64071b8a-01e4-496d-aba2-8cc3fb040919 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Pirmosios instancijos teismo teisėja                                     Civilinė byla Nr. 2A-45-227/2014Ineta Baliukaitytė                                                        Teism. proc. Nr. 2-08-3-01659-2013-0                                                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                              16.5.1; 16.7; 16.8; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 30 d.Panevėžys               Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės,              vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Palink“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4076-488-2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „Palink“ ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl nuostolių atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V. 24.079 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovas 2010-12-07 darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „Palink“ Panevėžio kulinarijos ceche Gamybos skyriuje fasuotoju, su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. 2012-10-05 atsakovas netinkamai elgėsi su darbo priemone- fasavimo linijos CFS kompiuteriu. Jis, suduodamas rankos smÅ«giu į valdymo ekranÄ , nepataisomai sudaužė jam darbui patikėtos darbo priemonės – fasavimo kompiuterio valdymo ekranÄ .

Kadangi ekranas yra įmontuotas į patį kompiuterį, kuris yra neardomas, todėl ieÅ¡kovas fasavimo linijos CFS kompiuterį privalėjo pakeisti nauju, dėl ko patyrė 24.079 Lt nuostolių. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neįrodinėja materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, nes atsakovas sutinka, jog ieÅ¡kovas patyrė nuostolius dėl jo neteisėtų veiksmų.    Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ A.

V. 3.900 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 88 Lt žyminio mokesčio UAB „Palink“ naudai, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.   Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-12-07 buvo sudaryta darbo sutartis dėl atsakovo darbo UAB „Palink“ Panevėžio kulinarijos ceche Gamybos skyriuje fasuotoju. (b.l.28-32).

Darbo sutartis buvo nutraukta 2013-07-25 (b.l.54). Pagal darbo sutartį atsakovui buvo mokamas 1.250 Lt atlyginimas ir 50 Lt priedas prie atlyginimo. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovas buvo pasirašęs 2009-10-26 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe Nr. 28 (b.l.34-36), kurios 2.1 p. nurodyta, kad darbuotojų grupė prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jai patikėtas materialines vertybes, įskaitant darbo priemones, nurodytas sutarties priede Nr. 1 ir jos priedÄ Nr. 1 (b.l. 37), kurio 1.3 punkte nurodyta, kad materialinės vertybės yra maisto produktų pakavimui naudojami prietaisai ir įranga (b.l.37).

ŽalÄ padarytÄ dėl konkretaus darbuotojo kaltės, privalo atlyginti žalÄ padaręs asmuo (sutarties 3.5 punktas). ŽalÄ padarius tyčia, ji atlyginama visa (sutarties 4.1 punktas). Darbdavys pasilieka teisę sumažinti ar padidinti atlygintinos žalos dydį (sutarties 4.2 punktas). Nurodė, kad įstatymas nustato kaltės, bet ne kaltės formos prezumpcijÄ (LR CK 6.248 str.1d.), kuriÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Pripažino, kad ieÅ¡kovas neparteikė įrodymų, jog įrenginys buvo sugadintas tyčia, o atsakovas savo atsikirtimus dėl kaltės formos – neatsargumo – įrodė, kadangi paaiÅ¡kino, jog sugadintas įrenginys nuolat gesdavo, jis buvo valdomas spaudžiant tam tikrÄ ekrano dalį.

Ä®renginio nuolatinio gedimo faktÄ patvirtino liudytojas A. B., nurodęs, kad įrenginys dirbo problematiÅ¡kai, per pamainÄ daug kartų tekdavo jį valyti – bÅ«davo iki deÅ¡imties gedimų, ekrano mygtukas nereaguodavo, dėl to tekdavo dirbti virÅ¡valandžius (b.l.83). IeÅ¡kovo liudytojas D. P., Å¡iuo metu dirbantis ieÅ¡kovo įmonėje, teigė, kad techniniai įrenginio, bet ne ekrano, gedimai bÅ«davo, įrenginio ekranas yra sujungtas su kompiuteriu (b.l.82), tačiau teismas, įvertinęs dabartinę Å¡io liudytojo darbinę priklausomybę nuo ieÅ¡kovo, jo duodamų parodymų tikslumÄ vertino rezervuotai.

Teismas , remdamasis liudytojų parodymais pripažino, kad ieÅ¡kovas, pagal VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties su darbuotojų grupe 2.4.1 punktÄ Ä¯sipareigojęs sudaryti darbuotojų grupei tinkamas sÄ lygas, reikalingas normaliam darbui su materialinėmis vertybėmis, bei darbuotojų grupei perduotų vertybių iÅ¡saugojimui, Å¡ios sutarties sÄ lygos nevykdė. Konstatavo, kad atsakovas įrenginį sugadino ne tyčia, o dėl neatsargumo, siekdamas vykdyti savo darbines pareigas – mėgindamas įjungti nuolat gendančiÄ savo darbo priemonę.

Kadangi ieÅ¡kovas sutarties sÄ lygų tinkamai nevykdė, net ir esant su atsakovu sudarytai visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčiai, teismas pripažino, kad atsakovui visiÅ¡ka materialinė atsakomybė dėl sugadinto įrenginio netaikytina (LR DK 255 str.). Nurodė, kad ieÅ¡kovas žalos dydį įrodinėjo tik UAB „Kartagena“ pažyma apie tai, kad sugadintas ekranas įrenginyje negalėjo bÅ«ti pakeistas, buvo bÅ«tina keisti patį kompiuterį, kuriÄ teismas vertino kaip nepakankamÄ Ä¯rodymÄ , nes byloje nėra jokių įrodymų apie Å¡ios įmonės kompetencijÄ tokių įrenginių remonto srityje.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimus, kad Å¡i įmonė verčiasi tokios rÅ«Å¡ies įrenginių prekyba, darė iÅ¡vadÄ , kad įmonė buvo suinteresuota, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ jos įsigytų naujÄ Ä¯rengimÄ (b.l.21), todėl negalėjo bÅ«ti visiÅ¡kai objektyvi. IeÅ¡kovas nepateikė detalios sugadintos įrenginio dalies – ekrano kainos. Konstatavo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡omo priteisti padarytos žalos dydžio neįrodė, todėl teismas žalos dydį nustatė pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡tirtų Å¡alių pateiktų įrodymų visuma.

Atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , atsakovo kaltės formÄ (neatsargumÄ ), ieÅ¡kovo nesudarytas darbuotojo (atsakovo) darbui tinkamas darbo sÄ lygas, atsakovo pastangas ginÄÄ sureguliuoti taikiai, ieÅ¡kovo nepakankamÄ praÅ¡omų priteisti nuostolių (žalos) dydžio įrodymÄ , atsakovo turtinę padėtį, teismas pripažino, jog tikslinga praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį mažinti iki atsakovo trijų mėnesinių darbo užmokesčio dydžio (LR DK 257 str. 5d.).

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2d., 6.210 str. 1d. iÅ¡ atsakovo priteisė procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, proporcingos patenkintai ieÅ¡kinio daliai (LR CPK 92, 93 straipsniai) bei iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimo (LR CPK 88 str., 93 str. 4 d.). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 20.179 litų nuostolių atlyginimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - priteisti iÅ¡ A.

V. ieÅ¡kovo naudai 20.179 litų nuostolių atlyginimÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas padarė netinkamai iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, netinkamai nustatė atsakovo kaltės formÄ . Atsakovas pats pripažįsta, kad įrenginį jis sugadino netinkamai elgdamasis su jam patikėta darbo priemone -smÅ«giuodamas į jį pirÅ¡tu. Mano, kad atsakovo kaltės forma Å¡iuo atveju yra didelis neatsargumas, kas civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikÅ¡mę prilyginama tyčinei kaltės formai (LAT CBS 2007 m. birželio 26 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-3-259/2007). Å iuo atveju atsakovas nesielgė maksimaliai atsargiai ir rÅ«pestingai, suvokė savo veiksmus, galimus padarinius, nesiėmė visų tuo metu įmanomų veiksmų (nepranešė apie gedimÄ savo vadovui, nesikreipė į meistrus, kad Å¡ie pažiÅ«rėtų problemÄ , jeigu įrenginys, kaip teigia atsakovas, buvo užstrigęs, nors tiek DK 266 str., tiek VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (2.3.3 p.) numato jo pareigÄ nedelsiant praneÅ¡ti darbdaviui arba padalinio vadovui apie sugedusias darbo priemones ir sustabdyti darbÄ ), bet sÄ moningai pasirinko stipriai jėga smÅ«giuoti į įrenginį, nors suvokė, kad tokiais veiksmais gali sugadinti ieÅ¡kovo itin didelės vertės įrenginį.

Atsakovo didelį nerÅ«pestingumÄ (tyčiÄ ) įrodo ir jo teiginiai, kad jis nesusivaldė, stipriai sudavė į ekranÄ , taip pat liudytojo D. P. parodymai, kad vaizdo įraÅ¡e matyti, jog atsakovas stipriu smÅ«gių trenkė į įrenginio liečiamÄ jį ekranÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neobjektyviai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad darbdavys (ieÅ¡kovas) nevykdė sutarties sÄ lygos sudaryti darbuotojams tinkamas normaliam darbui reikalingas sÄ lygas, dėl tos priežasties mažino priteistinÄ nuostolių sumÄ .

Teismas taip pat netinkamai vertino liudytojų A. B. ir D. P. parodymus. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo įrenginys, kurį atsakovas sugadino, veikė netinkamai, iÅ¡skyrus liudytojo A. B. parodymus, kuriais teismas neturėjo vadovautis, kaip neatitinkančiais CPK įtvirtintų sÄ sajumo, leistinumo ir patikimo reikalavimų, kadangi liudytojas A. B. ieÅ¡kovo įmonėje įvykio metu nedirbo, jo parodymai neturi ryÅ¡io su byla, jis ir atsakovas yra geri draugai.

IeÅ¡kovas liudytojo D. P. parodymais įrodė, jog įrenginys iÅ¡ esmės veikė tinkamai, įrenginio gedimų pasitaikydavo, tačiau jie bÅ«davo techninio/mechaninio pobÅ«džio, be to, visi gedimai buvo nedelsiant Å¡alinami meistrų iÅ¡ karto po to, kai apie juos buvo praneÅ¡ama. Tačiau teismas Å¡io liudytojo parodymų tikslumÄ vertina rezervuotai, įvertinęs jo priklausomybę nuo darbdavio. Tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles - nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė įrodymus, pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ (CPK 6 str.).

Teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad UAB „Kartagena“ pažyma nelaikoma pakankamu įrodymu, ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å¡i įmonė yra CFS gamintojo įgalioti atstovai, profesionalė savo srityje - maisto pramonės įrenginių pardavimas, techninė priežiÅ«ra ir aptarnavimas. Å ias aplinkybes ir nurodė ir patvirtino liudytojas D.

P.. Atsakovas patvirtino, kad UAB „Kartagena“ vykdė ieÅ¡kovo įrenginio priežiÅ«rÄ ir remontÄ . 2013-04-19 d. AB „Kartagena“ pažyma patvirtina, kad įrenginio remonto metu reikėjo pakeisti sugadintÄ detalę - CFS kompiuterį su liečiamuoju ekranu, kurie sudaro vientisÄ detalę, yra vienoje plotmėje ir todėl atskirai negali bÅ«ti keičiami. Teismo teiginiai dėl UAB „Kartagena“ suinteresuotumo atmestini. Liudytojas D. P. patvirtino, kad prieÅ¡ įsigydamas sugadinto įrenginio detalę iÅ¡ UAB „Kartagena“, ieÅ¡kovas domėjosi įvairiomis įrenginio remonto/detalės pakeitimo galimybėmis, tačiau alternatyvų nebuvo.

Atsižvelgiant į įrenginio specifikÄ bei į tai, kad įrenginys yra itin brangus (jo vertė daugiau nei milijonas litų), bei į tai, kad kitų įmonių siÅ«loma reikiama įrenginio detalė (kompiuteris su liečiamuoju ekranu) buvo netinkama Å¡iam įrenginiui (įrenginys nebÅ«tų tinkamai veikęs, kÄ patvirtino ir liudytojas D. P.), ieÅ¡kovas įrenginio remontÄ atliko bÅ«tent pas įrenginio gamintojo atstovÄ - UAB „Kartagena“. Sudaužytas kompiuteris su liečiamuoju ekranu buvo pakeistas bÅ«tent tam įrenginiui pritaikytu įrenginio gamintojo kompiuteriu, prieÅ¡ingu atveju įrenginys nebÅ«tų tinkamai funkcionavęs. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė sugadintos įrenginio dalies detalios kainos, nes byloje yra PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. KA 305687, kuri patvirtina, kad pakeisto įrenginio detalė kainavo 24.079 Lt, kompiuteris su liečiamuoju ekranu sudaro vientisÄ detalę ir vienas be kito negali veikti ir negali bÅ«ti pakeisti, todė1 ir kaina Å¡iuo atveju negali bÅ«ti skaidoma.

Liudytojas D. P. patvirtino, kad bÅ«tent už tokiÄ sumÄ buvo įsigytÄ ir įrenginyje pakeista atsakovo sugadinta detalė pats atsakovas patvirtino, kad detalė įrenginyje iÅ¡ tiesų buvo pakeista nauja. Atsakovo ir liudytojo A. B. pasvarstymai dėl įrenginio kainos atmestini, nes yra nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įrenginio liečiamasis ekranas galėjo bÅ«ti pakeistas atskirai nuo kompiuterio (tÄ paneigė UAB „Kartagena“), ar galėjo detalė bÅ«ti įsigyta už mažesnę kainÄ .

DK 255 str. 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalės atlyginti visÄ Å¾alÄ tuo atveju, kai žala padaryta tyčia, o Å¡ios straipsnio 3 punktas numato, kad darbuotojas privalės atlyginti visÄ Å¾alÄ ir atveju, kai su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Å iuo atveju buvo abi DK 255 str. įtvirtintos aplinkybės, kuomet darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ . Teismo deklaratyviai nurodytos priežastys Å¡iuo atveju nesudarė pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį.

Aplinkybės, lėmusios žalos atsiradimÄ , buvo iÅ¡imtinai atsakovo neatsargÅ«s ir nerÅ«pestingi, sÄ moningai veiksmai, kaltės forma - didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai. IeÅ¡kovas taip pat siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai - kreipėsi pirmiausia į atsakovÄ su pretenzijomis. Atsakovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti nuostolių dydį, nes DK 257 str. 5 d. nustatyta, kad darbo nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia, taip pat atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki (atsakovas iÅ¡ darbo išėjo savo noru, yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas vyras, turi nekilnojamojo turto, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino).                          Atsakovas A.

V. atsiliepimu nesutinka su skundu ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžių metu. Pažymėjo, kad įrenginio nuolatinio gedimo faktÄ patvirtino liudytojas A. B., o buvus techninius įrenginio gedimus- liudytojas D. P., kuris ir Å¡iuo metu dirba UAB „Palink“ įmonėje. Fasavimo linijos CFS kompiuteris jau iki atsakovo neatsargaus elgesio su fasavimo linijos CFS kompiuterio valdymo ekrano stiklu, buvo nusidėvėjęs (įsigytas maždaug prieÅ¡ penkerius metus) bei sugedęs ir tinkamai neveikė, kÄ patvirtino teisme apklaustas liudytojas A.

B.. Darbdavys buvo informuotas apie fasavimo linijos CFS kompiuterio gedimus, tačiau priemonių nesiėmė, todėl nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos, reikalingos normaliam darbui su materialinėmis vertybėmis. Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1d.1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovas 2010-12-07 darbo sutarties pagrindu iki 2013-07-25 dirbo UAB „Palink“ Panevėžio kulinarijos ceche Gamybos skyriuje fasuotoju. Jam buvo mokamas 1.250 Lt atlyginimas ir 50 Lt priedas prie atlyginimo. Darbo sutarties galiojimo metu atsakovas buvo pasirašęs 2009-10-26 VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotojų grupe Nr. 28 , kurios 2.1 p. nurodyta, kad darbuotojų grupė prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jai patikėtas materialines vertybes, įskaitant darbo priemones, nurodytas sutarties priede Nr. 1 .

Sutarties priedo Nr. 1 1.3 punkte iÅ¡vardintos materialinės vertybės, tarp kurių maisto produktų pakavimui naudojami prietaisai ir įranga. ŽalÄ padarytÄ dėl konkretaus darbuotojo kaltės, privalo atlyginti žalÄ padaręs asmuo (sutarties 3.5 punktas). Atsakovo darbo priemonė- fasavimo įrenginys, kuris valdomas spaudžiant tam tikrÄ ekrano dalį . 2012-10-05 atsakovas netinkamai elgėsi su darbo priemone- fasavimo linijos CFS kompiuteriu- bandydamas jį įjungti, suduodamas rankos pirÅ¡tu į kompiuterio jutiminį valdymo ekranÄ , sudaužė jam darbui patikėtos darbo priemonės – fasavimo kompiuterio valdymo ekrano stiklÄ .

IeÅ¡kovas žalÄ vertina 24.079 Lt, žalos dydžiui pagrįsti pateikė 2012-10-09 UAB „Kartagena“ PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , kurioje nurodyta, kad UAB „Palink“ iÅ¡ UAB „Kartagena“ pirko kompiuterį TWIN STAR 4016021035 (b.l.

33) bei 2013-04-19 AB „Kartagena“ raÅ¡tÄ , kuriame nurodyta, kad sugadinus CFS kompiuterio ekranÄ , kartu buvo apgadintas ir pats CFS kompiuteris, o kadangi Å¡ie objektai yra iÅ¡dėstyti vienoje plotmėje ir sudaro vientisÄ dalį, tai apgadinus CFS kompiuterį, t.y. sudaužius kompiuterio ekranÄ â€“ visais atvejais reikalinga pakeisti patį kompiuterį (b.l. 53). Byloje ginčas dėl atsakovo kaltės. Darbo teisėje viena turtinės atsakomybės rÅ«Å¡ių – materialinė atsakomybė. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas.

Å ios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytÄ turtinę (tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos) ir neturtinę žalÄ (DK 250, 257 str.). DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma DK 246 straipsnyje numatytų materialinės atsakomybės sÄ lygų visuma:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2002; 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2004-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta, kad atliko neteisėtus veiksmus- dirbdamas fasuotoju ir bandydamas įjungti kompiuterį suduodamas rankos pirÅ¡tu į kompiuterio jutiminį ekranÄ , suskaldė ekranÄ , tačiau teigia, kad tai padarė dėl neatsargumo.

Apeliantas -ieÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad neteisėtus veiksmus atsakovas padarė dėl neatsargumo, siekdamas vykdyti savo darbines pareigas – mėgindamas įjungti nuolat gendančiÄ savo darbo priemonę. Mano, kad veika padaryta tyčia ir todėl žala pilnai turi bÅ«ti atlyginta, o aplinkybė, kad atsakovas sÄ moningai nesiekė sugadinti ieÅ¡kovo įrenginio, neduoda pagrindo sumažinti atsakovo atsakomybę. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti darbdavys.

Darbo Kodeksas darbuotojo materialiÄ jÄ atsakomybę reglamentuoja kaip taikomÄ už kaltÄ pažeidėjo veikÄ (DK 246 str. 4 p.). Kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios iÅ¡raiÅ¡kÄ kaltė gali pasireikÅ¡ti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rÅ«Å¡is:

1) tiesioginę tyčiÄ ;

2) netiesioginę tyčiÄ ;

3) neatsargumÄ dėl perdėto pasitikėjimo;

4) neatsargumÄ dėl nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011). Bet kuri kaltės forma ir rÅ«Å¡is yra pakankamas pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti, tačiau nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Vadovaujantis DK 257 str. 5 d. darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ (pvz. sÄ lygos, trukdančios darbuotojui gerai atlikti savo pareigas, blogas darbo organizavimas, didelis darbo krÅ«vis, maža darbuotojo patirtis), taip pat į atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Ä®statymas suteikia teisę darbdaviui atsakomybės sÄ lygas įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nes pareiga įrodyti tenka darbdaviui. Å ioje byloje ieÅ¡kovas atsakovo A. V. kaltę (tyčiÄ ) įrodinėjo: paties atsakovo paaiÅ¡kinimais; liudytojo D. P. parodymais; VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi, kurioje nustatyta pareiga tausoti darbdavio patikėtÄ turtÄ ir nurodyta, kaip elgtis, jeigu atsiranda aplinkybių, kliudančių naudotis darbo priemone. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įrenginys buvo sugadintas tyčia, o atsakovas savo atsikirtimus dėl kaltės formos – neatsargumo – įrodė (CPK 178 str.).

Taip ieÅ¡kovas, tvirtindamas, kad įrenginį atsakovas sugadino tyčia ir grįsdamas liudytojo D. P. parodymais, jog pastarasis vaizdo įraÅ¡e matė, kad atsakovas smÅ«giu iÅ¡ toliau trenkė į įrenginio liečiamÄ jį ekranÄ nuo ko suskilo ekranas, per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ nepateikė teismui minėto vaizdo įraÅ¡o. Esant Å¡ioms aplinkybėms, įvertinus liudytojo D. P. priklausomumÄ pagal darbines funkcijas nuo ieÅ¡kovo ir nesant kitų įrodymų, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas tyčia suskaldė stiklinį kompiuterio jutiminį ekranÄ .

Minėta, fasavimo įrenginys buvo valdomas spaudžiant tam tikrÄ ekrano dalį. Atsakovas teigia, kad jis nenorėjo sudaužyti kompiuterio ekrano , tačiau po to, kai tÄ dienÄ 2 valandas tvarkė fasavimo linijÄ , buvo susijaudinęs dėl to, kad kompiuteris pastoviai stringa, ko pasėkoje neveikia visas įrenginys ir tenka dirbti virÅ¡valandžius, todėl stipriau spÅ«stelėjo į kompiuterio ekranÄ , kuris suskilo. IeÅ¡kovas nepaneigė Å¡ių atsakovo teiginių. Atsakovo teiginį, apie įrenginio nuolatinio gedimo faktÄ patvirtino liudytojas A.

B., nurodęs, kad įrenginys dirbo problematiÅ¡kai, per pamainÄ daug kartų tekdavo jį valyti – bÅ«davo iki deÅ¡imties gedimų, ekrano mygtukas nereaguodavo, dėl to tekdavo dirbti virÅ¡valandžius (b.l.83). Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtino byloje apklaustas liudytojas D. P., Å¡iuo metu dirbantis ieÅ¡kovo įmonėje, parodęs, jog techniniai gedimai bÅ«davo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, bei vadovaudamasi įrodymų civiliniame procese vertinimo taisyklėmis, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo kaltė sugadinant įrenginį, pasireiÅ¡kė ne tyčia, kaip teigia ieÅ¡kovas, o neatsargumu jam siekiant vykdyti savo darbines pareigas- mėginant įjungti nuolat gendančiÄ savo darbo priemonę.

Civiliniame procese paprastas neatsargumas traktuojamas kaip nesilaikymas minimalaus, bet reikalingo atsargumo ir atidumo vykdant pareigÄ .Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio. Atsakovas- ieÅ¡kovo darbuotojas buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. Jis bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad padarė nuostolių už 2.400 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, nulėmusias žalos atsiradimÄ , atsakovo kaltės formÄ (neatsargumÄ ), ieÅ¡kovo nesudarytas darbuotojo (atsakovo) darbui tinkamas darbo sÄ lygas, atsakovo pastangas ginÄÄ sureguliuoti taikiai, ieÅ¡kovo nepakankamÄ praÅ¡omų priteisti nuostolių (žalos) dydžio įrodymÄ , atsakovo turtinę padėtį, sumažino praÅ¡omų priteisti nuostolių dydį iki 3.900 Lt sumos, atitinkančios atsakovo trijų mėnesinių darbo mokesčio dydį (DK 257 str. 5 d.).

