2021-09-22 Nr. AB-19374-3-61-3-01648-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-525-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01648-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. S. teismui pateikė skundą, kurį papildęs prašė: 1) panaikinti Lietuvos istorijos instituto 2021 m. kovo 29 d. atsakymą Nr. (I.15)-SD-71 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą iš naujo; 2) įpareigoti Lietuvos istorijos institutą duoti atsakymą į pareiškėjo 2021 m. kovo 30 d. raštą, į kurį atsakymas iki šiol negautas; 3) panaikinti Lietuvių kalbos instituto 2021 m. balandžio 28 d. atsakymą Nr. S-95 (1.17) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą iš naujo; 4) panaikinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento 2021 m. balandžio 20 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą iš naujo.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – tinkamai suformuoti reikalavimą, pateikti skundžiamus aktus, pateikti įrodymus apie skundžiamų aktų (sprendimų) įteikimo datą, pagrįsti, kad jam yra suteikta teisė ginti viešą interesą (arba pateikti argumentus, kodėl pats nesutinka su skundžiamais sprendimais, jeigu yra pats tuo suinteresuotas), pateikti žyminio mokesčio sumokėjimo įrodymą.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, 2021 m. birželio 11 d. teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos istorijos instituto 2021 m. kovo 29 d. atsakymą Nr. (I.15)-SD-71 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą iš naujo; 2) įpareigoti Lietuvos istorijos institutą duoti atsakymą į pareiškėjo 2021 m. kovo 30 d. raštą, į kurį atsakymas iki šiol negautas; 3) panaikinti Lietuvių kalbos instituto 2021 m. balandžio 28 d. atsakymą Nr. S-95 (1.17) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą iš naujo; 4) panaikinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento 2021 m. balandžio 20 d. atsakymą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo reikalavimą iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytų trūkumų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas tiek pradiniame, tiek papildytame skunde teismui nurodė, jog pareiškėjo reikalavimais atsakovams siekiama ne jo asmeninių, o Lietuvos valstybės tikslų, pareiškėjo tikslas yra nutraukti Lietuvos žmonių apgaudinėjimą, nuslepiant istorinius, kalbinius įvykius, jų klastotes. Teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui, kad jam skundu siekiant ginti viešą interesą, turi būti pateikiami įrodymai, jog įstatymai suteikia teisę pareiškėjui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą.

Pareiškėjui teigiant, kad jis gina viešąjį interesą, šio teiginio pagrindimui nepakanka vien pateikti argumentus dėl ginamo intereso svarbos. Papildomai turi būti pateikiami įrodymai, jog įstatymai suteikia teisę skundą padavusiam asmeniui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą. Taigi pareiškėjas, tikslindamas skundą ir teigdamas, kad gina ne savo asmeninį, o viešą interesą, turėjo pateikti įrodymus, kad įstatymai jam tokią teisę suteikia. Pareiškėjas, teikdamas papildytą skundą tokių duomenų teismui nepateikė. ABTĮ teisės pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, ginti viešą interesą (kaip pareiškėjas nurodo – siekti Lietuvos valstybės tikslų) teisės nesuteikia.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo priedų matyti, jog jo skundžiami aktai priimti pagal pareiškėjo reikalavimus dėl jo nurodomų Lietuvos valstybės tikslų, asmenų, mokinių apgaudinėjimo, taigi net ir aplinkybė, kad pareiškėjas skundžia administracinius aktus, priimtus jo reikalavimų pagrindu, nepaneigia jo nurodomų skundu siekiamų tikslų – ginti ne savo asmeninį, o bendrą kitų asmenų interesą, kurio, kaip minėta, teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jis pažeidė ABTĮ 9 straipsnio reikalavimus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą, nenustatė termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios ir šiuo pagrindu priėmė nepagrįstą nutartį dėl praleisto termino. Jeigu ir buvo praleistas terminas skundui paduoti dėl Lietuvos istorijos instituto 2021 m. kovo 29 d. atsakymo Nr. (I.15)-SD-71, neaišku, kodėl teismas atmetė kitus pareiškėjo reikalavimus.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad savo raštais į valdžios įstaigas jis kreipėsi siekdamas ne asmeninių, o Lietuvos valstybės tikslų. Skundo pabaigoje buvo nurodyta, ko pareiškėjas siekia skundu. Tačiau pareiškėjas pabrėžia, kad skunde taip pat buvo nurodyti argumentai, kodėl skundžiami raštai pažeidžia ir jo interesus (be kita ko, teisę į žinomumą, jo ir jo anūkų teisę, nes sudaroma nuomonė apie jų kilmę).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtas nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; ir kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Susipažinusi su pareiškėjo skundu ir kartu su juo pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė paduoto skundo trūkumus, ypač dėl būtinybės patikslinti skundo reikalavimus (kadangi pareiškėjas išdėstė raštus, su kuriais nesutinka, tačiau prašė įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus). Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundą galima tiksliai ir aiškiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką ir tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011). Teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016).

Be to, pareiškėjas į teismą gali kreiptis tik dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynybos (kadangi iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo galima suprasti, kad jis pateiktu skundu siekia ginti ne tik savo, bet ir visuomenės interesus (siekia ginti viešąjį interesą, tačiau tokiam skundui ABTĮ kelia specifinius reikalavimus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas), skunde (ir patikslintame skunde) nurodydamas, jog „mano rašto pagrindinis tikslas nutraukti Lietuvos žmonių, ypač mokinių, mokytojų ir studentų apgaudinėjimą per istorinių ir kalbinių įvykių nuslėpimus bei klastotes. <...>“.).

Viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009). Viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-442/2015).

Nors pareiškėjas atskirajame skunde bando paneigti išvadą, kad jis siekė ginti taip pat ir savo teises, tačiau teismas šį argumentą vertina kritiškai. Pareiškėjo skundžiamuose raštuose, iš esmės, nenurodyta būtent pareiškėjo teisėms ir interesams įtakos turinčių padarinių. Taip pat paminėtina, kad iš pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo galima suprasti, kad jis, kaip minėtina, siekia visuomenės (jos grupių) teisių apsaugos.

Taigi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų ir paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų nepašalino. Per nustatytą terminą pareiškėjui teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2021 m. birželio 21 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui dar kartą išaiškintina, jog 2021 m. birželio 21 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis