6411d06b-4e1d-4278-b89d-e7f7fcbf7ec9 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-27- 917/2017Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00022-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11.;2.3.6.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2017 m. vasario 1 d.              Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Sandrai Poškienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,kaltinamajai A.

Č. (J.), jos gynėjai advokato padėjėjai AuÅ¡rai Ragelienei,kaltinamajai I. A., jos gynėjui advokatui Egidijui Blažiui,ekspertei Z. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Č. (J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, netekėjusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteista,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, I.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, iÅ¡tekėjusi, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteista,kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 straipsnio 1 dalyje.           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              A. Č. (J.) buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas nuo 2013-10-11 iki 2014-10-01, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , už pasiraÅ¡omų apskaitos dokumentų teisėtumÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ bei pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktÄ bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ , laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:             1) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasiraÅ¡omų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi, kuriuose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, reglamentuojančių visas Å«kinės operacijos ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios Å«kinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įneÅ¡imo ir išėmimo į(iÅ¡) aparto kasÄ (os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo iÅ¡pildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi bÅ«ti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose bÅ«tų spausdinami iÅ¡samÅ«s duomenys apie kiekvieno funkcinio klaviÅ¡o panaudojimÄ ar kitokius įregistruotų įplaukų sumÄ galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grÄ Å¾inimÄ , pirkimo panaikinimÄ , klaidų taisymÄ , darbÄ ne prekių registravimo režimu ir panaÅ¡iai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo bÅ«ti priskaičiuotas PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį ir todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.             2) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasiraÅ¡omų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. kasos iÅ¡laidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios Å«kinės operacijos: 2014-07-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2024 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.2031 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1994 atvaizduota, jog V.

F. buvo išmokėti 800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.             3) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtinti inventorizacijos metu nustatyti prekių trÅ«kumai ir pertekliai ir jie neatvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trÅ«kumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų Å«kinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trÅ«kumo ir pertekliaus tapatumo, nepateiktas buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumÄ , nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių laikymosi, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trÅ«kumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje turėjo bÅ«ti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei bÅ«tų nustatyta, kad trÅ«kumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo bÅ«ti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo bÅ«ti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtÄ .

Å iais savo veiksmais buvo kaltinama padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 223 str. 1 d.             I. A. buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), vyriausiosios finansininkės pareigas nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ir tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitÄ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ , laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:             1) Nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas Å«kinės operacijos ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios Å«kinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įneÅ¡imo ir išėmimo į(iÅ¡) aparto kasÄ (os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo iÅ¡pildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi bÅ«ti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose bÅ«tų spausdinami iÅ¡samÅ«s duomenys apie kiekvieno funkcinio klaviÅ¡o panaudojimÄ ar kitokius įregistruotų įplaukų sumÄ galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grÄ Å¾inimÄ , pirkimo panaikinimÄ , klaidų taisymÄ , darbÄ ne prekių registravimo režimu ir panaÅ¡iai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo bÅ«ti priskaičiuotas PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį ir todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.             2) Kasos iÅ¡laidų orderiais atvaizdavo neįvykusias Å«kines operacijas: 2014-07-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2024 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.2031 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1994 atvaizdavo, jog V.

F. buvo išmokėti 800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizdavo jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.             3) Nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trÅ«kumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trÅ«kumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų Å«kinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trÅ«kumo ir pertekliaus tapatumo, nepateikė buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumÄ , nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trÅ«kumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje turėjo bÅ«ti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei bÅ«tų nustatyta, kad trÅ«kumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo bÅ«ti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo bÅ«ti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtÄ .

Å iais savo veiksmais buvo kaltinama padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 223 str. 1 d.Kaltinamoji A. Č. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinimÄ suprato iÅ¡ dalies, kaltės nepripažįsta. PaaiÅ¡kino, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino padavėja, vėliau - administratore, o po to - direktore. Buvusi direktorė buvo išėjusi į vaiko auginimo atostogas, įmonė ieÅ¡kojo laikinai einančios direktorės pareigas. Ji ten buvo pradirbusi 2-3 metus padavėja, buvo seniausia darbuotoja.

R. Å . žinojo, su juo siejo darbiniai santykiai. Kai ėjo į direktorės pareigas, patirties neturėjo, prieÅ¡ jÄ buvusi direktorė minimaliai viskÄ parodė. Ar perimant dokumentacijÄ ji pasirašė, neatsimena. Dabar dirba kitoje įmonėje ir naujoje įmonėje du egzemplioriai buvo raÅ¡omi, kaip viskas vyko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Suvokė, kad turi kelti įmonės apyvartÄ , plėsti jÄ , ieÅ¡koti naujų potencialių klientų, tai jai sakė R. Å .. R. Å . jai iÅ¡kėlė tikslus, kuriuos ji turėjo įgyvendinti bÅ«dama direktore.

Bendradarbiauti su įmonėmis, bendrauti su tiekėjais, mažinti skolas, tam, kad pagerinti įmonės situacijÄ finansine prasme. Dokumentai, kurie pildomi UAB ,,(duomenys neskelbtini) vardu, supranta, kad viskas turi bÅ«ti tvarkinga, nes VMI ir veterinarijos tikrina, viskas turi bÅ«ti tvarkinga, nes institucijos bet kada gali atvažiuoti. Kasos aparatas stovi seniai, kai ji atėjo, buvo tas pats aparatas, aptarnaujanti įmonė buvo (duomenys neskelbtini), jie užtikrindavo kasos darbÄ . Kai jiems skambindavo, jie prisijungdavo nuotoliniu bÅ«du, pataisydavo kasÄ nuotoliniu bÅ«du.

Kai buvo direktore, tai buvo kasa, o po kasa, neÅ¡iojamas kompiuteris. K. N. buvo iÅ¡sikvietusi, kad paaiÅ¡kintų kaip vykdomas prekių likučių suvedimas. Ji bÅ«tent su juo bendravo. Su juo sudėtinga kalbėti, nerasdavo bendros kalbos. Tai įmonei 2014 m. pradžioje jie buvo skolingi, o įmonė ne visada juos norėdavo aptarnauti. Kiek žino, bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta su (duomenys neskelbtini) įmone. Jie ir statė tÄ kasÄ , nes turi priduoti VMI duomenis, užprogramuoti, žurnalÄ užvesti.

Kodėl K. N. nurodė, kad neturi bendradarbiavimo sutarties, mano, jog jis tiesiog nežinojo, kadangi yra samdomas darbuotojas, o ne direktorius. Dėl klaviÅ¡o ,,delete“ (duomenys neskelbtini) klausimų neteikė. JÄ apmokė buvusi administratorė, kuri jau dirbo, kai ji pradėjo dirbti. K. N. buvo atvykęs vienÄ kartÄ , parodė kaip suvesti prekių likučius, atspausdinti pardavimų ataskaitas, metines ataskaitas, koks buvo čekis, kaip buvo įmuÅ¡tos prekės. Su K. bendravo ji ir A. bei CH cafe direktorė.

Kadangi joms abiems trÅ«ko žinių, R. liepė joms jį iÅ¡sikviesti, kad daugiau apklausti, kad nekiltų klausimų. R. liepė, nes matė, kad joms trÅ«ksta žinių, nes ji buvo dirbusi tik su kasos aparatu, o ne su programa. R. Å . žinojo, kur ir ko trÅ«ko. Nedavė nurodymų V. F. ir S. S. nemuÅ¡ti sumų į kasÄ . Papildomi pinigai kasoje negalėjo bÅ«ti, kai buvo litai, tuo metu VMI leido, kad kasoje gali bÅ«ti iki 1 lito daugiau, jokių piniginių prie kasos negalėjo bÅ«ti. Ä®monė dirba tvarkingai ir Å¡variai, jie turėjo skolų, todėl negalėjo padaryti pavedimų darbuotojų atlyginimams, dirbo tvarkingai ir nebuvo jokios aplaidžios buhalterijos.

Inventorizacija vykdavo taip, kad metinė inventorizacija bÅ«davo daroma nuo sausio iki gruodžio mėnesio už visus metus, tai pagal įstatymÄ daroma, įsakymÄ priimdavo su buhaltere ir susitardavo. O kas mėnesį darydavo sau inventorizacijÄ , nes sveriamų prekių atvažiuodavo labai daug ir tiekėjai netiksliai atveždavo prekes, todėl merginos tikrindavo sÄ skaitas, kad bÅ«tų lengviau atsekti. Darydavo sau tikslinę inventorizacijÄ , todėl nebuvo jokių įsakymų. Merginos turėdavo nuraÅ¡ymo žurnalÄ ir į juos nuraÅ¡ydavo.

Ä®sakymų kas mėnesį neraÅ¡ydavo dėl inventorizacijos atlikimo. Mėnesio pabaigos inventorizacijos vyko taip, kad visos merginos bÅ«davo informuojamos, kad tÄ dienÄ darys inventorizacijÄ ir kad turi dalyvauti. Paduodavo tuščius lapus su produktų pavadinimais ir eidavo skaičiuoti, po to suvesdavo į programÄ viskÄ , matydavo, ko trÅ«ksta, ko yra per daug. IÅ¡ pradžių, trÅ«kumų nebuvo, bet po kokių 3-4 mėn. tie trÅ«kumai atsirado, jie buvo padidėję, bet galvodavo, kad tai - žmogiÅ¡kasis faktorius.

Buhalterė sakė, kad negerai, kad yra trÅ«kumų, o tie trÅ«kumai tik didėjo, ir alkoholio, ir kitų produktų. Kai susivesdavo į programÄ , tada nusiųsdavo buhalterei su pardavimų ataskaita. Su buhaltere diskutuodavo, kodėl yra trÅ«kumų, kodėl yra perteklius, sakė, kad nesupranta, kodėl taip yra. Darbuotojos apie trÅ«kumus žinojo. Pradėjo nebepasitikėti darbuotojomis, pradėjo jas stebėti. Po atostogų buhalterė pasakė, kad trÅ«kumai dar didesni. Ji darbuotojams nesakydavo, kiek ir ko trÅ«ksta.

TrukumÄ nustatydavo iÅ¡ inventorizacijų. Grįžus po atostogų paprašė žmogaus, kad atsuktų kameras pažiÅ«rėti, kÄ merginos daro, kai jos nėra, kameros saugo duomenis vienÄ mėnesį. Tada buvo pastebėta, kad merginos nemuÅ¡a į kasÄ . Programos čekius ir vaizdo įraÅ¡Ä lygindama stebėjo, pamatė, kad nesutampa. Matydavo, kad suveda, po to paÅ¡alina. Kodėl liudytojos skirtingai kalba, nežino, tie trÅ«kumai buvo dideli. IÅ¡ vaizdo įrašų nusprendė, kad dėl S. S. ir V.

F. kaltės tie trÅ«kumai atsirado. Pačioje kasos programoje žiÅ«rėjo čekius, skaičiavo ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tai -apytikslė suma, ji sėdėjo ir skaičiavo. S. S. apmokė kitos darbuotojos, tada dirbo E. S., V.. V. F. nurodė, kad ne ji apmokė, pasakė, kad nori nuslėpti savo kaltę. Merginoms nenurodė, kad nemuÅ¡ti į kasÄ . Ä®monė turėjo skolų ir jų pelnas buvo minusinis praktiÅ¡kai visÄ laikÄ . Bankroto neskelbė. AtlyginimÄ mokėjo dalimis, vienÄ dienÄ sumokėjo vienÄ dalį, po to - kitÄ dalį.

Kai užfiksavo vagystę, tada nemokėjo ji tų pinigų joms, bet jos pačios kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ . Darbuotojoms nemokėjo tik tÄ mėnesį, kai liepė eiti iÅ¡ kavinės, iki to laiko joms atlyginimai buvo mokami. Darbo ginčų komisijai turėjo pristatyti, kiek joms turi sumokėti. R. Å . nurodė nemokėti joms algos, sakė palaukti kol baigsis ikiteisminis tyrimas. Susirinkime sukvietė merginas: E., V., A., o kodėl liudytojos to nepatvirtino, nežino. TÄ vakarÄ , kai buvo susirinkęs kolektyvas A., A. ir E., ji, R., I. ir S. kalbėjosi kitoje patalpoje, sprendė, kodėl jos iÅ¡nešė tuos pinigus.

Susirinkimo iniciatorius buvo R.. Susirinkime sėdėjo ji, S., V., R. ir buhalterė. R. Å¡nekėjo gražiai, sakė, kad paruoÅ¡ti dokumentai kreiptis į policijÄ . V. pasidarė bloga ir ji išėjo, pokalbis vyko gal 5 min. Joms niekas negrasino. SekančiÄ dienÄ , kai pastebėjo, kad paskutinė jų darbo diena, kai pasakė, kad jų neatleis, kol neiÅ¡siaiÅ¡kins visko. Jos jai grasino advokatais. Joms pasakė, kad kai atiduos įmonei skolÄ , tai bus viskas pamirÅ¡ta arba kreipsis į policijÄ , kuri ir iÅ¡siaiÅ¡kins viskÄ .

Dėl servetėlių, tai peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us, pamačius, kad pinigai buvo nemuÅ¡ami į kasÄ , liepė atvažiuoti pakalbėti, parodė, kaip imami pinigai iÅ¡ kasos ir dedami į pinigines, V. atsakė, kad nesÄ monė, o S. sėdėjo nuleidusi akis. KÄ suskaičiavo ir pridavė policijai, tÄ ir surašė ant servetėles. Servetėlės padavimas buvo prieÅ¡ susirinkimÄ . Buhalterė sakė, kad dabar aiÅ¡ku, kad apyvarta krenta, prekių trÅ«ksta, o R. sakė kviestis jas Å¡nekėtis ir aiÅ¡kintis.

Jas pasikvietė, bet pokalbis buvo trumpas. Laiko tarpo neprisimena, pasakė, kada turi atneÅ¡ti pinigus. Ä® policijÄ kreipėsi. Neskundė nutraukto ikiteisminio tyrimo, nes patys neturėjo tam kompetencijų paraÅ¡yti apeliacijų ir neturėjo savų lėšų už kÄ mokėti advokatams. Nuo 2013 m. spalio mėn. dirba direktorės pareigose. Su V. ir S. santykiai buvo geri iki įvykio. Kodėl parodymuose yra neatitikimai, nežino. Kodėl S. ir V. viskÄ nurodė vienodai, nežino. SuraÅ¡ius vaizdus į diskus, tyrėjas pareikalavo, kad ji iÅ¡kirptų vaizdo įraÅ¡us.

Tyrėjas pasakė, kad neturi įrodymų dėl E.. Visur dominavo S.ir V.. 31000 Lt žalos suma atsirado, pagal vaizdo įraÅ¡us ir kasos programÄ . Ta suma nėra tiksli. Specialisto iÅ¡vadÄ ginčija, nes negerai suskaičiuota. Specialisto kompetencija negali abejoti, bet su iÅ¡vadomis nesutinka, nelabai suprato, kodėl specialistė tokias iÅ¡vadas pateikė, jai visus dokumentus pateikė. Pradėjo dirbti anksčiau, t.y. prieÅ¡ tyrimÄ . Už buhalterinius pažeidimus atsakinga direktorė, bet Å¡ie pažeidimai padaryti ne dėl jos veiklos.

Nesutinka, kad ji kažko nedarė. Ji darė viskÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kinti, ji negali budėti 12 val. prie padavėjų. Su kaltinimu nesutinka, kadangi merginos pripažino, kad ten jų paraÅ¡ai ir jos gavo pinigus. Ji nedėjo už jas parašų. Jos pinigus gavo, orderiai užskaityti darbo ginčų komisijos. Ä® darbo ginčų komisijÄ jos ėjo, kadangi joms buvo nesumokėtas atlyginimas iki gegužės ar liepos mėn. Algalapiuose jos pasirašė pačios. Pasirašė raÅ¡ikliu S. S. ir V. F.. Už buhalterines apskaitos pažeidimus atsakinga ji ir buhalterė.

Ji atsakinga, bet kaltės nepripažįsta. Už pažymų nebuvimÄ atsakinga buhalterė. Pinigus skaičiuodavo ryte, z ataskaitÄ nusiimdavo ir žiÅ«rėdavo, ar yra 200 litų. Gale nuimdavo z ataskaitÄ , kiek suprekiauta, kiek banko kortelėmis atsiskaityta, viskÄ dėdavo į vokÄ , t.y. ryte ir vakare skaičiuodavo pinigus. Darbo dienos eigoje pinigai nebuvo iÅ¡imami iÅ¡ kasos. Kodėl E. S. nurodė, kad pats savininkas paimdavo pinigus, nežino, nes jis neimdavo jų, jis net nemokėdavo atsidaryti kasos.

Sakydavo, kad atvažiuos jo žmogus ir padėdavo spintelėje pinigus, kad paduoti kitam žmogui. Ä® porÄ mėn. du kartus taip bÅ«davo paliekami savininko pinigai kažkam. Kasos aparatÄ užprogramavo įmonė (duomenys neskelbtini). Jis buvo užprogramuotas prieÅ¡ jai ateinant, ta pati įmonė ir prižiÅ«rėjo. Jai bÅ«nant pas direktorę, iÅ¡ naujo nebuvo programuojamas kasos aparatas. (duomenys neskelbtini). nebuvo fiksavusi, kad netvarkingas kasos aparatas. Specialių žinių neturėjo perprogramuoti kasos aparatÄ ir to nesugebėtų.

Prie kasos aparato galėjo prisijungti (duomenys neskelbtini). įmonės darbuotojai, o jie bendravo su K.. Tas klaviÅ¡as ,,delete“ patikrina kainÄ ir iÅ¡trina, jo paskirtis tik tokiam dalykui, tiesiog pakeisti užsakymÄ , kol dar neužsakytas. Tokia operacija nematoma z atskaitoje. Kasos žurnalas buvo pildomas, dienos, mėnesio apyvarta, kiek banko kortelėmis kiek grynųjų buvo atsiskaityta. Z ataskaitose ,,delete“ nesimatydavo ir ji neturėjo galimybės žinoti apie trÅ«kumus. Finansiniai metai yra nuo sausio iki gruodžio mėnesio.

Metinės inventorizacijos yra privalomos atlikti įmonėje. Buhalterines klaidas taisyti galima, nes buvo tekę pataisyti PVM. Finansiniai metai reiškia, kad sutvarkomos pardavimo atskaitos, prekės, nustatoma, kiek pelno, kiek minuso. Už metus viskas yra skaičiuojama. Birželio-liepos mėn. merginoms buvo išmokėti atlyginami, iki gegužės mėnesio viskas buvo sumokėta. Darbo ginčų komisijoje jos pripažino ir bendrai sutarė, kad abi šalys sutinka. Direktorės programoje nurodomas trūkumas, o buhalterės programoje - perteklius.

Kai faktiÅ¡kai paskaičiuodavo prekes, tai Ingrida nuraÅ¡ydavo į neleidžiamus atskaitymus ir konsultuodavosi su kitais specialistais, klausdavo, kÄ daryti. Ji įsitikinusi tiek savo, tiek buhalterės darbu. Buhalterinė programa - tai pagrindinė programa, kuri siunčiama į VMI. Vyr. kasininke įmonėje buvo ji. Bet ne tik ji, nes ir merginos dirbo su kasa. Buhalterė savo darbo metu nebuvo ir negalėjo bÅ«ti atsakinga už kasos aparatÄ . Apie į kasÄ Ä¯neÅ¡amus iÅ¡imamus pinigus, kad yra naudojamas ,,delete“ klaviÅ¡as, ji sužinojo, kai viskas iÅ¡aiÅ¡kėjo.

Kasos iÅ¡laidų orderius surašė ji, kaip kasininkė. Å is dokumentas vėliau patekdavo į buhalterijÄ taip, kad jai atvažiavus į kavinę, jai paduodavo dokumentus. RaÅ¡ant kasos pajamų orderius, buhalterė nedalyvavo ir apie jo raÅ¡ymo aplinkybes ji nežinojo. Metinėse ar mėnesio inventorizacijose buhalterė nedalyvaudavo, tuos duomenis ji suvesdavo ir programoje tikrindavosi, ji žinojo, kas vyksta ir reikalaudavo, kad darytų inventorizacijÄ . Buhalterė vadovavosi tais inventorizacijos aktais.

TikslÅ«s duomenys pas jÄ turėtų bÅ«ti. Jos programa rodo, kiek tÅ«rėtų bÅ«ti rodoma realiai, ji suvesdavo pirminius buhalterinius dokumentus. Kasos juostų neteikdavo. Kasos knygÄ pildydavo už puse mėnesio ir už mėnesį. Ä® buhalterijÄ suvesdavo ir buhalterė pas save. Buhalterė visus dokumentus gaudavo iÅ¡ jos. Kai nustatydavo trÅ«kumus, raÅ¡tiÅ¡kų pasiaiÅ¡kinimų iÅ¡ darbuotojų neprašė. Buhalterei nusiųsdavo, kÄ turėjo iÅ¡ savo programos. Galutinio sprendimo dėl inventorizacijos nebuvo priėmusi.

Buhalterė sakydavo, kad blogai, kad daug trÅ«kumų, klausdavo, kodėl taip yra. Buhalterė dirbdavo iÅ¡ namų. Ä® savaitę kartÄ atvažiuodavo. Darė tai, kÄ reikėjo ir kas yra privaloma. VMI tikrino jų įmonės dokumentus. Pateikus liudytojai F. servetėlę su užraÅ¡u, atsakė, jog tai jos, t.y. A. J. raÅ¡tas. Buvo suskaičiuota suma. F. nuo savo darbo pradžios tokiÄ skolÄ padarė. Kodėl neleido iÅ¡eiti iÅ¡ darbo gegužės mėnesį, nepamena. Kad raÅ¡ius praÅ¡ymÄ bÅ«tų, irgi nepamena, nes jos dirbo ir viskas buvo gerai.

Ji pas jÄ nesikreipė dėl išėjimo iÅ¡ darbo. Po to, kai liepos mėnesio gale, iÅ¡aiÅ¡kėjo Å¡ie dalykai, buvo paraÅ¡ytas praÅ¡ymas, bet nepriėmė praÅ¡ymo, nes norėjo kreiptis į policijÄ dėl skolos. Å ioje dalyje dėl praÅ¡ymo pateikimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo gegužės mėnesį, ji įkalbinėjo jÄ pasilikti darbe, V. F. jÄ apkalba. 16,352 Lt buvo apskaičiuota pagal filmavimo medžiagÄ , ten matosi, kad žmogus skaičiuoja pinigus. Suma susidarė iÅ¡ to, kad buvo remtasi kasos aparatu, kadangi kasos aparatas atmintyje iÅ¡saugo kiekvieno kvito, kas buvo daryta, kaip iÅ¡trinta, iÅ¡saugotos ir apmokėtos operacijos.

Buvo bendrauta su kompiuteristu, kuris patvirtino, kad vykdomi nusikaltimai. Buvo pastebėti neatitikimai tiek su kasos aparatu, tiek su prekėmis. Buvo peržiÅ«rėtos kameros ir labai aiÅ¡kiai matėsi vaizdo įraÅ¡uose, kada neįmuÅ¡ama į kasÄ , o po to iÅ¡imdavo pinigus ir dėdavo į puodelį. Kadangi ji buvo direktorė, tai naujos darbuotojos neapmokindavo, jÄ apmokino S. S.. Kadangi yra direktorė, turėjo daug reikalų, turėjo bendrauti su klientais, ji naujų žmonių neapmokindavo. Suma buvo suskaičiuota apytiksliai, kiek buvo iÅ¡imta per kasos aparatÄ , sėdėjo prie programos ir lygino kiekvienÄ pardavimÄ su iÅ¡trintais čekiais. 200 Lt bÅ«davo pradinis įnaÅ¡as į kasÄ , kad turėti iÅ¡ ko atiduoti grÄ Å¾Ä darbo pradžioje.

IÅ¡ paliktų 200 Lt ryte bÅ«davo padaromas įneÅ¡imas į kasÄ , visa apyvarta muÅ¡ama per kasÄ . Gale darbo nuimama x ataskaita, padaromas apyvartos išėmimas ir gale paliekama 200 Lt. Visus pinigus dėdavo į vokÄ ir užpildydavo kasos orderį, dėdavo paraÅ¡Ä , kokia pinigų suma yra dedama. Turėdavo seifÄ , kodÄ Å¾inojo ji ir buhalterė. 200 Lt buvo įnaÅ¡as tam, kad galėtų pradėti darbo dienÄ . Buhalterė, atlikdama inventorizacijos aktus vasario gale, kovo pradžioje pamatė, kad pradėjo neatitikti prekių likučiai, Å¡nekėjo, klausė, kodėl taip neatitinka.

Inventorizacija buvo daroma kas mėnesį. K. N. skambinosi anksčiau, 2014 m. vasario mėnesį, o birželio, liepos mėnesiais jau pastebėjo neaiÅ¡kius merginų poelgius prie kasos. Pasikvietė žmogų, kuris atsakingas už mėnesio laikotarpio kameras ir buvo matyta, kad pasisavinami pinigai. Tada skambino K. ir klausė ar įmanoma pažiÅ«rėti per kasÄ . Jis pasakė, kad darbuotojai daro toje įmonėje kÄ nori. Kaltinamoji I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, žino, kuo yra kaltinama, kaltės nepripažįsta.

Parodė, jog į ,, (duomenys neskelbtini)“ 2013 gegužės mėn. atėjo dirbti, iÅ¡ pradžių buvo viena vadovė, paskui nuo rugsėjo-spalio mėn. tÄ vadovę pakeitė A.. Darbe buvo nusistovėjusi tvarka, ji atvažiuodvo kartÄ ar du kartus per savaitę ir paimdavo iÅ¡ vadovės dokumentus. Pagal kaltinimo 1 punktÄ tiesiog vadovavosi z ataskaita, kurios pakanka apskaityti įmonės įplaukoms, nes z ataskaita sutiko su kasos pajamų orderiu. ,, (duomenys neskelbtini)“ aptarnavo (duomenys neskelbtini).

įmonė. Kai nesutapo kai kurios ataskaitos ir kėlė įtarimų, tai buvo metų pradžia 2014 m. vasario-kovo mėn. Elektoriniu kasos aparatu, kurį aptarnauja (duomenys neskelbtini)., A. pasakė problemas. A. sakė, kad jai neiÅ¡eina prisikviesti K. ir priėjo prie vadovo A.. Tai buvo likučio apskaita kiekvienÄ mėnesį. Ten dokumentinis likutis turėdavo sutapti su buhalteriniais likučiais. Inventorizacija turi bÅ«ti atlikta griežtai laikantis taisyklių, vadovo įsakymas turi bÅ«ti, komisija paskirta ir viskas tiksliai apskaitoma.

Tokia inventorizacija buvo vykdoma metų gale. O kas mėnesį buvo daroma taip, kad dalyvavo padavėjos ir vadovas, apskaitydavo prekes ir suraÅ¡ydavo viskÄ , tai buvo likučių apskaita. Jie į programÄ negalėjo kitaip įvesti ir duodavo kaip inventorizacijÄ , tai buvo tik pasitikrinimui, įsakymo nebuvo. Dokumentinis likutis niekada nesutapdavo. Tai pradėjo nesutapti nuo metų pradžios, kreipėsi imtis priemonių aiÅ¡kintis, kodėl taip yra. Buvo daugiau prekių likučių. Vadovė gal ir kalbėjo su personalu, nežino.

Tose atskaitose matėsi, kad įsiveda prekių perteklius ir nuo tada pradėjo ieÅ¡koti per programuotojus. Å itÄ perteklių įvardindavo kaip EK techninę klaidÄ . Kad kažkas blogai su kasos aparatu, natÅ«roje, kai nėra tų prekių, turėdavo jas nuraÅ¡yti, nes faktiÅ¡kai jų nebuvo. Tai prasidėjo nuo sausio mėn. IÅ¡ tų 9 mėn. tai buvo 7 kartus trÅ«kumas ir du kartus perteklius. 12000 litų trÅ«kumas per 9 mėn. Kai vadovė bandė kalbėtis su programuotojais, pasiÅ«lė žiÅ«rėti giliau, analizuoti kiekvienos dienos įraÅ¡us.

ŽiÅ«rėdavo vadovė iÅ¡ kur tie įraÅ¡ai atsiranda ir kas nepateko į neapskaitytas pajamas. Su (duomenys neskelbtini). darbuotoju Kazimieru gal ir ji pati kalbėjo telefonu. Ji pati yra gal tik vienÄ kartÄ bendravusi su juo. Kiek yra bendravusi su N., jis nepaaiÅ¡kino apie ,,delete“ klaviÅ¡Ä , tik sakė, kad turi sutapti likučiai. Ar kasos aparatas buvo perregistruotas, tai taip, 2015 m. viduryje, jis buvo parduotas kitai įmonei. Buvo naujai įsigytas. Apskaičiuodavo darbo užmokesčius, tabelius ir pateikdavo vadovei, kiek reikia iÅ¡mokėti pinigų, pateikdavo algalapius, ji mokėdavo atlyginimus.

Direktorei paduoda algalapį, atlyginimų žiniaraÅ¡tį ir ji iÅ¡mokėdavo, pagal kasos pajamų orderius ji grÄ Å¾indavo. Orderiai bÅ«davo užpildyti. Algos vėluodavo, kadangi pinigų visada trÅ«ko, apyvarta buvo maža ir visada trÅ«ko pinigų sumokėti tiekėjams. Todėl kilo įtarimas, kad prekių tÅ«rėtų bÅ«ti, bet jų nėra, nes prekės tÅ«rėtų tapti sumomis, pajamomis, prekių trÅ«ksta, pajamų nėra, todėl buvo galvojama, kad vagiama, nes visada trÅ«ko pinigų.

Algų iÅ¡mokėjimas vėlavo, bet per sekantį mėnesį turėdavo bÅ«ti iÅ¡mokamos algos, nuo spalio 24 d. iÅ¡simokėdavo tie atlyginimai. Jos santykiai su direktore visada buvo darbiniai, pasitikėjo direktore. Ä®sidarbino įmonėje, nes prieÅ¡ tai yra dirbusi buhaltere. Neatitikimai buvo todėl, kad prekės realiai parduotos, o neįmuÅ¡tos įplaukos, pinigai gauti, bet jie nepatvirtinti, neįmuÅ¡ta į kasÄ . EK dokumentinė iÅ¡raiÅ¡ka, tai reiÅ¡kia kad prekių jau nėra. Pinigai turbÅ«t buvo vagiami.

Dėl specialisto iÅ¡vados, tai nėra tikroji inventorizacija, specialistas negalėjo tuo remtis. Kas mėnesį siÅ«lė sekti, kur dingsta prekės, direktorė sakė, tikrins, dirbs. AntrÄ mėnesį kartojo tÄ patį. Už kasos aparatÄ buvo atsakingas vadovas. Pagal 2 punktÄ , kad S. S. nebuvo iÅ¡mokėtos algos, tai buvo užfiksuotos buhalterinėje apskaitoje ir jai niekas nepasiskundė, kad tas dokumentas yra netikras, ji tÄ dokumentÄ Ä¯traukė į buhalterinę apskaitÄ , nes neturėjo pagrindo suabejoti.

Su barmenėmis nebendraudavo. Negali pasakyti, kas padarė pažeidimÄ , dėl paraÅ¡o kalbų nekilo. Buhalterines pažymas teikė, iÅ¡ jai pateiktų dokumentų ir vadovės patvirtinimų matyti, kad gali bÅ«ti neatitikimas. Revizorė jos klausė iÅ¡ kur pažymos atsirado, ji iÅ¡vadoje parašė, kad pagal pirminius dokumentus ir EK atsiranda skaičiai. Kasos darbo nekontroliavo. Apie galimus vagystės faktus iÅ¡ kasos aparato, tai padare palyginimus, skaičiavimus, suprato, kad merginos nemuÅ¡a į kasÄ .

Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tam tikrus kasos organizavimo dalykus nurodė daryti įmonės direktorė, tačiau apie Å¡iuos dalykus nežinojo. Specialistė pasakė, kad inventorizacija buvo atlikta ne pagal reikalavimus, ji rėmėsi tik dokumentiniu, nes tai pirminis pateiktas dokumentas, o ne ta ataskaita, kuri neturi jokios galios. Informavo akcininkÄ , kad jis duotų nurodymÄ direktorei. Neatitikimai buvo ne vienÄ ir ne du mėnesius. Kai atsirado trÅ«kumai, tai kilo mintis kreiptis į policijÄ .

Kai kalbėdavo apie ataskaitas, tai ji sakė, kad bandys spręsti ir tai užsitęsė. Specialistė Z. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ byloje tvirtina. Duomenų pakako atsakyti į pateiktus klausimus dėl buhalterinės apskaitos. Kiek duomenų trÅ«ko, kreipėsi į programuotojus, pas tyrėjÄ , kad ji iÅ¡kviestų programuotojÄ ir programuotojas aiÅ¡kino tÄ programÄ . Pagal pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir pagal įmonės pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, koks pajamų dydis nebuvo atvaizduotas kasos aparate.

Programuotojas aiÅ¡kino žodžiu. Ji yra paraÅ¡iusi specialisto iÅ¡vadoje ,,K. N.“. Su K. N. bendravo iki iÅ¡vados pateikimo, kai jis viskÄ paaiÅ¡kino, tada teikė iÅ¡vadÄ . Matėsi visų klavišų naudojimai. Ypatingai dėl to klaviÅ¡o ,,delete“, kuris buvo užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e, kad kasininkės jį naudojo, bet kontrolinėje juostoje nėra tokių duomenų iÅ¡likę. Inventorizacija bÅ«tų sunku pavadinti, kad buvo tokia inventorizacija, nes nėra įsakymo, paraÅ¡yto atlikti inventorizacijÄ , o realiai pasirašė tik direktorė.

Pagal pateiktus inventorizacijos aktus nėra galimybės nustatyti, kas jas atliko ir kada atliko. Ä®statymas tai numatytų kaip reikalavimų nesilaikymÄ . Inventorizacija - tai yra taisyklės, kurių privaloma laikytis. 2014-01-01 - 2014-10-01 nustatė prekių trÅ«kumÄ . Inventorizacijos akte nurodyta, koks nustatytas prekių trÅ«kumas. Ä® apskaitÄ buvo įtraukiama pagal buhalterines pažymas, kuriose nurodyta, kad jas surašė A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Nors sunku įsivaizduoti, kaip direktorė galėjo suraÅ¡yti buhalterines pažymas ir tų pažymų sumos nesutiko su realiomis sumomis.

Buvo didelis neatitikimas. Kas susieta su kasa, tai neteisėtus dalykus nurodo tuos, kad nebuvo nustatyta pagal įtariamųjų parodymus, kad jiems nebuvo iÅ¡mokėti atlyginimai, pagal liudytojų V. F. ir S. S.. Atlyginimo negavo ir kasos iÅ¡laidų orderiuose paraÅ¡ai ne jų. Ekspertizės aktas patvirtino, kad nėra liudytojų V. F. ir S. S. parašų. Pagal kontrolines juostas nėra atvaizduota ,,delete“ operacijų, nors pagal vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad buvo naudojama. Kaip buvo užprogramuotas kasos aparatas, tai nerodydavo visų operacijų, nes kontrolinėje juostoje nematyti, kad buvo iÅ¡trinta operacija.

Kas galėjo užprogramuoti taip kasos aparatÄ , nežino, tik klausė, kodėl nemato klavišų paspaudimų, pasakė, kad taip buvo užprogramuotas kasos aparatas, programuotojas turi prisijungimus. Nesakė, kad gali kitas žmogus užprogramuoti. Programuotojas sakė, kad kuria programÄ ir aptarnauja įmonę, jeigu vadovai kreipiasi, tai vadovai pasako kokios reikalingos programos. Tos aplinkybės buvo neiÅ¡siaiÅ¡kintos. Dėl inventorizacijos, tai yra nurodoma, kad jos yra privalomos, kad rekomenduojamos tik kai kam, Å¡iai įstaigai privaloma buvo.

Jos yra patvirtintos vyriausybės nutarimu. Rekomenduoja, tai reiÅ¡kia nurodo kam, o ne, kad tai rekomendacinio pobÅ«džio, ji taip supranta. IÅ¡vadas grindė ekspertizės aktu. Ekspertizė nenustatė, kas pasirašė, kas gavo atlyginimÄ , atliekant tyrimÄ , nebuvo pateikta duomenų, kas iÅ¡rašė kasos pajamų orderius. Nenustatė, kas surašė, nes ant dokumentų neparaÅ¡yta, kas išėmė pinigus. Specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta, tai nurodyta vidaus tvarkos taisyklėse. DarbÄ su kasos aparatu kontroliuoti gali tik buhalterė, jeigu vidaus tvarkos taisyklės numato.

Konkrečiai taisyklėse nenurodyta, kas tai turi kontroliuoti. Už visÄ apskaitos organizavimÄ atsakingas yra direktorius. Buhalterė gali kontroliuoti esančių juostų ir atliktų Å«kinių operacijų teisingumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu tai pavedė direktorius. Jai, kaip specialistei, iÅ¡karto turėjo kilti įtarimas vien pagal tuos inventorizacijos aktus, kadangi nurodyti dideli prekių pertekliai ir trÅ«kumai. Turėjo iÅ¡karto bÅ«ti organizuojama apskaita, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti viskÄ . Jai buvo pateikta visa informacija, apie buhalterės darbus nebuvo pateikta duomenų.

Inventorizacijos taisyklės nustato, kad jas organizuoja direktorius, turi būti parašomas įsakymas, kada, kokiai datai turi būti atliekama inventorizacija, nurodoma komisija, materialiai nustatomi asmenys. Šiuo atveju to nebuvo. Negalima nustatyti įmonės turto, kadangi buhalterinės pažymos neatitiko. Negalima nustatyti, nes nėra galimybės nustatyti turto, tai tos pačios pasekmės, kadangi inventorizacijos neatitinka visi tie duomenys. Buhalterinės pažymos su dokumentais neatitinka. Pasekmės tos pačios.

Dėl tų pažeidimų nėra galimybės nustatyti turto, nes pertekliai neatitinka buhalterinėse pažymose nustatytų. Mano, jog direktorė pastebėjo, kad S. S., V. F. ir kitos darbuotojos nesÄ Å¾iningai elgiasi, nes buvo filmuojama ir peržiÅ«rimi vaizdo įraÅ¡ai, jog naudojamas ,,delete“ klaviÅ¡as, to nebuvo galima iÅ¡taisyti. Už tinkamo darbo su kasos aparatu užtikrinimÄ yra atsakingas direktorius. Yra vidaus tvarkos taisyklės ir pareigybiniai nuostatai. Vidaus tvarkos taisyklės nebuvo jai pateiktos ir pareigybės apraÅ¡ymas nebuvo pateiktas.

Pagal taisykles ten nurodyta, kad atsakingas asmuo yra kasininkas, o už duomenų įvedimÄ - padavėjas – barmenas. Pareigybinėse instrukcijose turėtų bÅ«ti, kiek yra tekę susidurti, detalizuojama, kÄ asmuo turi atlikti, materialinės atsakomybės sutartys. Direktorius turi organizuoti darbÄ , paskiriant už tai atsakingus asmenis. Nesupranta, kaip direktorė galėjo suraÅ¡yti tas pažymas, nes fiziÅ¡kai tai neįmanoma. Tik remiantis buhalteriniais dokumentais, kada sulyginami inventorizacijos duomenys.

Klaidas buvo galima taisyti, atliekant inventorizacijÄ , nustatant konkrečius trÅ«kumus ar perteklius, nustačius, kas kaltas, tada galėjo bÅ«ti taisomos klaidos. Nebuvo tokia tvarka iÅ¡pildyta. Žino, kad direktorė kreipėsi į organus dėl Å¡io fakto. Direktorė turėjo organizuoti visÄ apskaitÄ . PVM buhalterinėse apskaitose pataisyti yra neįmanoma, nes nėra galimybės nustatyti, kiek pajamų, inventorizacijų. Darbo veiklos laikotarpiu buhalterė galėjo ar turėjo galimybę nustatyti, koks yra PVM.

Buhalterė privalėjo visas operacijas užfiksuoti apskaitoje. Buhalterė atsakinga už įrašų teisingumÄ ir jei mato, kad inventorizacijoje yra didžiuliai trÅ«kumai, tai ji pirmiausiai pastebi. Inventorizacijos aktus turi sulyginti su duomenimis. Jeigu slepiami nuo valstybės mokesčiai, tai buhalterė privalo užtikrinti, kad to nebÅ«tų. Kas už kasÄ atsakingas, tai nėra jokių duomenų. Yra paraÅ¡ai vadovo, kasininko, tik nėra įraÅ¡ytų pavardžių. Ä®monėje turi kažkas už tai atsakyti.

Už kasÄ pagal įstatymÄ atsakingas direktorius. Su darbuotojais buvo sudarytos materialinės atsakomybės sutartys. Tai reiÅ¡kia, kad turi nustatyti, kas kaltas. Matė tÄ vaizdo medžiagÄ . Pagal apžiÅ«ros protokolÄ matoma, kad spaudžiamas ,,delete“ mygtukas ir trinama. Matė tik vaizdo įraÅ¡o protokolÄ , jo duomenys neatitiko su kontroline juosta, net čekių numeriai neatitiko su juosta. Sumos ten nenurodytos, matosi tik pačios operacijos atlikimas. Matoma, kad imami ir iÅ¡imami pinigai. O kontrolinėje juostoje nematyti.

Pagal duomenis, sutikrinus su kontroline juosta, daugumoje neatitinka visiÅ¡kai. Kasos aparatų juostos atitikimÄ turi kas patikrinti, tai vidaus tvarkos taisyklėse nurodyta. Duomenis tikriausiai tikrina kasininkas, kasos juostose atitiko tik tie įneÅ¡ami pinigai. Pagal parodymus, iÅ¡imdavo tiek akcininkas, tiek direktorė ir nebuvo fiksuojama kasos juostoje, kad iÅ¡imami pinigai. Kaltus asmenis direktorė galėjo nustatyti pagal inventorizacijÄ . Tai padaryti buvo įmanoma, nes įmonėje buvo fiksuojama vaizdo kameromis.

Visos galimybės buvo sudarytos nustatyti kaltus asmenis. Apskaitoje paraÅ¡yta, kad atitinka, kas iÅ¡imta ir kas yra kasoje. Nebuvo galimybės atsakyti ar visas čekis panaikinamas ar tik viena prekė, ji tik mato, kad spaudžiamas ,,delete“ mygtukas. Kuri dalis naikinama, neįmanoma nustatyti. ,,Delete“ reiÅ¡kia, kad nebuvo gauti pinigai. ,,Delete“ reikia apiforminti inventorizacijoje. Ä®monė pati nusistato, kada atlieka inventorizacijÄ . Bet nurodyta, kad metams praėjus arba keičiantis asmenims, t.y. naujam personalui keičiantis, yra daroma inventorizacija.Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. 2013 m. lapkritį įsidarbino barmene UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ir dirbo iki 2014-08-18.

Dirbo barmene-padavėja. Darbo sutartis buvo pasiraÅ¡yta. Direktorė buvo A. J.. Reikėjo aptarnauti klientus, paruoÅ¡ti ir priimti prekes, tvarkyti sÄ skaitas-faktÅ«ras, užsakyti prekes, vesti degustacijas, apmokyti naujus žmones. Su kasos aparatu dirbo, tai įėjo į jos pareigas, dirbti kasos aparatu jÄ apmokė A. J.. Kažkoks specialistas apmokymui papildomai nebuvo kviečiamas, dar pačios darbuotojos paaiÅ¡kindavo. Eilinė darbo diena bÅ«davo tokia, kad priimdavo užsakymÄ ir muÅ¡davo į kasÄ prekes, bet bÅ«davo atvejų, kad nemuÅ¡davo.

NemuÅ¡davo direktorės nurodymu, kadangi buvo dideli trÅ«kumai, įmonė turėjo daug skolų, todėl ne viskÄ muÅ¡davo į kasÄ . A. buvo davusi tokį nurodymÄ nemuÅ¡ti į kasÄ . Taip liepė elgtis dėl įmonės skolų, nebuvo už kÄ mokėti atlygimų. Suprato, kad negerai, bet buvo didelis spaudimas daromas. Tiesiog sakydavo, galbÅ«t ,,nemuÅ¡k tam tikrų čekių, jeigu žmogui nereikia“. Po truputį taip Å¡nekėdavo ir sakydavo, kad neteks darbo, jeigu taip nesielgs. Atlyginimai pradėjo vėluoti nuo vasario mėnesio, atlyginimÄ visada mokėjo dalimis.

AtlyginimÄ iÅ¡mokėdavo į rankas grynais. Mokėjo A. J. arba darbo pabaigoje iÅ¡ kasos aparato pačios pasiimdavo, A. leidus. Po darbo, pinigus imdavo direktorės sutikimu. PasiraÅ¡ydavo ant voko, kad ,,Sigutė 50 litų“. Pati direktorė yra išėmusi iÅ¡ kasos ne kartÄ ir ne tik ji. Sumokėti už prekes imdavo, sumokėti R. Å .. R. Å . yra įmonės ,,(duomenys neskelbtini) ” savininkas. Ji niekada neparaÅ¡ydavo ant raÅ¡telio, liepdavo paduoti jo draugei ar dukrai. Darbo gale dėdavo pinigus su X ataskaita ant voko paraÅ¡ant, kad nėra kažkiek pinigų.

Dėdavo vokÄ Ä¯ seifÄ . A. viskÄ Å¾inojo, viskÄ Agnei praneÅ¡davo telefonu. Kai A. jÄ apmokė, tada aiÅ¡kiai suvokė, kaip naudotis kasos aparatu. Tuo metu mokėjo kaip iÅ¡trinti ,,delete“ klaviÅ¡u, bet kaip techniÅ¡kai vyko, neatsimena, bet jį naudojo. ,,Delete“ naudojo, nes prekės buvo sveriamos, jeigu klientui netinka, tai iÅ¡trindavo. A. nurodė, kad naudoti galima tÄ klaviÅ¡Ä ir panaikinti juo prekių suvedimus. Apie vaizdo kamerų buvimÄ Å¾inojo, bet ar jos veikia ar ne, nesidomėjo.

Ar buvo pasiraÅ¡iusi dokumentÄ , kad dirba stebint vaizdo kameroms, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 24-1-01033-14, ikiteisminio tyrimo metu tapo įtariamÄ ja, nes buvo pateikti įtarimai. A. pasikvietė į darbÄ , parodė vaizdo medžiagÄ ir pasakė, kad ji pasisavino pinigus, kad pasisavino 10,000 Lt. Turi tÄ lapukÄ dabar. Ikiteisminio tyrimo metu niekas nereikalavo ir nepateikė Å¡io raÅ¡telio. RaÅ¡telis buvo paraÅ¡ytas, kai sėdėjo kavinėje, turėjo kompiuterį ir rodė vaizdo medžiagÄ .

Vaido įraÅ¡e ji buvo prie kasos aparato, įmuÅ¡inėjo prekes ir keitė pinigus. Klientai stovėjo Å¡alia. Buvo matyti, kaip keičiamos kupiÅ«ros ar grÄ Å¾a klientui. Agnė pasakė, kad grÄ Å¾intų Å¡iÄ sumÄ , paraÅ¡ytÄ ant servetėlės iki pirmadienio arba ji kreipsis į policijÄ . Paminėjo, kad pati žino, kÄ R. gali ir kÄ jis pažįsta. Pasakė ,,imk paskolas ir daryk kÄ nori“. Ji nieko jai nesakė, buvo Å¡okas, išėjo. Å is įvykis įvyko 2014 metų liepos mėnesio gale.

Nesijautė kalta. Tokie reikalavimai buvo iÅ¡sakyti dėl tų pačių skolų, turbÅ«t tikėjosi, kad jie iÅ¡sigÄ s ir grÄ Å¾ins. Ir V. F. tÄ patį sakė. Bet kai buvo jai Å¡itas raÅ¡telis paduotas, ji sėdėjo viena, po jos ėjo V.. Jai irgi buvo užraÅ¡yta skola 17000 litų. Paskolų neėmė, laukė tolimesnių veiksmų, parašė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nepriėmė, tada siuntė paÅ¡tu. Buvo atleista iÅ¡ darbo 2014-08-18, pagal straipsnį. Atlyginimai buvo iÅ¡mokami į rankas, iÅ¡mokėdavo A..

ŽiniaraÅ¡tis bÅ«davo. Nuo balandžio mėnesio nėra pasiraÅ¡iusi nei ant vieno žiniaraščio ar kvito, tik bÅ«davo duodami pinigai ar jų dalis. Už 2014 m. nebuvo sumokėti atlyginimai. Po atleidimo kreipėsi į darbo inspekcijÄ , po to buvo pervestas atlyginimas, bet nepilnas, po kiek laiko iÅ¡mokėjo visÄ atlyginimÄ . Kiek pamena, už birželio ir liepos mėnesius nebuvo sumokėta. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė visas aplinkybes, nebuvo teikiami apžiÅ«rėti dokumentai ir papildomai apklausiama.

Inventorizacija buvo atliekama, tačiau nepavadintų to inventorizacija, nes ant balto popieriaus lapo suraÅ¡ydavo, kas yra likę. Direktorės įsakymo nematė, jo nėra pasiraÅ¡iusi. Jai atėjus dirbti, A. buvo padavėja, ji atėjo į jos vietÄ , o A. tapo direktore. Su R. Å . jokių nesutarimų neturėjo, jis - gudrus žmogus. InventorizacijÄ darydavo kartÄ per mėnesį. Per visÄ tÄ laikÄ , kai dirbo, darbuotojai keitėsi. Pasikeitus personalui, inventorizacija nebuvo daroma. Nebuvo įmanoma patikrinti ar viskas gerai.

Nes visur buvo blogai, arba perteklius, arba minusas. Suvesti duomenis patikėjo A.. Buhalterei nedavė to daryti. Ar buhalterė žinojo apie netinkamÄ darbÄ su kasos aparatu, nežino. Buhalterę yra mačiusi darbo vietoje. Bendravo buhalterė su savininku, su A.. Kas kiek laiko ji bÅ«davo, nežino. Jos mažai ko klausdavo. IÅ¡ buhalterės bendravimo su A. matyti, kad santykiai su ja buvo geri. Kaina skyrėsi pagal svorius. BÅ«davo, kad sumažėja suma, jeigu pakeiti kainÄ . Visko detaliai neatsimena. 200 Lt turėdavo likti kasoje, o virÅ¡us dėdavosi į vokÄ . 200 Lt sumÄ turėdavo suprekiauti per dienÄ .

Vakare matydavo sumÄ . Kasos aparatÄ tvarkydavo po darbo dienos, nuimant X ataskaitÄ . ,,Delete“ darydavo dienos eigoje. Atranka buvo atsitiktinė, kam muÅ¡ti, o kam ne. Tokios patirties neturėjo, bent koks 100 Lt bÅ«davo. Reali dienos apyvarta buvo, kartais 600 Lt, o kartais gal 1000 Lt. Neatsimena tikslių sumų. Direktorė pasakė, kad galima naikinti operacijas. Neatsimena, kÄ reikėjo spausti, kad kvitas pasinaikintų. Barmeno atsakomybės sutartį turi. Mano, jog už kasÄ atsakinga direktorė. Suprato, kad tai - neteisėti veiksmai.

Nesusimastė, kad yra atsakinga už tai. Ar direktorė pasakydavo tiksliÄ sumÄ , kiek sumuÅ¡ti, neatsimena. Maždaug gali pasakyti, kiek nebuvo apskaitoma, gal apie Å¡imtÄ litų arba mažiau. Kitos darbuotojos irgi tai darė, pvz. E.. Kitų neatsimena, nes buvo pereinančios darbuotojos. A. J. dirbo. Ar tÄ darė, nežino. A. Å . dirbo, ar žinojo apie Å¡iuos dalykus, nežino. Užsidirba 1000 litų, tai maždaug per mėnesį galėdavo pasiimti 200 litų. Tai truko penkis mėnesius kažkur. IÅ¡ kasos galėjo bÅ«ti paimta 1000 litų.

Vakare paskambino A. ir pasakė, kad neturi už kÄ Ä¯ darbÄ atvažiuoti. UžraÅ¡ydavo ant voko ir į seifÄ padėdavo, A. ryte matydavo tÄ vokÄ . Su jos žinia buvo vykdoma tokia veikla. Visais atvejais buvo atsiklausiama. Buhalterei nieko nesakė apie įmonės reikalus. Kur buhalterė atlikdavo savo darbines funkcijas, nežino, ateidavo ir kavos, ir saldainių, ir dokumentų pasiimti. Buhalterei paduoda dokumentus direktorė. SÄ skaitų-faktÅ«rų duomenis suvesdavo į direktorės kompiuterį paskutiniais dviem mėnesiais.

Pati suvesdavo tuos duomenis. Tuos duomenis suvesti ji prašė, nes nespėjo. Å ių duomenų įvedimas neįėjo į jos darbines funkcijas. Atsakomybės sutartis paraÅ¡yta. Kas matosi realiai, tÄ ir suraÅ¡ydavo inventorizacijoje. SÄ skaitas-faktÅ«ras perduodavo A.. Prieigos prie įmonės buhalterinės apskaitos neturėjo. Negali patvirtinti ar tai buvo buhalterinė programa. Inventorizacijos metu buhalterė dalyvavo tik paskutinį kartÄ , kuris vyko rugpjūčio mėnesio 4 dienÄ , prieÅ¡ tai niekada nedalyvavo.

Rugpjūčio mėnesio 4 dienÄ dalyvavo todėl, kad laukė iÅ¡ jų pinigų ir norėjo juos apklausti. Rugpjūčio mėnesio 4 dienÄ apie trÅ«kumus nebuvo kalbėta, bet buvo kalbėta, kad jie pasisavino pinigus. Apie prekių trÅ«kumus neÅ¡nekėjo, tik apie pasisavinamus pinigus. Buhalterė, A. ir R., visi kaltino, kad pasisavino 15000 litų. Rugpjūčio mėn. komisijos (darbo inspekcijos) nariams nepasakojo apie tai, nes R. daug Å¡nekėjo ir nuteikinėjo, sakė gražiuoju, bet darė spaudimÄ , potekstė buvo su grasinimu.

Nesijautė skolinga ir neturėjo asmeninių skolų. Rodė, kad yra vaizdo įraÅ¡ai, R. Å¡nekėjo. Buhalterė netikrindavo kasos juostų. VisÄ bendrÄ sumÄ Ä¯dėdavo į vokÄ , užraÅ¡ydavo sumÄ ir nuneÅ¡davo į seifÄ . Visus pinigus sudėdavo į vienÄ vokÄ . Konflikto iÅ¡ jos pusės nebuvo. ,,Delele“ klaviÅ¡o reikÅ¡mė tai, kad paspaudimas reiÅ¡kia įvestos produkcijos iÅ¡trinamÄ . Ä®vedamas saldainis, jeigu mato, kad klientas nenori čekio, tada iÅ¡trina. Ne visada bÅ«davo ir kainos tikrinamos.

Bet bÅ«davo, kad reali prekė parduota, įmuÅ¡ta į kasÄ , bet matant, kad klientui nereikia čekio, bÅ«davo spaudžiama ,,delete“. Papildomo užmokesčio už tai negaudavo.             Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad pradėjus dirbti kavinėje „Chocolaterie“ nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iÅ¡ pradžių kavinėje darbas vyko normaliai, t.y. visas prekes, kurias pirkdavo pirkėjai, jos įmuÅ¡davo į kasos aparatÄ , patvirtindavo visus pirkimus. 2013 metų lapkričio mėnesį kavinės ,,Chocolaterie“ jos direktore tapus A.

J., praėjo kalbėti, kad kavinė susiduria su didelėmis problemomis dėl atsiskaitymų su tiekėjais, nes yra mažos apyvartos ir iÅ¡ anksčiau yra likę didelių skolų. Taip pat susidÅ«rė su ta problema, kad direktorei vakare palikus pinigų tiekėjams, kad su jais atsiskaitytų už prekes, kitÄ dienÄ , atvažiuodavo kavinės savininkas R., kuris tuos pinigus tiesiog pasiimdavo iÅ¡ kasos. Be to, bÅ«davo ir taip, kad R. arba direktorė paskambindavo ir pasakydavo, kokiÄ sumÄ pinigų reikia paruoÅ¡ti, nes kažkas atvažiuos jų pasiimti ir jos tai turėdavo daryti, visus pinigus imdavo iÅ¡ kasos aparato.

Ričardui pasiėmus ar liepus perduoti kažkam tam tikrÄ pinigų sumÄ , jos skambindavo A. ir klausdavo, kÄ reikia daryti, o A. atsakydavo, kad jos turi duoti tuos pinigus. 2014 metų vasario mėnesį direktorė A. jai pradėjo kalbėti, kad kavinėje situacija tik sunkėja ir, kad ji galėtų kai kurių pirkinių, juos pardavusi, neįmuÅ¡ti. A. J. aiÅ¡kino, kad ji turėtų atsižvelgti į aplinkybes, kada matys, jog žmogui čekio nereikia, tiesiog turėtų atÅ¡aukti kasos operacijÄ arba jÄ apskritai iÅ¡trinti.

Kiek suprato, A. norėjo, kad taip darytų dėl to, kad kavinei reikėtų sumokėti kiek įmanoma mažiau mokesčių valstybei. IÅ¡ pradžių ji nenorėjo to daryti, nes suprato, kad tai nėra teisėta. Jai vengiant nepatvirtinti mokėjimų, A. pradėjo jÄ raginti, sakyti, kad nebijotų, nes visur taip daroma, kad kameros nieko nefilmuoja. Jai vis nesutinkant nepatvirtinti mokėjimų, A. pradėjo sakyti, kad dėl to atleis jÄ iÅ¡ darbo. Nepatvirtinti tam tikrų mokėjimų pradėjo 2014 metų vasario mėnesio pabaigoje.

Nesižymėdavo, kurių čekių neiÅ¡muÅ¡davo, bet darbo pabaigoje visada perskaičiuodavo kasos pinigus, kasoje direktorės paliepimu, palikdavo 200 litų. Kas bÅ«davo virÅ¡ 200 litų, iÅ¡imdavo iÅ¡ kasos, sudėdavo visus pinigus į vokÄ , iÅ¡muÅ¡davo „X“ ataskaitÄ tam, kad A. matytų visus į kasÄ Ä¯muÅ¡tus pinigus, dienos apyvartÄ . MinėtÄ ataskaitÄ Ä¯dėdavo į tÄ patį vokÄ su pinigais. VokÄ su pinigais padėdavo į seifÄ , kuris buvo virtuvėje prie durų. Ryte vokÄ su pinigais ir ataskaitÄ pasiimdavo A..

KÄ su minėtais pinigais darydavo A., nežino, tik žino, kad iÅ¡ tų pačių pinigų A. mokėdavo tiekėjams, važiuodavo pirkti prekių į turgų, skirdavo pinigus algų mokėjimui. Pati matė, kaip A. iÅ¡ minėto voko iÅ¡imdavo pinigų ir duodavo pinigus jai, kaip dalį algos. Kiek pamena, jeigu jai ar kitoms pardavėjoms reikdavo pinigų, papraÅ¡ydavo A. ir Å¡i joms leisdavo pasiimti iÅ¡ kasos aparato tam tikrÄ sumÄ pinigų, tik apie tai jÄ turėdavo informuoti, o A. J. kažkur užsiraÅ¡ydavo ir vėliau atskaičiuodavo tuos pinigus iÅ¡ algos.

Pinigus iÅ¡ kasos aparato ji taip pat keisdavo su gautais arbatpinigiais, kuriuos įsidėdavo į savo piniginę. Kavinėje matydavo, kad ir kitos, ilgesnį laikÄ dirbančios pardavėjos daro tÄ patį, t.y. nepatvirtina ar iÅ¡trina tam tikrus mokėjimus. Naujos kavinės darbuotojos to nedarydavo. Å okoladinėje išėjo trys darbuotojos dėl algų nemokėjimo. Ji ir V. taip pat norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, kavinėje pradėjo trÅ«kti darbuotojų. 2014 metų liepos mėnesio viduryje informavo direktorę, kad grįžusi iÅ¡ atostogų iÅ¡eis iÅ¡ darbo. 2014 liepos 30 dienÄ , gavo SMS žinutę iÅ¡ direktorės, kad ateitų į darbÄ , nes reikia pasiraÅ¡yti keliuose popieriuose.

Nuėjus į darbÄ , A. pasivedė jÄ Ä¯ Å¡onÄ ir parodė kompiuteryje vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame buvo užfiksuota, kaip ji prie kasos aparato aptarnauja klientÄ , Å¡is jai paduoda pinigus, ji jam parduoda produkcijÄ , bet mokėjimo nepatvirtina, o gautus pinigus įdeda į kasos aparatÄ . Parodžiusi įraÅ¡Ä , A. ant servetėlės užrašė sumÄ 15310 litų ir padavė jai bei pasakė, kad Å¡iuos pinigus ji turi A. pateikti iki pirmadienio 10 val. ryto, kitaip ji kreipsis į prokuratÅ«rÄ arba su ja susidoros R..

Taip pat A. jai liepė imti paskolas, kad padengti Å¡iÄ skolÄ . Ji nesuprato, ko iÅ¡ jos nori direktorė, nes A. pati buvo liepusi joms taip daryti. Bendradarbė V. S. jai papasakojo apie tokio paties turinio pokalbį su direktore. 2014 metų rugpjūčio 4 dienÄ direktorė A. jai parašė SMS žinutę, kad ji turi atvykti į darbÄ , nes bus prekių inventorizacija. Rugpjūčio 4 dienÄ inventorizacija vyko taip, jos suskaičiavo prekes, surašė jas ant paprasto balto lapo, pasirašė ir lapus padavė direktorei.

Ankstesnių inventorizacijų metu, direktorei paduodavo nepasiraÅ¡ytus lapus. IÅ¡ darbo išėjo rugpjūčio 18 dienÄ . Algas joms iÅ¡mokėdavo grynais pinigais. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio ant jokio algalapio nėra pasiraÅ¡iusi, nes algų joms nemokėjo. Išėjus iÅ¡ darbo jai nebuvo sumokėta už birželio ir liepos mėnesius bei už atostogas, dėl ko vėliau kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kurį įpareigojo buvusį darbdavį iÅ¡mokėti jai algÄ už minėtÄ laikotarpį. 2014-07-15 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 2024, kuriame atvaizduota, kad jai sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr.2031 kuriame atvaizduota, jog jai sumokėti 400,00 Lt paraÅ¡ai yra ne jos, ji tokių dokumentų nepasirašė, pinigų negavo (l t., b.l. 33-36).Liudytoja V.

F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toje įmonėje įsidarbino 2014 m. kovo mėn. padavėja, bet iÅ¡ karto pastebėjo, kad ten yra ne viskas skaidru. Leisdavo imti kÄ nori, suvalgyti torto, t.y. leisdavo pasiimti nesumokant. Nebuvo viskas taip, kaip turėjo bÅ«ti darbovietėje. PrieÅ¡ tai yra dirbusi kitose darbovietėse, yra dirbusi padavėja ir užsienyje. Turėjo patirties Å¡ioje srityje. Dirbo su kasos aparatu. Ä® darbÄ priėmė A. J.. Su kasos aparatu apmokė dirbti A. J.. Mokė, kÄ turi spausti, kur, kÄ suvesti ar atspausdinti, bet dabar, tai neatsimena, kaip atrodo viskas.

Sakė, kad visų sumų nemuÅ¡ti į kasÄ , bet ne iÅ¡ karto. Ä®sidarbino kovo mėn., bet jau iÅ¡eiti norėjo gegužės mėnesį, nes jai ten nepatiko. Tuo metu susirado kitÄ darbÄ , bet A. J. prašė pasilikti dar. Atlyginimas nebuvo mokamas laiku. Nebuvo taip, kad iÅ¡ karto gaudavo visÄ atlyginimÄ , mokėdavo atlyginimÄ dalimis. BÅ«davo, kad neturi už kÄ pavalgyti nusipirkti, bÅ«davo praÅ¡ydavo po 50 Lt A. J., ji ir duodavo. Paimdavo iÅ¡ balto vokelio, iÅ¡ seifo, kuris buvo už baro. IÅ¡ kasos iÅ¡imdavo pinigus.

Kasoje turėjo bÅ«ti apie 200 litų pinigų. Jeigu daugiau bÅ«davo, tai viskÄ Ä¯ vokÄ dėdavo ir į seifÄ . Kad jau yra 200 Lt, tai nusiimdavo x ataskaitÄ ir parodydavo, kiek yra per daug. Arba perskaičiuodavo, nes nesutapdavo kasa. NebÅ«davo viskas įmuÅ¡ta, arba bÅ«davo per daug. Per daug bÅ«davo, nes nemuÅ¡davo arba trindavo. A. J. su kompiuteriu ir kasos aparatu parodė viskÄ , kaip daryti. A. J. liepė trinti produktus. Ä®muÅ¡tÄ prekę iÅ¡trinti, kad tai neatsispindėtų fiskalinėje juostoje.

Kodėl reikėjo taip elgtis, sunku pasakyti, mano, jog todėl, kad gal įmonė turėjo daug finansinių įsipareigojimų. Kur bÅ«davo virÅ¡ 200 Lt pinigai, iÅ¡imdavo, dėdavo į baltÄ vokÄ ir į seifÄ . Vardo, pavardės ant voko neraÅ¡ydavo, tik kiek pinigų voke, raÅ¡ydavo. Pagal pamainÄ bÅ«tų galima atsekti, kas, kiek įdėjo. VokÄ imdavo A. J.. Paimdavo vokÄ ryte. Taip ir dirbdavo, tiesiog vykdė A. J. nurodymus. I. A. - buhalterę kavinėje matė, ateidavo kavos gerti, su ja nekalbėdavo.

Su ja reikalų neturėdavo. SÄ skaitų-faktÅ«rų nesuvedinėdavo. Kai norėjo iÅ¡eiti A. J. įkalbėjo dar pasilikti, todėl įkalbinėjo, nes nebuvo darbuotojų ir buvo didelė darbuotojų kaita ir visi dažniausiai sakydavo, kad nemoka algos. Kai reikėjo iÅ¡eiti, tai gegužės mėn. Rašė praÅ¡ymÄ , kad nori iÅ¡eiti, bet jo nepriėmė, bet galutinai išėjo, kai pareiÅ¡kė, kad jiems skolingos pinigų ar pavogė juos. PrieÅ¡ tai prašė iÅ¡eiti, bet neturi iÅ¡saugojus praÅ¡ymų kopijų.

Tai buvo 2014 m. liepos mėn. Tai jiems pareiÅ¡kė A. J.. PareiÅ¡kė, kad ji ir S. S. yra skolingos. A. J. irgi S. S. taip pasakė. Skolinga, tai reiÅ¡kia, kad atėjo ryte į darbÄ , nusivedė į galinę kavinės salę, nusivedė A. J. ir užrašė ant servetėlės skolos sumÄ , parodė vaizdo įraÅ¡Ä , kad pinigus atneÅ¡tų iki pirmadienio. Pateikė teismui baltos spalvos servetėlę su užraÅ¡u “V. pirmadienis 16,352 Lt, 10:00 val.” Buvo ketvirtadienis ar penktadienis, kai gavo servetėlę.

Tai A. J. raÅ¡tas, ji prie jos akių servetėlę užrašė. A. J. buvo įjungus kompiuterį, nedavė jokių dokumentų, paėmė ir užrašė ant servetėlės sumÄ . Jai buvo Å¡okas, nemalonu prisiminti. S. S. buvo pirma, neatsimena, bet kalbėjo, kad ir S. yra tokia pat suma paraÅ¡yta ant servetėlės. Nesuprato, kodėl jos, bet gal dėl to, kad dirbo ilgesnį laikÄ . Kai A. J. teikė servetėlę, ji buvo viena. A. J. yra minėjusi, kad su savininku R. Å . geriau neprasidėti, geriau atneÅ¡ti pinigus.

Ji pagÄ sdino jÄ R. Å .. R. Å . žinojo, matydavo, kad pas jį ateidavo visokie nemalonÅ«s, grubÅ«s žmonės. Girdėdavo, kaip sakė, kad nesusiras normalaus kito darbo niekada, gÄ sdindavo. Po to dar buvo kažkada taip, kad buvo ji, S. S., A. J., buhalterė I. A. ir R. Å ., pasikvietė pokalbiui. Sėdėjo ir darė spaudimÄ , jis vos nenualpo. Psichologinį spaudimÄ iÅ¡ esmės darė R. Å .. Sakė pasiimti paskolÄ , atiduoti arba atidirbti skolÄ . Jie sakė, kad dėl tos sumos kreipsis į policijÄ .

Jos žiniomis, jie kažkaip iÅ¡ aparato pasiėmė ataskaitas. TÄ pirmadienį jų laukė trise: direktorė A. J., R. Å ., I. A.. Kas iÅ¡ jų buvo pokalbio iniciatorius, nežino. Nesuprato, iÅ¡ kur tokia suma. Tų pinigų nesumokėjo. Pokalbis pasibaigė taip, kad ji išėjo, nes jai buvo labai bloga, manė, jog nualps. Toliau ten nedirbo. Kaip nutraukė darbo santykius, datų neprisimena, galbÅ«t prieÅ¡ tai buvo praÅ¡ius praÅ¡ymÄ , neprisimena. Darbo grafikas buvo sudarytas ir kad artimiausiu metu jai reikėjo ateiti į darbÄ .

PareiÅ¡kimo dėl išėjimo iÅ¡ darbo tikrai nepriėmė, nes su Sigute siuntė registruotu paÅ¡tu, 2014-07-31 registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ . Dėl ko jÄ atleido, tai Sodroje matė, kad atleista iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir ji su tuo nesutiko. Apie tai, kad vidaus patalpos yra filmuojamos, žinojo. Dėl kamerų nieko nepasirašė. Direktorė sakė, kad tos kameros neįraÅ¡inėja, bet jeigu rodė vaizdo įraÅ¡Ä , tai reiÅ¡kia, kad įraÅ¡inėja.

Kai užrašė ant servetėlės, tada per kompiuterį viskÄ parodė. Tame vaizdo įraÅ¡e buvo matoma, kad ji stovėjo prie kasos. VirÅ¡ kasos kamera filmuoja, bet ji tų vaizdo įrašų nematė. Vakare A. J. palikdavo 200 Lt. Kas mėnesį darydavo inventorizacijÄ , bet neatitikdavo. SuraÅ¡ydavo ant lapo likučius, kurį direktorė pateikdavo su produktų pavadinimais, bet nematydavo, kiek turėtų realiai bÅ«ti likę, tik suraÅ¡ydavo likutį. Nepasakys ar paraÅ¡Ä uždėjo ant inventorizacijos akto.

JÄ apmokė direktorė, o ne Sigutė. Kuruojantis žmogus buvo direktorė. O darbo eigoje, jeigu nežino kažko, tai bÅ«davo kad klausia bendradarbės. Dėl ,,delete“ klaviÅ¡o, tai visÄ kasÄ , kaip elgtis su ja, jai parodė direktorė. Kaip iÅ¡minusuodavo, bijo pameluoti, nes tiksliai visko neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Kasos aparatu jÄ iÅ¡mokė dirbti ir viskÄ parodė A. J.. Kai įgijo įgÅ«džių, tada ji pasiÅ«lė nemuÅ¡ti visų prekių. Atsižvelgiant į darbo santykius, tai tikrai gerai su A. sutardavo, nebuvo pykčių.

Ji visada žymėjosi ant lapuko. Dabar taip ir buvo, bet negali tiksliai pasakyti, niekas nepasikeitė, taip viskas ir buvo. TrečiÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡siuntė paÅ¡tu. Negali paaiÅ¡kinti, kÄ reiÅ¡kia ,,iÅ¡lyginti“. Teisingi parodymai. PasiraÅ¡ydavo algalapį, bet neduodavo pinigų. PraÅ¡ydavo ir pasiraÅ¡ydavo, tik kad dokumentai bÅ«tų tvarkingi. NebÅ«davo, kad paima ir sumoka iÅ¡karto visÄ atlyginimo sumÄ . Nes bÅ«davo, kad praÅ¡o, nebÅ«davo, kaip į darbÄ atvažiuoti. Buvo pateikti dokumentai, apžiÅ«rėjo juos.

Matėsi, jog buvo bandyta pieÅ¡ti jos paraÅ¡Ä . Ant kažkurio orderio buvo pasiraÅ¡iusi, bet ant to, tikrai, kad ne. E. S. yra Anglijoje. Per facebook rašė jai, sakė, kad per Å¡v. Kalėdas neplanuoja grįžti į LietuvÄ . Pinigų į savo piniginę iÅ¡ kasos nesidėdavo. Nebent pakeisti pinigus reikėdavo. Piniginė buvo laikoma spintelėje prie kasos aparato. BÅ«davo, kad ir ten pasidėdavo, kai reikdavo iÅ¡sikeisti. Ä® vokÄ Ä¯dėdavo pinigus. Ji matė, kaip direktorė paima pinigus iÅ¡ kasos.

Pasiima ir skaičiuodavo, kiek gali sumokėti. Kodėl iÅ¡ jos kolektyvas su grÄ sinimais reikalavo tokios sumos, negali paaiÅ¡kinti. Supranta, kad sugalvojo taip padaryti, bet nežino, kodėl bÅ«tent ji. AtlyginimÄ yra gavusi, kiek gavo, nežino, neatsimena, bet nebuvo taip, kad alga vienu metu iÅ¡mokama. Dirbo tris mėnesius. Tikrai ne į mėnesį, tikrai ne į savaitę, buvo laiko tarpas tarp atlyginimo mokėjimo. Jai padėjo mama, kai neturėdavo savo pinigų. Antrame darbe pradėjo dirbti nuo gegužės mėnesio galo.

Antrame darbe pradėjo dirbti, nes jai nepatiko darbo pobÅ«dis Å¡okoladinėje. Dirbo per du darbus. Kiek buvo sumokėta, nežino, bet nedidelės sumos ir ne pilnas atlyginimas buvo sumokamas. Pinigus mokėdavo direktorė A. J.. Dėl tų pinigų, ar kažkokius dokumentus, paskolos raÅ¡telius rašė, neprisimena, bet gal buvo algalapiai. Kiek pasirašė orderių, nežino. Ji net darbo ginčų komisijoje nėra mačiusi orderių, juos pamatė pas tyrėjÄ , ikiteisminio tyrimo metu. Ä® darbo inspekcijÄ , kad nesumokamas atlyginimas, nesikreipė.

Aklai vykdė direktorės nurodymus. Tiesiog pasitikėjo direktore. Tikėtis, nieko nesitikėjo, tuo metu buvo pasitikėjimas ir vykdė direktorės nurodymus. Inventorizacijos buvo atliekamos kas mėnesį ir ant inventorizacijos, nieko nepasirašė, bet ant paskutinio, kai norėjo atleisti, tada pasirašė. Inventorizacija bÅ«davo taip, kad visos tos, kurios dirbo tuo metu, susirinkdavo ir pasiskirstydavo, kas, kÄ skaičiuoja. Suskaičiuoja ir paduoda tÄ lapÄ . Buhalterė inventorizacijoje neprisimena ar dalyvavo, bet atrodo, kad nedalyvaudavo.

Tuo metu, susitikus trise, neprisimena pokalbio, jai buvo Å¡okas, tik sako pasiimkit paskolÄ , kodėl nemokate dalimis arba atidirbti nemokamai. Å ias aplinkybes darbo su kasos aparato peripetijomis aiÅ¡kino tik ikiteisminio tyrimo metu, nes po to su niekuo nebendravo. Atlyginimas Å¡iai dienai iÅ¡mokėtas. IÅ¡ Sodros išėmė iÅ¡raÅ¡Ä . Darbo ginčų komisija priteisė tuos pinigus, kurių nėra gavusi už tuos mėnesius. Ji A. Å . neapmokė.             Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos V.

F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini).“, (duomenys neskelbtini), Kaune, barmene-pardavėja pradėjo dirbti 2014 metais kovo mėnesį. Praėjus maždaug dviems savaitėms ir iÅ¡mokus dirbti su kasos aparatu, direktorė A. J. jai pradėjo pasakoti, kad ji galėtų nemuÅ¡ti į kasÄ visų prekių, kurias perka pirkėjai, o jeigu įmuÅ¡a, tai vėliau tam tikras arba visas prekes iÅ¡minusuotų, kaip nepirktas. Taip pat A.sakė, kad ji turėtų pati nuspręsti, su kuriuo klientu kaip pasielgti, kuriam įmuÅ¡ti visas prekes ir kuriam prekes iÅ¡minusuoti.

Su direktorės paliepimu pradėjo, pirkėjui perkant, neįmuÅ¡ti kai kurių prekių arba prekes įmuÅ¡us, kai kurias iÅ¡ jų iÅ¡minusuoti, kaip nepirktas. Darbo pabaigoje, ta pardavėja, kuri uždarydavo kasÄ , iÅ¡imdavo sumÄ , kuri virÅ¡ydavo 200 litų iÅ¡ kasos aparato, nes buvo toks direktorės paliepimas. NeįmuÅ¡tus į kasÄ pinigus arba iÅ¡minusuotÄ sumÄ už prekę, kuri realiai buvo parduota, atsižymėdavo ant lapuko, kuris buvo padėtas prie kasos aparato. Vakare, uždarant kasÄ , suskaičiuodavo, kiek yra pinigų, kurie yra įmuÅ¡ti į kasÄ ir kiek tų pinigų kurie yra iÅ¡minusuoti.

Visus pinigus sudėdavo į bendrÄ vokÄ ir ant voko užraÅ¡ydavo, kokia suma yra tų pinigų, kurie buvo įmuÅ¡ti į kasÄ ir kokia suma yra pinigų, kurie gauti už prekes, kurios realiai buvo parduotos bet neapskaičiuotos. VokÄ su pinigais įdėdavo į seifÄ , kuris stovėjo už spintos bendrose patalpose virtuvėje. Ryte, atvažiavusi direktorė A., vokÄ iÅ¡siimdavo, pinigus perskaičiuodavo, iÅ¡ tų pačių pinigų palikdavo tam tikras sumas tiekėjams, kartais mokėdavo joms algas.

Kartais net pats savininkas R. S. atvažiuodavo į parduotuvę iÅ¡siimdavo iÅ¡ kasos įvairias sumas pinigų ir iÅ¡važiuodavo. Jos skambindavome direktorei A. ir klausdavo, kÄ daryti, nes kasoje truks pinigų, A.liepdavo tiesiog tÄ sumÄ , kuriÄ iÅ¡siėmė R., iÅ¡minusuoti iÅ¡ kasos, t.y. įmuÅ¡ti tÄ sumÄ kuri buvo iÅ¡imta R. į kasos aparatÄ ir iÅ¡trinti jÄ kaip klaidÄ . 2014 m. gegužės mėn. pradžioje nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nes nepatiko darbo sÄ lygos, nenorėjo daryti su kasa to, kÄ liepdavo A., o bÅ«tent slėpti mokesčius ir neįmuÅ¡ti ar iÅ¡minusuoti tam tikras prekes.

PareiÅ¡kimÄ dėl išėjimo iÅ¡ darbo parašė ir padavė direktorei A., tačiau Å¡i paprašė dar padirbti. 2014 m. birželio ar liepos mėnesį parašė antrÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir jį vėl padavė A., bet ji tÄ praÅ¡ymÄ numetė, pradėjo ant jos rėkti ir parodė vaizdo įraÅ¡us, kaip ji minusuoja prekes, neįmuÅ¡a tam tikrų prekių į kasos aparatÄ , t.y. daro tai, kÄ , direktorė buvo liepusi. Po to direktorė jai ant servetėlės užrašė sumÄ , kiek pamena virÅ¡ijančiÄ 13 000 litų ir pasakė, kad iki pirmadienio Å¡iÄ sumÄ ji turi atneÅ¡ti jai, kitaip kreipsis į policijÄ .

Nesumokėjus pinigų, jÄ su S. S. iÅ¡sikvietė dar kartÄ . Naujame pokalbyje dalyvavo įmonės buhalterė, direktorė A. ir savininkas R.. R. sakė, kad ji ir S. yra vagys ir kad jis nesupranta, kodėl jos neįneÅ¡a pinigų. Po to, patarta darbo inspekcijos specialistų, iÅ¡siuntė registruotÄ laiÅ¡kÄ dėl išėjimo iÅ¡ darbo. Po atleidimo kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , kuri ir nutarė, kad jai turi bÅ«ti iÅ¡mokėti dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčiai. pinigų trÅ«kumÄ kasoje vėl turėdavome iÅ¡lyginti.

Algos nebuvo gavusi nuo birželio mėnesio. Inventorizacija parduotuvėje vykdavo kiekvieno mėnesio paskutinę dienÄ . Inventorizacija vykdavo taip, kad jos suskaičiuodavo visas prekes, susverdavo jas ir suraÅ¡ydavo prekių likučius ant lapo. Tai padarę paduodavo lapÄ direktorei, pasiraÅ¡yti ant minėto lapo mums buvo liepta tik po paskutinės inventorizacijos, prieÅ¡ jų mÅ«sų atleidimÄ iki tol ant minėtų inventorizacijos lapų niekada nebuvo pasiraÅ¡iusi. Kad prie kasos aparato yra kamera ji žinojo, bet direktorė visada sakydavo, kad kamera neįraÅ¡inėja vaizdo.

Tiek direktorė, tiek savininkas R., kada tik užsinorėję, ateidavo į parduotuvę ir iÅ¡ jos pasiėmę prekes, tokias kaip tortus, alkoholį, iÅ¡eidavo niekada už jas nemokėję, o joms reikėdavo iÅ¡lyginti kasoje atsiradusį skirtumÄ dėl neapmokėtų prekių. TÄ patį darydavo ir R. draugai. Joms buvo liepta, kad jiems duotų viskÄ , ko jie panorės ir iÅ¡ jų negalėdavo imti pinigų, o vėliau atsiradusį pinigų trÅ«kumÄ kasoje vėl turėdavo iÅ¡lyginti. Algos nebuvo gavusi nuo birželio mėnesio. 2014-06-25 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 1994, kuriame atvaizduota, jog jai buvo iÅ¡mokėti 800,00 Lt, 2014-07-18 kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 2030, kuriame atvaizduota, jog jai buvo iÅ¡mokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2047, kuriame atvaizduota, jog jai buvo iÅ¡mokėti 350,00 Lt yra ne jos paraÅ¡ai, ji tų dokumentų nepasiraÅ¡inėjo ir pinigų negavo (l t., b.l. 37-40).Liudytojas K.

N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ sias pažįsta. I. A. - buhalterė. A. J. – girdėta, su ja bendravo, neprisimena, nes klientų daug. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Giminystės ryÅ¡iais saistomas nėra. Dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” serviso specialistu. Direktoriai suranda klientų, įvykdo pardavimÄ . Jo pareiga paimti įrangÄ , nuvežti, sujungti ir apmokinti. Ä®ranga - tai kompiuterinė kasa. Jei gerai pamena, tai buvo kviestas dėl kasos aparato perregistravimo.

PrieÅ¡ 1,5 metų galimai. Pas juos yra priregistruoti visi atliekami darbai. Kasos aparato perregistravimas atliekamas tokiu tikslu, jeigu pasikeičia įmonės savininkai arba pasikeičia juridinis statusas, arba perregistruoja kasos aparatÄ , priskiria prie kito savininko. Jeigu gerai prisimena, kad registruoti kasos aparatÄ , vyko į jų įmonę. Reiktų kreiptis į jų direktorių, pas jį yra visi duomenys. Jų įmonė buvo kviesta, kad suteiktų tam tikrÄ servisÄ . Ä® rotušės aikÅ¡tėje esančiÄ Å¡okoladinę atvyko.

Bendravo su buhaltere I. A.. Buvo praÅ¡oma tik perregistruoti kasÄ , perprogramavo, užregistravo mokesčiuose ir viskas. Nebuvo praÅ¡oma kažko specialaus apmokyti. Dėl ,,delete“ klaviÅ¡o, tai jis reiÅ¡kia paÅ¡alinti įraÅ¡Ä . Jis naudojamas, jeigu kasininkei įmuÅ¡us prekes, suklydus, kol dar nėra prekės nusiųstos į užsakymÄ , tai galėtų pataisyti ir iÅ¡trinti. Klaida kasoje atsispindi, jeigu nusiųstos į užsakymÄ prekės, jeigu neiÅ¡saugotos/neiÅ¡siųstos, tai neatsispindi.

IÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)” dėl Å¡io klaviÅ¡o niekas neskambino ir nesiteiravo. Po to, kai atliko servisÄ , antrÄ kartÄ nevažiavo. Su Å¡ita įmone neturi bendradarbiavimo sutarties. Jeigu turėtų tokiÄ sutartį, tada nuotoliniu bÅ«du gali prisijungti. O jeigu neturi, tada negali. Kasos aparatas atitiko visus reikalavimus. Jo programa atitiko reikalavimus. Jam UAB ,, (duomenys neskelbtini)” nenurodė kažkokių trÅ«kumų. Toks aparatas tenkino tÄ bendrovę. Kai paÅ¡alinama operacija, ji nesimato kontrolinėje juostoje.

Dirba 4 metus toje bendrovėje, važiavo perregistruoti kasos aparato. Kas buvo iki tol, negali prisiimti už tuos veiksmus. Gali bÅ«ti, kad neatsimena, bet nėra daug kartų pas juos važiavęs. Ar buvo telefoniniai pokalbių su direktore apie kasininkių netinkamÄ darbÄ , tikrai neprisimena. Pasitaiko tokių atvejų praktikoje, kad kažkas nustato, kad su kasos apartu daromi neteisėti veiksmai ir kreipiasi pagalbos į juos. Ar Å¡i įmonė kreipėsi padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti kažkokius darbo kasos neatitikimus, neprisimena.

Programos fiksuoja kasos juosta tuos iÅ¡trynimus. Ä®vedė 100 Lt, iÅ¡trynė ir įrašė 37 Lt, tai tas 100 Lt kasos smegenyse ar lieka, jeigu įmuÅ¡a kažkÄ Å¾mogus, iÅ¡saugoja ir iÅ¡trina, tai tada matosi, o jeigu neiÅ¡saugoja, tai iÅ¡trynus nesimato. BuhalteriÅ¡kai kaip tai matosi, tai gal žmogus tik kainÄ nori matyti. Mėnesio gale galima pamatyti kasos aparate, kiek buvo iÅ¡trinta tų pinigų, tik pačioje programoje galima pamatyti, prie programos prieina visi, kas naudojasi aparatu, ir buhalterė, ir direktorė, ir darbuotojai.

TÄ ataskaitÄ galima matyti už laikotarpį, kokį laikotarpį užduosi. Viskas matosi tada, kas iÅ¡trinta. Pats direktorius pakeitimų toje programoje daryti negali, programa užblokuota. Trynimo klaviÅ¡as atskirai nebÅ«na užblokuojamas, po to vidaus tvarka nustato, arba leidžia arba ne, naudotis tuo klaviÅ¡u. Pačios įmonės viduje turi bÅ«ti priimta tvarka dėl to klaviÅ¡o naudojimo. Arba galima trinti arba negalima trinti ir tas turi bÅ«ti vidaus tvarkoje nustatyta. Jeigu pasako, kad neleisti, tai užblokuojamas klaviÅ¡as.

Viskas buvo standartiÅ¡kai įdiegta. Kai keitė čekio antraÅ¡tę, tai tik rekvizitus keitė. Jeigu uždėtas blokas, tai darbuotoja negali iÅ¡trinti. Tik kas iÅ¡saugojama, tas atsispindi kasos juostoje. Jeigu užsako 100 g ir jeigu nepatvirtino, kad gauti pinigai, tai prekės grįžta atgal. Per stalÄ galima pažiÅ«rėti, per pardavimÄ negalima. Per pardavimÄ tÄ klaviÅ¡Ä galima užblokuoti, bet tada net kainos nepažiÅ«rėtų. Jeigu ,,delete“ klaviÅ¡as naudotas, tai ar kasos aparate ir kontrolinėje juostoje yra skirtumų nuo buhalterijos, tai yra neatitikimas nuo kasos atminties ir kontrolinės juostos.

Jeigu įmuÅ¡amas stalas 5 bandelės, o tik už dvi moka, tai tos trys panaikintos matosi, o kasos juostose nesimato, buhalteris jau suvesdamas viskÄ , vadovaujasi tik juosta. Buhalteris turi tik pagal z ataskaitÄ vadovautis. Programoje galima pamatyti trynimus, o z atsaskaitoje negalima. Buhalteris gali pamatyti trynimus, jeigu valdžia leidžia. Galima padaryti, kad nenaudotų klaviÅ¡o ,,delete“. Liudytojas R. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ sias pažįsta. Buhalterė ir direktorė dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Mama yra įmonės akcininkė, jis - mamos įgaliotas asmuo, konsultantas. Giminystės ryÅ¡io nėra. Pykčių, noro apkalbėti nėra. IÅ¡ įmonės imdavo pinigus, tÄ , kÄ palikdavo, iÅ¡ įmonės kasos neimdavo pinigų. Palikdavo kažkam perduoti pinigus. Kur palikdavo, negali pasakyti. Su kasa nieko bendro neturėjo. Prekių ir pinigų iÅ¡ kasos su jo leidimu niekas nedavė. Kodėl liudytojos taip parodo, nežino. Su F. ir S. pokalbis buvo, buvo bendras susitikimas, kad jeigu yra klausimų, tai su vadove tegul sprendžia.