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis neįrodė žalos dydžio ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, nes atsakovas žalÄ padarė tyčia ir jis buvo pasirašęs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. CPK 185 straipsnio nuostatose numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ jÄ tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti.Kaip pirmiau nurodyta, atsakovas dėl neatsargumo sugadino darbo priemonę- kompiuterio jutiminį stiklÄ ir turi atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ (DK 257 str.1 d).

Žalos dydį privalėjo įrodyti ieÅ¡kovas UAB „Palink“. Jis žalos dydį (24.079 Lt) įrodinėjo: 2012-10-09 UAB „Kartagena“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra, kurioje nurodyta, kad UAB „Palink“ iÅ¡ UAB „Kartagena“ pirko kompiuterį TWIN STAR 4016021035 už 24.079 Lt ; 2013-04-19 AB „Kartagena“ raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad sugadinus CFS kompiuterio ekranÄ kartu buvo apgadintas ir pats CFS kompiuteris, o kadangi Å¡ie objektai yra iÅ¡dėstyti vienoje plotmėje ir sudaro vientisÄ dalį, tai apgadinus CFS kompiuterį, t.y. sudaužius kompiuterio ekranÄ â€“ visais atvejais reikalinga pakeisti patį kompiuterį; liudytojo D.

P. parodymais, kad bÅ«tent už tokiÄ sumÄ buvo įsigyta ir įrenginyje pakeista atsakovo sugadinta detalė; atsakovo paaiÅ¡kinimu, kad detalė įrenginyje iÅ¡ tiesų buvo pakeista nauja. Atsakovas atsikirtinėjo tuo, jog ieÅ¡kovas neįrodė patirtos žalos dydžio- sugadinto įrenginio vertės sugadinimo metu, nes jis buvo įgytas prieÅ¡ 5 metus ir nuolat gesdavo. Jo manymu padarė 2.400 Lt žalÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė praÅ¡omos žalos dydžio, su kuo nesutinka apeliantas.Ä®statymas nustato, kad padarytos žalos dydį turi įrodyti darbdavys.

Kai žala padaroma turtui, apskaičiuojant nuostolių dydį reikia atsižvelgti į turto nusidėvėjimÄ ir natÅ«ralų sumažėjimÄ bei turėtas iÅ¡laidas (DK 257 str. 3 d). Nusidėvėjimo normos gali bÅ«ti nustatomos centralizuotai pagal tam tikro turto galimo tarnavimo normas, tam tikrais atvejais nusidėvėjimo laipsnis gali bÅ«ti tikslinamas, o jei tam tikro turto jis nenustatytas, nustatomas (paprastai tam sudarant specialias komisijas) vietoje. Nusidėvėjimas mažina turto vertę, o jį sužalojus- padarytų nuostolių sumÄ .

Be įprastų nusidėvėjimo normų, taikomų konkrečiam turtui, turto vertė, kartu ir atlygintinos žalos dydis gali mažėti ir dėl ankstesnių sužalojimų (sugadinimų).Kaip pagrįstai nurodyta sprendime, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kada ir už kokiÄ kainÄ buvo pirktas fasavimo linijos CFS kompiuteris, kokia buvo jo vertė sugadinimo metu, t.y. kiek nusidėvėjo. Atsakovo tvirtinimu, jis įgytas prieÅ¡ 5 metus, ieÅ¡kovo darbuotojo- liudytojo D. P. parodymais- prieÅ¡ 3 metus.

Žinoma tik tai, kad jis po sugadinimo buvo pakeistas 24.079 Lt vertės kompiuteriu TWIN STAR 4016021035 . IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų, liudytojo A. B. parodymų nustatyta, kad fasavimo linijos CFS kompiuteris veikė netinkamai, dažnai gesdavo, jį reikėdavo taisyti. Ta aplinkybė, jog įvykio metu liudytojas A. B. pas ieÅ¡kovÄ jau nebedirbo, esmės neturi, nes jo parodymai duoti apie ankstesnius buvusius dažnus fasavimo linijos CFS kompiuterio valdymo ekrano gedimus ir Å¡ie parodymai nepaneigti. Kad padėtis po jo išėjimo iÅ¡ darbo ( 2011-09 mėn) pasikeitė, t.y. neliko dažnų gedimų, ar kad buvo pakeistas įrenginys, įrodymų nėra ir to netvirtino ieÅ¡kovas.

Priešingai, apelianto nurodytas liudytojas D. P., kurio parodymus apeliantas vertina kaip teisingus, parodė, kad buvo gedimų, nors ir kitokio pobūdžio, t.y. gesdavo ne kompiuteris, bet būdavo techninių gedimų (guoliai, manžetai, oro sistemų gedimai) ir kad šiuos gedimus šalindavo UAB „Kartagina“, nes techniniai darbuotojai rimtų gedimų nešalindavo, be to 2 metus galiojo garantija. Teisėjų kolegijos nuomone šie liudytojo įvardinti techniniai gedimai ir jų taisymai taip pat turėjo reikšmės darbų spartai ir tuo pačiu turto likutinei vertei.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovo atstovė teismo posėdyje neneigė liudytojo A. B. parodymų, jog jis iš darbo išėjo būtent dėl nuolatinių kompiuterio gedimų, dėl kurių tekdavo dirbti viršvalandžius, tačiau prašė nevertinti šio liudytojo atleidimo iš darbo priežasčių dėl to, kad tai nesusiję su šia byla. Aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojo A. B. parodymais, teisėjų kolegija nenustatė. Bylos duomenimis vietoj sugadinto CFS kompiuterio buvo nupirktas naujas kompiuteris TWIN STAR 4016021035 už 24.079 Lt.

Tikėtina, kad naujesnės kartos kompiuterio techninės savybės galimai yra geresnės nei anksčiau pirkto modelio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Kartagena“ pažyma, patvirtinanti, kad sugadintas kompiuterio ekranas negalėjo būti pakeistas, o buvo būtina keisti patį kompiuterį, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, nes šios įmonės specializacija yra maisto pramonės įrenginių pardavimas, techninė priežiūra ir aptarnavimas ir UAB „Kartagena“ yra, kaip teigia apeliantas, CFS kompiuterių gamintojo įgaliotas atstovas.

Å i aplinkybė duoda pagrindo manyti, kad UAB „Kartagena“ buvo suinteresuota parduoti ieÅ¡kovui naujÄ kompiuterį ir gauti didesnį pelnÄ , o ne pakeisti tik kompiuterio ekrano stiklÄ ar patį ekranÄ . Todėl negalima atmesti tokios galimybės, kad nagrinėjamu atveju reikalinga buvo pakeisti ne visÄ kompiuterį, o tik jo liečiamojo ekrano stiklÄ ar ekranÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad patirti nuostoliai ir tuo pačiu žalos dydis (24.079 Lt) Å¡ioje byloje nebuvo įrodytas.

Pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių, kad sugadinto CFS kompiuterio vertė jo sugadinimo metu atitiko naujo kompiuterio TWIN STAR 4016021035 vertę, t.y. buvo 24.079 Lt, taip pat nėra. Pažymėtina, kad darbdavys yra stipresnioji teisinio santykio Å¡alis, kuriai taikomi aukÅ¡tesni atsakomybės standartai tiek organizuojant darbÄ , tiek didesni reikalavimai kilus darbo ginčui įrodinėjimo procese. Todėl iÅ¡kilę prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami darbuotojo (atsakovo) naudai. Sprendžiant patirtų nuostolių dydį, teisėjų kolegija vertina tai, kad ieÅ¡kovas per visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ nepateikė jokių duomenų apie sugadinto kompiuterio ir jo ekrano įsigijimo kainÄ , turto nusidėvėjimÄ , nors atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį bÅ«tent Å¡ias aplinkybes akcentavo; tai, jog kompiuteris dažnai gesdavo, kas taip pat mažino turto vertę; nėra įrodymų, patvirtinančių, kad sugadintas kompiuteris buvo nepataisomai sugadintas ir kad jo vertė sugadinimo metu buvo 24.079 Lt.

Taigi, ieÅ¡kovas neįrodė, jog jam padaryta 24.079 Lt žala (CPK 178 str.), o Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovui padarytos žalos dydžio nenustatė. Kadangi tokiu atveju pareiga nustatyti žalos dydį tenka teismui, todėl teisėjų kolegija sprendžia apie jos dydį.Atsakovo tvirtinimu, fasavimo įrenginys įgytas prieÅ¡ 5 metus, ieÅ¡kovo darbuotojo- liudytojo D. P. parodymais- prieÅ¡ 3 metus (2009 m.). Kadangi ieÅ¡kovas galėjo, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginį ir tuo pačiu patvirtinančių jo darbuotojo parodymus apie įrenginio įgijimo laikÄ , todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad įrenginys sugadinimo metu buvo 5 metų senumo.

IeÅ¡kovas , kaip minėta, taip pat nepateikė įrodymų apie taikytas Å¡iam įrenginiui nusidėvėjimo normas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kompiuterinei technikai (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga), kaip   ilgalaikiam turtui, taikomas 3 procentų metinis nusidėvėjimo normatyvas. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, pagal savo vidini įsitikinimÄ daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui buvo padaryta 20.467,15 Lt žala , kuri apskaičiuojama taikant 722,37 Lt/metus nusidėvėjimÄ nuo naujai įgyto kompiuterio kainos -24.079 Lt.

Nustatyta, kad atsakovo kaltės forma- neatsargumas. Tai leidžia mažinti priteistinos žalos dydį esant aplinkybėms, iÅ¡vardintoms DK 257 straipsnio 5 dalyje. Sutiktina su apeliantu, kad ieÅ¡kovas siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai ir Å¡alys bendradarbiavo. Tačiau kitos pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės leido sumažinti priteistinos iÅ¡ atsakovo žalos dydį. Viena iÅ¡ jų tai, jog ieÅ¡kovas nepaneigė atsakovo tvirtinimo apie įrangos netinkamÄ veikimÄ , dėl ko darbuotojai negalėdavo per savo darbo laikÄ atlikti užduočių ir turėdavo dirbti virÅ¡valandžius, pagrįsto byloje apklaustų liudytojų parodymais, kad leidžia spręsti, kad nebuvo sudarytos tinkamos darbo sÄ lygos.

Atsakovo turtinę padėtį įrodo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovo turtas- 1/8 trijų kambarių buto Panevėžio mieste. Nors pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atlygintinos žalos dydį, pasirinko netinkamÄ skaičiavimo bÅ«dÄ ir, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 3.900 Lt sumÄ , atitinkančiÄ tris vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius, taikė ribotajÄ materialinę atsakomybę, tačiau iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kad atsakovas turi atlyginti 3.900 Lt žalÄ , nes jo atžvilgiu yra pagrindas mažinti padarytos žalos (20.467,15 Lt) dydį pagal DK 257 straipsnio 5 dalį.

Dėl minėtos pažaidos naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ , pagrindo nėra. Priteista pinigų suma neprieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog prieÅ¡ įsigydamas sugadinto įrenginio detalę iÅ¡ UAB „Kartagena“, ieÅ¡kovas domėjosi įvairiomis įrenginio remonto/detalės pakeitimo galimybėmis, tačiau alternatyvų nebuvo. Atsižvelgiant į įrenginio specifikÄ bei į tai, kad įrenginys yra itin brangus (jo vertė daugiau nei milijonas litų), bei į tai, kad kitų įmonių siÅ«loma reikiama įrenginio detalė (kompiuteris su liečiamuoju ekranu) buvo netinkama Å¡iam įrenginiui (įrenginys nebÅ«tų tinkamai veikęs), tai ieÅ¡kovas įrenginio remontÄ atliko bÅ«tent pas įrenginio gamintojo atstovÄ - UAB „Kartagina.

Teigia, kad šias aplinkybes patvirtino apklaustas liudytojas D. P.. Teisėjų kolegija į tai pažymi, kad šias aplinkybes ieškovas- apeliantas nurodo tik apeliaciniame skunde ir tokių nenurodė ieškinyje, to neteigė ieškovo atstovai teismo posėdžių metu ir tokių parodymų, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, nedavė minėtas liudytojas teismo posėdžio metu (b.l.80). Todėl teisėjų kolegija nevertina tik apeliaciniame skunde iškelto teiginio, kad sugadintos detalės nebuvo galimybės pakeisti kitomis, pigesnėmis ar kad kitų gamintojų siūlomos detalės buvo netinkamos.  Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu pateiktu įrodymų vertinimu, iš esmės pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje nenustatė, kad atsakovas įrenginį sugadino tyčia ir kad dėl to ieÅ¡kovas patyrė 24.079 Lt žalÄ . Skundžiamas sprendimas paliekamas galioti nustačius, kad atsakovas dėl neatsargumo padarė ieÅ¡kovui 20.467,15 Lt žalÄ , kuriÄ , sumažinus pagal DK 257 straipsnio 5 dalį iki 3.900 Lt, privalo atlyginti atsakovas. Aplinkybių, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t.y., kad atsakovas tyčia padarė 24.079 Lt žalÄ ieÅ¡kovui- darbdaviui, nenustatyta.

Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p).Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinos atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 800 Lt už advokato pagalbÄ (b. l. 109), kadangi Å¡ios iÅ¡laidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nuostatas ir yra protingo dydžio atsižvelgiant į suteiktos pagalbos pobÅ«dį (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ atsiliepimas į apeliacinį skundÄ ) ir bylos sudėtingumÄ (CPK 93 ir 98straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :                      Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ UAB „Palink“, įmonės kodas 110193723, 800 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.      Teisėjai                                                                                Margarita Dzelzienė                                                                                                                   Ramunė Čeknienė                                                                                                         Laimutė Sankauskaitė