6410e1f0-15cd-451a-a685-dfb1e4d5380b · Klaipėdos apygardos teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-239-462/2013                                            (Proceso Nr. 4-06-3-05005-2012-8) Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; 52.1.; 52.2.; 79.1. (S)                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 12 d.

Klaipėda               Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 nutarimo administracinėje byloje, n u s t a t ė:               2012 m. gruodžio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2012 m. gruodžio 10 d. apie 14.37 val.

D. K., vairuodama automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atbuline eiga važiuodama iÅ¡ stovėjimo vietos, neįsitikino eismo saugumu, nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjusio automobilio ir su juo susidÅ«rė, policijai apie padarytÄ eismo įvykį nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Tokia savo veika D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. normas.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-15 nutarimu D. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir skyrė jai administracinę nuobaudÄ â€“ 150 Lt dydžio baudÄ ; taip pat D. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir skyrė jai administracinę nuobaudÄ â€“ 3 500 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų terminui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., D. K. skyrė galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 3 500 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų terminui.               Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 nutarimÄ â€“ nutarimo dalį, kuria D. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pakeisti ir neskirti jai už šį pažeidimÄ nuobaudos; nutarimo dalį, kuria D.

K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį jai nutraukti.               Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir eksperto iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. 2 d. nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ priimame nutarime turi bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Å iuo atveju ginčijamas nutarimas yra priimtas tik formaliai iÅ¡dėsčius pateiktus įrodymus, kurie nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasisakė, nenurodė jokios iÅ¡samios surinktų duomenų analizės, nepasisakė, kokie objektyvÅ«s duomenys patvirtina vienÄ ar kitÄ ATP sudėties elementÄ ar paneigia jį. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl D. K. iÅ¡keltos versijos, kad nėra pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio pažeidimo sudėties, kadangi tuo metu ji pagal objektyvius duomenis suprato, kad nėra eismo įvykio ir nelaikė savęs eismo įvykio dalyviu, o eismo įvykio sudėtis paaiÅ¡kėjo vėliau, detaliau tiriant aplinkybes.

Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.               Toliau skunde teigiama, kad D. K. negalima patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., kadangi nėra nustatytas vienas iš pažeidimo sudėties elementų – subjektyvioji pusė.

Å is pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tokios tyčios nebuvimÄ patvirtina tai, kad D. K. nuo pat pradžios nelaiko savęs eismo įvykio dalyviu, nes nesuvokia, kad eismo įvykis buvo. Jei asmuo nesuvokia, kad yra eismo įvykio dalyvis, tai negalima laikyti, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Å io elemento teismas net nesiteikė įrodinėti ir motyvuoti jo buvimo, nors sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. bÅ«tent jo pareiga buvo įrodyti visus pažeidimo sudėties elementus, nes teismas Å¡iuo atveju buvo ne skundÄ nagrinėjanti institucija, bet bylÄ nagrinėjanti ir nutarimÄ priimanti institucija.

              Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas taip pat nurodo tai, kad asmuo suvoktų, jog yra eismo įvykis ir jis yra jo dalyvis, tai jis turi suprasti, kad padaryta žalos bent vienai kontaktavusiai transporto priemonei, ir šis supratimas turi būti realus, o ne menamas ar tikėtinas, žala turi būti aiškiai matoma ir suprantama kaip žala, padaryta būtent to kontakto metu. D. K. nuo pat pradžių nuosekliai aiškino, kad nors ir buvo kontaktas tarp automobilių, tačiau žalos padarymo fakto nesimatė.

Po kontakto ji iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir kartu su Å¡alai buvusiu M. A. apžiÅ«rėjo abu kontaktavusius automobilius, tačiau jokių realių sugadinimų nematė, kÄ teisme patvirtino ir pats M. A. Todėl ji suprato, kad nesant padarytai žalai, nėra eismo įvykio, todėl ji gali važiuoti iÅ¡ įvykio vietos apie tai niekam nepraneÅ¡usi. Automobilio MB savininkas V. L. taip pat teisme patvirtino, kad jo automobilis buvo apsnigtas ir apdulkėjęs, iÅ¡ pradžių ir jis pats nelabai įžvelgė įbrėžimo, tačiau nuvalęs sniegÄ ir purvus jis pastebėjo, kad vis dėl to po Å¡io kontakto atsirado nedidelis naujas įbrėžimas ant galinio jo automobilio bamperio, kurio kiti asmenys galėjo ir nepastebėti, nes jis jį pastebėjo tik nuvalęs bamperį ir tik todėl, kad labai gerai žino savo automobilio iÅ¡orę, jo automobilis patyrė labai nežymius sugadinimus, už kuriuos žalÄ atlygino draudimo bendrovė, sumokėdama 300 Lt.

Tai yra objektyvūs duomenys, kurie patvirtina, kad įvykio metu D. K. pagrįstai ir objektyviai galėjo nepastebėti žalos padarymo fakto ir tokiu būdu suklysti dėl eismo įvykio fakto buvimo. Ant savo automobilio D. K. nepastebėjo jokių naujų sugadinimų, kurie galėjo atsirasti šio kontakto metu. Kad ant jos automobilio nebuvo padaryta sugadinimų šio kontakto metu, patvirtina ir byloje pateiktos automobilių nuotraukos. Jos automobilio galinio bamperio nuotraukoje su liniuote (b. l. 12, 2 nuotrauka) yra parodytas įbrėžimas, kurio aukštis yra 58 cm, o MB galinio bamperio įbrėžimas, fiksuotas nuotraukose su liniuote (b. l. 13), yra 63 cm aukštyje.

Å ie abu įbrėžimai yra akivaizdžiai nesuderinami pagal aukÅ¡tį, tai aiÅ¡kiai patvirtina, kad D. K. galinio bamperio įbrėžimas negalėjo atsirasti dėl kontakto su MB galiniu bamperiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. gali bÅ«ti padarytas tik tyčia, tai yra asmuo, sukėlęs eismo įvykį turi suprasti, kad jis sukėlė eismo įvykį ir tikslingai siekti už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeisdamas KET nustatytÄ tvarkÄ .

Å is Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimas parodo dar vienÄ bÅ«tinÄ jį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementÄ â€“ tyčinį asmens siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už eismo įvykį.               Apeliantas toliau teigia, kad nustatant minėtÄ elementÄ visų pirma bÅ«tina nustatyti ar apskritai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galėjo kilti atsakomybė, jei ji bÅ«tų supratusi, kad yra eismo įvykio dalyvė.

Å iuo atveju D. K. negalėjo kilti jokia atsakomybė dėl eismo įvykio. Byloje yra nustatyta pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kad kontaktas tarp automobilių įvyko 14.37 val. D. K. Å¡io įvykio metu buvo blaivi, jos blaivumo patikrinimas buvo atliktas 16.11 val. ir nustatyta, kad alkoholio yra 0,00 %. Jos transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris tuo momentu galiojo. Ginčo, kad ji kalta dėl automobilių kontakto, nebuvo. SuraÅ¡ius eismo įvykio deklaracijÄ , t. y. pripažįstant kaltę dėl eismo įvykio, kai yra apgadintas tik turtas, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. yra netaikoma, o žalÄ atlygina draudimo bendrovė.

D. K. automobilis buvo techniškai tvarkingas, su atlikta ir galiojančia valstybine technine apžiūra. Todėl net jei D. K. būtų supratusi, kad yra padaryta žala ir įvykęs eismo įvykis, jai negrėstų jokia atsakomybė, nei administracinė, nei civilinė. Kai asmeniui negresia jokia atsakomybė už eismo įvykį, tai jis negali ir siekti jos išvengti. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra ir šio pažeidimo sudėties elemento. Teismas šios sudėties elemento net neanalizavo, dėl jo visiškai nepasisakė, D.

K. ir jos atstovo argumentų dėl ir Å¡io elemento nebuvimo nepaneigė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. taikoma tik tuo atveju, jei kaltininkas nepripažįsta savo kaltės, bet jo kaltė yra įrodoma. Kaltininkui pripažįstant savo kaltę dėl eismo įvykio, nors formaliai ir esant pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sudėčiai, jis yra atleidžiamas nuo atsakomybės už tai, suteikiant teisę užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ (KET 232 p.).

Tokiu būdu yra numatytas privalomasis ATPK 301 str. 1 d. taikymas neskiriant nuobaudos. Todėl šiuo atveju teismas net ir pripažindamas D. K. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., privalėjo taikyti 301 str. 1 d. ir neskirti nuobaudos, nes ginčo dėl įvykio aplinkybių nebuvo, D. K. pripažino kaltę dėl kontakto tarp automobilių, dėl to gailėjosi. Teismas nurodė, kad nėra lengvinančių aplinkybių, nors jos akivaizdžiai nustatytos byloje, nes D.

K. dėl įvykio gailėjosi, jo buvimÄ pripažino, tačiau nesutiko, kad yra padarytas pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1 d., o dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. laikė, kad jai neturi bÅ«ti skiriama nuobauda dėl virÅ¡ iÅ¡dėstytų motyvų. Todėl akivaizdu, kad teismas visiÅ¡kai nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais už tokį nesusipratimÄ paskirdamas tokiÄ griežtÄ bausmę, kuri yra visiÅ¡kai neadekvati D. K. padarytiems veiksmams, padarytai žalai.

Mano, kad Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, besÄ lygiÅ¡kai turėjo bÅ«ti pritaikyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. net ir tuo atveju, jei teismas laikytų, kad yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, neskiriant administracinės nuobaudos ar bent jau skiriant tik gerokai už sankcijoje numatytÄ minimaliÄ baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

              Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimÄ ir praÅ¡o administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo netenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 nutarimÄ palikti nepakeistÄ .               Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.               Klaipėdos apygardos teismas pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257, 284 straipsniai).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , organas (pareigÅ«nas) priima nutarimÄ byloje; nutarime turi bÅ«ti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas privalo ne tik iÅ¡vardinti įrodymus, bet ir iÅ¡dėstyti jų turinį, nurodant įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010).

Minėta įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotÄ , argumentuotÄ teismo sprendimÄ . Å i teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. N575-4309/2010).               Įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarimÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas padarytų iÅ¡vadų visiÅ¡kai neargumentavo, be to, teismas neiÅ¡nagrinėjo visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų bei tinkamai jų neįvertino.

              Skundžiamo nutarimo motyvuose konstatuota, kad iÅ¡nagrinėjus ir įvertinus administracinės bylos medžiagoje esančius įrodymus – administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , paaiÅ¡kinimus, tarnybinius praneÅ¡imus, liudytojų parodymus, eismo įvykio schemÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ , D. K. pripažintina kalta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. normose.

Daugiau jokių motyvų skundžiamame nutarime nėra.               Klaipėdos miesto apylinkės teismas liudytojų M. A. ir V. L. parodymų neanalizavo, negretino jų su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais. Teismo procesiniame sprendime taip pat liko niekaip neįvertinta eismo įvykio schemÄ , be to, neanalizuoti automobiliui Mercedes-Benz, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, galimai padaryti apgadinimai (įbrėžimai), t. y. tai leidžiantys įvertinti duomenys – eismo įvykio vietos schema bei byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 8-11).

              Byloje yra liudytojo M. A. pirminis 2012-12-10 paaiškinimas, liudytojo V. L. pirminis 2012-12-10 paaiškinimas, taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. pirminis 2012-12-10 paaiškinimas (b. l. 5-7). Tarp šių asmenų duotų paaiškinimų yra prieštaravimų, t. y. D. K. teigia, kad išlipusi iš savo automobilio su greta stovėjusiu vyriškiu apžiūrėjo ir savo automobilį, ir automobilį, į kurį atsirėmė, tačiau jokių įbrėžimų ar kitų sugadinimų nepastebėjo (b. l. 7).

Tuo tarpu M. A. pirminiame 2012-12-10 paaiškinime akcentavo, kad vairuotojai išlipus, ji buvo perspėta, jog palauktų automobilio savininko aplinkybių išsiaiškinimui, bet vairuotoja pasišalino iš autoįvykio vietos (b. l. 5).               Ne mažiau svarbu ir tai, kad apylinkės teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai M. A. ir V. L., taip pat paaiškinimus davė administracinėn atsakomybėn patraukta D. K. (b. l. 25, 37, 40).

Tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davė bÅ«tent tokius parodymus, kokie yra nurodyti skundžiamame nutarime, ar Å¡ie parodymai iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taringi, taip pat ar minėti liudytojai nurodė bÅ«tent taip kaip nurodyta skundžiamame procesiniame sprendime. Todėl Apygardos teismas nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka Å¡ių aplinkybių patikrinti negali.               Nors Administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kolegialus organas raÅ¡o protokolÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, jog bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniÅ¡kai) teismo posėdžio protokolas neturi bÅ«ti raÅ¡omas.

Administracinė atsakomybė pagal savo pobÅ«dį yra panaÅ¡i į baudžiamÄ jÄ atsakomybę ( Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 259-03. Administracinių teismų praktika Nr.

4. P. 64-67), todėl bylose, kuriose gali bÅ«ti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų bÅ«ti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos.               Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymÄ asmeniui gali bÅ«ti skirta nuo trijų tÅ«kstančių iki keturių tÅ«kstančių litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areÅ¡tas nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o Å¡i sankcija gali bÅ«ti palyginama su baudomis, skiriamomis už baudžiamuosius nusižengimus, kurių dydis nuo 1 MGL iki 50 MGL (Baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo bÅ«ti raÅ¡omas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.).

Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimÄ grįs tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.               Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-07-12 nutartyje iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (galiojančios redakcijos ATPK 30210 str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiÅ¡kinimus (Administracinė byla Nr. N1 -1333/2007).               Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista bylos esmė, neiÅ¡tirti ir neįvertinti visi įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes, iÅ¡analizuoti liudytojų parodymus ir juos sugretinti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, įvertinti įrodymų visumÄ bei tinkamai motyvuoti procesinį sprendimÄ .               Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduotina Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 4 p.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a:               administracinėn atsakomybėn patrauktos D. K. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

              Nutartis neskundžiama.               Teisėjas                                                                                          Remigijus Preikšaitis