6402c420-3929-4e93-bc5e-fb46439a1eec · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-7888-423/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02133-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 22 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Viktorijai KalasÅ«nei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. B. su skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-5). PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir nurodė, kad neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog nuo 2020-03-12 iki 2020-08-17, kalint PravieniÅ¡kių PN, jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis duÅ¡u ir persirengiant.

SkundÄ grindė tuo, jog pataisos namų duÅ¡inėje nėra įrengta atskirų maudymosi kabinų ar pertvarų, todėl pareiÅ¡kėjÄ besimaudantį ir besirengiantį stebėjo kiti nuteistieji. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , patyčias, emocinį stresÄ , kurių bÅ«tų nepatyręs, jei atsakovės atstovas jį bÅ«tų kalinęs tinkamomis sÄ lygomis. Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 14-17) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko tik 2020-03-23. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos įrengti atskiras dušų kabinas ir persirengimo kambarius. Pareiškėjas dėl šios aplinkybės į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės dėl jos atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 str. 3 d. ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo duÅ¡o patalpoje.

Pareiškėjas nurodo, kad praustis bei persirengti turėjo kartu su kitais asmenimis, todėl buvo stebimas, patyrė patyčias. Teismas visų pirma pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas į Pravieniškių PN atvyko 2020-03-23 iš Kauno tardymo izoliatoriaus (b. l. 18-19, 21) ir buvo paskirtas į karantino patalpas, o vėliau - į 10 būrį (gyveno 1-ajame ir 2-ajame pataisos namų sektoriuose). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas Pravieniškių PN buvo kalinamas nuo skunde nurodomos datos (2020-03-12), todėl teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2020-03-23 iki 2020-08-17.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pataisos namų duÅ¡inėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos, tÄ patvirtina ir atsakovės atstovo pateikta pažyma (b. l. 25). Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo duÅ¡o ir persirengimo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo prastos. PareiÅ¡kėjas skunde ginčija vienintelę aplinkybę – privatumo duÅ¡e neužtikrinimÄ , tačiau neginčija jokių kitų kalinimo sÄ lygų. Kaip minėta, privatumo duÅ¡e neužtikrinimas galėtų bÅ«ti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei bÅ«tų nustatytos ypač prastos kalinimo sÄ lygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Iš bylos duomenų (b. l.

25) matyti, ir pareiÅ¡kėjas to neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė praustis duÅ¡e po Å¡iltu vandeniu. Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų pirmojo sektoriaus duÅ¡inėje įrengta 12 duÅ¡o ragelių, o antrajame sektoriuje - 15 (b. l. 25). Teismas taip pat pažymi, jog duÅ¡o ir persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų arba tik dalinai jas atskyrus yra panaÅ¡us į visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimÄ .

Be to, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl privatumo duÅ¡e neužtikrinimo nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus (b. l. 23-24), taip pat nėra duomenų apie kitokias jam kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti drauge besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimÄ . Nenustatyta, kad dėl tokio dušų įrengimo buvo neigiamai paveikta pareiÅ¡kėjo fizinė ar psichinė sveikata, taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis raÅ¡tu į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais dėl ginčo dalyko.

Nenustačius PravieniÅ¡kių PN veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti. Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų –valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), taip pat kilusios žalos ir priežastinio ryÅ¡io. Nenustačius bÅ«tinosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė