2019-02-13 Nr. AB-4168-3-64-3-03488-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-149-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03488-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. posėdžio pripažinimo neteisėtu ir sprendimo Nr. T-447 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. 2018 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriame prašė pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. posėdį neteisėtu ir panaikinti šiame posėdyje priimtą sprendimą Nr. T-447 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo“.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 20 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju į teismą su reikalavimu pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. posėdį neteisėtu, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas. Pareiškėjui teisė nurodytu pagrindu ginčyti savivaldybės tarybos posėdį nėra suteikta. Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, pareiškėjas prašė panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. T-447 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo“ (toliau – ir sprendimas Nr. T-447). Skundžiamu 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-447 Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 25 1 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdama į 2018 m. lapkričio 19 d. teikimą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“, nusprendė: 1. Pradėti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūrą; 2. Sudaryti atitinkamos sudėties Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisiją Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“ pateiktiems faktams ištirti; 3. Pavesti Komisijai iki 2019 m. vasario 28 d. ištirti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“ pateiktiems faktams išdėstytus faktus ir pateikti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės tarybai; 4. Patvirtinti Komisijos veiklos nuostatus.

ABTĮ 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymą pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų (toliau – prašymas pateikti išvadą), paduoda savivaldybės taryba Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka. VSĮ 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, kitų savivaldybės darbui organizuoti reikalingų darinių ir įstatymuose numatytų kitų komisijų sudarymas ir jų nuostatų tvirtinimas. VSĮ 251 straipsnio 2–3 dalyse nurodyta, kad teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė.

Remiantis VSĮ nuostatomis, savivaldybės taryba, gavusi komisijos išvadą, sprendžia, ar kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, ar kad nėra pagrindo taikyti mero įgaliojimų netekimo procedūros. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gavęs tarybos narių prašymą pateikti išvadą, ar meras sulaužė priesaiką ar nevykdė įstatyme nustatytų įgaliojimų, nagrinėdamas bylą kartu patikrina aplinkybes, susijusias su apkaltos procedūros teisėtumu. Procedūriniai pažeidimai, susiję su komisijos sudarymu, terminais teikimui pateikti ir jam nagrinėti, nustatomi nagrinėjant bylą dėl išvados pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. eI-19-438/2018 ir kt.).

2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T-447, kurį skundžia ir prašo panaikinti pareiškėjas, sudaryta komisija tarybos narių pateiktiems faktams ištirti, jai pavesta pateikti išvadą bei patvirtinti komisijos nuostatai, todėl toks sprendimas, kaip tarpinis dokumentas, nesukelia teisinių pasekmių merui, kol nėra priimtas sprendimas, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą dėl mero priesaikos sulaužymo ar įstatymuose numatytų įgaliojimų nevykdymo.

Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. T-447, nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

II

Pareiškėjas A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, jog asmens teisės kreiptis į teismą ribojimas negali būti siejamas su jo užimamomis pareigomis, o įstatyme nustatyti savivaldybės mero įgaliojimai šiuo atveju yra neaktualūs. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, teisingai konstatuoja, jog įstatyme nenurodyta, kad merui yra suteikta teisė teisme ginčyti savivaldybės tarybos priimtus sprendimus, tačiau, kita vertus – įstatyme lygiai taip pat nenumatyta jokių atvejų, kai merui teisė kreiptis į teismą suteikiama. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog meras išvis neturi teisės kreiptis į teismą.

Pažymi, kad skundas teismui nebuvo teikiamas vykdant savivaldybės tarybos administracinę priežiūrą, todėl teismo pateikti išaiškinimai dėl Vyriausybės atstovo kompetencijos vykdant savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo kontrolę yra visiškai neaktualūs.

Teismo nurodytoje nutartyje administracinėje byloje Nr.eI-19-438/2018 nebuvo pasisakyta dėl teismo įgalinimų vertinti savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame priimti sprendimai, susiję su tarybos nario įgaliojimų netekimo procedūros iniciavimu ir vykdymu, teisėtumo, be to, minėtoje byloje skiriasi faktinės aplinkybės, t. y. nebuvo kilęs klausimas dėl savivaldybės tarybos posėdžio teisėtumo.

Pažymi, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba, pasivadinusi tarybos narių grupe, išties net nesiekia pareiškėjo pašalinimo iš pareigų, nes sudarytai komisijai nurodytiems faktams ištirti buvo nustatytas 2,5 mėnesio terminas išvadai pateikti. Pareiškėjo įsitikinimu, rinkimų išvakarėse viliamasi paskelbti „sensacingas, šokiruojančias ir pribloškiančias“ išvadas, taip tikintis paveikti rinkimų rezultatus. Dėl šios priežasties pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad skundžiamas aktas pareiškėjui neva nesukelia jokių teisinių pasekmių, „kol nėra priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą dėl mero priesaikos sulaužymo“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. V. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad mero teisė skųsti aktus kyla iš ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies (skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ginčui aktuali 2018 m. gruodžio 29 d. redakcija). Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsniu (ginčui aktuali 2018 m. gruodžio 29 d. redakcija) administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo.

Kartu pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, gali būti skundžiami teismui. Pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas turi pagrįsti savo interesą ar jo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taigi, ginčai dėl savivaldybės tarybos aktų, kai jie sukelia asmeniui teisines pasekmes, kai pareiškėjas pagrindžia savo interesą ar jo teisių pažeidimą gali būti nagrinėjami teisme. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-583-575/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016).

Minėta, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Reikalavimą panaikinti 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. T-447„Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo“ pareiškėjas grindžia tuo, kad sprendimas jam sukėlė teisines pasekmes, nes jo kaip mero veikla yra tiriama – jis turi teikti komisijai paaiškinimus; mano, kad tokiais veiksmais yra siekiama riboti rinkimų teisę, taip pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 5-6 dalyse įtvirtintą draudimą riboti rinkimų teisę. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokiu konkrečiu pagrindu jam rinkimų teisė pagal Vietos savivaldos įstatymą yra ribojama tuo, kad jis turi teikti komisijai paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. T-447 pats savaime teisinių pasekmių mero įgaliojimų vykdymui nesukelia, tai yra tik apkaltos proceso inicijavimas – pirmoji apkaltos proceso stadija.

Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, skundo dalyką bei pagrindą, skundžiamo akto pobūdį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. T-447, kurį skundžia ir prašo panaikinti pareiškėjas (kuriuo buvo sudaryta komisija tarybos narių pateiktiems faktams ištirti bei pavesta jai pateikti išvadą bei patvirtinti komisijos veiklos nuostatus), kaip tarpinis dokumentas nesukelia teisinių pasekmių merui, kol nėra priimtas tarybos sprendimas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą dėl mero priesaikos sulaužymo ar įstatymuose numatytų įgaliojimų nevykdymo. Tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėtų klausimą dėl mero apkaltos, kartu pagal susiklosčiusią teismo praktiką vertinama ir tai, ar nebuvo esminių proceso pažeidimų inicijuojant apkaltą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-20-1062/2018; 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-29-415/2018).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgus į šioje Nutartyje išdėstytus motyvus, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė