Legislator Case Law & Legislation
6415ede5-0746-438b-b733-ea67aaecfee6 AI generated

6415ede5-0746-438b-b733-ea67aaecfee6 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 6415ede5-0746-438b-b733-ea67aaecfee6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinės bylos Nr2011 m. birželio 10 d.Šiauliai (S) Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės,kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Donato Daunio,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, nedalyvaujant pareiškėjams A. D. ir K. D., atstovaujamam įstatyminės atstovės A. D.,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Gyčiui Šarkai,dalyvaujant atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Dangei Uspenskienei,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A.

Legislator headnote

AI generated

6415ede5-0746-438b-b733-ea67aaecfee6 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Ä®statymas reikalauja, kad teisėsauga pateiktų tik duomenis ir faktus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie motyvÄ , o ne įvertinimÄ , ar motyvas susijęs su darbu, ar ne, nes tai nėra prokuratÅ«ros funkcija; pateiktus duomenis įvertinti pareiga tenka bÅ«tent SODRAI, tačiau pastaroji nepagrįstai tai atsisako daryti. Ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta, kad pagal bendrovės kasos knygÄ nužudymo dienos pabaigoje bendrovės kasoje turėjo bÅ«ti 10 029 Lt suma, tačiau Å¡i suma kasoje ir seife ar pas nužudytÄ jį nerasta.

Keywords

AI generated
unavoidable loss of working hours cessation of gainful employment onset of incapacity occupational pension rights reintegration into working life cessation of disability pension
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinės bylos Nr2011 m. birželio 10 d.Šiauliai (S) Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės,kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Donato Daunio,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, nedalyvaujant pareiškėjams A. D. ir K. D., atstovaujamam įstatyminės atstovės A. D.,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Gyčiui Šarkai,dalyvaujant atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Dangei Uspenskienei,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų A.

D. ir K. D. atstovo advokato Gyčio Å arkos pasiraÅ¡ytÄ skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas Gytis Å arka Å iaulių apygardos administraciniam teismui 2011 m. gegužės 2 d. (spaudas ant voko) pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus (toliau – ir Å iaulių skyrius) 2011-02-11 sprendimÄ Nr. PN36-2 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2011-04-08 sprendimÄ Nr. (11.1) I-2268; priteisti iÅ¡ Å iaulių skyriaus pareiÅ¡kėjams lygiomis dalimis 121 200 Lt sumÄ (po 60 600 Lt kiekvienam pareiÅ¡kėjui), kuri lygi vienkartinės iÅ¡mokos dydžiui; priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 5 procentus palÅ«kanų nuo 121 200 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-05-27 iki 2011-04-29 (imtinai), t. y. priteisti 11 655,12 Lt sumÄ palÅ«kanų pareiÅ¡kėjams lygiomis dalimis (po 5827,56 Lt kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų); priteisti pareiÅ¡kėjams iÅ¡ Å iaulių skyriaus žalÄ , lygiÄ periodinėms kompensacijoms pagal Nuostatų 75 punktÄ , apskaičiuotÄ pagal Nuostatų 78 ir 63 punktus, už laikotarpį nuo 2006-11-14 iki 2011-04-29 (imtinai); priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių skyriaus, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų pareiÅ¡kėjams atitinkamai kiekvienam nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjų naudai.PareiÅ¡kėjų atstovo pasiraÅ¡ytame skunde nurodyta, kad Å iaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. spalio 28 d. nutartimi liko nepakeistas, buvo panaikinti Å iaulių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai, kuriais G.

D. (pareiÅ¡kėjos vyrui ir pareiÅ¡kėjo tėvui) 2006 m. lapkričio 14 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Atsižvelgdama į tai, 2010 m. gruodžio 16 d. pareiÅ¡kėja raÅ¡tu kreipėsi į Å iaulių skyrių, praÅ¡ydama operatyviai priimti galutinį sprendimÄ dėl G. D. nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu ir iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjams priklausančias iÅ¡mokas. 2011 m. vasario 11 d. Å iaulių skyrius priėmė sprendimÄ Nr. PN36-2, kuriame nurodė, jog „sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2006 m. lapkričio 14 d.

G. D., pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo galutinės teisėsaugos institucijos iÅ¡vados apie prieÅ¡ G. D. panaudoto smurto motyvus (susiję/nesusiję su darbu) gavimo dienos“. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu Å iaulių skyriaus sprendimu, pateikė dėl jo 2011 m. kovo 8 d. skundÄ Fondo valdybai. 2011 m. balandžio 8 d. Fondo valdyba priėmė sprendimÄ Nr. (11.1) I -2268, kuriuo Å iaulių skyriaus sprendimÄ Nr. PN36-2 pripažino pagrįstu.

Å iaulių skyriaus 2011-02-11 sprendimas Nr. PN36-2 ir Fondo valdybos 2011-04-08 sprendimas Nr. (11.1) 1-2268, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas paliktas galioti, pareiÅ¡kėjų nuomone, yra nepagrįsti ir naikintini. Abu skundžiami sprendimai grindžiami Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymo 7 str. 2 d. 6 p. nuostata, jog draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kai prieÅ¡ apdraustÄ jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusijusios su darbu, taip pat Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – ir Nuostatai), 100 punktu, pagal kurį sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo teritoriniame skyriuje.

PareiÅ¡kėjų nuomone, paskutinis dokumentas (Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2009 m. balandžio 29 d. raÅ¡tas Nr. 8-06-02-2272), reikalingas galutinio sprendimo priėmimui, Å iaulių skyriui buvo pateiktas 2009 m. gegužės 4 d. Å iÄ aplinkybę patvirtina paties atsakovo veiksmai, kuomet gavęs minėtÄ dokumentÄ , 2009 m. gegužės 6 d. Å iaulių skyrius priėmė galutinį sprendimÄ Nr. SDR-112 dėl G. D. draudiminio įvykio, o tai reiÅ¡kia, kad visi duomenys, bÅ«tini galutiniam sprendimui priimti, atsakovo nuomone, jau buvo surinkti, tyrimas buvo baigtas ir kliūčių galutinio sprendimo priėmimui po 2009 m. gegužės 4 d. gauto raÅ¡to neliko.

Fondo valdyba, 2009 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (11.3) 1-4043 pritarusi Å iaulių skyriaus sprendimui, savo veiksmais taip pat patvirtino, jog tuo metu byloje buvusių duomenų pakako galutiniam sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, jog Å iaulių apygardos administracinis teismas ir LVAT pripažino, kad surinkti duomenys ir įrodymai buvo įvertinti netinkamai, bei minėtus sprendimus panaikino, vadinasi po LVAT 2010 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo atsakovas privalėjo nedelsiant priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo klausimas dėl G.

D. nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės remiantis jau 2009 m. gegužės 4 d. turėtais duomenimis bei gautu naujausiu atsakymu iÅ¡ prokuratÅ«ros, kuris minimas Å iaulių skyriaus 2011 m. vasario 15 d. sprendime ir nei savo turiniu, nei informatyvumu nesiskiria nuo ankstesnių prokuratÅ«ros raÅ¡tų, gautų iki 2009 m. gegužės 4 d. Atsisakymas pripažinti G. D. mirtį nelaimingu atsitikimu darbe (juo labiau atsisakymas spręsti klausimÄ dėl pripažinimo) iÅ¡ esmės yra nepagrįstas, kadangi ankstesni teismų sprendimai patvirtino, jog siekiant pasiremti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto sÄ lyga, kaip pagrindu įvykį pripažinti nedraudiminiu, bÅ«tina nustatyti, kad ne tik motyvai, bet bÅ«tinai dar ir aplinkybės bÅ«tų nesusijusios su darbu, t.y. vien tik motyvo nesÄ sajumo su darbu neužtenka, kad įvykis bÅ«tų pripažintas nedraudiminiu, kadangi, jeigu aplinkybės yra susijusios su darbu, tai įvykis yra draudiminis nepriklausomai nuo to, ar motyvai susiję, ar nesusiję su darbu.

LVAT 2010-10-19 vykusio teismo posėdžio metu (žr. adm. bylos Nr. 1-211-84/2009 medžiagÄ ) Fondo valdybos atstovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad SODRAI jokių abejonių dėl to, kad G. D. mirties aplinkybės susijusios su darbu, nekyla ir Å¡io klausimo SODRA nebekvestionuoja, o vienintelis SODRAI neaiÅ¡kus klausimas – motyvas. Tačiau motyvų sÄ sajumas ar nesÄ sÄ jumas su darbu Å¡iuo atveju neturi lemiamos teisinės reikÅ¡mės, nes vien aplinkybių sÄ sajumas su darbu savaime eliminuoja galimybę remtis Ä®statymo 7 str. 2 d. 6 punkte numatyta sÄ lyga.

Vadinasi Šiaulių skyriaus pozicija nepriimti galutinio sprendimo dėl išvadų laukimo iš teisėsaugos institucijos tam, kad būtų išsiaiškinti G. D. nužudymo motyvai, yra nepagrįsta ir dėl šios priežasties, nes netgi nepriklausomai nuo motyvų, įvykis turi būti laikomas draudiminiu tuo pagrindu, kad aplinkybės susijusios su darbu. Nuo draudiminio įvykio praėjo beveik 4,5 metų, sprendimas liečia maitintojo netekusios šeimos interesus, kurioje auga mažametis vaikas, todėl tokia tyrimo trukmė, trunkanti jau ilgiau nei 4 metus, ne tik kad prieštarauja Nuostatų 100 p., bet ir nesuderinama nei su protingumo, nei su operatyvumo, nei su Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais ir neužtikrina teisinio apibrėžtumo dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių gauti dėl draudiminio įvykio priklausančias išmokas.

Informacija iÅ¡ prokuratÅ«ros apie ikiteisminio tyrimo rezultatus nesikeičia 4,5 metų, o pagal Å iaulių skyriaus ir Fondo valdybos pasirinktÄ pozicijÄ laukti aiÅ¡kaus atsakymo iÅ¡ prokuratÅ«ros dėl motyvų galutinis sprendimas gali bÅ«ti apskritai niekada nepriimtas, nes jeigu ikiteisminio tyrimo metu nebus nustatyti kaltinamieji, tai prokuratÅ«ra jokių kitų iÅ¡vadų apie prieÅ¡ apdraustÄ jį panaudoto smurto motyvus nepateiks. 4,5 metų yra daugiau negu pakankamas ir daugiau negu protingas laikas, kurį protinga, teisinga, pagrįsta, objektyvu laukti siekiant gauti įmanomÄ informacijÄ iÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos, todėl Å iaulių skyrius jau 2009-05-06 privalėjo teisingai iÅ¡spręsti įvykio pripažinimo draudiminiu klausimÄ iÅ¡ esmės pagal tokius duomenis, kokie objektyviai egzistavo 2009-05-06.

Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai), o Å iaulių skyriaus ir Fondo valdybos veiksmai atsisakant priimti galutinį sprendimÄ pagal Å¡iuo metu turimus duomenis neabejotinai pažeidžia visus aukščiau nurodytus principus. PareiÅ¡kėjų nuomone, jau yra ir jau 2009-05-06 dienÄ buvo surinkta pakankamai įrodymų bei duomenų, leidžiančių administracinėje byloje padaryti iÅ¡vadÄ netgi ir dėl nusikaltimo motyvų, prieÅ¡ingai negu teigia SODRA.

Ä®statymas reikalauja, kad teisėsauga pateiktų tik duomenis ir faktus, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie motyvÄ , o ne įvertinimÄ , ar motyvas susijęs su darbu, ar ne, nes tai nėra prokuratÅ«ros funkcija; pateiktus duomenis įvertinti pareiga tenka bÅ«tent SODRAI, tačiau pastaroji nepagrįstai tai atsisako daryti. Ikiteisminio tyrimo metu yra nustatyta, kad pagal bendrovės kasos knygÄ nužudymo dienos pabaigoje bendrovės kasoje turėjo bÅ«ti 10 029 Lt suma, tačiau Å¡i suma kasoje ir seife ar pas nužudytÄ jį nerasta.

Vienintelė pagrįsta ir labiausiai tikėtina versija yra bÅ«tent ta, kad nužudymo motyvas bÅ«tent ir buvo bendrovės pinigai, kuriuos po nužudymo pasisavino nusikaltimÄ padarę asmenys. Paminėtina ir tai, jog siekiant pasiremti Ä®statymo 7 str. 2 d. 6 p. nuostata, kaip pagrindu, leidžiančiu įvykį traktuoti kaip nedraudiminį, Å¡ios sÄ lygos buvimo įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent Å iaulių skyriui ir Fondo valdybai. Å iÄ taisyklę jau patvirtinto ir teismai anksčiau jau tarp Å¡alių minėtoje administracinėje byloje Nr. 1-211-84/2009.

Vadinasi nėra ir negali bÅ«ti taikoma jokia prezumpcija, jog prieÅ¡ apdraustÄ jį panaudoto smurto motyvai nebuvo susiję su darbu, o siekiant nepripažinti Å¡io įvykio draudiminiu, bÅ«tent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad Ä®statymo 7 str. 2 d. 6 p. sÄ lyga neabejotinai objektyviai egzistuoja. SODRA, pati pripažindama, kad tokių įrodymų ji neturi, atlieka neteisėtus veiksmus – nepriima sprendimo pripažinti įvykį draudiminiu ir Å¡ie neteisėti veiksmai tęsiasi jau nuo 2009-05-06. Taigi Fondo valdyba, netinkamai suvokdama įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ , neteisėtai atsisakė priimti sprendimÄ dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir skundžiamais sprendimais ir toliau neteisėtai atsisako atlikti jai numatytas pareigas – įvykį pripažinti draudiminiu.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais yra pagrindas konstatuoti, kad Å iaulių skyriaus ir Fondo valdybos skundžiami sprendimai, kuriais atsisakyta iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti klausimÄ dėl G. D. nelaimingo mirtino atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu pagal jau surinktus duomenis, yra nepagrįsti ir naikintini.PareiÅ¡kėjos visi aukščiau skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – visų pirma priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ 2009-05-06 sprendimÄ pripažinti įvykį nedraudiminiu (tai jau prejudicinis faktas, nustatytas administracinėje byloje Nr. 1-211-84/2009) ir antra – turėdamas pareigÄ priimti sprendimÄ pripažinti įvykį draudiminiu ir iÅ¡mokėti priklausančias iÅ¡mokas pareiÅ¡kėjams, to nedaro nuo 2009-05-06.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėja patyrė turtinę žalÄ , kuri lygi dėl G. D. įvykusio nelaimingo mirtino atsitikimo darbe jai ir jos mažamečiam vaikui priklausančių vienkartinių ir periodinių iÅ¡mokų, apskaičiuotų iki 2011 m. balandžio 29 d. imtinai, sumai. Remiantis Nuostatų 85 punktu bei LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 512 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo bei ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžių patvirtinimo“ 3 punktu, pareiÅ¡kėjams lygiomis dalimis priklauso 121200 Lt dydžio vienkartinė iÅ¡moka.

Nesant pagrindo priimti neigiamÄ sprendimÄ ir neteisėtai atsisakant priimti teigiamÄ galutinį sprendimÄ , toks atsakovo neveikimas, t.y. galutinio teigiamo sprendimo nepriėmimas, tiesiogiai lemia turtinės žalos, pasireiÅ¡kiančios iÅ¡mokų negavimu, pareiÅ¡kėjams atsiradimÄ . NeiÅ¡mokėjus vienkartinės iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjai patiria papildomÄ Å¾alÄ , kuri lygi 5 procentų dydžio metinėms palÅ«kanoms (CK 6.210 str. 1 d.) už 121200 Lt sumÄ . Kadangi terminÄ nuo 2009 m. gegužės 27 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. (imtinai) sudaro 702 dienos, todėl iÅ¡ atsakovo priteistina 11655,12 Lt palÅ«kanų (121200 * 0,05 / 365 * 702).

Be to, remiantis CK 6.37 str. 2 d., pareiÅ¡kėjams priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.) metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas Å iaulių skyrius atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu bei praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis LVAT 2010 m. spalio 28 d. nutartimi, panaikinus Å iaulių skyriaus 2009 m. gegužės 6 d. sprendimÄ Nr. SDR-112 „Dėl G.

D. 2006 m. lapkričio 14 d. įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu“, 2011 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. PN36-2 nuspręsta sprendimÄ dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo galutinės teisėsaugos institucijos iÅ¡vados apie prieÅ¡ G. D. panaudoto smurto motyvus gavimo dienos. LVAT 2010 m. spalio 28 d. nutartyje konstatavo, kad kompetencija nustatyti prieÅ¡ G. D. panaudoto smurto, kuris sukėlė jo mirtį, motyvus priklauso teisėsaugos institucijoms.

Savo skunde pareiÅ¡kėjai nepagrįstai teigia, kad Å iaulių skyrius nepagrįstai priimdamas sprendimÄ remiasi LR nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 str. 2 d. 6 p., nurodydami, kad vien tai, jog mirties aplinkybės yra susijusios su darbu, eliminuoja galimybę remtis Å¡ia Ä®statymo nuostata. Å iaulių skyrius mano, kad tokia Ä®statymo nuostatos interpretacija yra neteisinga, nes priimant sprendimÄ bÅ«tina nustatyti ir aplinkybes, ir motyvus, todėl Å¡iuo atveju Å iaulių skyrius, kaip subjektas, kuris priima sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo/ nepripažinimo, turi žinoti ir smurto aplinkybes, ir motyvus.

LVAT pasisakė, kad įrodinėjimo pareiga (kad smurtas nesusijęs su darbu) tenka kompetentingam sprendimÄ priimančiam subjektui, o motyvo nustatymas priklauso teisėsaugos institucijai. Å iaulių skyrius nuolat užsiklausia ikiteisminį tyrimÄ atliekančiÄ institucijÄ , bandydamas iÅ¡siaiÅ¡kinti smurto motyvÄ . Nesant smurto motyvo, sprendimo priimti negali. Å iaulių skyrius negali sutikti ir dėl pareiÅ¡kėjų reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ dėl neteisėtų veiksmų atlikimo. LR ABTÄ® 15 str. 1 dalies 3 punkte, LR CK 6.271 straipsnyje, kuriais remiasi pareiÅ¡kėjai praÅ¡ydami atlyginti žalÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų ir dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nurodyta, kad žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip pat jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å iaulių skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjai skunde neteisingai nurodo, kad atsakovas, turėdamas pareigÄ priimti sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu 2009-05-06, neteisėtai ir nepagrįstai priėmė sprendimÄ Ä¯vykį pripažinti nedraudiminiu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, vykdydamas Ä®statymo nuostatas bei įvertinęs visÄ turimÄ medžiagÄ , turi priimti sprendimÄ , kuris ne visÄ laikÄ gali bÅ«ti palankus pareiÅ¡kėjui. Å iuo atveju 2009-05-06 Å iaulių skyriaus sprendimas nebuvo galutinis, jis Ä®statymo nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, po to teismui.

Teismui įvertinus visas aplinkybes, šis sprendimas buvo panaikintas. Teigti, kad Šiaulių skyriaus darbuotojai neveikė taip, kaip pagal Įstatymus jie privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo, nes darbuotojai tinkamai atliko jiems pavestas funkcijas, medžiagoje surinktus įrodymus vertino taip, kad buvo priimtas sprendimas pripažinti įvykį nedraudiminiu. Pareiškėjai visur nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje, yra pagrindas pripažinti įvykį draudiminiu ir nurodo, kad nustatinėti smurto motyvo nereikia ir nereikia laukti teisėsaugos išvadų dėl smurto motyvų, nes „nebeturi jokios lemiamos teisinės reikšmės“.

Atsakovas mano, kad tokia Ä®statymo interpretacija nėra tinkama, nes motyvas bÅ«tinas sprendžiant nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu/ nedraudiminiu klausimÄ . PareiÅ¡kėjai nurodo, kad jie patyrė žalÄ , kuri lygi dėl G. D. įvykusio nelaimingo mirtino atsitikimo darbe jiems priklausančių vienkartinių ir periodiniu iÅ¡mokų sumai. Å iuo atveju Å¡ios iÅ¡mokos nėra žala, kadangi įvykį pripažinus draudiminiu, Å¡ios iÅ¡mokos jiems priklausytų ir bÅ«tų iÅ¡mokėtos pagal Ä®statymÄ .

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad nuo jiems priklausančių vienkartinės ir periodinių iÅ¡mokų jiems turi bÅ«ti priteista nuo 2009-05-27 iki 2011-04-29 imtinai 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų suma, o taip pat suma iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Å iaulių skyrius nesutinka, nes darbuotojų veiksmuose nebuvo tyčios ar kaltės priimant sprendimÄ . Be to, reikalavimas priteisti žalÄ nuo 2009-05-27 vėlgi nėra pagrįstas, nes Å iaulių skyriaus sprendimas nebuvo galutinis, o skundžiamas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTÄ® 88 str. 1 punktu, 48 str. 2 dalimi, atsakovas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjų A. D. ir K. D. skundÄ dėl Å iaulių skyriaus 2011-02-11 sprendimo Nr. PN36-2 bei Fondo valdybos 2011-04-08 sprendimo Nr. (11.1) 1-2268 panaikinimo bei vienkartinės 121200 Lt iÅ¡mokos, 5 proc. palÅ«kanų nuo 121200 Lt, periodinių iÅ¡mokų už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. balandžio 29 d., taip pat 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos žalos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo kaip nepagrįstÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens Fondo valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautame raÅ¡tiÅ¡kame atsiliepime (b. l. 80-82) praÅ¡oma skundÄ nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Fondo valdybos atsiliepime praÅ¡oma pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei teigiama, kad Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų 2011-04-29 skundÄ , su juo nesutinka ir nurodo motyvus. Pagal Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalį draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie įvyko dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, dirbant darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ bei dirbant darbÄ , už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi bÅ«ti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka Ä®statymo 6 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, tačiau jie įvykę, kai prieÅ¡ apdraustÄ jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, iÅ¡skyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo. Nuostatų 13.6 punkto antroje pastraipoje numatyta, kad smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi remiantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos iÅ¡vadomis.

Remiantis 2007-03-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytomis nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis, G. D. 2006-11-14 apie 22 val. buvo užpultas ir nužudytas darbo vietoje. Nors nelaimingas atsitikimas G. D. įvyko po įmonėje nustatytų darbo valandų, tačiau pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2004-10-01 patvirtintų įmonės Darbo tvarkos taisyklių 4 dalį direktoriui virÅ¡valandiniu darbu nelaikomas darbas, virÅ¡ijantis nustatytÄ darbo trukmę, todėl įvykis buvo prilygintas nelaimingam atsitikimui darbe ir suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje iki Å¡iol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (tyčinis nužudymas). Nors G. D. nelaimingas atsitikimas įvyko darbe, tačiau nei nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje, nei Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros pateiktuose dokumentuose nebuvo ir dabar nėra duomenų, jog prieÅ¡ G. D. panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2009-07-01 raÅ¡te Nr. 8-06-02-3668 informuojama, kad pagal 2006-11-14 kasos aparato vakarinės fiskalinės ataskaitos kopijÄ kasos aparate turėjo bÅ«ti 10209,82 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių du Å¡imtai devyni Lt 82 ct).

Taip pat teigiama, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad Å¡ie pinigai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos bÅ«tų dingę Å¡ios įmonės direktoriaus G. D. žūties metu. Å i ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, kad prieÅ¡ G. D. smurtas buvo panaudotas siekiant pasisavinti kasoje galimai turėjusius bÅ«ti pinigus, kaip kad teigia pareiÅ¡kėjai. Nuostatų 24 punkte nėra numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as dokumentų, kurie turi bÅ«ti įvertinti nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu klausimÄ .

Taigi vien aplinkybė, jog G. D. nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje ir dėl jo buvo suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame nurodyta, kad jis buvo apiplėštas, nėra pakankamas pagrindas įvykį pripažinti draudiminiu. Plėšimo faktÄ turi nustatyti ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai, tai iki Å¡iol nėra padaryta. PrieÅ¡ingai, Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2010-11-23 raÅ¡te Nr. 8-6094 (1.15) patvirtinta, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta kokia nors materialinė žala.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog LVAT 2010-10-28 nutartyje konstatavo ne tik tai, kad ši situacija nėra analogiška situacijai, kai smurto motyvai yra nesusiję su darbu, bet ir tai, kad nagrinėjamu atveju smurto panaudojimo motyvai nėra žinomi. Kadangi prieš G. D. panaudoto smurto motyvus nustatyti gali tik teisėsaugos institucijos, o sprendimus dėl smurtinių nelaimingų atsitikimų darbe Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima vadovaudamiesi teisėsaugos institucijų pateiktomis išvadomis, Šiaulių skyrius pagrįstai 2011-02-11 sprendimo Nr. PN36-2 2 punkte nurodė, jog sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento (teisėsaugos institucijų išvada apie prieš G.

D. panaudoto smurto motyvus (susiję/nesusiję su darbu) gavimo teritoriniame skyriuje. Atkreipė teismo dėmesį į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009-09-28 sprendime ir LVAT 2010-10-28 nutartyje pateiktus motyvus ir argumentus, t. y., kad prieš G. D. panaudoto smurto motyvus turi nustatyti teisėsaugos institucijos, baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ir nėra įrodymų, vienareikšmiškai galinčių patvirtinti, kad prieš G. D. pavartoto smurto aplinkybės ir motyvai būtų nesusiję su darbu.

Teismai Å¡iais motyvais grindė Å iaulių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimų nepagrįstumÄ tuo aspektu, jog iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų ir duomenų nėra pagrindo daryti iÅ¡vados dėl smurto motyvų ir taikyti Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Taip pat svarbu pažymėti, jog nei Å iaulių apygardos administracinis teismas, nei LVAT neįpareigojo Å iaulių skyriaus, jų manymu, neaiÅ¡kias aplinkybes vertinti kaip pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog smurto motyvai yra susiję su darbu.

Å iaulių skyriaus ir Fondo valdybos pozicija – laukti teisėsaugos institucijų iÅ¡vadų – yra pagrįsta Å iaulių apygardos administracinio teismo ir LVAT sprendimais. Visos pretenzijos turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamos teisėsaugos institucijoms, o ne Å iaulių skyriui ar Fondo valdybai, nes bÅ«tent Å¡ių institucijų iÅ¡vados yra pagrindas priimti atitinkamus sprendimus dėl įvykio pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu. Kol nėra pabaigtas ikiteisminis tyrimas, Å iaulių skyriui priėmus sprendimÄ Ä¯vykį pripažinti draudiminiu ir iÅ¡mokėjus iÅ¡mokas, jei paaiÅ¡kėtų dėl nusikalstamos veikos kalti asmenys ir su darbu nesusiję smurto motyvai, pareiÅ¡kėjai turėtų pareigÄ grÄ Å¾inti jiems iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Taigi, tikslas Å¡iuo aspektu apsaugoti pareiÅ¡kėjų interesus yra dar vienas motyvas laukti galutinių teisėsaugos institucijų iÅ¡vadų. Fondo valdybos nuomone, pareiÅ¡kėjų reikalavimas atlyginti žalÄ yra nepagrįstas, nes tai, jog LVAT panaikino Å iaulių skyriaus ir Fondo valdybos sprendimus, dar nereiÅ¡kia, jog tokie Å¡ių institucijų veiksmai laikytini neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės prasme. Juolab minėta aplinkybė, jog teismai neįpareigojo Å iaulių skyriaus neaiÅ¡kių aplinkybių vertinti kaip pagrindo įvykį pripažinti draudiminiu, taip pat nepatvirtina neteisėtų veiksmų fakto.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Ä®statymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Nuostatų 13.6 punktu bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, Fondo valdyba Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjų A. D. ir K. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas, priimtas atsakovo sprendimas paliktinas nepakeistas, nes atsakovas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ teisingai įvertino faktines aplinkybes bei teisingai aiÅ¡kino įstatymÄ ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų, kuriais vadovaujantis Ä®statymo 7 str. 2 d. 6 p. bei Nuostatų 13.6 p. buvo nuspręsta, kad sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2006 m. lapkričio 14 d.

G. D., pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu bus priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo galutinės teisėsaugos institucijos iÅ¡vados apie prieÅ¡ G. D. panaudoto smurto motyvus (susiję/nesusiję su darbu) gavimo dienos, pagrįstumo bei teisėtumo.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2006-11-14 apie 22 val. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose buvo nužudytas įmonės direktorius G. D.. Atsakovas 2009-05-06 sprendimu Nr. SDR-112 atsisakė pripažinti nelaimingÄ atsitikimÄ draudiminiu įvykiu vadovaudamasis Ä®statymo 7 str. 2 d. 6 p. ir Nuostatų 13.6 p. Fondo valdyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, 2009-07-02 sprendimu Nr. (11.3)I-4043 teritorinio skyriaus sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Atsakovų sprendimai, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, grindžiami tuo, kad nėra duomenų, jog prieÅ¡ apdraustÄ jį panaudoto smurto motyvai yra susiję su darbu. Å iaulių apygardos administracinio teismo 2009-09-28 sprendimu, kuris LVAT 2010-10-28 nutartimi liko nepakeistas, remiantis tuo, kad dėl G. D. žūties ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, kad nėra įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai galinčių patvirtinti, kad prieÅ¡ G. D. pavartoto smurto aplinkybės ir motyvai bÅ«tų nesusiję su darbu, minėti sprendimai buvo panaikinti.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas yra vienas iÅ¡ įstatymų, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 52 str. laiduota piliečių teisė gauti socialinę paramÄ . Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io Ä®statymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams.

Nelamingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo pripažinimas nedraudiminiu įvykiu sukelia labai svarbius teisinius padarinius. Pripažinus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe nedraudiminiu įvykiu, apdraustasis, o jam mirus – jo Å¡eimos nariai netenka teisės į socialinę paramÄ , numatytÄ Ä®statyme. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu turi bÅ«ti priimtas itin kruopščiai iÅ¡tyrus reikÅ¡mingų Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti aplinkybių visumÄ ir jas įvertinus pagal įstatymo normas.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Ä®statymo 4, 6, 7 straipsnių nuostatas darytina iÅ¡vada, jog nelaimingi atsitikimai darbe asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali bÅ«ti pripažinti draudiminiais įvykiais nustačius visumÄ Å¡ių aplinkybių:

1) nelaimingas atsitikimas darbe įvyko asmeniui, kuris privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu;

2) nelaimingas atsitikimas darbe buvo ištirtas teisės aktais nustatyta tvarka;

3) iÅ¡tyrus nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko esant Ä®statymo 6 str. 1 d. nurodytoms sÄ lygoms: 3.1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku; 3.2) dirbant darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ (įskaitant ir darbo vietos parengimÄ bei sutvarkymÄ ), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo naudai arba atliekant vieÅ¡ojo administravimo funkcijas; 3.3) dirbant darbÄ , už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi bÅ«ti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos;

4) taip pat jeigu iÅ¡tyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Ä®statymo 6 str. 4 d. numatytais atvejais: 4.1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 4.2) pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo; 4.3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 str. 3 d.) darbuotojas ieÅ¡ko naujo darbo; 4.4) apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar piliečio pareigas, kai už tÄ laikÄ mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi bÅ«ti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos;

5) iÅ¡tyrus nenustatyta nei viena iÅ¡ Ä®statymo 7 str. 2 d. 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių, kurias nustačius nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, nors jie atitinka Ä®statymo 6 str. nustatytas sÄ lygas, nepripažįstami draudiminiais įvykiais. Å ios Ä®statymo nuostatos yra perkeltos į Nuostatų 3, 7, 10, 12, 13 punktus. Nagrinėjamoje byloje aktualios Ä®statymo redakcijos 7 str. 2 d. iÅ¡vardytos aplinkybės, kurioms esant draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie atitinka Å¡io Ä®statymo 6 str. nustatytas sÄ lygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iÅ¡ Å¡ios įstatymo normos 1-6 punktuose nurodytų aplinkybių.

Nagrinėjamam ginčui aktuali Ä®statymo 7 str. 2 d. 6 p. nurodyta aplinkybė – prieÅ¡ apdraustÄ jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo. Dėl to, kad prieÅ¡ apdraustÄ jį buvo panaudotas smurtas ir smurto aplinkybės susijusios su darbu, ginčo Å¡ioje byloje nėra. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad žuvusysis G. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal darbo sutartį, buvo privalomai apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nelaimingas atsitikimas įvyko darbo vietoje, Å¡ių aplinkybių neginčija nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo.

Ä®statymo 7 str. 2 d. 6 p. nurodo, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba nustatytos Å«mios profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie atitinka Å¡io Ä®statymo 6 str. nustatytas sÄ lygas, tačiau jie įvykę prieÅ¡ apdraustÄ jį panaudojus smurtÄ , jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, iÅ¡skyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo. Nuostatų 13.6 p. pakartoja įstatymo nuostatÄ bei detalizuoja, kad smurto aplinkybės ir motyvai nustatomi remiantis teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos iÅ¡vadomis.

Å ių teisės normų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad norint nelaimingÄ atsitikimÄ pripažinti nedraudiminiu įvykiu, bÅ«tina nustatyti, kad prieÅ¡ asmenį panaudoto smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, tai pagrindžiant teisėsaugos institucijų arba nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos iÅ¡vadomis. Tai reiÅ¡kia, kad norint įvykį pripažinti draudiminiu, turi bÅ«ti nustatytos abi Ä®statyme ir Nuostatuose įtvirtintos sÄ lygos – ir aplinkybės, ir motyvai turi bÅ«ti susiję su darbu.

PareiÅ¡kėjai, skųsdami atsakovų sprendimus, argumentuoja, kad Å iaulių apygardos administraciniam teismui panaikinus atsakovo sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta G. D. žūtį pripažinti nedraudiminiu įvykiu, atsakovas turi priimti sprendimÄ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu. Tačiau anksčiau minėti sprendimai buvo panaikinti dėl įrodymų, kad prieÅ¡ G. D. pavartoto smurto aplinkybės ir motyvai bÅ«tų nesusiję su darbu, trÅ«kumo. LVAT 2010-10-28 nutartyje Nr. A502-1192/2010 pasisakė, kad „kompetencija nustatyti jo atžvilgiu panaudoto smurto, kuris sukėlė jo mirtį, motyvus priklauso teisėsaugos institucijoms“.

Nei Ä®statymas, nei Nuostatai teritoriniams skyriams nesuteikia teisės nustatyti smurto, panaudoto prieÅ¡ apdraustÄ jį, motyvų. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra 2010-11-23 raÅ¡tu Nr. 8-6094 (1.15) (b. l.

54) Å iaulių skyrių informavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-828-06 atliekamas dėl G. D. nužudymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl G. D. nužudymo nėra niekam pareikÅ¡tas ir byloje iki Å¡iol nėra objektyvių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta kokia nors materialinė žala. Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis turimais duomenimis Å iaulių skyrius neturi Ä®statymo suteiktos teisės ir pareigos priimti sprendimo, pripažįstant G.

D. žūtį draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu.Atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas bei išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant aiškaus ir vienareikšmiško atsakymo, kad G. D. nužudymo motyvai yra susiję/nesusiję su jo darbu, Šiaulių skyrius negali priimti sprendimo dėl įvykusio mirtino nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu, todėl 2011-02-11 sprendimas Nr. PN36-2 ir Fondo valdybos 2011-04-08 sprendimas Nr. (11.1) I-2268 yra teisėti ir pagrįsti.

PareiÅ¡kėjų atstovas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Å iaulių skyriaus veiksmai, nepriimant sprendimo dėl G. D. žūties pripažinimo draudiminiu įvykiu, yra neteisėti ir dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę žalÄ , kuri lygi pareiÅ¡kėjai ir jos vaikui priklausančių vienkartinių ir periodinių iÅ¡mokų sumai, bei papildomÄ Å¾alÄ , kuri lygi 5 procentų dydžio metinėms palÅ«kanoms nuo neiÅ¡mokėtų sumų. Kolegija konstatuoja, kad Å iaulių skyriaus veiksmai sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos vyro žūties pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjų atstovo nurodoma žala nepriteistina.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 5 d., 86-87 str., 88 str.1 d. 1 p., n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjų A. D. ir K. D. atstovo advokato Gyčio Å arkos pasiraÅ¡ytÄ skundÄ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus 2011-02-11 sprendimo Nr. PN36-2 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-04-08 sprendimo Nr. (11.1) I-2268 panaikinimo; priteisimo iÅ¡ Å iaulių skyriaus pareiÅ¡kėjams lygiomis dalimis 121 200 Lt sumÄ (po 60 600 Lt kiekvienam pareiÅ¡kėjui), kuri lygi vienkartinės iÅ¡mokos dydžiui; priteisimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 5 procentus palÅ«kanų nuo 121 200 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009-05-27 iki 2011-04-29 (imtinai), priteisimo pareiÅ¡kėjams iÅ¡ Å iaulių skyriaus žalÄ , lygiÄ periodinėms kompensacijoms pagal Nuostatų 75 punktÄ , apskaičiuotÄ pagal Nuostatų 78 ir 63 punktus, už laikotarpį nuo 2006-11-14 iki 2011-04-29 (imtinai); priteisimo iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių skyriaus, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų pareiÅ¡kėjams atitinkamai kiekvienam nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisimo iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjų naudai atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                 Marytė Švažienė                                                                                                                                                                                                                                                        Laisvutė Kartanaitė                                                                                                                         Donatas Daunys