6409e52f-499e-4d5b-96d9-72069e9d87f2 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinės bylos Nr. ATP-211-417/ 2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-01082-2013-0                                       Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. kovo 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio pažeidimo bylÄ pagal nukentėjusiojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo administracinė byla, iÅ¡kelta P. P. pagal ATPK 127 str. 2 d., nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties, n u s t a t ė: administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. P. protokolas buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad jis 2013-11-07, apie 17.46 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį, apvažinėdamas kliÅ«tį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido paskui važiavusio automobilio ir su juo susidÅ«rė.

Ä®vykio metu buvo apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tokiu bÅ«du buvo nustatyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 p. reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 2013-11-26 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu Nr. 68N-4072308–13 P. P. buvo skirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.Nukentėjusysis A. K. pateiktame apeliaciniam skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2013-11-26 nutarimÄ , kuriuo P. P. buvo skirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.

Nurodo, kad P. P. paaiÅ¡kinime ir teisme duoti parodymai dėl aplinkybės, kokia linija (punktyrinė ar iÅ¡tisinė) skyrė eismo juostas, skiriasi. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paaiÅ¡kinimuose teisme P. P. teigia, kad tikrai nebuvo įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , o pirminiuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad buvo užvažiavęs ant kelio vidurio punktyrinės ženklinimo linijos, tad, iÅ¡ principo, aplenkti tariamam dviratininkui jam vienos eismo juostos visiÅ¡kai neužteko.Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-01-29 nutarimÄ , iÅ¡imtina vadovavosi tariamai nuosekliais ir vienodais P. P. parodymais (nors iÅ¡ anksčiau pateiktų aplinkybių matyti, kad paaiÅ¡kinimus teisme P. P. aiÅ¡kiai koregavo, tačiau teismas į pirminius jo parodymus neatsižvelgė), kuriuos iÅ¡ esmės patvirtino jo žmonos V.

P. parodymai dėl kelyje buvusios kliÅ«ties, tačiau apie kokiÄ konkrečiai kliÅ«tį pastaroji kalbėjo, teismas nesiaiÅ¡kino. Pastebi, kad P. P. kaip kliÅ«tį kelyje įvardijo dviratininkÄ , o V. P. – pėsčiÄ jį. Taip pat teismas bylos nagrinėjimo metu nesiaiÅ¡kino, kur dingo tas „dviratininkas“ arba „pėsčiasis“, kadangi tokie asmenys policijos tarnybiniuose praneÅ¡imuose ar A. K. paaiÅ¡kinimuose nenustatyti, vadinasi, jokia tariamai kelyje netikėtai atsiradusi ar ten buvusi kliÅ«tis nėra įrodyta.Be to, apeliantas akcentuoja, kad parodytas posÅ«kio signalas yra informacinio pobÅ«džio signalas ir nesuteikia pirmenybės teisės asmenims atlikti tam tikrus manevrus.

Taip pat mano, kad teismas V. P. parodymus privalėjo vertinti kritiÅ¡kai, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡i liudytoja yra aiÅ¡kiai suinteresuota bylos baigtimi ir palaiko savo vyrÄ . Tačiau Å¡ioje konkrečioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo sutuoktinės parodymai buvo vertinami labiau negu policijos pareigÅ«nų parodymai (kurie Lietuvos Respublikose teismų praktikoje laikomi objektyviais ir neÅ¡aliÅ¡kais, nebent įrodoma prieÅ¡ingai) bei eismo įvykio schemos, kuri teisme nebuvo ginčyta ar nuginčyta, o dėl Å¡io dokumento įrodomosios reikÅ¡mės bei galios savo 2014-01-29 nutarime teismas apskritai nepasisako.Apelianto teigimu, iÅ¡ teismo nutarimo matyti, kad eismo įvykį užfiksavę policininkai bylos nagrinėjimo teisme metu neapklausti, neapklaustas ir jis, kuris galiausiai teismo nutarime pareiÅ¡kus iÅ¡ankstinę teisėjo nuomonę, buvo paverstas eismo įvykio kaltininku.

Tačiau pagal eismo įvykio schemÄ yra akivaizdu, jog vilkiko vairuotojas po staigaus P. P. vairuojamo automobilio manevro į kairę bei iÅ¡važiavimo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , tuo metu atlikdamas lenkimo manevrÄ , nespėjo sustabdyti sunkiasvorės pakrautos transporto priemonės.Nukentėjusysis A. K. taip pat nurodo, kadangi visas pagrindinis smÅ«gis teko vilkiko priekinio buferio viduriui ir lengvojo automobilio kairiajam kraÅ¡tui, darytina iÅ¡vada, kad vilkikas turėjo bÅ«ti prieÅ¡ingoje eismo juostoje, o lengvasis automobilis turėjo staiga iÅ¡važiuoti prieÅ¡ pat vilkiko priekį.

Jei eismo įvykis bÅ«tų įvykęs P. P. ir jo žmonos įrodinėjamomis aplinkybėmis (kad lengvasis automobilis nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ), tam, kad visas smÅ«gis tektų lengvojo automobilio galinei kairei pusei ir vilkiko buferio viduriui, vadinasi, vilkikas bÅ«tų turėjęs važiuoti savo eismo juostoje arba pusiau iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Vadinasi, po eismo įvykio vilkikas bÅ«tų likęs stovėti savo eismo juostoje arba tik kairiuoju kraÅ¡tu Å¡iek tiek įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Taip pat jei vilkikas, pagal P. P. parodymus, bÅ«tų bandęs lenkti paskutinę sekundę, kad iÅ¡vengtų smÅ«gio, jis turėtų po įvykio stovėti skersai važiuojamosios dalies, o pagrindinis smÅ«gis bÅ«tų tekęs vilkiko priekinio buferio deÅ¡inei pusei ir ,,Volkswagen Passat“ galinei vidurinei daliai ir t. t.Apelianto teigimu, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių byloje surinktų duomenų teismas imasi daryti iÅ¡vadÄ , „atspėdamas“, kad pirmasis lengvasis automobilis nebuvo įjungęs avarinių žibintų (tokių aplinkybių apie pirmojo automobilio signalizavimÄ arba nesignalizavimÄ Å¡viesų signalais nepatvirtina visiÅ¡kai jokie byloje esantys duomenys).

Lygiai taip pat teismas savarankiÅ¡kai daro iÅ¡vadÄ , nesivadovaudamas jokiais byloje surinktais įrodymais, tačiau konstatuodamas iÅ¡ankstinę A. K. kaltę be tyrimo bei tvirtindamas, kad „buvo įjungtas pirmojo automobilio kairiojo posÅ«kio signalas“. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad nei P. P., nei V. P., nei A. K. paaiÅ¡kinimuose nenurodė, kad prieÅ¡ „Volkswagen „Passat“ važiavęs automobilis buvo parodęs kairiojo posÅ«kio signalÄ .Klaipėdos AVPK KPB virÅ¡ininkas R. Å ideikis pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nukentėjusiojo A.

K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kadangi priimtasis sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamojo nutarimo motyvuojamosios dalies, Å¡is apylinkės teismo sprendimas grindžiamas iÅ¡skirtinai tik administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. ir jo sutuoktinės nurodytomis aplinkybėmis. Nors Å¡ių asmenų parodymai objektyviai galėtų bÅ«ti vertinami tik tuo atveju, jei juos patvirtintų kitų byloje nustatytų duomenų visuma.Pažymėtina, kad nei vieni byloje esantys bylos duomenys, nustatytos aplinkybės neturi virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus bylos duomenis.

Ir kiekvienas iÅ¡ jų turi bÅ«ti vertinamas visų kitų surinktų duomenų kontekste. Tačiau Å¡ioje byloje to padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nesistengė byloje nustatyti objektyvius duomenis, kaip apklausti į įvykio vietÄ atvykusius pareigÅ«nus, svarstyti butinybę Å¡ioje byloje skirti eismo įvykio autotechninę ekspertizę, kurios iÅ¡vados leistų objektyviai nustatyti, kurio įvykyje dalyvavusio asmens veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ioje byloje buvo pažeistos pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, nustatančios, jog teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Ir Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantui nepriimtinos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo vertintinos kaip prieÅ¡taraujančios įstatymui. Tad esant aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumÄ , dar kartÄ iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad skundžiamame nutarime padarytos iÅ¡vados nėra pagrįstos ir iÅ¡ dalies tenkina apelianto argumentus.

AukÅ¡tesniosios instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vadovaudamasis ATPK 30212str. 1 dalies 4 p., teismas nutaria:Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                             Eduardas MaÅ¡kevičius