2023-09-27 Nr. AB-17312-3-61-3-07691-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-546-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07691-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pripažinti neteisėtais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. gegužės 27 d. raštą Nr.S-557 ir 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr.S-872 (toliau – ir Raštai); pripažinti neteisėtomis Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis nuspręsta tenkinti Tarnybos prašymus ir išduoti Tarnybai leidimą duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją; atlyginti pareiškėjui padarytą žalą – po 3 000 eurų už kiekvieną dieną, kai interneto portalas buvo neteisėtai blokuojamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo prašo nagrinėti jau išnagrinėtas administracines bylas bei priimti sprendimą dėl bylose nagrinėtų Tarnybos Raštų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinėje byloje Nr. eI2-4813-983/2022 ir administracinėje byloje Nr. eI2-6259-596/2022 teismas, įvertinęs pareiškėjo skundžiamų Raštų teisėtumą, priėmė nutartis tenkinti Tarnybos prašymus. Šios nutartys yra įsiteisėjusios. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesuteikti įgaliojimai pakartotinai nagrinėti bylas, spręsti dėl savo paties nutarčių ar kitų procesinių sprendimų teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (toliau – vilkinimas atlikti veiksmus). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis). Pareiškėjas nurodo, kad pateiktame skunde reiškė reikalavimą dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo, o teismas nepagrįstai atsisakė šiuos reikalavimus priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia nagrinėti jau išnagrinėtas administracines bylas, tačiau teismui nesuteikti įgaliojimai pakartotinai nagrinėti bylas, spręsti dėl savo paties nutarčių ar kitų procesinių sprendimų teisėtumo, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktas pareiškėjo skundas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios tiek kreipimosi turinį, tiek reikalavimų formulavimą, tiek ir pridedamus dokumentus.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, prašė: 1) pripažinti neteisėtais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2022 m. gegužės 27 d. raštą Nr.S-557 ir 2022 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr.S-872; 2) pripažinti neteisėtomis Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuriomis nuspręsta tenkinti Tarnybos prašymus ir išduoti Tarnybai leidimą duoti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjams panaikinti galimybę pasiekti interneto portale www.laisvaslaikrastis.lt skleidžiamą neskelbtiną informaciją; 3) atlyginti pareiškėjui padarytą žalą – po 3 000 eurų už kiekvieną dieną, kai interneto portalas buvo neteisėtai blokuojamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl pareiškėjo ginčijamų Raštų jau yra priimti teismo sprendimai, kadangi šie Raštai yra priimti po teismo sprendimų administracinėse bylose Nr. eI2-4813-983/2022 ir Nr. eI2-6259-596/2022 priėmimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčijamų Raštų į bylą nėra pateikęs, o tai, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi laikytina skundo trūkumu, kuris šalintinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tik įvertinus ginčijamų Raštų turinį galima būtų spręsti dėl pareiškėjo skundo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, įvertinti, ar pareiškėjas turi procesinę teisę skųsti nurodytus Raštus ir kt.

Kaip jau minėta, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skundžia teismo procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas dėl teismo nutarčių pripažinimo neteisėtomis yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą priskirtinumo administraciniam teismui reikšminga yra tai, iš kokio subjekto veiksmų šis reikalavimas yra kildinamas. Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (CK) 6.272 str.).

Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o reikalavimas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais Tarnybos veiksmais, gali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti tikslinamas (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, neįvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdžio ir nepagrįstai visa apimtimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju neišsprendus pareiškėjo skundo priėmimo klausimo nėra pagrindo nagrinėti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą nedelsiant nutraukti portalo www.laisvaslaikrastis.lt blokavimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės benrovės „Grėsmės nacionaliniam saugumui“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė