2022-07-21 Nr. CB-6171-2-68-3-30060-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2022 m. liepos 11 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Prime Location Property Fund“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas iš dalies pakeistas, peržiūrėjimo.
Legislator headnote
AI generated2022-07-21 Nr. CB-6171-2-68-3-30060-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2022 m. liepos 11 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo, Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Prime Location Property Fund“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas iš dalies pakeistas, peržiūrėjimo.
Full text
Nr. DOK-3666
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30060-2019-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. liepos 11 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prime Location Property Fund“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Prime Location Property Fund“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas iš dalies pakeistas, peržiūrėjimo.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė teigia, kad nustačius dviejų didesnio pavojaus šaltinių sąveiką, teismai turėjo bylą spręsti vertindami visas deliktinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir atsakovės kaltę. Tačiau teismai atsakovės kaltės byloje nenagrinėjo, todėl bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista ir buvo neteisingai taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 5 dalis. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo klausimas, ar statinys yra laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu. Teismai netinkamai kvalifikavo atsakovės veiksmus kaip aplinkybes, nulėmusias žalos atsiradimą (priežastinį ryšį), o ne kaip aplinkybes, galėjusias turėti įtakos žalos mastui. Ginčo atveju buvo vertinami dvejopo pobūdžio veiksmai – ieškovės veiksmai, sukeliant eismo įvykį, ir atsakovo veiksmai, neįrengiant parkingo atitvarų. Patikrinus šiuos veiksmus pagal conditio sine qua non testą darytina išvada, kad būtent ieškovės, o ne atsakovės veiksmai buvo būtina žalos atsiradimo sąlyga. Teismai nepagrįstai taikė griežtos deliktinės atsakomybės taisykles ir ieškovės reikalavimas būtų atmestas, jeigu būtų nustatyta, kad žala kilo dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo. Net ir žinodama apie draudimą atlikti nurodytus veiksmus bei žinodama pareigą laikytis visų atsargumo priemonių, ieškovė vis tiek nesilaikė jai tenkančių pareigų, todėl jos veiksmai laikytini dideliu neatsargumu.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkino apeliacinį skundą ir sumažino ieškovei priteistiną neturtinės žalos dydį. Tačiau pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje paskirstymo, sprendė, kad nors apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas iš esmės ieškovės naudai, ir bylinėjimosi išlaidos neskirstomos. Ši išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikytinas priimtu atsakovės naudai.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prime Location Property Fun“ (j. a. k. 304110365) 711 (septynis šimtus vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. liepos 8 d. Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 5520.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė