eurų). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje abejonės dėl to, ar nekilnojamam turtui-gyvenamajam namui ir kitiems statiniams bei susijusiems daiktams (kilnojamam turtui), taip pat, gerbūviui (įgijimui, realizavimui, naudojimui) išlaidos buvo skirtos po 2010 m. gruodžio 11 d. ar anksčiau, nepašalintos. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, negalima sutikti, kad nuteistieji R. Ž. ir K.

Ž. turtÄ Ä¯gijo jį deklaruodami 2014 m. balandžio 8 d., po ko Å¡iuo turtu laisvai disponavo, sudarydami dovanojimo sandorį, kadangi, kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymo momentas siejamas ne su turto turėjimu, o su jo įgijimu. Nagrinėjamu atveju, įsigyjant namams reikalingÄ technikÄ , atliekant darbus, Å¡is turtas buvo įgijimas nuo sutarties sudarymo momento arba realių darbų atlikimo.

68. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 144 (ekspertizės baigimo data 2018 m. sausio 30 d.) nurodyta, kad kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbūvio turto atkūrimo kaštai po 2010 m. gruodžio 11 d. sudarė 118 795,77 litus, o būtent: geodeziniai matavimai (450 litų), apšvietimas (6 500 litų), krosnelė Gaya (4 500 litų), kaminas pristatomas (4 723,86 litų), virtuvės baldai VOKĖ – 111 (6 180 litų), buitinė technika (23 180 litų), stalas VIENA2 (2000 litų), kėdės (500 litų), kėdės (1500 litų), baldų komplektas (11 350 litų), baldai (1 264,92 litų), savaeigė benzininė vėjapjovė (1 959,99 litų), uosinė balinta lova, spintelė, dėžė patalynei (1 800 litų), skalbyklė AEG (1 100 litų), taip pat, tvora (31 297 litų), kiemo aikštelė (18 900 litų), tvenkinio iškasa (1 590 litų).

Taip pat, nustatyta, kad nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo statybos ir įrengimo atstatymo kaštai atlikti po 2010 m. gruodžio 11 d. sudaro 8 554,18 litų. Pažymėtina, kad dalies sandorių pagrindas yra pagrįstas objektyviais dokumentais – sutartimis, kasos pajamų orderiais, prekių užsakymo čekiais, pinigų priėmimo kvitais (ekspertizės akto Nr. 144 19-20 lapas), todėl ginčų dėl šių prekių ar darbų įsigijimo laiko ar kainos nekyla. Apeliaciniuose skunde keliamas tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasos vertės ir minėtų darbų atlikimo laiko klausimas.

Nuteistųjų R. Ž., K. Ž. ir jų gynėjo E. R. skunde, taip pat, nuteistojo E. Z. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. Ž. ir K. Ž. po įstatymo įsigaliojimo atliko tvoros įrengimo, kiemo aikÅ¡telės ir tvenkinio iÅ¡kasos darbus. Å ie darbai, atlikus Nekilnojamojo turto tyrimÄ , buvo įvertinti 51 787 litų suma.

69. Nuteistieji R. Ž. ir E. Z. paaiÅ¡kino, kad 2009 m. buvo sudėtos trinkelės ir iÅ¡kastas tvenkinys, tvora aptverta dar anksčiau 2008 m. Nuo 2010 m. gruodžio 14 d. buvo perkami baldai, atliekami geodeziniai matavimai, montuojama audio aparatÅ«ra, buitinė techninė, perkamos žoliapjovės. Ekspertas taip pat patvirtino atliktų darbų chronologijÄ â€“ tvenkinys, veja, kiemo aikÅ¡telė, tačiau nurodė, kad Å¡ių darbų atlikimo datos nebuvo nustatytos. Pažymėtina ir tai, kad kaimynystėje gyvenantis liudytojas V.

J. taip pat dalyvavo atliekant tvenkinio iÅ¡kasos darbus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme Å¡is liudytojas nurodė, kad buvo pradėję semti sklypÄ , todėl prašė vakarinio kaimyno ir E. Z. spręsti šį klausimÄ . E. Z. rÅ«pinosi tvenkinio iÅ¡kasimu, užsakė ekskavatorių, už jį sumokėjo per pusę - E. Z. jis davė 400 ar 500 litų, visgi, ir jis nenurodė kokius metu buvo atlikti darbai. Nors skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad ekspertas, įvertindamas statinio ir su juo susijusio gerbÅ«vio, vertę, rėmėsi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.) ir jų pagrindu ekspertizės akte nurodė atliktų darbų vertę ir eiliÅ¡kumÄ , tačiau jokių objektyvių duomenų apie tvenkinio iÅ¡kasimo, aikÅ¡telės įrengimo ar tvoros pastatymo vertę byloje nėra.

70. PrieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iÅ¡imtis, kuomet statybos žurnalo pildymas nėra privalomas, buvo numatyta tik nuo 2014 metų pradžios, kuomet įsigaliojo nauja techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ redakcija. Å iame reglamente numatyta, kad Statybos darbų žurnalo galima nepildyti Å«kio bÅ«du statant ne didesnį kaip 500 kv. m bendrojo ploto vieno ar dviejų butų gyvenamÄ jÄ namÄ ar pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ . Pritartina, kad aplinkybė, jog Å¡is statybos žurnalas pildytas nebuvo, apsunkina įrodinėjant statybos darbų chronologijÄ .

Visgi, tai, kad šis žurnalas nebuvo pildomas, automatiškai nesudaro pagrindo savaip interpretuoti atliktų statybos darbų laiko ir vertinti juos nuteistųjų nenaudai. Nors ekspertizės akte (2018 m.) ekspertas pateikė gyvenamojo namo konstrukcijų elementų ir įrangos sukūrimo eigos žiniaraštį, tačiau apklaustas teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad tvoros, kiemo aikštelės ir tvenkinio iškasimo datų nenustatė, tyrimo neatliko, datos konstatuojamos nebuvo. Ekspertas nurodė, kad negali nustatyti darbų chronologijos, tam buvo reikalingas papildomas tyrimas.

Į šiuos klausimus turėjo atsakyti statybų žiniaraštis, kuris turėjo būti vedamas.

71. Liudytojas V. N., kuris atliko namo projektavimo darbus, teisiamojo posėdžio metu pateikė nuotraukas, iÅ¡ kurių matosi, kad 2011 m. birželio mėnesį yra pastatyta tvora, įrengta aikÅ¡telė (14 t., b. l. 71). Pažymėtina, kad pateiktose nuotraukose aplink matomÄ tvorÄ yra iÅ¡augusios žolės, jokių statybos darbų nematyti, todėl akivaizdu, kad ekspertizės akte nurodyta tvoros pastatymo data – 2012 m. gruodžio 21 d. neatitinka tikrovės. Be to, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kiti gerbÅ«vio, susijusios su eksterjero priežiÅ«ra, darbai buvo atlikti gerokai anksčiau – byloje esantys prekių įsigijimo kvitai (3 t., b. l. 136) patvirtina, kad laistymo sistema/smulkintuvas iÅ¡ UAB „Ž.“ buvo įsigyta 2007 m. rugsėjo 12 d.

Minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai abejoti, jog kiti statiniai ir gerbūvio darbai, o būtent, tvenkinio iškasimas, aikštelės įrengimas ir tvoros pastatymas, buvo atlikti po nagrinėjamu atveju aktualios datos, t. y. 2010 m. gruodžio 11 d.

72. Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėties nuteistųjų veiksmuose, taip pat pritartina apeliacinių skundų teiginiams, kad ginčijamų paslaugų (tvenkinio iškasimas, aikštelės įrengimas ir tvoros pastatymas) vertė taip pat kelia pagrįstų abejonių. Iš turto vertės nustatymo ekspertizės akto (atlikimo data 2012 m.) matyti, kad tvoros kaina buvo paskaičiuota remiantis UAB „S.“ pateiktais duomenis. Ekspertas nustatė, jog tvoros ilgis 119 metrų, tvoros metro kaina – 263 litai.

Tokiu būdu paskaičiuota tvoros kaina – 31 297 litų. Kiemo aikštelės, kurios plotas sudaro 150 m2, kvadratinio metro kaina nurodyta 126 Lt/m2. Atitinkamai tvenkinio iškasimo kaina apskaičiuota remiantis UAB „S.“ duomenimis, iš kurių matyti, kad tokių darbų atlikimo kaina yra 15,9 Lt/m3. Pažymėtina, kad turto vertės nustatymo ekspertizės akte nurodoma, kad analogiško arba panašaus turto faktinių sandorių kainų nėra galimybės gauti, nes tokio turto pirkimo – pardavimo sutartys neregistruojamos jokiame registre, o pirkimo dokumentai – nepateikti, todėl ekspertizės akte naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas.

Tokiu būdu, ekspertizės akte nurodytos kainos yra tik orientacinės. Tuo labiau, kad atliktų darbų vertė buvo skaičiuojama vadovaujantis 2012 metų įmonės „S.“ pateiktomis kainomis, nors ši darbų atlikimo data, kaip jau buvo minėta, kelia pagrįstų abejonių.

73. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai įrodyta, kad gyvenamasis namas ir gerbÅ«vio darbai buvo atliekami ir Å«kio bÅ«du. Tiek R. Ž., tiek E. Z. atliko tam tikrÄ dalį statybos darbų. Å ias aplinkybes patvirtino ne tik nuteistieji, E. Z. žmona E. Z., tačiau ir sodų bendrijos kaimynai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Č. Å . ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2007 metais E. Z. savo sklypuose pradėjo statyti namÄ . Namas buvo statomas sparčiai. Gali patvirtinti, kad namÄ statė bÅ«tent E. Z., kuris ir rÅ«pindavosi visais statybų reikalais (2 t., b. l. 32).

Liudytojas J. V. parodė, kad 2007 ar 2008 metais E. Z. paprašė jo iÅ¡lyginti sklypÄ . Vėliau dažnai ten matydavo tÄ patį vyriÅ¡kį, kuris rÅ«pinosi statybomis (2 t., b. l. 49). Liudytojas V. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad prie namo statybų dirbo visa Å¡eima. E. Z. buvo iÅ¡ jo pasiskolinęs karutį ar kastuvÄ . Kartu iÅ¡kasė tvenkinį, E. Z. rÅ«pinosi ekskavatoriumi. Liudytojas S. V. taip pat patvirtino, kad statybose dalyvavo E. Z. ir visa jo Å¡eima. Apklaustas ekspertas J.

U. taip pat pripažino, kad, atliekant statybos darbus patiems, jų kaina yra mažesnė, o eksperto skaičiavimai namo statybai yra paremti rangos būdu. Nors liudytojas E. K., S. V. nurodė, kad prie namo dirbo ir kiti statybininkai, tačiau tai patvirtino ir nuteistieji E. Z. ir R. Ž., kurie nurodė, kad buvo samdytas santechnikas ir elektrikai.

74. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti dėl neteisėto praturtėjimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) turtas asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise;

2) turto vertė yra daugiau nei 500 MGL (inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu tai atitiko 65000 Lt);

3) asmuo žino, gali ir turi žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis;

4) šį turtÄ nuosavybės teise jis turi po 2010 m. gruodžio 11 d.

75. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį kyla, jei kaltininkas nuosavybės teise turi didesnį negu 500 MGL vertės turtÄ . Inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu Å¡i suma sudarė 65 000 Lt. Jei turimo turto suma nevirÅ¡ija 65 000 Lt baudžiamoji atsakomybė nekyla. Apeliantai buvo kaltinami ir nuteisti dėl to, kad po 2010 m. gruodžio 11 d. neteisėtomis pajamomis įsigijo turto ir gerbÅ«vio už 71 606 litų. Taigi, nepagrįstas teisėtomis pajamomis turtas (71 606 Lt) tik nežymiai virÅ¡ijo baudžiamajai atsakomybei kilti nustatytÄ minimaliÄ ribÄ (65 000 Lt). Tokiu bÅ«du, esant pagrįstoms abejonėms dėl tvenkinio, tvoros ir kiemo aikÅ¡telės įrengimo laiko ir Å¡ių darbų kainos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkti įrodymai yra nepakankami pagrįsti, kad R. Ž., K. Ž. po 2010 m. gruodžio 12 d. įgijo didesnės nei 500 MGL turtÄ , o E. Z. padėjo įvykdyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

76. BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma.

Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-425/2011, 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006). Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo reiÅ¡kiantis, jog visi neaiÅ¡kumai ar netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai. Dėl to, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog nuteistieji po 2010 m. gruodžio 12 d.

įgijo didesnės nei 500 MGL vertės turtÄ , kuris buvo įgytas neteisėtomis pajamomis, tuo konstatuojama, kad kategoriÅ¡kai nenustatyta buvus nusikaltimo dalykÄ .

77. Kartu pažymėtina ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti didesnės kaip 500 MGL vertės turto turėjimÄ . Reikia nustatyti, kad turtas įgytas neteisėtai. Įstatymas nereikalauja nustatyti turto įgijimo Å¡altinių. IÅ¡vadai apie turto įgijimo neteisėtumÄ tiesiog pakanka, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iÅ¡ darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan.

Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir iÅ¡laidas už visÄ darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto iÅ¡vada. Tačiau jos vertinimui didelę reikÅ¡mę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad iki įstatymo dėl BK 1891 straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimÄ . Tokia veika nebuvo nusikalstama veika. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikÅ¡mingų dokumentų ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumÄ . Kartu pažymėtina, kad, teismų praktikoje pažymėta, jog esant tokiai situacijai, teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto iÅ¡vadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas Å¡ios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-487/2014, 2K-75/2014).

78. Pažymėtina, kad nuteistieji R. Ž. ir K. Ž. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo, tvirtino, kad  pinigus namo statybai susitaupė kartu per visÄ gyvenimÄ , gaudami užmokestį už darbÄ , prekiaudami gyvuliais, rinkdami metalÄ . 78.1. Ikiteisminiame tyrime Nr. 64-1-00862-12 liudytoju apklaustas R. Ž. 2012 m. liepos 16 d. nurodė, kad namÄ Ä¯sirenginėja iÅ¡ jo su žmona lėšų, taip pat ir iÅ¡ E. Z. su žmona lėšų, bet didesnė investicija į namÄ eina iÅ¡ jo su žmona lėšų.

Planuoja namÄ perraÅ¡yti dukrai ar anÅ«kei (1 t., b. l. 45). 78.2. 2012 m. lapkričio 13 d. apklausta liudytoja E. Z. nurodė, kad namas priklauso jos tėvams, jie iÅ¡ savo lėšų statė šį namÄ (2 t., b. l. 77). 78.3. Pažymėtina, kad 2012 m. lapkričio 15 d. kaip liudytojai buvo apklausti K. Ž. ir E. Z., taip pat, 2012 m. lapkričio 13 d. liudytoju apklaustas R. Ž.. Jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio už melagingų parodymų davimÄ (1 t., b. l. 78, 79-82, 83-84).

IÅ¡ nutarimo laikinai sulaikyti asmenį matyti, kad R. Ž., įtariant, kad jis turėjo ir turi nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtÄ , turėdamas ir galėdamas žinoti, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis buvo sulaikytas 2012 m. lapkričio 13 d. (9 t., b. l. 122). 78.3.1. Pritariant E. Z. apeliacinio skundo argumentams, kad Å¡ie parodymai gauti neleistinu bÅ«du, pažymėtina, kad BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du versti asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save. Kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save laikoma neatskiriama teisingo proceso sÄ lyga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. IÅ¡ baudžiamųjų įstatymų ir iÅ¡ baudžiamojo proceso normų taip pat neiÅ¡plaukia įtariamojo ir kaltinamojo pareiga teisingai liudyti savo paties baudžiamojoje byloje.

Pirma, įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė duoti parodymus (BPK 21, 22 straipsniai), tačiau jie, skirtingai nei liudytojai bei nukentėjusieji, negali bÅ«ti įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ; antra, įtariamasis ir kaltinamasis neįtraukti į sÄ raÅ¡Ä subjektų, atsakančių už melagingų parodymų davimÄ pagal BK 235 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-788/2015, 2K-65-976/2017). Visgi pažymėtina, kad K. Ž., R. Ž. ir E. Z. kaltė skundžiamame nuosprendyje ir nėra grindžiama minėtų apklausų duomenimis.

Pritardamas tokiam pirmosios instancijos įrodymų vertinimui, apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje parodymai, gauti pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus, pripažįstami kaip neturintys įrodomosios reikÅ¡mės, todėl tik tuo atveju, jeigu teismas remiasi tokiais parodymais, tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-55-699/2017). 78.4. 2012 m. lapkričio 14 d. įtariamojo apklausos metu R. Ž. kaltu neprisipažino, nurodė, kad 2007 metais pradėjo statytis namÄ .

Namo pamatus darė darydami talkas tarp giminaičių, padėjo draugas. E. Z. samdė traktorių. Namo pamatus liejo taip pat darydami talkas. Kai kurias prekes užsakydavo E. Z., tačiau tam jis duodavo pinigų. Buvo užsakytas kranas pamatams įleisti. Iš nupirktų blokelių sienas statė statybininkų brigada. Stogo dengimu rūpinosi E. Z.. Langais, durimis, apšildymu, vidaus apdaila taip pat rūpinosi E. Z., jis tik davė pinigus. E. Z. sakė, kad trinkelių kvadratinis metras kainavo 17 ar 18 litų.

Dalį tvoros, vartus pirko E. Z., nežino kiek mokėjo. Taip pat, jis davė pinigų baldų įsigijimui. Viso savo dukrai ir E. Z. namo statybai davė 250 000 – 300 000 litų. Å ie pinigai uždirbti teisėtai bei gauti iÅ¡ parduotų kiaulių. Pinigų iÅ¡ nieko nesiskolino (9 t., b. l. 130-133). 2015 m. kovo 9 d. įtariamojo apklausos metu R. Ž. dar kartÄ patvirtino, kad visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo už savo ir žmonos pinigų (9 t., b. l. 137). 78.5. 2015 m. kovo 13 d. apklaustas įtariamuoju E. Z. kaltu neprisipažino, nurodė, kad yra davęs parodymus, todėl prie jų pasilieka (9 t., b. l. 152). 78.6. 2015 m. balandžio 15 d.

įtariamoji K. Ž. parodymus duoti atsisakė (10 t., b. l. 77). 78.7. Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. nurodė naujÄ aplinkybę, kad namo įrengimui pinigų skyrė ir E. Z. tėvas – 2011 ar 2012 metais davė 50 000 litų. E. Z. taip pat nurodė, kad jam R. B. paskolino 30 000 litų, Å¡ie pinigai buvo panaudoti namo statybai. Liudytoja E. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. Z. tėvas pinigų paskolino 2007 metais, namÄ statė iÅ¡ bendrų pinigų su tėvais.

79. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tiek nuteistųjų, tiek liudytojos E. Z. parodymai viso proceso metu, iÅ¡ kokių pinigų buvo statomas namas, kito. Nors nuteistasis R. Ž. nuo pradžių tvirtino, kad pinigų namo statybai susitaupė kartu su žmona per visÄ gyvenimÄ , gaudami užmokestį už darbÄ , prekiaudami gyvuliais, rinkdami metalÄ , tačiau nagrinėjant bylÄ teisme jis iÅ¡kėlė versijÄ , kad prie namo statybos prisidėjo ir E. Z., kadangi jam tėvas R. Z. paskolino pinigų. R. Z. 2012 m. lapkričio 15 d. apklausos metu parodė, kad maždaug prieÅ¡ du metus E. Z. paprašė paskolinti pinigų, todėl jis nuo savo sÄ skaitos Vilniaus banke nusiėmė 15 000 eurų ir juos paskolino E. Z..

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. vasario 8 d. į R. Z. sÄ skaitÄ AB SEB banke grynaisiais pinigais buvo įneÅ¡ta 50 000 litų. Minėtos lėšos, pasibaigus indėlio sutarties galiojimui, 2011 m. gruodžio 9 d. iÅ¡ R. Z. indėlio sÄ skaitos iÅ¡mokėtos grynaisiais. Visgi, specialisto iÅ¡vadoje Nr. AU22-25 (13 t., b. l. 1-24) abejojama pinigų skolinimo įvykdymo faktu, kadangi E. Z. teikdamas parodymus patvirtino, kad tėvai didesnių pinigų niekada nėra davę, be to, tarp R.

Z. ir E. Z. nėra sudaryta rašytinė pinigų skolinimo sutartis. Visgi, pažymėtina, kad specialistė rėmėsi 2012 m. lapkričio 15 d. E. Z. apklausos protokolu, kuomet jis buvo apklaustas liudytoju. Kaip minėta, šios apklausos atlikto pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl remtis šios apklausos duomenimis nėra pagrindo. Tuo tarpu tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė pinigų skolinimo sutartis, teisėjų kolegijai nesuteikia absoliutaus pagrindo teigti, kad ši paskola nebuvo gauta.

Tuo labiau, kad specialisto iÅ¡vadoje nebuvo įvertintos ir 2006 m. rugpjūčio 22 d. į E. Z. sÄ skaitÄ pervertos piniginės lėšos (20 000 litų). Specialistė nurodė, kad tiek pripažįstant pajamomis į E. Z. sÄ skaitÄ pervestÄ 20 000 litų piniginių lėšų sumÄ , tiek Å¡iÄ sumÄ priskiriant iÅ¡laidoms, kadangi Å¡i suma buvo iÅ¡gryninta per bankomatus, ta pati pinigų suma nekeičia E. Z. pajamų ir iÅ¡laidų aritmetinio skaičiavimo ir neturi įtakos 2006 m. mokestinio laikotarpio bendram pajamų ir iÅ¡laidų rezultatai.

Nors iÅ¡ tiesų, vienodo dydžio pajamos ir iÅ¡laidos aritmetinio skaičiavimo E. Z. mokestiniam laikotarpiu įtakos neturi, tačiau tai nepaneigia galimybės, jog Å¡ios iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti panaudotos namo statybai ir turėjo bÅ«ti vertinamo atliekant R. Ž. ir K. Ž. finansinį veiklos tyrimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R. Ž. ir K. Ž. nurodytos aplinkybės, kad prie namo statybos prisidėjo E. Z. ir E. Z. Å¡eima, nėra paneigtos. Tokiu bÅ«du, pridėjus Z. iÅ¡laidas prie Ž. gautų pajamų, nepagrįstų iÅ¡laidų sumÄ neabejotinai sumažėtų, todėl negalima teigti, kad R.

Ž. ir K. Ž. po 2010 m. gruodžio 11 d. įgijo turto, viršijančio 500 MGL dydį, kurio nėra galimybės pagrįsti teisėtomis pajamomis.

80. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad remiantis BK 1891 straipsnyje pateikta neteisėto praturtėjimo definicija, baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti taikoma asmenims, įgijusiems turtÄ tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas turtas ar lėšos jam įgyti gauti iÅ¡ kito asmens, byloje esančiais įrodymais turi bÅ«ti pagrįsta, kokios konkrečiai aplinkybės rodo, jog turto savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti apie neteisėtÄ kito asmens veiklÄ ir pajamas, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

Kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamoje byloje E. Z. buvo nuteistas dėl to, kad padėjo K. Ž., R. Ž. įgyti ir turėti nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ iÅ¡ jo neteisėtai įgytų pajamų, tačiau apskaičiuojant pajamų dalį, kuri kaltinime įvertinta kaip negalėjusi bÅ«ti gauta teisėtomis pajamomis, buvo vadovaujamasi K. Ž. ir R. Ž. Å«kinius finansiniu veiklos tyrimų rezultatais, nesiremiant E. Z. ir E. Z. pajamų ir iÅ¡laidų analize.

Tokiu būdu, skundžiamu nuosprendžiu buvo įrodinėjamas R. Ž. ir K. Ž., o ne E. Z. pajamų neteisėtumas.

81. Darydamas iÅ¡vadÄ dėl neteisėtai gautų pajamų dydžio ir asmens baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2018 m. rugsėjo 28 d. ir specialisto iÅ¡vadose Nr. AU22-22 (12 t., b. l. 134-166) ir Nr. AU22-23 (12 t., b. l. 167-199) suformuluotais atsakymais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡vadose daugiausia remiamasi ne vien tik dokumentais apie R. Ž. ir K. Ž. turėtas iÅ¡laidas ir pajamas, o ir tikėtinais skaičiais. Antai specialisto iÅ¡vadoje pateikiami duomenys apie nuteistųjų pajamas nuo 1993 metų, o iÅ¡sami pajamų ir iÅ¡laidų analizė atlikta nuo 2003 metų.

Tuo tarpu R. Ž. ir K. Ž. yra gimę (duomenys neskelbtini), taigi jie iki tyrime analizuojamo laiko jau daug metų dirbo, turėjo turto ir galimai santaupų. Baigiamosiose kalbose nuteistieji taip pat nurodė, kad iki 1991 metų turėjo santaupų, iš kurių dalį laikė banke, o dalį – grynaisiais pinigais. Specialistės atliktame tyrime 2003 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis buvo įvertintas vadovaujantis surinkta informacija apie gautas oficialias pajamas (darbo užmokesčio pajamos) nuo 1993 m. iki 2002 m.

Tokiu būdu nustatyta, kad K. Ž. ir R. Ž. 1993-2002 m. gavo 93 570 litų pajamų bei patyrė 101 089 litų išlaidų. Taip pat įvertinta, kad sutuoktiniai 1993 m. liepos 2 d. galėjo turėti pinigų likutį ne banke – 6 200 litų, todėl nustatyta, kad sutuoktinių 2003 m. sausio 1 d. galėtas turėti ne banke likutis yra ne didesnis nei 5 624 litų (12 t., b. l. 134-166). Su šiais specialisto išvados teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 27 d.

įsakymÄ prievolė teikti vienkartinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ buvo, jei gyventojas bankuose ir ne bankuose 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo daugiau kaip 50 000 Lt. Kadangi tokios deklaracijos nuteistieji neteikė, todėl negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad 2003 m. sausio 1 d. nuteistieji turėjo tik 5624 litų sumÄ , kadangi Å¡i nedeklaruotina suma galėjo bÅ«ti gerokai didesnė. Å iuo metu tiksliai nustatyti, kiek piniginių lėšų nuteistieji turėjo ne banke 2003 m., nėra objektyvios galimybės. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nėra įpareigotas saugoti visų per gyvenimÄ sudarytų sandorių dokumentus, todėl natÅ«ralu, kad ne visi dokumentai yra iÅ¡likę.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo. Ä®rodyti, kad asmuo turėjo šį turtÄ nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis priemonėmis, yra kaltinančios Å¡alies pareiga. Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Specialisto iÅ¡vada dėl 2003 m. sausio 1 d. sutuoktinių ne banke turėtos sumos yra tik tikėtina ir negali bÅ«ti pagrindu sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 1891 straipsnį. 82.

Pažymėtina, kad atliekant Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ specialistė į sutuoktinių gautas pajamas taip pat neįtraukė kai kurių R. Ž. nurodytų pajamų Å¡altinių – R. Ž. nurodytų piniginių dovanų, dalies nurodytų pajamų iÅ¡ žemės Å«kio veiklos. R. Ž. baigiamojoje kalboje nurodė, kad už parduotus galvijus gavo 60 000 litų pajamų, už pienÄ â€“ 35 000 litų. Taip pat, laikė parÅ¡avedes ir pardavinėjo parÅ¡eliu Å«kininkų turguje. Kiekvienais metais užaugindavo ir parduodavo 20-30 kiaulių.

Už parduotas kiaules gavo 26 000 litų. Nors K. Ž. tik nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo įregistravusi vykdanti žemės Å«kio individualiÄ veiklÄ , tačiau matyti, kad jau 2007 m. asmenys įsigijo tris žemės Å«kio paskirties žemės sklypus. Taip pat, pažymėtina, kad vertinant iÅ¡ žemės Å«kio veiklos patirtas iÅ¡laidas ir pajamas specialistė taip pat rėmėsi tikėtinais skaičiais. Nurodė, kad R. Ž. ir K. Ž. žemės Å«kio pajamoms uždirbti patyrė 30 procentų iÅ¡laidas, nors, atsižvelgiant į vykdomÄ Å«kinę veiklÄ , tikėtina, kad Å¡ios iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti ir mažesnės.

83. Pažymėtina ir tai, kad specialistė vertindama apeliantų Ž. šeimos išlaidas rėmėsi Statistikos departamento internetiniame puslapyje paskelbtais duomenimis apie vidutines pinigines vartojimo išlaidas vienam namų ūkio nariui, gyvenančiam kaime. Tačiau tai nereiškia, kad Ž. būtent tokias išlaidas ir turėjo, nes kiekvienas asmuo ar šeima, atsižvelgdami į šeimos prioritetus, patiria skirtingas išlaidas. Pažymėtina, kad vidutinių išlaidų rodiklis susideda iš išlaidų maisto produktams, alkoholiniams gėrimams, drabužiams, būsto išlaikymui, transportui, ryšiams, viešbučiams ir kavinėms, kultūrai ir kt.

R. Ž. ir K. Ž. nurodė, kad jie gyvena kaimo vietovėje, dalį maisto produktų užsiaugina patys, renginiuose lankosi retai, vidutinės jų iÅ¡laidos sudarydavo 100 eurų per mėnesį. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus R. Ž. ir K. Ž. paaiÅ¡kinimus, jų vedamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , labai tikėtina, kad jų vartojamosios iÅ¡laidos buvo mažesnės už statistinį vidurkį. Akivaizdu, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodyti teiginiai apie iÅ¡laidas yra tikėtino pobÅ«džio, o tai gali turėti įtakos teismo nustatytam neteisėtomis pajamomis įgyto gerbÅ«vio vertei.

84. Ne mažiau reikÅ¡mingi asmens baudžiamajai atsakomybei nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai, visų pirma, kaltė. BK 1891 nenurodyta kaltės forma. BK 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymÄ dėl neatsargumo tik Å¡io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Tai pažymima BK specialiosios dalies atskiroje dalyje. Tokios nuorodos BK 1891 straipsnyje nėra. Tai galėtų reikÅ¡ti, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukia veika, padaryta tyčine kaltės forma. Kita vertus, BK 1891 straipsnio 1 dalies dispozicijoje žodžiai:

„žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek ir neatsargiai kaltės formai, nepaisant to, kad nusikaltimo sudėtis formali, o BK 16 straipsnis neapibrėžia neatsargios kaltės rÅ«Å¡ių, pritaikytų formalioms nusikaltimo sudėtims.

85. Nors Ž. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jų kaltė yra įrodyta. Teismas sprendė, kad K. Ž. ir R. Ž. tikrai žinojo, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis kaltinamojo E. Z. pajamomis, tačiau, kaip jau minėta, K. Ž. ir R. Ž. inkriminuota nusikalstama veika buvo įrodinėjama remiantis jų pajamų ir iÅ¡laidų analize. Tokioje situacijoje kaltinimas neteisėtu praturtėjimu K.

Ž. ir R. Ž. turėjo bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kad E. Z.turėtos lėšos negalėjo bÅ«ti įgytos teisėtomis pajamomis, o nuteistieji apie tai žinojo ar bent turėjo ir galėjo žinoti. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tokių įrodymų nebuvo pateikta. Tuo tarpu byloje nėra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. Ž. ir K. Ž. pajamas gavo iÅ¡ nusikalstamos ar kitokios nelegalios veiklos, prieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina apie tai, kad sutuoktiniai dirbo, vykdė žemės Å«kio veiklÄ .

86. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta jų paÅ¡alinti.

87. Atsižvelgdama į iÅ¡samios informacijos apie nuteistųjų R. Ž. ir K. Ž. pajamas ir iÅ¡laidas trÅ«kumÄ ir dėl to specialisto iÅ¡vadų tikėtinÄ pobÅ«dį, atsižvelgdama į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nustatyta galimai neteisėtomis pajamomis įgyta pinigų suma tik nežymiai virÅ¡ija įstatyme nustatytÄ baudžiamosios atsakomybės ribÄ , o apeliantų tyčinė kaltė nėra motyvuota, taip pat į tai, kad apeliantai visÄ gyvenimÄ dirbo, į jų amžių, nurodomas ne banke turėtas santaupas, teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad iÅ¡ 127 350 Lt iÅ¡laidų, nurodomų kaip patirtų po 2010 m. gruodžio 10 d. gyvenamojo namo ir kitų statinių bei susijusių daiktų (kilnojamojo turto), taip pat, gerbÅ«vio atkÅ«rimo sÄ naudoms, tik 55 744 Lt galėjo bÅ«ti gauti teisėtomis pajamomis, o bÅ«tent 71 606 Lt gauti neteisėtu bÅ«du, ir jie tikrai žinojo, kad jų turėtas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas tik teisėtomis pajamomis. Dėl to, Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl nuteistųjų pripažinimo kaltais pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, rėmėsi prielaidomis ir duomenimis, kurių negalima patikrinti teisiniais bÅ«dais. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad R. Ž., K. Ž.nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 1891 straipsnio 1 dalyje, požymių todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

E. Z. pateikti kaltinimai dėl neteisėto R. Ž. ir K. Ž.praturtėjimo akivaizdžiai tampa nepagrįsti, pastaruosius iÅ¡teisinus pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį iÅ¡ kaltinamųjų proceso iÅ¡laidos neiÅ¡ieÅ¡komos (BPK 105 str. 5 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistųjų R.

Ž. ir jo gynėjo advokato E. R., K. Ž. ir jos gynėjo advokato E. R. bei E. Z. apeliacinius skundus tenkinti. Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: R. Ž. iÅ¡teisinti pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). K. Ž. iÅ¡teisinti pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. Z. iÅ¡teisinti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1891 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčio Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). R. Ž. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. K. Ž. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. E. Z. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Daiktus turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus, tuščias cigarečių dėžes, saugomas Marijampolės AVPK, sunaikinti kaip menkavertį turtÄ ; nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktus ( 2 vnt.), atskiruose segtuvuose, saugoti byloje; 2017 m. rugsėjo 4 d. konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ (atskirame segtuve), 2015 m. gruodžio 14 d. inžinerinės analizės aktÄ GP (atskirame segtuve), grÄ Å¾inti E. Z.;

žemės sklypų ir pastatų dokumentus, paimtus 2012 m. lapkričio 14 d. kratos metu iÅ¡ E. Z. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), voke dvylika įmaučių arba segtuvų su dokumentais (atskirame voke), grÄ Å¾inti E. Z.; Å¡eÅ¡is diskus su pokalbių įraÅ¡ais, esančius atskirame voke, saugoti prie bylos; R. Ž. grÄ Å¾intus „Lesto knygelė“, dvi žemės nuomos sutartis, Å¡eÅ¡ias nuolaidų korteles, palikti jo nuosavybėje; E. Z. grÄ Å¾intus kompiuterį, dvylika nuolaidų kortelių, tris SIM kortelių pakuotes, diskÄ su namo elektros įvado schemomis, nekilnojamo turto (duomenys neskelbtini) registro dokumentų bylÄ , pažymÄ apie iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, Snoro pirkimo iÅ¡simokėtinai kortele sutartis, pažymÄ apie gautas pajamas, kasos pajamų orderių ir sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, palikti jo nuosavybėje; 2012 m. lapkričio 14 d. kratos metu E. Z. gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), rastus dokumentus, kurie apžiÅ«rėti, esantys byloje, palikti byloje, kompaktinį diskÄ su nuotraukomis, esantį byloje, palikti byloje.

Šis Kauno apygardos nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo momento. Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė Arūnas Paštuolis