64110f15-198f-48ea-8331-baf13b0bb775 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-554-634/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65285-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.9.9.; 2.4.6.1.; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,išteisintojo D.

D. gynėjai advokatei Astai KakoÅ¡kinai,civilinės ieÅ¡kovės R. D. atstovui advokatui Žilvinui Kalinauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuoD. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. D. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :D. D. buvo kaltinamas tuo, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas įpareigotas mokėti lėšas dukrų Ū. D. ir I. D., gimusių (duomenys neskelbtini) metais, iÅ¡laikymui kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 434,43 eurus nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės bei sumokėti 6215,04 eurų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , vengė pareigos mokėti lėšas dukroms iÅ¡laikyti, kai įsiskolinimas iki 2016 m. sausio 12 d. sudaro 14903,64 eurus.Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendyje konstatavo, kad nenustatytas bÅ«tinasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymis – kaltė, kuri pagal inkriminuojamÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį turi pasireikÅ¡ti tyčios forma, todėl D.

D. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį negalima ir jis iÅ¡teisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė J. Petraitytė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendį, D. D. pripažinti kaltu pagal BK 164 straipsnį ir nuteisti jį 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir priteisti R.

D. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.Prokurorė nurodo, kad D. D. kaltę vengus iÅ¡laikyti savo nepilnametes dukras patvirtina įrodymų visuma. IÅ¡ liudytojos R. D. parodymų matyti, jog jos buvęs sutuoktinis nuo priteisto iÅ¡laikymo dienos, tai yra nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. sausio 12 d., neteikė iÅ¡laikymo jų bendroms dukroms. Pagal Latvijos Respublikos Rygos apygardos teismo poskyrio Nr. 37 prisiekusios vykdytojos G. G. praneÅ¡imÄ D. D. dėl iÅ¡laikymo neteikimo įsiskolinimas su vykdymo iÅ¡laidomis sudaro 19973,32 eurų.

D. D. apklausos metu parodė, kad iÅ¡laikymÄ vaikams teikė nupirkdamas vaikams daiktų, atveždamas pinigų ir juos perduodamas R. D. ar pervesdamas pinigus į jos sÄ skaitÄ , taip pat įrengė vyresnės dukros vardu nupirktÄ namÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. IÅ¡teisintojo pateikiami argumentai apie rÅ«pinimÄ si vaiku kitais bÅ«dais nei nurodyta teismo sprendime nepaneigia nustatytos pareigos mokėti lėšas vaikams iÅ¡laikyti. Toks iÅ¡laikymas vaikui nėra pakankamas, kadangi konkrečios periodinės iÅ¡mokos vaiko iÅ¡laikymui reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016).

Be to, atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tiek tuo atveju, kai pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nėra vykdoma visiÅ¡kai, tiek ir tuo atveju, kai ji vykdoma iÅ¡ dalies.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių teiginius, kad D. D. slėptų savo pajamas. Nustatyta, kad D. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo Latvijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Nors nurodė, kad įmonės padėtis sunki ir jis uždirbdavo minimalų atlyginimÄ , tačiau Å¡ie D.

D. parodymai vertintini kritiškai. Kyla pagrįstos abejonės dėl išteisintojo uždarbio, nes jis pats toje pačioje apklausoje nurodė skirtingas uždirbamas sumas (200-700 eurų, 300-500 eurų), be to, Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų pateikti duomenys patvirtina, kad jo vidutinis atlyginimas turėtų būti apie 253 eurai, ir kad jis darbo pajamas gauna ir iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Buvusi sutuoktinė R. D. savo apklausoje taip pat nurodė, kad D. D. uždarbis yra žymiai didesnis nei jis nurodo.

Pats D. D. pripažino, kad skolinosi iÅ¡ įmonės pinigus, kuriuos siųsdavo R. D., kas taip pat kelia abejonių dėl įmonės nuostolingumo. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų apie skolas jis nepateikė. Juo labiau, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų apie įmonėje dirbančių darbuotojų atlyginimus matyti, kad dalies darbuotojų atlyginimai yra didesni nei D. D., įmonėje dirbusio vykdančiuoju direktoriumi.Prokurorė skunde taip pat nurodo, kad D. D. siekė sukliudyti teismo sprendimo vykdymÄ užtikrinti civilinio proceso priemonėmis.

IÅ¡ gyventojų registro duomenų, matyti, jog 2015 m. kovo 28 d. mirė D. D. motina D. D. ir iÅ¡teisintasis turėjo galimybę priimti motinos palikimÄ , tačiau palikimo nepriėmė. Teisminio nagrinėjimo metu jis nurodė, kad tai tėvų užgyventas turtas ir visas palikimas priklauso tėvui, jis pats turtÄ paveldės po tėvo mirties. Tačiau Å¡ios aplinkybės pagrįstai kelia abejonių, manant, kad D. D. palikimo nepriėmė, nes nenorėjo, kad į jį bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Valstybinio kaltintojo vertinimu, asmens elgesys, kai jis, bÅ«damas sveikas, darbingo amžiaus, gana ilgÄ laikotarpį nemoka savo nepilnametėms dukroms jokio iÅ¡laikymo, rodo jo sÄ moningÄ vengimÄ vykdyti savo pareigÄ iÅ¡laikyti vaikÄ . Å iuo atveju nenustatytos svarbios priežastys, dėl kurių D. D. negalėjo vykdyti Å¡ios pareigos. Jo nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo lėšų, nepateisina pareigos teikti nepilnametėms dukroms iÅ¡laikymo nevykdymo. Be to, savo prioritetus skirdamas įmonei, o ne savo vaikams, jis neieÅ¡ko ir net neketina ieÅ¡koti labiau apmokamo darbo, tokiu bÅ«du sÄ moningai sudaro sÄ lygas ne tik nemokėti priteisto iÅ¡laikymo dukterims, bet ir sudaro kliÅ«tis šį dukterų iÅ¡laikymÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti.

Taigi D. D. veikė tyčia, tai yra suvokė savo pareigÄ pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti dukras ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti (bÅ«damas darbingo amžiaus, dirbdamas komercijos direktoriumi) savo pareigos nevykdė. Jis savo sÄ moningais veiksmais, gaudamas pagal savo kvalifikacijÄ ir užimamas pareigas pernelyg maÅ¾Ä atlyginimÄ , nepriimdamas palikimo, sudarė sÄ lygas, jog iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo tinkamas (teismo priteistas) lėšas vaikų iÅ¡laikymui civilinio proceso priemonėmis tampo neįmanoma.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo D.

D. gynėja advokatė Diana ViÅ¡inskienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Gynėja nurodo, kad iÅ¡teisintasis objektyviai negalėjo vykdyti pareigos iÅ¡laikyti vaikus. Byloje yra pateikti duomenys apie D. D. gaunamas pajamas – darbo užmokestį, iÅ¡ kurių matyti, kad priimant Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta, kad D. D. turi teikti dukroms iÅ¡laikymÄ po 434,43 eurus, jo realios pajamos nebuvo nustatytos. Jo pajamos 2015 metais svyravo nuo 75,89 iki 303,94 eurų, o 2016 metais nuo 132,67 iki 135,78 eurų.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad D. D. tinkamai nevykdo teismo sprendimo dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, t. y. priteistas iÅ¡laikymas neatitinka jo gaunamų pajamų. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad D. D. piktybiÅ¡kai vengia iÅ¡laikyti vaikus ar kad kokia nors veika bÅ«tų apsunkinęs antstolio vykdomo teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir civilinės ieÅ¡kovės atstovas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintojo gynėja advokatė prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D.

D. iÅ¡teisino pagal BK 164 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas D. D. kaltės (nekaltumo) klausimÄ , pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį.Nesutikdama su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu prokurorė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau, tvirtindama, kad D.

D. turėjo objektyviÄ galimybę mokėti pagal teismo sprendimÄ priteistÄ iÅ¡laikymÄ dukroms ir sÄ moningai Å¡ios pareigos nevykdė, tik fragmentiÅ¡kai pateikia iÅ¡teisintojo veiksmus ir jų teisinį vertinimÄ , nesusiedama jų su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nenurodydama konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Prokurorės skundas iÅ¡ esmės pagrįstas tik subjektyviu situacijos vertinimu ir prielaidomis paremtais teiginiais.Didelę dalį prokurorės skundo argumentų sudaro kasacinio teismo praktikos, susijusios su BK 164 straipsnio taikymu, aiÅ¡kinimas, bei iÅ¡teisintojo teiginių dėl rÅ«pinimosi vaikais kitais nei teismo nustatytais bÅ«dais (daiktų vaikams nupirkimas, grynųjų pinigų davimas, namo, registruoto vyresniosios dukters vardu, įrengimas ir pan.) analizavimas, teigiant, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį asmeniui kyla tiek visiÅ¡kai nevykdant pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ , tiek jÄ vykdant iÅ¡ dalies, todėl minėti iÅ¡teisintojo veiksmai D.

D. baudžiamosios atsakomybės nešalina. Apygardos teismas šių argumentų plačiau neanalizuoja, kadangi išteisinamajame nuosprendyje konstatuotos analogiškos aplinkybės – apylinkės teismas pripažino, kad D. D. nurodyti argumentai dėl vaikų išlaikymo kitais būdais ir pateikti tai patvirtinantys duomenys nepaneigia BK 164 straipsnyje nustatytos pareigos mokėti lėšas vaikams išlaikyti, tai yra teismas nustatė, kad D. D. nevykdė Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu nustatytos pareigos – mokėti lėšas dukrų Ū.

D. ir I. D. iÅ¡laikymui kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis po 434,43 eurus, tačiau konstatavo, kad tai lėmė pateisinamos priežastys.Pagal teismų praktikÄ nusikalstamas vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ , dėl ko buvo kaltinamas D. D., yra tyčinė veika, kaltininko padaroma jam žinant, kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo. Kolegija iÅ¡ esmės sutinka su prokurorės skundo argumentais, kad vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ gali bÅ«ti konstatuojamas ir nustačius, jog pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma sÄ moningai sukuriant situacijÄ , dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) vaiko iÅ¡laikymui lėšų ar kitokios materialinės paramos iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Toks vengimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Tačiau atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali bÅ«ti traukiamas, jei pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdo dėl svarbių priežasčių – pvz., priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2012, 2K-20/2014).

Dėl kokios priežasties yra neteikiamas iÅ¡laikymas vaikui ir ar tai laikytina svarbia pateisinama priežastimi, sprendžia teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinęs surinktų duomenų visumÄ .Analizuojant byloje surinktus įrodymus dėl D. D. subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės požymių, atskirai pažymėtina, kad Å¡i baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti apylinkės teismui nesurinkus jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių D. D. kaltę padarius BK 164 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Prokurorei kaltinant D. D. turėjus objektyviÄ galimybę mokėti teismo nustatytÄ dydžio iÅ¡laikymÄ , tačiau tyčia vengus iÅ¡laikyti vaikus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti ir teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie D. D. gaunamÄ uždarbį ar kitas pajamas, taip pat jo turimÄ kilnojamÄ ar nekilnojamÄ turtÄ . Kaltinimas buvo grindžiamas iÅ¡skirtinai R. D. parodymais apie tai, kad iÅ¡laikymas nėra teikiamas, ir objektyviai nustatytomis aplinkybėmis dėl susidariusio įsiskolinimo už vaikų iÅ¡laikymÄ pagal minėtÄ teismo sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, surinkęs duomenis apie D. D. gaunamÄ darbo užmokestį Latvijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jo turimÄ kilnojamÄ ir nekilnojamÄ turtÄ , ir Å¡iuos duomenis iÅ¡tyręs bei įvertinęs visų įrodymų kontekste, pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia prokurorės D. D. inkriminuoto kaltinimo.Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad D. D. dėl sunkios finansinės padėties kaltinime nurodytu laikotarpiu neturėjo realios galimybės teikti teismo sprendime nustatyto dydžio iÅ¡laikymÄ savo nepilnametėms dukroms.

Byloje nustatyta, kad D. D. kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo Latvijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jo gaunamas darbo užmokestis Latvijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. sausio mėn. svyravo nuo 208 iki 416 eurų, „(duomenys neskelbtini)“ – buvo apie 160 Eur. Taigi matyti, kad D. D. oficialiai iš darboviečių gaunamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei iš jo dviejų dukrų išlaikymui priteistos mėnesinės pinigų įmokos (868,86 eurai dviejų dukrų išlaikymui) (1 t., b. l. 117-119, 3 t., b. l. 109-112).

Byloje esantys išrašai iš registrų ir kompetentingų institucijų pateikti atsakymai taip pat patvirtina, kad D. D. neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto nei Lietuvoje, nei Latvijoje (1 t., b. l. 112, 115, 146).Šioje byloje valstybinė kaltintoja teigia, kad išteisintasis D. D. siekė išvengti teismo sprendimo išlaikyti vaikus vykdymo slėpdamas savo pajamas. Tokie argumentai pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde grindžiami neva pernelyg mažu išteisintojo, kaip įmonės direktoriaus, darbo užmokesčiu.

