2022-08-10 Nr. AB-20435-3-61-3-01899-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3544-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01899-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. A. B. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 21S52281 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimus, nes nurodė realias aplinkybes dėl kurių privalėjo palikti savo kilmės šalį ir pagrindė prieglobsčio prašymą, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Svarstymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo metu Migracijos departamentas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini).

5. Pareiškėjo tvirtinimu, jis nurodė bylai svarbias aplinkybes, tačiau jos nebuvo tinkamai ir visapusiškai įvertintos, todėl nesutinka su atsakovo prielaidomis, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėjas kilmės valstybėje galėtų būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, pasakojimo tikrumas ir autentiškumas nekelia pagrįstų abejonių, o tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini). Objektyviai įvertinus visų faktinių aplinkybių visumą pareiškėjo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę yra nustatytos individualios aplinkybės, pagrindžiančios tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl jo atitikties Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Migracijos departamentas neteisingai įvertino visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, be to galimai pažeidė ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 99 punktą. Taigi, atsakovas atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo, teisingai neįvertino motyvų, pareiškėjo argumentų dėl jo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo ir būtinybės. Dėl nurodomų priežasčių, priimtas Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

7. Apklausų ir teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad jis yra (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, skundžiamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotasis konfliktas), Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas pažymėjo, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Tačiau, atsižvelgus į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluotojo konflikto metu. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini).

11. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).

12. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad atvykęs į Lietuvos Respubliką pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu. Nurodė, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, šioje byloje būtų aktuali ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 30 d. nutartis, kurioje yra panašios šiai bylai aplinkybės ir kurioje teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nelaikytas patikimu įrodymu, nes pareiškėjas siekė manipuliuoti prieglobsčio suteikimo sistema – kompetentingoms institucijoms melavo apie savo amžių (nurodė esąs nepilnametis, nors Išvada nustatyta, kad jo amžius yra 20–24 metų intervale). Atsižvelgdamas į tai atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra sąžiningas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo. Akcentavo, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją bei nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų, be to pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. išvyko iš Pabėgėlių priėmimo centro ir negrįžo tol, kol nebuvo sulaikytas Marijampolės apskrities policijos pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti.

14. Atsakovas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pažymėjo, jog pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, kadangi prašyme buvo pateikta tik tokia informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tuo, tikėtina, siekdamas, apsunkinti jo identifikavimą ir grąžinimą, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, todėl atsakovas nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

15. Atsakovo įsitikinimu, Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka prieglobsčio suteikimo pagrindų, o vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo D. A. B. skundą patenkino: panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

17. Pirmosios instancijos teismas apžvelgęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė asmens patvirtinančio dokumento, prieglobsčio prašytojas prisistatė nepilnamečiu. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo byloje pateiktas išrašas iš gimimo akto įrašo ir jo turinys nebuvo įvertintas Migracijos departamentui nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui, kaip nelydimam nepilnamečiui asmeniui, nebuvo skirtas atstovas, o apklausoje Migracijos departamente nedalyvavo joks atstovas. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, turi šias teises: naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip (Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo apklausos Migracijos departamente metu būtų dalyvavęs pareiškėjo interesus atstovaujantis advokatas. Atitinkamai Sprendime nėra jokių motyvų dėl pareiškėjo, kaip nepilnamečio statuso, jo pasakojimo vertinime šis aspektas neatsispindi nors to reikalauja Direktyvos 2011/95/ES tikslai, atsižvelgiant į kuriuos turėtų būti aiškinamas ir Įstatymas.

18. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes bei Sprendimo turinį priėjo prie išvados, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, nes priimant Sprendimą nebuvo tinkamai išnagrinėtos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, be to, Sprendimas yra paremtas esminių procedūrinių pažeidimų turinčiu tyrimu. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas nesudarė prieglobsčio prašytojui tinkamų sąlygų pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaravimų. Taip pat, pareiškėjui, kaip nepilnamečiui nelydimam asmeniui nebuvo paskirtas atstovas, netinkamai atlikta jo apklausa, neužtikrinta, kad apklausoje dalyvautų ir pareiškėjo atstovas.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą Sprendimą panaikino kaip neteisėtą iš esmės, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punktas). Panaikinęs skundžiamą Sprendimą pirmosios instancijos teismas įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 20. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Migracijos departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pateiktam gimimo akto įrašui suteikė išskirtinę reikšmę ir pripažino šį dokumentą pakankamu ir pagrindžiančiu pareiškėjo argumentus apie jo amžių. Migracijos departamentas vertinimo, pareiškėjo pateiktas dokumentas nepatvirtina nei pareiškėjo teiginiu, kad jis yra nepilnametis, nei teismo argumentų, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respulikoje buvo išnagrinėtas netinkamai. Pareiškėjas, jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo tapatybę ir amžių, nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė, o vien gimimo akto įrašas savaime šių aplinkybių nepatvirtina, t. y. gimimo liudijimas nepatvirtina, kad jis buvo išduotas būtent pareiškėjui ir jame yra nurodyti būtent pareiškėjo duomenys.

22. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas yra tik kopijos nuotrauka, todėl objektyvus jo ištyrimas ir įvertinimas praktiškai neįmanomas. Migracijos departamente vykusioje apklausoje pareiškėjas buvo informuotas, kad jo galimo pateikti gimimo akto įrašo nepakaks patvirtinti pareiškėjo amžiui, o jo amžius bus vertinamas pagal specialistų pateiktą išvadą. Pareiškėjas nepateikė nei paso, nei elektroninės vizos, nei kitų dokumentų, galinčių patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir amžių, kaip ir nepateikė duomenų, ar kreipėsi dėl tokių dokumentų išdavimo į kompetentingas institucijas. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pateiktai gimimo akto įrašo kopijos nuotraukai, kuri nepatvirtina, kad joje yra nurodyti pareiškėjo duomenys suteikė išskirtinę reikšmę, ignoruodamas kitus byloje esančius duomenis – kvalifikuotų specialistų išvadą. Tyrimo metu buvo atliktas pareiškėjo amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo amžius yra virš 24 metų, leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių. Be to, pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamame sprendime detaliai aprašė etapus, kada pareiškėjas teikė tikrovės prieštaringą informaciją apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes (išvykimo priežastis – priklausė partijai, o vėliau teigė, kad ne; atvykimo aplinkybes – pirminės apklausos metu, kad atvyko su pusbroliu, o vėliau – vienas), pabėgimo iš apgyvendinimo vietos aplinkybes (važiavo ieškoti afrikietiško maisto, tačiau suprato, kad kirs Lietuvos Respublikos sieną, nors jam yra draudžiama palikti Lietuvos teritoriją), tačiau visiškai šių aplinkybių nevertino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė. Migracijos departamento vertinimu, įvertinus šią informaciją turimų duomenų visumoje bei tai, kad nėra jokių patikimų dokumentų, kurie galėtų be abejonės patvirtinti pareiškėjo tapatybę, akivaizdu, kad pareiškėjas yra linkęs teikti tikrovės neatitinkančią informaciją.

23. Migracijos departamentas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Migracijos departamentas pažeidė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūrą, kadangi nebuvo užtikrintas pareiškėjui atstovavimas. Migracijos departamentas pažymėjo, kad iš pradžių (iki specialisto išvados gavimo dėl pareiškėjo amžiaus), pareiškėjas buvo traktuojamas kaip nepilnametis ir jo atžvilgiu vykdytinos procedūros buvo vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus ir tai patvirtina byloje esanti medžiaga. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, pareiškėjo pirminės apklausos metu, kada jis buvo laikomas nepilnamečiu, dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas, t. y. pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo užtikrinti visapusiškai. 2021 m. liepos 29 d. buvo gauta specialisto išvada, patvirtinanti, kad pareiškėjui yra virš 24 metų, o Migracijos departamentas iš pareiškėjo negavo jokių patikimų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo tapatybę, todėl Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymo kaip nepilnamečio asmens ir 2021 m. gruodžio 16 d. vykusios apklausos metu neturėjo pareigos užtikrinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovo dalyvavimo. Todėl, pirmosios instancijos teismo išvados dėl procedūrinių pažeidimų yra visiškai nepagrįstos.

24. Atsakovas nesutiko ir su tuo, kad Migracijos departamentas nesudarė pareiškėjui sąlygų pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Migracijos departamento teigimu, pirmosios instancijos teismas, be to, kad nebuvo įvertintas pareiškėjo posėdžiu metu pateikta gimimo akto įrašo nuotrauka, nesukonkretina, kokių dar veiksmų Migracijos departamentas neatliko, spręsdamas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino nei pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų, nei Migracijos departamento atlikto tyrimo išvadų, deklaratyviai teigdamas, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą turi išnagrinėti iš naujo, tačiau nenurodydamas, kokių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų atsakovas tariamai neįvertino arba įvertino netinkamai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų individualių aplinkybių pareiškėjas teismo posėdžio metu nepateikė. Migracijos departamento pirmosios instancijos teismo išvados dėl procedūrinių pažeidimų, kurios paremtos ne objektyviais duomenimis, bet dokumentų nuotraukomis ir pareiškėjo žodžiais, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą ir vien dėl to nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą iš naujo.

25. Migracijos departamentas akcentavo, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vertino, jog pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė, nurodydamas, kad tyrimas atliktas netinkamai ir nepaaiškindamas, kokios konkrečiai aplinkybės buvo tariamai netinkamai įvertintos. Dėl šių priežasčių, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobtį (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepasiektas tyrimo tikslas, įpareigojantis atsakovą išsamiai įvertinti pareiškėjo individualią padėtį ir nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygas ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Pareiškėjui byloje pateikus gimimo įrašo išrašo kopiją, siekiant visapusiškai ir objektyviai atlikti pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą, tikslinga pareiškėjo pasakojimo kontekste nurodytas aplinkybes įvertinti jo amžiaus (nepilnamečio) ir pareiškėjo asmens padėties (pažeidžiamas asmuo) požiūriu arba paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir dokumentus.

29. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo pateiktam gimimo įrašo išrašui suteikė išskirtinę reikšmę ir laikė šį dokumentą pakankamu ir pagrindžiančiu pareiškėjo teiginius apie jo amžių, ir visiškai nevertino nei Migracijos departamento teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, nei kitų byloje esančių duomenų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo pateiktas dokumentas nepatvirtina nei pareiškėjo teiginių, kad jis yra nepilnametis, nei teismo teiginių, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas netinkamai.

30. Pagal Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 89 punktą, duomenų, reikiamų prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, nustatymas ir vertinimas atliekamas Migracijos departamentui bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti.

31. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje pažymima, jog nors paprastai prieglobsčio prašytojas privalo pateikti visą jo prašymui pagrįsti būtiną informaciją, atitinkama valstybė narė privalo bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju nustatant atitinkamą su šiuo prašymu susijusią informaciją (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą M. M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland, Attorney General, C-277/11). Šis valstybei narei nustatytas reikalavimas bendradarbiauti konkrečiai reiškia, kad jeigu dėl kokių nors priežasčių tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė ne visą, neaktualią arba nereikšmingą informaciją, reikia, kad atitinkama valstybė narė šioje procedūros stadijoje aktyviai bendradarbiautų su prieglobsčio prašytoju, kad būtų galima gauti visą prašymą pagrindžiančią informaciją. Be kita ko, valstybei narei gali būti paprasčiau nei prašytojui gauti tam tikrus dokumentus ir su jais susipažinti. Be to, valstybės narės užtikrina, kad būtų gaunama tiksli naujausia informacija apie bendrą padėtį prieglobsčio prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias jie kirto tranzitu.

32. Tvarkos aprašo 99 punkte numatyta, jog, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis, atsižvelgiama į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau iš byloje pateikto garso įrašo ir apklausos transkripcijos nustatyta, jog pareiškėjas prisistatė nepilnamečiu asmeniu, gimusiu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pirminėje apklausoje (iki specialisto išvados gavimo) buvo traktuojamas nepilnamečiu, jo apklausa buvo vykdoma dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui. Kilus abejonių dėl pareiškėjo amžiaus, jam buvo atliktas biologinio amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjo biologinis amžius yra virš 24 metų (specialisto išvada Nr. MK-O 159/2021 (01)).

34. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pateikė išrašo iš gimimo akto įrašo kopiją, kurios pagrindu įrodinėjo, kad amžiaus nustatymo išvada neatitinka jo metų. Pagal pateiktą išrašą iš gimimo akto įrašo matyti, kad pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini) (žr. išrašas iš gimimo akto įrašo Nr. 095).

35. Taigi, pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje dar kartą nurodė, kad yra nepilnametis ir pateikė išrašą iš gimimo akto įrašo kopiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2021 m. liepos 29 d. specialisto išvada Nr. MK-O 159/2021 (01), kurioje nurodoma, kad pareiškėjo biologinis amžius yra virš 24 metų, negali būti vienintelis įrodymas, lemiantis pareiškėjo amžių, o tokiose situacijose, kai nėra neginčijamai nustatyta, ar pareiškėjas nėra nepilnametis, turi būti imamasi priemonių, kurios užkirstų kelią pareiškėjo, kaip galimai pažeidžiamo asmens, teisių pažeidimams.

36. Kilus abejonių, ar asmuo galėtų būti nepilnametis, amžiaus faktas byloje yra svarbus dėl Įstatymo 2 straipsnio 182 dalies, pagal kurią nustačius, jog pareiškėjas iš tiesų yra nepilnametis, jam būtų suteikiamas pažeidžiamo asmens statusas ir atitinkamos su šiuo statusu susijusios teisės, pvz., Įstatymo 67 straipsnio 5 dalis – tokiu atveju reikėtų aiškinti pareiškėjo parodymus jo naudai ir kt. Taigi, šiuo atveju, net ir po Sprendimo priėmimo pareiškėjo pateiktas dokumentas yra reikšmingas nagrinėjamai bylai. Taip pat teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjo pateiktas gimimo įrašo išrašas nėra originalus, pabrėžia, jog vien tai, kad pateiktas dokumentas yra neoriginalus, nereiškia, jog negali būti vertinamas jo turinys ir patikimumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovas turėtų pakartotinai vertinti naujai pateiktus dokumentus ir išsiaiškinti visus neaiškumus dėl pareiškėjo amžiaus.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ įtvirtintų reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Iveta Pelienė