GrÄ Å¾inti pinigų nesakė S. ir F., vadovei turi sakyti. Kad vadovė parašė ant servetėlių mergaitėms, nematė. Bendras susirinkimas, tai buvo keletas žmonių, vadovė ir kelios mergaitės. A. J. buvo, gal buhalterė buvo. Atskirai nebuvo, buvo bendras pokalbis. Kolektyvas, tai yra buhalterė, direktorė ir tuo metu dirbančios mergaitės, kiek mergaičių buvo, neatsimena. Tam yra vadovė. Kavinėje bÅ«na dažnai. Kelis kartus per dienÄ . Liudytojos paaiÅ¡kino, kad darė spaudimÄ , tai taip nebuvo.

Kalbos nebuvo apie pinigus susitikime. Direktorė vedė eilinį susitikimÄ . Kelis kartus buvo tokiuose susitikimuose. Å is susitikimas nebuvo iÅ¡skirtinis. Pokalbis vyko apie bendrÄ tvarkÄ , kÄ tvarkyti, kokie klientų atsiliepimai. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai padarė finansinės žalos, turėjo spręsti direktorė. Pačios direktorės veikla ir darbu domėjosi, kokios mintys, kokie planai. Finansinių klausimų neaptarinėjo. Pasitikėjo A. J. ir I. A.. Buvo kalbėta apie finansinius reikalus, kad pateiktų, bet po to prasidėjo trÅ«kumai tuo ir baigėsi.

Jeigu kažkokie trÅ«kumai yra, tai nemano, kad sėkminga įmonė. RÅ«pėjo Å¡ios įmonės finansai, be investicijų. Dėl A. kreipimosi į policijÄ , darbuotojos padarė žalos. Apie buhalterinius pažeidimus ir netinkamÄ kasos aparatÄ , žino, kad diegė naujausiÄ technikÄ . Dėl inventorizacijų ir buhalterijų nežinojo nieko. Ar informuotas apie padavėjų netinkamÄ darbÄ , kad vyksta diskusijos, tai visada vyksta tos diskusijos, yra kalbama iÅ¡ klientų tiek, kad nesiÅ¡ypso ar dar kažkÄ padavėjos.

Tos aplinkybės, kad trÅ«kumai yra, jeigu direktorė kreipėsi, tai ji ir turi spręsti klausimus. Kas vykdė kasos aparato priežiÅ«rÄ , tai aptarnavo įmonė kasos aparatÄ , ta įmonė tai nelabai kokia, į firmÄ neįmanoma prisiskambanti. Buhalterė akcininkus ir kitus atsakingus asmenis apie trÅ«kumus informavo. Dėl prekių kiekio ji iniciavo, kad padaryti pilnÄ auditÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kinti ko trÅ«ksta. Buvo informuotas po susitikimo. Ä®monėje daugiau žmonių dirba, ne tik F. ir S., bet tik du žmonės užveda šį sÄ myšį be pagrindo.

Ar A. mokėjo su kasos aparatu dirbti, nežino. Su kasa dirbti tikriausiai vadovė apmokė darbuotojus. Nežino, ar direktorė mokėjo, gal specialistai apmokė, nežino. Kodėl F. ir S. atleido iš darbo, kokiu pagrindu, nežino. Būdavo, kad jis palieka pinigus, kad perduotų sūnui ar dukrai. Paskambindavo darbuotojai, kuri būdavo kavinėje. Neatsimena, ar informavo apie tai S. ir F.. Savo asmeninius pinigus gali palikti, kam nori ir kiek nori. Kavinėje vaizdo kameros, mano, jog veikia. Tos mergaitės pačios mato per monitorių, kad yra filmuojama.

Joms palengvina darbÄ . Kameros dėl vagysčių įdėtos, nes buvo vienos mergaitės rankinukas pavogtas. Personalas keitėsi, padirba, iÅ¡važiuoja. Vadovė ieÅ¡kodavo darbuotojų. Ar pasikeitus personalui darė inventorizacijÄ , nežino. TurbÅ«t po bendro susitikimo nutarė daryti inventorizacijÄ . Visada bÅ«na diskusijos. Buvo pasakyta, kad mergaitės gali imti prekių tiek, kiek nori.              Liudytoja A. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad toje įmonėje dirbo prieÅ¡ vaiko auginimo atostogas, dabar jos vaikui 1 metai 10 mėnesių.

Direktorė tada buvo A. J.. Datų nepasakys, tiesiog 2-3 paskutinius mėnesius buvo kita direktorė, ji buvo padavėja. Su kasos aparatu dirbdavo. Aparatas buvo bare. Kasos aparatas nebuvo keičiamas. Apmokė dirbti ir kasos aparatu padavėja tuo metu, lyg tai S. S.. V. dirbo tada ir A. dirbo. Pamainoje buvo dviese, nebuvo didelė darbuotojų kaita. Kai pradėjo dirbti, buvo seniai dirbančios darbuotojos. Materialiosios atsakomybės sutartis buvo sudaryta. Ryte atėjus įjungdavo kasÄ , žmogus duodavo pinigus, dėdavo į kasÄ , o vakarais ar buvo spausdinamos ataskaitos, nežino.

RaÅ¡ydavo į kasos knygÄ . Pinigų kasoje palikdavo, kad ryte bÅ«tų kasoje pinigų, iÅ¡ ko atiduoti grÄ Å¾Ä Å¾monėms. IÅ¡ kasos paimti pinigų negalėdavo. Atlyginimo negalėjo pasiimti iÅ¡ tų kasos pinigų. ,,Delete“ klaviÅ¡as reikalingas pataisyti, o ne atÅ¡aukti, bet jei gerai dirbi, tai nereikia jo naudoti, jei suklysti, tai gal kažkas ir naudodavo, jo naudoti neteko. Ä®monės savininkas R. Å .. IÅ¡ direktorės A. J. ir R. Å . nebuvo paliepimo nemuÅ¡ti kažko į kasÄ . Nebuvo situacijos, kada R.

Å . bÅ«tų atvykęs į kavinę ir pasiėmęs iÅ¡ kasos pinigų. Produktų imti, vaiÅ¡intis jiems neleisdavo niekas. Apie S. S. ir V. F. vagystę tuo metu tik girdėjo. Girdėjo, kad jos naudojo kažkokį mygtukÄ , tų pinigų neįmuÅ¡davo ir pasiimdavo. Taip Å¡nekėjo visos mergaitės. Kas jos tokios, nepasakys, neprisimena. Buvo bendras susirinkimas su direktore, buhaltere, vadovu, su ja nebuvo tokio susirinkimo. Kad toks susirinkimas buvo, negirdėjo. Agnė jos nemokė. KÄ aiÅ¡kino V. F., S. S., nežino, nebendrauja, jos išėjo iÅ¡ darbo.

Apie tai nieko negali paaiÅ¡kinti. Atlyginimas buvo pastovus, grynais mokėjo, pasiraÅ¡ius ant algalapio. Direktorė mokėdavo darbo vietoje arba buhalterė mokėjo. Ant ko reikėdavo, ant to pasiraÅ¡ydavo. BÅ«davo ir porÄ dienų reikia palaukti atlyginimo. Inventorizacijos buvo daromos gale mėnesio. Kai ji dirbo, kolektyvas nesikeitė. Darant inventorizacijÄ , visos susitikdavo, atvažiuodavo direktorė ir skaičiuodavo. Ar ant direktorės įsakymo, kad bus vykdoma inventorizacija, pasirašė, neatsimena.

Apie trÅ«kumus juos informuodavo, nežino, ar inventorizacijos metu buvo nustatytas didelis trÅ«kumas. Nežino, ar buvo suraÅ¡ytos pažymos inventorizacijos metu. Ar buhalterė dalyvaudavo inventorizacijose, nežino. SavininkÄ R. Å . matė kiekvienÄ dienÄ , tik ne savaitgaliais. Susitikdavo su žmonėmis, nieko neklausė jis. Buvo įsidarbinusi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, su A. prieÅ¡ tai buvo dirbusios kitoje įmonėje ir Agnė pasiÅ«lė ten dirbti. Bendrauja 5-6 metai. Geri draugiÅ¡ki santykiai.

PrieÅ¡ tai dirbo ,, (duomenys neskelbtini)“, po vaiko auginimo atostogų grįžti į darbÄ neketina, planuoja antrÄ vaikelį. Su S. S. ir V. F. nebendrauja. Kai dirbo, tai gerai sutarė. IÅ¡ jų pasakymo, kad kažkas iÅ¡ jų reikalauja didelių sumų, nėra girdėjusi. Darbdavys jos pačios niekada nekaltino dėl vagystės.Liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė,             kad kaltinamÄ sias pažįsta. Dirbo su jomis, tai - buhalterė ir direktorė.

Santykiai su jomis darbiniai. BÅ«davo, kad po darbo su A. susitikdavo, bendraudavo. Pykčių, noro apkalbėti nėra. Tiksliai datos nežino, kada pradėjo dirbti, bet tai buvo birželio mėnuo prieÅ¡ 2-3 metus. Kai pradėjo dirbti, direktorė jau buvo A.. IÅ¡ pradžių buvo administratore, darė prekių užsakymus, grafikus, skaičiavo tabelius, pačioje kavinėje dirbdavo, po to perėjo į padavėjos pareigas. Jei padavėjos buvo užsiėmusios, tai priimdavo užsakymÄ . PrieÅ¡ tai dirbo kitoje įmonėje, buvo ta pati sistema, jau mokėjo kasos aparatu naudotis, bet UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovė A. parodė kaip naudotis.

Dirbo 4 darbuotojos: A., E., S., V.. Kasos aparatas dirbant nebuvo keistas. ,,Delete“ klaviÅ¡Ä aiÅ¡kino, kad užsisakė pirkėjas vienÄ produktÄ , o po to nori kito, tai sakė, kad gali iÅ¡trinti, bet kai iÅ¡saugai užsakymÄ , tai jau tada negali keisti. Kad klaviÅ¡as buvo naudojamas, tai bÅ«davo tokių situacijų. Ar Z ataskaitoje matydavosi prekės panaikinimas, tai nežino. S. S. ir V. F. sakė, kad buvo padaryta žala. S. S. ir V. F. atėjus, artimesnių santykių po darbo su jomis nebuvo. Kad iÅ¡ jų direktorius ar savininkas reikalauja pinigų, jai jos nėra sakiusios.

Apie tai nėra nieko girdėjusi. Atlyginimas mokamas buvo nepastoviai, buvo mokamas į rankas, pasiraÅ¡ius algalapius, iÅ¡mokėdavo buhalterė arba direktorė. PasiraÅ¡ydavo gavus pinigus. Ä®monės savininkas yra R. Å .. Kavinėje visÄ laikÄ R. Å . bÅ«davo, kiekvienÄ dienÄ . Pas jį žmonių ateidavo. Jis į kasos darbÄ nesikiÅ¡davo. IÅ¡ kasos pinigų R. Å . neimdavo. Pati iÅ¡ kasos nėra ėmusi pinigų, bet turėdavo seifÄ , iÅ¡ kurio galėdavo imti pinigų direktorei leidus, pirkti prekėms apmokėti.

Prie kasos asmeninės piniginės nelaikydavo, bet arbatpinigius laikydavo prie kasos. Spintelė su asmeniniais daiktais buvo už sienos. Jei kasoje nebÅ«davo pinigų ir trÅ«ksta smulkių pinigų, tai buvo galima pasismulkinti iÅ¡ savų pinigų. PasiraÅ¡ydavo du algalapius, nes per kelis kartus iÅ¡mokėdavo vienÄ atlyginimÄ . NemuÅ¡ti prekių į kasÄ niekas nesiÅ«lė. Žino, kad V. ir S. nemuÅ¡davo į kasÄ prekių. Ar vyko susirinkimas dėl skolų, nežino. Kad Å¡iandien reikia atvykti į teismÄ , sužinojo taip, kad gavo Å¡aukimÄ .

Bet prieÅ¡ tai, A. jos klausė ar gali atvažiuoti papasakoti apie situacijÄ . Inventorizacija buvo atliekama. Direktorė duodavo lapus su prekių sÄ raÅ¡u, kuo jos prekiauja ir jie su kolektyvu skaičiuodavo prekes. Kolektyvo merginos, tai -A., S., V., E.. Abi pamainos susitikdavo. Pasitikėjo viena kita, vienÄ mėnesį viena skaičiuodavo gėrimus, kitÄ mėnesį kita - saldainius. Atėjus naujam personalui, inventorizacija nebuvo daroma, iÅ¡einant darbuotojui irgi nebuvo daroma inventorizacija. Direktorės įsakymo, kad bus daroma inventorizacija, tokio nebuvo, tik buvo lapai su produktų sÄ raÅ¡u paduodami ir po juo turėjo pasiraÅ¡yti.

Trūkumų buvo dažnai. Kai kurių produktų dažnai trūkdavo, trūkdavo tortų. Galvojo, gal tiekėjai neatveža, kiek priklauso, lygino svorius, bet minimaliai neatitikdavo. Jei būdavo didelis trūkumas kavinėje, tada direktorė sakydavo, kad blogai, kad trūksta, kad taip negali būti. Mano, jog savininkas žinojo apie trūkumus. Kad yra vaizdo kameros, žinojo. Matė pačios, kad jos yra, prie jų darbo vietos yra monitorius ir matė, kad jos yra. Kokiu tikslu jos buvo, tai tvarkai prižiūrėti, tai buvo trys atskiros salės, ir jei prie kasos žmogus yra, tai jis nemato, kas tolimesnėje salėje darosi.

Pasibaigus darbo dienai, reikėdavo nuimti ataskaitÄ ir inkasuoti pinigus. Suskaičiuodavo pinigus, iÅ¡muÅ¡davo čekius, sudėdavo į vokÄ viskÄ ir vokÄ Ä¯dėdavo į seifÄ . Seifas yra tarnybinėje patalpoje, seifas kaip paÅ¡to dėžutė, vokas telpa per tarpÄ Ä¯mesti. Ten laisvas įėjimas, bendros tarnybinės patalpos, ten nėra kaip kabinetas. Apie seifÄ Å¾inojo visos darbuotojos, nes visos turėjo vakare inkasuoti pinigus, kvitas ir pinigai dedami į vokÄ , užklijuojamas vokas ir dedama į seifÄ .

Ryte vokÄ paimdavo buhalterė arba direktorė, ir skaičiuodavo, už prekes mokėdavo. Kai inkasuodavo pinigus, kasoje likdavo 200 Lt, kad pradėti rytojaus dienÄ ir turėti iÅ¡ ko atiduoti grÄ Å¾Ä . Ä®sidarbino taip, kad jÄ pakvietė Agnė, nes ji prieÅ¡ tai dirbo CH cafe, tos įmonės buvo skirtingos, bet kaip ir kartu, dukterinės gal įmonės buvo. Turėjo A. pasitikėjimÄ . A. pažįsta 4 metus, santykiai draugiÅ¡ki. Dabar yra vaiko auginimo atostogose, iÅ¡sikrausčiusi į Å iaulius.

Niekas iš merginų pasiaiškinimų dėl trūkumų nerašė. Buhalterė inventorizacijoje nedalyvavo. Buhalterė nekontroliavo jų darbo su kasa. Įsakymo leisti ar neleisti naudotis ,,delete“ klavišo nėra mačiusi. Kasos juostose ar matėsi tų neįmuštų, ištrintų prekių duomenys, nežino. Kai inkasuodavo pinigus, per daug pinigų kasoje būdavo, tai 1-2 litai, bet dienos eigoje skaičiuodavo pinigus, kad nebūtų neatitikimų. Tikrindavo. Kai turėdavo laisvo laiko, tada pasiskaičiuodavo.

Kasoje matydavosi, kiek turi bÅ«ti pinigų ir tada paskaičiuodavo. Darbo dienos eigoje, bet kada galėdavo paskaičiuoti. Darbo dienos eigoje iÅ¡imdavo pinigus, jeigu bÅ«davo neatitikimas, tai 1-2 litai. SumÄ , kuri virÅ¡ija, dėdavo į spintelę Å¡alia. Jeigu suma bÅ«davo virÅ¡ 200 litų, tada sakydavo direktorei, kad yra didelis neatitikimas. Jeigu kasoje bÅ«davo daugiau virÅ¡ 200 litų, daugiau kaip 300-400 litai, tai iÅ¡imdavo iÅ¡ kasos, taip daryti sakė direktorė. Direktorė neliepė perskaičiuoti kasÄ .

Direktorė nesakė, kad kasoje tÅ«rėtų bÅ«ti tam tikra suma ir ne daugiau. Pasitaikydavo, kad neatitinka sumos kasoje. Kasos darbo vieta buvo filmuojama ir apie tai buvo žinoma. Vėliau sužinojo, kad S. ir Vnemušė pinigų į kasÄ , nežino, kokiu tikslu jos taip darė. S. ir V. išėjo, nes buvo nustatyta, kad jos ėmė iÅ¡ kasos pinigus ir buvo atleistos iÅ¡ darbo. A. apie tai pasakė.              Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojos E. S. parodymus, kur ji parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2012 metų gegužės mėnesį.

Dirbo viename iÅ¡ įmonės padalinių - kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Kaune. Kavinėje tuo metu dirbo keturios ar penkios padavėjos. 2013 metų lapkričio mėnesį direktore tapo A. J.. Agnei pradėjus dirbti direktorės pareigose pradėjo girdėti, kaip darbuotojos kalba, kad vienai iÅ¡ jų papraÅ¡ius sumokėti vėluojančiÄ algÄ direktorė jos paklausė, ar ji negalinti pati pasidaryti sau daugiau arbatpinigių. Jai buvo duota suprasti, kad ji galėtų patvirtinti ne visas kasos operacijas ir tokiu bÅ«du neparodyti visų realiai parduotuvėje parduodamų prekių arba kaip kurias prekes, kurias realiai nuperka pirkėjai iÅ¡trinti pažymint jas, kaip nepirktas.

Su ja direktorė apie tai nekabėjo. Matydama, kad tai leidžiama, toleruojama, ir tai daroma vadovei žinant, kad taip daroma ir pati pradėjo kai kurių operacijų nepatvirtinti, kaip kurias prekes iÅ¡minusuoti. Kiek jai buvo žinoma, tai darė ir kitos seniau dirbančios merginos. Nupirktų, bet neapskaitytų prekių niekada neužsiraÅ¡inėdavo, to nepasižymėdavo. Vakare uždarius kavinę direktorės paliepimu perskaičiuodavo kasoje esamus pinigus, kasos aparate palikdavo 200 litų, visus kitus pinigus iÅ¡imdavo, sudėdavo į vokÄ , iÅ¡muÅ¡davo „X“ ataskaitÄ , kurioje buvo suraÅ¡ytos visos tos dienos kasos aparato operacijos ir bendra apyvarta.

BÅ«davo taip, kad kasoje bÅ«davo pervirÅ¡is, jis atsirasdavo dėl to, kad bÅ«davo dideli žmonių srautai ir kaip kurios prekės bÅ«davo parduotos, bet neužfiksuotos, kaip parduotos kasos aparate, t.y. iÅ¡minusuotos arba nepatvirtinti mokėjimai. Pinigus su „X“ ataskaita sudėtus į vokÄ padėdavo į seifÄ , kuris buvo kavinės virtuvėlės spintelėje. PrieÅ¡ tai ant voko užraÅ¡ydavo pinigų sumÄ , kuri yra iÅ¡imama iÅ¡ kasos aparato. Ryte pinigus pasiimdavo direktorė Agnė ir iÅ¡ tų pinigų darbuotojoms dalimis mokėjo algas.

Be to, iÅ¡ tų pačių pinigų direktorė atsiskaitinėdavo su tiekėjais. Su kitomis darbuotojomis diskutavo apie tai, kad neįmuÅ¡damos tam tikrų prekių ir jas realiai parduodamos daro negerai, kad tai yra neteisėta, kad turėtų bėdų jeigu patikrintų Valstybinė mokesčių inspekcija, bet tai darė, nes direktorė A. J. apie tai žinojo ir nesiėmė jokių priemonių tam sutrukdyti. Nesitikėjo, kad kažkuriÄ iÅ¡ jų dėl to apkaltins dėl pinigų vagystės. Pinigų trÅ«kumÄ kasos aparate dar paaiÅ¡kintų ir tuo, kad kavinės savininkas R. ateidavo į kavinę ir liepdavo iÅ¡ kasos aparato iÅ¡imti tam tikras sumas, kurių jam tuo metu reikėdavo.

Apie tai jos visada informuodavome direktorę A. J., kuri tai taip pat toleravo. R. duodamos pinigų sumos bÅ«davo įvairios, nuo kelių Å¡imtų iki 1000 litų. Pinigus iÅ¡imdavo ir paduodavo R., pasinaudodamos savo kortelėmis su kuriomis atsidarydavo kasos aparatÄ ir pinigų išėmimÄ rodydavo jų vardu. Direktorė A. taip pat darydama inkasavimÄ ir iÅ¡imdama tam tikras pinigų sumas iÅ¡ kasos aparato, tai darydavo pasinaudodama vienos iÅ¡ jų kortele, nes pati tokios kortelės neturėdavo ir prieiti prie kasos aparato galėdavo tik su pardavėjų vardo kortelėmis.

Pradėjus vėluoti algoms dažnai ant algalapių pasiraÅ¡inėdavo ir atbulinėmis datomis. IÅ¡ darbo minėtoje įmonėje išėjo 2014 metų liepos mėnesio pabaigoje, nes nebuvo laiku mokamos algos, taip pat apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo įtakojo tie neteisėti dalykai, kurie vyko su kasos aparatu (l t., b.l. 29-30).             RaÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. 11-620 (15) nustatyta, kad tyrimui paraÅ¡ai S. S. vardu, esantys 2014 metų atsiskaitymo žiniaraščiuose Nr. 3 ir Nr. 4, yra parašų kopijos, atliktos per violetinės spalvos kopijavimo popierių.

Parašai V. F. vardu, esantys kasos išlaidų orderiuose 2014-07-18 Nr. 2030, 2014-07-27 Nr. 2047 ir 2014-06-25 kasos išlaidų orderiuose Nr. 2030 ir Nr. 2047 yra to paties parašo kopijos (l t., b.l. 42-43).             Rašysenos specialisto išvada Nr. 11-964 (15) nustatyta, kad tyrimui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose 2014-07-15 Nr. 2024, 2014-07-19 Nr. 2031 ir mokėjimo žiniaraštyje 2014-05-3.1 Nr. 5 S. S. vardu pasirašė ne S. S.. Tyrimui pateiktuose 2014 metų mokėjimo (atsiskaitymo) žiniaraščiuose 2014-03-31 Nr. 3 ir 2014-04-30 Nr. 4 parašai S. S. vardu, o tyrimui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose 2014-07-18 Nr. 2030, 2014-07-27 Nr. 2047 ir 2014-06-25 Nr. 1994 parašai V.

F. vardu yra parašų kopijos, atliktos per violetinės spalvos kopijavimo popierių; paraÅ¡ai esantys kasos iÅ¡laidų orderiuose Nr. 2030 ir Nr. 2047, yra to paties paraÅ¡o kopijos. Å ie paraÅ¡ai nėra originalÅ«s (l t., b.l. 44-46).             Nustatyta, kad iÅ¡ suklastotų 2014-06-25 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 1994, 2014-07-15 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 2024, 2014-07-19 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 2031, 2014-07-18 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 2030, 2014-07-27 kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 2047 kopijos (l t., b.l. 47-49).             ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rėtos skaitmeninės laikmenos, kuriose yra vaizdo įraÅ¡as filmuojantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Kaune kasos darbÄ .

IÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu užfiksavo ne visas įvykusias Å«kines operacijas, t.y. ne visas gautas prekiavimo pajamas, ne visas pinigų įneÅ¡imo ir išėmimo į (iÅ ) aparto kasÄ (os) atliktas operacijas. Kasoje buvo naudojamas „Delete“ klaviÅ¡as, kurio naudojimu buvo panaikinama gautos įplaukos iÅ¡ pirkėjo (l t., b.l. 16-28).             UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba  struktÅ«ros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas Å«kinės operacijos ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais: nes 1) tyrimo metu pagal įtariamųjų S. S. ir V.

F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje   pateiktus   įtariamųjų apklausos protokolų duomenis, liudytojos E. S. ir direktorės A. J. liudytojo apklausos protokolų duomenis, pagal video medžiagos apžiÅ«ros protokolÄ ir pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus („Pardavimai per kasos aparatus, kontrolines kasos aparato juostas) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu užfiksavo ne visas įvykusias Å«kines operacijas, t.y. ne visas gautas prekiavimo pajamas, ne visas pinigų įneÅ¡imo ir išėmimo į(iÅ¡) aparto kasÄ (os) atliktas operacijas.

Direktorės A. J. pateiktas pardavėjos F. V. ir S. S. pardavimų per kasos aparatus ataskaitas, pagal kurias A, J. paskaičiavo 31663,02 Lt turtinę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, palyginus su kontroline kasos aparato juosta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto K. N. pateikta ataskaita (UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatÄ ) buvo nustatyta, kad registre dalis nurodytų užsakymų yra pilnai atvaizduota kontrolinėje kasos aparato juostoje, o dalis užsakymų gali bÅ«ti atvaizduota dalinai.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kasos aparato kontrolinėje juostoje yra pilnai atvaizduota užsakymų už 14344,48 Lt (S. S. 6899,92 Lt, V. F. - 7444,56 Lt). Pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo išpildyti, kiek lankytojas turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini) nebuvo laikomasi 2002m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi bÅ«ti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose bÅ«tų spausdinami iÅ¡samÅ«s duomenys apie kiekvieno funkcinio klaviÅ¡o panaudojimÄ ar kitokius įregistruotų įplaukų sumÄ galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grÄ Å¾inimÄ , pirkimo panaikinimÄ , klaidų taisymÄ , apžiÅ«ros protokolÄ nustatyta, kad buvo naudojamas „Delete“ klaviÅ¡as, kurio naudojimu buvo panaikinama gautos įplaukos iÅ¡ pirkėjo, o tyrimui pateiktoje kontrolinėje juostoje nėra atvaizduota parduotų prekių panaikinimo operacijų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtoja, todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos neatvaizduotų įplaukų privalėjo priskaičiuoti PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį.2) Pagal įtariamosios S. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktÄ Ä¯tariamojo apklausos protokolÄ , nustatyta, kad jai pagal 2014-07-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2024 nebuvo sumokėta 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.2031 - 400,00 Lt, viso - 650,00 Lt. Pagal įtariamosios V.

F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktÄ Ä¯tariamojoapklausos protokolÄ , nustatyta, kad jai 2014-06-25 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1994 nebuvoiÅ¡mokėta 800,00 Lt, 2014-07-18 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2030 - 200,00 Lt ir 2014-07-27pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2047 - 350,00 Lt,viso -1350,00 Lt. Pagal S. S. ir V. F. įtariamojo apklausos protokolų duomenis joms buvo neiÅ¡mokėta 2000,00 Lt. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-964(15) teigiama, kad nurodytuose kasos iÅ¡laidų orderiuose yra ne S. S. ir V.

F. paraÅ¡ai, tačiau kas pasirašė tyrimo metu nebuvo nustatyta. Dėl to, kad nurodytais kasos iÅ¡laidų orderiais atvaizduotos neįvykusios Å«kinės operacijos, todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ .3) tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu pagal tyrimui pateiktus prekiųinventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trÅ«kumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje turėjo bÅ«ti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei bÅ«tų nustatyta, kad trÅ«kumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės. Taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių pertekliusturėjo bÅ«ti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo bÅ«ti padidintas23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trūkumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trūkumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis.

Tyrimui pateiktos buhalterinės pažymos nepatvirtina minėtų Å«kinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trÅ«kumo ir pertekliaus tapatumo. Tyrimui nebuvo pateiktas buhalterinės apskaitos registras,  pagal  kurį  bÅ«tų  galima  nustatyti  inventorizacijos  aktuose  nurodytų  duomenųteisingumÄ . Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos  buvo atliekamos nesilaikant 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių.

Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus (buhalterines pažymas) ir prekių apskaitos registrus nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str.l dalyje ir 2000m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 30 punkte nurodyta, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, o pagal buhalterinės apskaitos  įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumÄ atsako balandžio 17d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių 69 punkte nurodyta, kad „remiantis įmonės vadovo sprendimu, inventorizacijos rezultatai per deÅ¡imt dienų po sprendimo priėmimo turi bÅ«ti įraÅ¡omi į atitinkamas buhalterines sÄ skaitas." Tyrimui pateiktose buhalterinėse pažymose, pagal kurias buvo koreguojamas prekių suminis likutis, (pažymos yra be numerio 2014-01-31-6229,71 Lt, 2014-02-28 - 450,14 Lt, 2014-03-31 - 4223,15 Lt, 2014-04-30 - 755,58 Lt, 2014-05-31 - 8320,37 Lt, 2014-06-30 - 128,45 Lt, 2014-07-31 - 3577,09 Lt, 2014-08-31 - 4152,38 Lt, 2014-09-30 -3613,62 Lt) nurodyta, kad pažymÄ parengė A.

J.. Kadangi buhalterinėms pažymoms paruoÅ¡ti turėjo bÅ«ti naudojami buhalterinio registro „SÄ skaitos 20140 apyvarta Ä®sigijimo savikaina- prekės" duomenys, todėl pažymas A. J. negalėjo paruoÅ¡ti be buhalterės L. A.. Pažymose nurodyta, kad pažymas pasirašė vadovas A. J. ir vyr. finansininkas I. A.. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. J., o buhalterinę apskaitÄ tvarkė I. A.. 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) penkto skyriaus 19 straipsnyje (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) yra nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų.

Minėto įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ (l t., b.l. 55-128).             IÅ¡ darbo sutarties nustatyta, kad A. J. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ėjo direktorės pareigas nuo 2013-10-11 (l t., b.l. 9-10). Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimoBK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už Å¡ių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymÄ , 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimÄ . Be to, padarius Å¡ias veikas, bÅ«tini padariniai – dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , netinkamas vykdymas (kai nesuraÅ¡omi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai suraÅ¡omi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.).

Å io straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitÄ . Tai reiÅ¡kia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis iÅ¡aiÅ¡kinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės Å¡altiniais. Buhalterinės apskaitos sÄ vokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibÅ«dinamas kaip Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jÄ Ä¯statymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. A. Č. (J.) pagal BK 223 str. 1 d. buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas nuo 2013-10-11 iki 2014-10-01, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , už pasiraÅ¡omų apskaitos dokumentų teisėtumÄ , už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ bei pagal 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punktÄ bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ , laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:1) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasiraÅ¡omų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, reglamentuojančių visas Å«kinės operacijos ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios Å«kinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įneÅ¡imo ir išėmimo į(iÅ¡) aparto kasÄ (os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo iÅ¡pildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi bÅ«ti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose bÅ«tų spausdinami iÅ¡samÅ«s duomenys apie kiekvieno funkcinio klaviÅ¡o panaudojimÄ ar kitokius įregistruotų įplaukų sumÄ galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grÄ Å¾inimÄ , pirkimo panaikinimÄ , klaidų taisymÄ , darbÄ ne prekių registravimo režimu ir panaÅ¡iai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo bÅ«ti priskaičiuotas PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį ir todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.2) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasiraÅ¡omų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. kasos iÅ¡laidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios Å«kinės operacijos: 2014-07-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2024 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.2031 atvaizduota, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1994 atvaizduota, jog V.

F. buvo išmokėti 800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 atvaizduota, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.3) neužtikrino apskaitos organizavimo bei pasirašomų apskaitos dokumentų teisėtumo, t.y. 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų laikymosi, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtinti inventorizacijos metu nustatyti prekių trÅ«kumai ir pertekliai ir jie neatvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trÅ«kumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų Å«kinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trÅ«kumo ir pertekliaus tapatumo, nepateiktas buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumÄ , nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių laikymosi, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trÅ«kumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje turėjo bÅ«ti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei bÅ«tų nustatyta, kad trÅ«kumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo bÅ«ti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo bÅ«ti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtÄ .Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį Å«kio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , bet ne už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ .

Pagal to paties įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko: Å«kio subjekto struktÅ«rinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas už buhalterinių įrašų teisingumÄ atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas, arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ .

Kaip formuojama naujausioje teismų praktikoje, buhalterinės apskaitos organizavimo negalima sutapatinti su jos vedimu (tvarkymu) (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2012, Nr. 2K-437/2012). Buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiÅ¡kia tuo, kad Å«kio subjekto vadovas paskiria ar įdarbina už finansus atsakingÄ asmenį, kuris jÄ tvarko. Taigi, įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , o ne tvarkymÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. Č. (J.) organizavo buhalterinę apskaitÄ , o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kuri ir tvarkė buhalterinę apskaitÄ , buvo I.

A. (2 t., b.l. 128).Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsnių nuostatose, kai Å«kio subjekte yra darbuotojas, Å¡iuo atveju – buhalterė, bÅ«tent ji yra atsakinga už tinkamÄ buhalterinės apskaitos vedimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ . Pažymėtina, kad tokiu atveju A. Č. (J.) kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės baudžiamoji atsakomybė bÅ«tų galima tik tuo atveju, jeigu ji veiktų kaip bendrininkė kartu su tiesiogiai buhalterijÄ tvarkančiu asmeniu (buhaltere I.

A.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Tuo tarpu pagal teismų praktikÄ , suformuotÄ kasacinės instancijos teismo nutartyse, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iÅ¡ BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009).Taigi bendrininkavimas padarant neatsargų nusikaltimÄ , taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , yra negalimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-370-139/2016).IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad byloje tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė I.

A., o A. Č. (J.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Esant Å¡iai aplinkybei, vien tai, kad A. Č. (J.), bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , negali bÅ«ti kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 str. 1 d., kadangi ji nėra subjektas, nes pati tiesiogiai netvarkė buhalterinės apskaitos.Asmuo, kuris nėra inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektas, iÅ¡teisinamas ne neįrodžius, kad jis padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta (kasacinė nutartis Nr. 2K-370-139/2016).Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, įvertinus visumÄ virÅ¡ iÅ¡tirtų norminių aktų, nustatytų faktinių duomenų, laikytina, kad kaltinamosios A.

Č. (J.) veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 str. sudėties, todėl ji iÅ¡teisintina nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).I. A. buvo kaltinama tuo, kad eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vyriausiosios finansininkės pareigas nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ir tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitÄ bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį, bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ , laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent:             1) Nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, taip pat to paties įstatymo 12 str. 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių visas Å«kinės operacijos ir Å«kinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, nes laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 UAB „(duomenys neskelbtini).“ kasos aparatu buvo užfiksuojamos ne visos įvykusios Å«kinės operacijos, t.y. ne visos gautos prekiavimo pajamos, ne visos pinigų įneÅ¡imo ir išėmimo į(iÅ¡) aparto kasÄ (os) atliktos operacijos ir pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus ir kontrolines kasos aparato juostas nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti, kurie užsakymai kavinėje buvo iÅ¡pildyti, kiek lankytojai turėjo sumokėti ir kiek sumokėjo, t.y. kokia gautų įplaukų suma nebuvo apskaityta kasos aparate, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo laikomasi 2002m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o“ 31 punkto nuostatų, kad „Kasos aparatas turi bÅ«ti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose bÅ«tų spausdinami iÅ¡samÅ«s duomenys apie kiekvieno funkcinio klaviÅ¡o panaudojimÄ ar kitokius įregistruotų įplaukų sumÄ galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grÄ Å¾inimÄ , pirkimo panaikinimÄ , klaidų taisymÄ , darbÄ ne prekių registravimo režimu ir panaÅ¡iai), todėl vadovaujantis 2002-05-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3, 14, 15 ir 19 str. nuostatomis nuo gautų ir kasos aparate neatvaizduotų įplaukų privalėjo bÅ«ti priskaičiuotas PVM, tačiau nenustačius neatvaizduotų įplaukų sumos nėra galimybės nustatyti neapskaičiuoto PVM dydį ir todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.             2) Kasos iÅ¡laidų orderiais atvaizdavo neįvykusias Å«kines operacijas: 2014-07-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2024 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.2031 atvaizdavo, jog S. S. buvo sumokėti 400,00 Lt, 2014-06-25 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1994 atvaizdavo, jog V.

F. buvo išmokėti 800,00 Lt ir 2014-07-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2030 atvaizdavo jog V. F. buvo išmokėti 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2047 atvaizdavo, jog V. F. buvo išmokėti 350,00 Lt ir dėl to, kad nurodytais kasos išlaidų orderiais atvaizduotos neįvykusios ūkinės operacijos, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini).“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.             3) Nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 str. 1 dalies nuostatų, nes buhalterinės apskaitos dokumentais (buhalterinėmis pažymomis) nepatvirtino inventorizacijos metu nustatytų prekių trÅ«kumų ir perteklių ir jų neatvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t.y. nustatyto trÅ«kumo suma nebuvo sumažintas prekių likutis, o nustatyto pertekliaus suma nebuvo padidintas prekių likutis, o pateiktos buhalterines pažymos nepatvirtina minėtų Å«kinių operacijų, nes pagal jas negalima nustatyti inventorizacijos metu rasto trÅ«kumo ir pertekliaus tapatumo, nepateikė buhalterinės apskaitos registro, pagal kurį bÅ«tų galima nustatyti inventorizacijos aktuose nurodytų duomenų teisingumÄ , nesilaikė 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų inventorizacijos taisyklių, nes pagal tyrimui pateiktus prekių inventorizacijos aktus buvo nustatytas 13926,11 Lt prekių trÅ«kumas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje turėjo bÅ«ti sumažintas prekių likutis 13926,11 Lt, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltų asmenų arba atvaizduota netekimuose, jei bÅ«tų nustatyta, kad trÅ«kumas susidarė ne dėl darbuotojų kaltės, taip pat pagal inventorizacijos aktus nustatytas 23941,14 Lt prekių perteklius turėjo bÅ«ti užpajamuotas, todėl prekių likutis tiriamuoju laikotarpiu turėjo bÅ«ti padidintas 23941,14 Lt, o UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu pagal pateiktas buhalterines pažymas, prekių likutis buvo padidintas tik 7836,77 Lt (16104,37 Lt mažiau), o buvo sumažintas 23613,72 Lt (9687,61 Lt per daug) ir todėl nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) ” turtÄ .

Å iais savo veiksmais kaltinama padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 223 str. 1 d.Kaip jau minėta, asmuo gali bÅ«ti pripažintas kaltu tik tada, kai jo veiksmuose nustatoma visų nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, požymių visuma, o kaltinimo ribas teisme apibrėžia kaltinamasis aktas, kuriame inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti, taip užtikrinant kaltinamam asmeniui teisę į gynybÄ .Teismų praktikoje konstatuota, jog teismai, nagrinėdami Å¡ios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, spręsdami dėl BK 223 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vertinant padarinių buvimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į skaičių buhalterinės apskaitos tvarkos pažeidimų, jų darymÄ laikotarpį, apskaitos dokumentuose esančius prieÅ¡taravimus, jų kiekį, į tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai (ne)atsitiktiniai ir kad dėl tokio apskaitos tvarkymo neįmanoma nustatyti tikrųjų įmonės turtinių, Å«kinių bei finansinių rodiklių, pagal kuriuos turėjo bÅ«ti apskaičiuojami ir mokami mokesčiai.

Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp nusikalstamos veikos įvykdymo ir padarinių kilimo bylÄ vertina ne tik paminėtais aspektais, bet ir visumoje su teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis, norminiais aktais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacija, kitais įrodymais, iÅ¡tirtais Å¡ioje byloje.Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ :

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ .

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių.

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Ä®monės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Taigi, Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai).

Å iuo konkrečiu atveju byloje jau nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė jos buhalterė I. A.. Kaip seka iÅ¡ jos pačios parodymų, iÅ¡ A. Č. (J.) parodymų, buhalterei bÅ«davo perduodami jau suraÅ¡yti dokumentai, kasmėnesiniai vadinamieji inventorizacijos aktai, sÄ skaitos-faktÅ«ros. Liudytoja S. S. apklausiama patvirtino, kad jai teko tvarkyti sÄ skaitas-faktÅ«ras, suvesti duomenis į kompiuterį dėl prekių, specialistė apklausiama nurodė, kad įmonėje nebuvo nustatytos tvarkos, kas galėjo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas-faktÅ«ras, tvarkyti kitus dokumentinius su buhalterija susijusius reikalus.

Be to, teik teisme apklausiamos kaltinamosios I. A., tiek A. Č. (J.), tiek liudytojos S. S., V. F., A. Å ., A. A. parodė, kad kas mėnesį atliekama invenorizacija tik taip vadinosi, o realiai tai tebuvo likučių apskaita kiekvienÄ mėnesį. Paminėtosios liudytojos nurodė, kas susirinkusi pamaina mėnesio gale ant baltų popieriaus lapų tiesiog suskaičiuodavo prekių likučius ir Å¡iÄ informacijÄ perduodavo direktorei, pačios nepasiraÅ¡inėdavo, su jokiais įsakymais nebuvo supažindintos. Buhalterė tokioje inventorizacijoje niekada nedalyvavo.

A. Č. (J.) parodė, kad tokius užpildytus merginų lapus su suskaičiuotais produktais ir jų kiekiu, verte, ji surinkdavo, duomenis suvesdavo į programÄ , kuriuos vėliau perduodavo buhalterei. Buhalterė jai sakė, kad tokių neatitikimų negali bÅ«ti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių pateiktų dokumentų (3 t., b.l. 24), I. A. pati kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelę akcininkę L. Å ., kad šį įpareigotų direktorė A. J. sutvarkyti bendrovės dokumentacijÄ , susijusiÄ su prekių pardavimų (pirkimų iÅ¡raiÅ¡ka) ir inventorizacijos ataskaitomis pagal EKA programÄ â€“ dėl prekių pertekliaus ir trÅ«kumų.

Teisme apklausiama specialistė Z. B. taip pat nurodė, kad tokio veiksmo iÅ¡ esmės negalima pavadinti inventorizacija, kadangi nėra įsakymo dėl inventorizacijos atlikimo, nesudaryta komisija, pagal tuos pateiktus lapus nėra galimybės nustatyti, kas ir kada jÄ atliko, o realiai pasiraÅ¡ydavo tik viena direktorė. Be to, specialistė atkreipė dėmesį, kad Å¡ių inventorizacijų metu surastus trÅ«kumus ar perteklius mėgino iÅ¡lyginti direktorė, kuri pagal tai suraÅ¡ydavo buhalterines pažymas (jos nesutiko su realiomis sumomis), o Å¡ios buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitÄ , jas pateikus buhalterei.

Specialistės teigimu, ji neįsivaizduoja, kaip pati direktorė galėjo suraÅ¡yti ir teikti tokias pažymas. Kaltinamosios I. A. teigimu, tikroji inventorizacija buvo vykdoma metų gale. Kaltinamoji A. Č. (J.) patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, taigi, tikroji inventorizacija buvo daroma metų gale ir tik tuomet buvo sprendžiami galutiniai klausimai įmonėje dėl trÅ«kumų ar perteklių ir jie lyginami. Pagal 1999-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 (2008m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 5.2. punktÄ , inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiÅ¡kai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.

Pagal tų pačių taisyklių 7 punktÄ , visi subjektai, iÅ¡skyrus vieÅ¡ojo sektoriaus subjektus, privalo inventorizuoti visÄ turtÄ ir įsipareigojimus ne rečiau kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ pagal ne vėlesnius kaip ataskaitinių finansinių metų paskutinės dienos duomenis, o subjektai, kurių veikla sezoninė, atsargų likučius privalo inventorizuoti tÄ laikotarpį, kurį atsargų likučių subjektuose yra mažiausiai, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dienÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatų 3 straipsnio 3 punktÄ , finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, jog metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Ä®vertinus Å¡iuos norminius aktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos specialisto iÅ¡vadÄ bei aplinkybes, kad įmonės tirtas laikotarpis apima tik nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01, tačiau neapima UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytų finansinių metų, darytina pagrysta iÅ¡vada, jog tiriamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įstatyminės pareigos atlikti inventorizacijÄ , kuri atitiktų Inventorizacijos taisyklių nuostatas, o kasmėnesinės prekių likučių skaičiavimas buvo bÅ«tinas siekiant nustatyti realų ir dokumentinį prekių atitikimÄ Ä¯monėje, kontroliuoti prekių pardavimų srautus.

Kaip seka iÅ¡ A. Č. (J.), I. A. parodymų, pastaroji į kasos aparato darbÄ nesikiÅ¡o, tik iÅ¡ jo gautus duomenis įtraukdavo į buhalterinę apskaitÄ . Kasos aparatu realiai naudojosi visos byloje apklaustos liudytojos, taip pat ir pati direktorė. I. A. pastebėjusi, apie kasos aparato neatitikimus dėl parduodamų prekių, įneÅ¡amų-iÅ¡imamų pinigų operacijomis, apie tai pranešė direktorei. Ä® kasÄ viskÄ muÅ¡davo liudytojos (barmenės). Kaip seka iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėjo-barmeno pareiginių nuostatų, padavėjas-barmenas turi mokėti dirbti su elektroniniais kasos aparatais (EAK), atsako už suprekiautų prekių pinigų sumÄ (trÅ«kumus) (3 t., b.l. 26-28).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo naudojimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 3 punktÄ kasininkas – Å«kio subjekto darbuotojas, kuris prekių pardavimo (paslaugos suteikimo) vietoje kasos aparate fiksuoja asmens atsiskaitymÄ ir iÅ¡duoda jam pinigų priėmimo ir (arba) iÅ¡mokėjimo apskaitos dokumentÄ . Å iuo atveju darbuotoju taip pat laikomas individualios įmonės savininkas, kuris pats atlieka minėtas funkcijas arba Å«kinės bendrijos tikrasis narys, kuris minėtas funkcijas atlieka bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių apie tai, kad buhalterė I. A. buvo paskirta kasininke ar bÅ«tų naudojusis elektroniu kasos aparatu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) virÅ¡ininko 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių (toliau – ir Naudojimo taisyklės) 4 punkto nuostatas, atsakingas asmuo – tai kasos aparatus naudojančio ar jais disponuojančio Å«kio subjekto vadovas (savininkas) arba jo įsakymu paskirtas už turimų kasos aparatų naudojimo tvarkÄ atsakingas darbuotojas.

Å ioje nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo nustatyta ir to, kad buhalterė I. A. direktorės įsakymu bÅ«tų paskirta atsakinga už turimų kasos aparatų naudojimo tvarkÄ . IÅ¡ virs aptartų norminių aktų bei byloje iÅ¡tirtų kaltinamųjų, liudytojų, specialistės parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, seka, kad I. A. neturėjo ne tik pareigos, bet ir galimybės kontroliuoti ir realiai įtakoti su kasa dirbusių liudytojų S. S., V. F., A. Å ., A. A., o taip pat ir pačios direktorės veiksmus dėl pinigų įneÅ¡imo ir išėmimo į (iÅ¡) elektroninės kasos aparato.

Byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės dėl parašų suklastojimo, t.y. tai patvirtino raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. 11-620 (15) (1 t., b.l. 42-43), raÅ¡ysenos specialisto iÅ¡vada Nr. 11-964 (15) (l t., b.l. 44-46). IÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos specialisto iÅ¡vados matyti, pagal įtariamosios S. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktÄ Ä¯tariamojo apklausos protokolÄ , nustatyta, kad jai pagal 2014-07-15 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2024 nebuvo sumokėta 250,00 Lt ir 2014-07-19 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr.2031 - 400,00 Lt, viso - 650,00 Lt. Pagal įtariamosios V.

F. ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktÄ Ä¯tariamojo apklausos protokolÄ , nustatyta, kad jai 2014-06-25 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 1994 nebuvo iÅ¡mokėta 800,00 Lt, 2014-07-18 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2030 - 200,00 Lt ir 2014-07-27 pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 2047 - 350,00 Lt,viso -1350,00 Lt. Pagal S. S. ir V. F. įtariamojo apklausos protokolų duomenis joms buvo neiÅ¡mokėta 2000,00 Lt. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-964(15) teigiama, kad nurodytuose kasos iÅ¡laidų orderiuose yra ne S. S. ir V.

F. paraÅ¡ai, tačiau kas pasirašė tyrimo metu nebuvo nustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais kasos iÅ¡laidų orderiais buvo atvaizduotos neįvykusios Å«kinės operacijos. Teisme apklaustos liudytojos V. F. ir S. S. patvirtino, kad neatsimena, jog bÅ«tų pasiraÅ¡iusios dėl algų gavimo aptariamuose dokumentuose ir, kad joms bÅ«tų iÅ¡mokėtos algos, atlyginimai vėluodavo, nebuvo visai iÅ¡mokami, dėl to jos kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ , o vėliau – ir į teismÄ , kÄ patvirtina teisme iÅ¡tirti Darbo ginčų komisijos sprendimai (3 t., b.l. 56-63), Kauno apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose (3 t., b.l. 64-66, 110-112).

Kaip seka iÅ¡ liudytojų S. S., V. F., A. Å ., A. A., pačių kaltinamųjų duotų parodymų, darbuotojams algas įmonėje iÅ¡mokėdavo direktorė, pastarosios rankose buvo realiai valdoma įmonės kasa. Buhalterė suskaičiuodavo, suruoÅ¡davo ir iÅ¡raÅ¡ydavo algalapius (tabelius), kuriuos jau užpildytus jai grÄ Å¾indavo direktorė. I. A. Å¡iuos direktorės pateiktus duomenis - užpildytus kasos orderius - įtraukdavo į apskaitÄ , kaip nurodė pati I. A., abejoti pateikiamais direktorės dokumentais, jų įrašų tikrumu ji neturėjo jokio pagrindo, nes tarpusavio santykiai buvo geri, darbiniai, o jai asmeniÅ¡kai niekas nesiskundė.Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam.

Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013 ir kt.). Taip pat kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sÄ moningai teikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitÄ tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitÄ Â (kasacinė nutartis Nr. 2K-33-303/2017).Vadinasi, buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas (vyr. finansininkė, buhalteris, o Å¡iuo konkrečiu atveju – I.

A.), taip pat ir pirminius apskaitos dokumentus pagal bendrovės direktorės A. Č. (J.) pateiktus duomenis rengę (iÅ¡rašę) asmenys (barmenės), nėra atsakingi už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, teikiamų įtraukti į apskaitÄ , turinį. Kaltinamosios I. A. veiksmai įtraukiant visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu tiriamuoju laikotarpiu, buvo priklausomi nuo direktorės A.

Č. (J.) jai pateiktų dokumentų, ataskaitų tikrumo ir teisėtumo. IÅ¡tyrus virÅ¡ aptartų įrodymų visetÄ nenustatytas, kad tarp I. A. atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių, yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl kaltinamosios I. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 str. sudėties, ir ji iÅ¡teisintina.Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis bÅ«tų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

Bet kurios byloje nepaÅ¡alintos abejonės, prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti vertinami ir aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai. Apibendrinant aukščiau iÅ¡analizuotų įrodymų visumÄ , akivaizdu, kad kaltinimo pateikti įrodymai neatlaiko konkurencijos prieÅ¡ kitas objektyvias byloje nustatytas A. Č. (J.) ir I. A. teisinančias aplinkybes, todėl darytina iÅ¡vada, kad jos yra nekaltos, kad A. Č. (J.) ir I. A. joms inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, todėl neprivalo atsakyti už savo veikas tik formaliai atitinkančias nusikaltimų požymius.

Kaltinimai negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis, o turi bÅ«ti pagrįsti įrodymais.Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek Å¡ioje byloje, tiek nutrauktame ikiteisminiame tyrime Nr. 24-1-01033-14 (3 t., b.l. 80-83) buvo nustatytos aplinkybės, kad liudytoju apklaustas R. Å ., kaip seka iÅ¡ S. S., V. F., E. S. parodymų, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasa elgėsi kaip su savais pinigais, juos pasiimdavo iÅ¡kasos aparato be jokios apskaitos, o paminėtosioms liudytojoms darė didžiulį psichologinį spaudimÄ dėl jų tariamų skolų grÄ Å¾inimo, dėl ko merginos patyrė žalos, tačiau kaltinimas netyrė jokių aplinkybių nei dėl galimo turto iÅ¡Å¡vaistymo, nei dėl galimo savavaldžiavimo, o Å¡ioje byloje tai nebuvo inkriminuojamos kaip galimai padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas iÅ¡ kaltinimo ribų neiÅ¡eina.             A.

Č. (J.) ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomas priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėju, panaikinti.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Daiktai, turintys reikÅ¡mės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 popierinės baltos spalvos servetėlės, pridedamos prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ USB jungtis (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus (1 t., bb.l. 52)., grÄ Å¾intina UAB „(duomenys neskelbtini)“.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,  n u s p r e n d ž i a :

A. Č. (J.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).I. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.A. Č. (J.) ir I. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomas priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėju, panaikinti.Daiktai, turintys reikÅ¡mės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 popierines baltos spalvos servetėles, pridedamas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ USB jungtį (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                 Sigita Meškauskienė