Tačiau byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog D. D. kaltinime nurodytu laiku slėpė savo pajamas ar pajamų Å¡altinius. IÅ¡ byloje esančių duomenų apie kaltinime nurodytu laikotarpiu kitų Latvijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių darbuotojų gaunamÄ darbo užmokestį matyti, kad Å¡ioje įmonėje buvo mokami gana nedideli atlyginimai už darbÄ (nuo 69,90 iki 518 eurų) ir D. D. darbo užmokestis savo dydžiu reikÅ¡mingai nuo kitų darbuotojų nesiskyrė (2 t., b. l. 105-108).

Tai, kad D. D., apklausiamas teisme, netiksliai nurodė gaunamo darbo užmokesčio dydžius, dar nesudaro pagrindo daryti prokurorės preziumuojamų iÅ¡vadų apie pajamų slėpimÄ . Jau aptarti duomenys patvirtina, kad D. D. darbo užmokestis kiekvienÄ mėnesį kito, o jo nurodyti dydžiai (200-700 eurų, 300-500 eurų) iÅ¡ esmės atitiko pagal dokumentus jo abejose darbovietėse gaunamÄ darbo užmokestį. Be to, konkretaus atlyginimo už darbÄ nustatymas yra darbdavio ir darbuotojo derybų objektas, todėl, prokurorės vertinimu, samdomam įmonės direktoriui mokamas pernelyg mažas darbo užmokestis, nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad iÅ¡teisintasis slėpė pajamas.

Kiti byloje esantys duomenys (fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti D. D. laisvalaikis, jo vairuojama transporto priemonė) ir kitais įrodymais neparemti R. D. parodymai apie iÅ¡teisintojo vedamÄ pasiturintį gyvenimÄ yra prielaidų lygmens.Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iÅ¡teisintasis D. D. sÄ moningai sukÅ«rė situacijÄ , dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) iÅ¡laikymo vaikui lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Apeliantės nuomone, tokia situacija susidarė D.

D. 2015 m. birželio mėn. po motinos mirties nepriėmus jos palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5.11 ir 5.13 straipsnio nuostatas D. D. tėvas R. D., kaip mirusiosios iÅ¡teisintojo motinos sutuoktinis, turėjo teisę kartu su sÅ«numi D. D. paveldėti ketvirtadalį palikimo. Teisme apklaustas liudytojas R. D. patvirtino, kad jo sÅ«nus D. D. nepretendavo į motinos palikimÄ , kadangi D. D. iki mirties prižiÅ«rėjo liudytojas ir tai buvo jų kartu santuokoje užgyventas turtas, kuris sÅ«nui liks po liudytojo mirties.

Ä®vertinus Å¡iÄ gyvenimiÅ¡kÄ situacijÄ , D. D. kaltė tyčia nepriėmus palikimo, siekiant iÅ¡vengti iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo, gali bÅ«ti tik preziumuojama, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad baudžiamojo įstatymo normos, susijusios su teismų sprendimų civilinėse bylose nevykdymu, negali bÅ«ti taikomos automatiÅ¡kai, kaip konstanta dėl kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo fakto.

Visų pirma, tokiais atvejais turėtų būti išnaudotos galimybės siekti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis, tai yra kreiptis į antstolius dėl priverstinio įsiskolinimo išieškojimo iš teismo sprendimo nevykdančio asmens.Nagrinėjamu atveju Rygos apygardos teismo poskyrio Nr. 37 prisiekusiosios teismo vykdytojos G. G. žiniai yra perduotas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo dėl išlaikymui skirtų lėšų išieškojimo iš D.

D. vykdymas (1 t., b. l. 70). Tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad D. D. kokia nors veika bÅ«tų apsunkinęs teismo sprendimo dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ . Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas gali bÅ«ti įvykdytas, vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis, o iÅ¡teisinamasis nuosprendis nėra kliÅ«tis reikalauti sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ .Apygardos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nepaneigta D. D. versija, jog jis neteikė iÅ¡laikymo vaikams dėl sunkios finansinės padėties, o byloje surinkti ir prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi duomenys dėl jo kaltumo neperžengia prielaidų lygmens.

Vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos iÅ¡teisintojo naudai, kas ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje.Dėl iÅ¡dėstytų motyvų iÅ¡teisinamasis Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o prokurorės skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,n u t a r i a :Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                          Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisDanutė Giačaitė