2021-07-28 Nr. AB-15044-3-62-3-00979-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-445-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00979-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. individualios įmonės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2D-6554 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2021 m. kovo 30 d. prašymą ir administracine tvarka pripažinti netekusiais galios 2019 m. gruodžio 10 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191210-00144 (toliau – ir Aktas) ir 2019 m. gruodžio 11 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191211-00143 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2013 m. lapkričio 20 d. varžytynių akto Nr. 1 pagrindu įsigijo gamybinius pastatus bei 0,15 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Inspekcijos Aktu buvo konstatuota savavališka statyba, o Privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas per šešis mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti medienos apdirbimo dirbtuvių dalį arba įteisinti jos statybą gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo aktus buvo apskundęs civilinėje byloje. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-196-657/2021 56 punktą ir nurodė, kad, nesulaukęs atsakovo reakcijos į teismo nutarties motyvus, kreipėsi į atsakovą su 2021 m. kovo 30 d. prašymu – arba sudaryti taikos sutartį vykdymo procese dėl Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo, arba pačiam atsakovui pripažinti Aktą bei Privalomąjį̨ nurodymą̨ netekusiais galios, kadangi jų̨ vykdyti nėra jokios teisinės ir faktinės galimybės.

Pareiškėjo teigimu, Sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė geruoju tiek sudaryti taikos sutartį, tiek ir pats administracine tvarka pakeisti Aktą ir Privalomąjį nurodymą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2019 m. balandžio 29 d. d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190429-00041; 2019 m. gegužės 2 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043; Aktą ir Privalomąjį nurodymą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu bylos dalį dėl 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo nutraukė, o dėl Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas civilinėje byloje siekė, jog Aktas ir Privalomasis nurodymas būtų panaikinti, teismai tikrino šių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą bei konstatavo, kad šie administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti.

Teismas nustatė, kad, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimui, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2021 m. kovo 30 d. pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo siūlė sudaryti ir teisme supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį dėl Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo. Atsakovas Sprendimu nesutiko sudaryti taikos sutarties ir pažymėjo, jog nėra faktinio bei teisinio pagrindo Aktą ir Privalomąjį nurodymą naikinti / pripažinti netekusiais galios / taisyti rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas administracine tvarka. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, šioje administracinėje byloje ginčydamas nurodytą atsakovo atsisakymą pasinaikinti tuos pačius administracinius aktus ir prašydamas įpareigoti atsakovą pripažinti juos netekusiais galios, siekia to paties tikslo, kurio siekė ieškiniu ginčydamas tuos pačius administracinius aktus minėtoje civilinėje byloje.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir nurodė, kad toks skundo padavimo apribojimas užkerta kelią asmenims teikti tapačius skundus dėl ginčo, kuris jau yra išnagrinėtas teisme. Įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi, o ne kvestionuojami kitais procesiniais būdais bandant jų išvengti.

Teismas nustatė, kad tiek civilinėje byloje, tiek šioje administracinėje byloje ginčo šalys yra tos pačios. Teismas pažymėjo, kad skundo dalyko ir pagrindo tapatumui įvertinti dar reikalinga vertinti teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, ir teisinių pasekmių, kurių siekia į teismą besikreipiantis asmuo, aspektus. Iš pareiškėjo skundo aplinkybių ir išnagrinėtos civilinės bylos aplinkybių teismas nustatė, kad atsakovas surašė Aktą ir Privalomąjį nurodymą, kurių pagrindu tarp pareiškėjo ir atsakovo susiformavo teisiniai santykiai dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo. Šių aktų galiojimą pareiškėjas kvestionuoja ir siekia, kad jie būtų panaikinti administracinio teismo sprendimo pagrindu įpareigojus tą padaryti atsakovą. Teismas nurodė, kad teisiniai santykiai dėl įpareigojimo šalinti savavališkos statybos padarinius tarp šalių susiklostė vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų pažeidimus, pagrindu bei taikant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytų savavališkos statybos padarinių taikymo pasekmes. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant reiškiamą reikalavimą įpareigoti atsakovą tuos pačius administracinius aktus pripažinti negaliojančiais, šių aktų pagrįstumas ir teisėtumas turi būti tikrinamas taikant tas pačias teisės normas, kuriomis vadovaujantis tapatus ginčas jau buvo išspręstas minėtoje civilinėje byloje. Teismas darė išvadą, kad pateiktu skundu keliamas ginčas, kilęs iš tų pačių teisinių santykių ir iš tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Teismas, įvertinęs civilinės bylos aplinkybes ir teisinių santykių apimtį bei šiuo skundu keliamo reikalavimo apimtį ir galutinį pareiškėjo siekiamą tikslą, darė išvadą, kad pareiškėjo bylinėjimosi skirtinguose teismuose siekiamas rezultatas yra tas pats, t. y. pareiškėjas siekia, kad Akto ir Privalomojo nurodymo galiojimas būtų panaikintas ir jam netektų šalinti savavališkos statybos padarinių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas subjektyviai aiškina Kauno apygardos teismo nutartį, remdamasis tik selektyviais ir pavieniais procesinio sprendimo argumentais, o ne teismo sprendimo esme. Teismas pažymėjo, kad abiejų instancijų bendrosios kompetencijos teismai nenustatė pagrindo panaikinti pareiškėjo šiuo skundu siekiamus panaikinti administracinius aktus ir nepripažino jų neteisėtais, todėl Privalomasis nurodymas privalo būti vykdomas, nes jo teisėtumas jau buvo patikrintas teismo. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčo tarp tų pačių šalių, esant tiems paties teisiniams santykiams ir siekiant pareiškėjui to paties galutinio rezultato – tų pačių administracinių aktų panaikinimo, nagrinėjimas reikštų jau priimto ir įsiteisėjusio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo dėl tų pačių aktų teisėtumo ir pagrįstumo revizavimą administracinės teisenos procese, o tokie įgaliojimai administraciniam teismui nėra suteikti įstatymo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodomas teismų sprendimų privalomumo principas, kuriuo remdamasis pareiškėjas siekia priversti atsakovą pasinaikinti savo administracinius aktus, kaip tik ir užkerta kelią pareiškėjui iš naujo kelti tapatų ginčą kitame teisme ar kitoje byloje, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo ieškinys siekiant to paties tikslo, reiškia, kad pakartotinis bylinėjimasis teisme nėra galimas.

Teismas pažymėjo, kad, nors reikalavimas šioje byloje formuluojamas pagal administracinei teisenai būdingą reikalavimų apibrėžtį, tačiau vien tik reikalavimo lingvistinė formuluotė ir pareiškėjo bandymas kitokiu procesiniu būdu priversti atsakovą dar kartą įrodinėti savo priimtų aktų teisėtumą ir pagrįstumą nereiškia, kad skundas nėra tapatus. Teismas pažymėjo, kad, vertinant skundo reikalavimus formaliąją prasme, Sprendimas pats savaime galėtų būti ginčijamas administracine tvarka, tačiau vien tik administracinei teisenai priskirtino požymio egzistavimas, t. y. galimybė ginčyti viešojo administravimo subjekto atsakymą, kaip administracinį aktą, nekeičia fakto, kad ginčas dėl tarp šalių egzistuojančio teisinio santykio ir pareiškėjo siekio jį pakeisti savo naudai jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai ir jo siekiamas tikslas šioje administracinėje byloje, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tų pačių administracinių aktų teisėtumo, būtų to paties ginčo, tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėjimas iš naujo, o to neleidžia ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas.

III. Pareiškėjas S. S. individuali įmonė atskiruoju skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir jo skundą priimti.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas vadovavosi nauju teisiniu pagrindu ir neformulavo identiškų materialinių teisinių reikalavimų kaip užbaigtoje kitoje byloje.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde neprašo panaikinti Privalomąjį nurodymą, bet prašo panaikinti 2021 m. balandžio 27 d. atsakovo priimtą administracinį aktą, kuriuo atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą dėl taikos sutarties sudarymo ir / ar dėl Privalomojo nurodymo pripažinimo netekusiu galios administracine tvarka.

Pareiškėjo manymu, teismo nutartis yra formali, remiamasi teismų praktikos išaiškinimais kitokio pobūdžio bylose. Pareiškėjo teigimu, teismo nurodytas motyvas, jog ginčo šalys šioje administracinėje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2A-196-657/2021 yra tapačios, pažeidžia teisingumo ir protingumo, taip pat ir teisės kreiptis į teismą principus, įtvirtintus ABTĮ 5 straipsnyje, 4 straipsnio 7 dalyje ir 6 straipsnyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties 56 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu atsisakyta priimti pareiškėjo S. S. individualios įmonės skundą dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes laikosi pozicijos, kad jo paduotu skundu siekiama kitokio teisinio rezultato, t. y. jis siekia inicijuoti ginčą teisme ne dėl tapačių teisinių santykių, kurie buvo išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2A-196-657/2021. Pareiškėjas akcentuoja, jog jis kreipėsi į teismą dėl Inspekcijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 2D-6554, kuriuo atsisakyta patenkinti jo prašymą dėl taikos sutarties sudarymo ir / ar dėl Privalomojo nurodymo pripažinimo netekusiu galios administracine tvarka, o tokio akto pareiškėjas niekada nėra prašęs panaikinti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taip pat pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-30-415/2020).

Šioje byloje paduotame skunde pareiškėjas suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti Inspekcijos 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 2D-6554; 2) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2021 m. kovo 30 d. prašymą ir administracine tvarka pripažinti netekusiais galios Aktą ir Privalomąjį nurodymą.

Inspekcijos Sprendimas priimtas, išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą prašymą (pasiūlymą) dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo pareiškėjas siūlė sudaryti ir teisme supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį dėl Inspekcijos Akto ir Privalomojo panaikinimo; nesant galimybės patvirtinti taikos sutartį, pareiškėjas prašė administracine tvarka pripažinti Aktą ir Privalomąjį nurodymą netekusiais galios.

Inspekcija Sprendime nurodė, kad nesutinka sudaryti taikos sutarties, taip pat kad nėra faktinio bei teisinio pagrindo Aktą ir Privalomąjį nurodymą naikinti / pripažinti netekusiais galios / taisyti rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas administracine tvarka. Sprendime remiamasi ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-196-657/2021, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai panaikinti Aktą ir Privalomąjį nurodymą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2019 m. balandžio 29 d. d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-190429-00041; 2019 m. gegužės 2 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043; Aktą ir Privalomąjį nurodymą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. sprendimu bylos dalį dėl 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo nutraukė, o ieškinio reikalavimus dėl Akto ir Privalomojo nurodymo atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi šį sprendimą pakeitė – panaikino sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta bylos dalis dėl 2019 m. balandžio 29 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-190429-00041 ir 2019 m. gegužės 2 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-190502-00043 panaikinimo, nutarė sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį atmesti.“ Taigi įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo reikalavimai, pareikšti Inspekcijai, dėl Akto ir Privalomojo nurodymo atmesti.

Pareiškėjas šioje byloje ginčija Sprendimą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, ir dėl pasiūlymo nurodyta, kad Inspekcijai nėra teisinio pagrindo spręsti dėl taikos sutarties sudarymo dėl teismine tvarka nenuginčytų Inspekcijos administracinių sprendimų panaikinimo, pažymėta, jog vykdymo procesas dėl Privalomojo nurodymo įpareigojimo dar nėra inicijuotas.

Taip pat Sprendimu buvo atsakyta ir į pareiškėjo prašymą administracine tvarka pripažinti Aktą ir Privalomąjį nurodymą netekusiais galios dėl to, kad jų vykdyti nėra jokios teisinės ir faktinės galimybės (prašymas buvo grindžiamas Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties 56 punktu, taip pat jame nurodyta, kad yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi bei 16 straipsniu, klaidą ištaisyti arba panaikinti administracinius sprendimus administracine tvarka).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vien tik ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir neatkreipė dėmesio, kad Sprendimas apima ir pareiškėjo pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, o ne vien tik administracine tvarka pripažinti netekusiais galios Aktą ir Privalomąjį nurodymą.

Pareiškėjo šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, panaikinimo negalėjo būti priimtas nagrinėti dėl to, kad tokio pobūdžio ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 d. 18 d.).

Nagrinėjamu atveju Inspekcijos atsakymas pareiškėjui dėl taikos sutarties sudarymo pasiūlymo nėra sprendimas, kuris priimtas Inspekcijai atliekant viešąjį administravimą, ir jis pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad ir pareiškėjas skunde nenurodo jokių teisės aktų, kurie įpareigoja Inspekciją, kaip viešojo administravimo subjektą, spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, nustato, jog atsisakius Inspekcijai sudaryti taikos sutartį, toks atsisakymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Akcentuotina ir tai, kad prašymas sudaryti taikos sutartį buvo siejamas su Privalomojo nurodymo vykdymo procesu.

Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, kuriais teigiama, kad turėjo būti priimta nagrinėti skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą administracine tvarka pripažinti netekusiais galios Aktą ir Privalomąjį nurodymą, ir reiškiamas reikalavimas įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2021 m. kovo 30 d. prašymą ir administracine tvarka pripažinti netekusiais galios Aktą ir Privalomąjį nurodymą, akcentuotina, kad pareiškėjas siekia Akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo (pripažinimo netekusiais galios), nes skunde pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti Inspekciją administracine tvarka pripažinti netekusiais galios Aktą ir Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Privalomasis nurodymas savo esme nėra teisingas ir teisėtas, egzistuoja pareiškėjo nuosavybės teisė į statinius ir ji gintina. Pareiškėjas šiuos argumentus grindžia Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties 56 punkte nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti pareiškėjo šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Inspekciją administracine tvarka pripažinti netekusiais galios Aktą ir Privalomąjį nurodymą, yra tapatūs civilinėje byloje nagrinėtiems reikalavimams. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, šioje reikšdamas minėtus reikalavimus, siekia to paties tikslo, kurio siekė ieškiniu ginčydamas šiuos administracinius aktus civilinėje byloje. Nagrinėjant pareiškėjo skunde šioje administracinėje byloje reiškiamus reikalavimus turėtų būti tikrinami Akto ir Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas, nors tai jau buvo atlikta civilinėje byloje. Pateiktu skundu pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, kilusį iš tų pačių teisinių santykių ir iš tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo, t. y. tapatų ginčą, kuris jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje. Pažymėtina, kad civilinėje byloje pripažįstant, kad Aktas ir Privalomasis nurodymas yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio pagrindo jų panaikinti, išnagrinėtos ir įvertintos pareiškėjo Inspekcijai teiktame prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės, kurios yra nurodytos Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties 56 punkte.

Akcentuotina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi dėl šios nutarties 56 punkte nurodytų aplinkybių netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, nepripažino, kad dėl šiame punkte nurodytų aplinkybių Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Sprendimą, įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2021 m. kovo 30 d. prašymą ir administracine tvarka pripažinti netekusiais galios Aktą ir Privalomąjį nurodymą turėjo būti atsisakoma priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, t. y. pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti skundą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų turėjo būti priimtas nagrinėti, todėl atskirasis skundas netenkinamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, nurodė atsisakymo priimti pagrindą, nurodytą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte, tačiau turėjo būti nurodytas ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista, tačiau patikslintina nutarties rezoliucinė dalis, nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. individualios įmonės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškėjo S. S. individualios įmonės skundą atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 punkte nurodytais pagrindais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė