63fecd4d-1c41-4bf2-890d-a55c12908a89 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1547-431/2015             Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00386-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1.; 36.2.; 44.5.1.; 45.6.; 63.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, J.

V.,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – S. A. J..Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė           IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 84.812,02 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė 2008 m. gegužės 28 d. su AB SEB bankas sudarė kredito sutart, pagal kuriÄ jiems buvo suteiktas 81.093,61 € kreditas butui įsigyti. MinėtÄ butÄ asmeninės nuosavybės teise įgijo atsakovė, tačiau kredito įmokų pagal sutartį nemokėjo. IeÅ¡kovas 2008 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d. AB SEB bankas sumokėjo 84.812,02 Lt. CK 6.9 straipsnis nustato, kad solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

IÅ¡imtis numatyta CK 6.9 straipsnio 5 dalyje, pagal kuriÄ , jeigu prievolė atsirado iÅ¡imtinai vieno iÅ¡ bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iÅ¡ skolininkų kaltės, tai skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visÄ skolÄ . Å iuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais. IeÅ¡kovo ir atsakovės prievolė AB „SEB bankas“ laikytina atsiradusi iÅ¡imtinai atsakovės interesais, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tik su atsakove, kuri visÄ butÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise.

Todėl atsakovė privalo sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui visÄ sumokėtÄ kredito sumÄ . Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog pagrindiniai interesai sudaryti kredito sutartį butui įsigyti ir įsigyti minėtÄ butÄ buvo paties ieÅ¡kovo ir atsakovės dukters interesas. AptariamÄ butÄ pirkti buvo nusprendę kartu ieÅ¡kovas ir jos dukra. PrieÅ¡ įsigyjant butÄ , reikėjo sumokėti 100.000 litų pradinį įnaÅ¡Ä . Atsakovė sumokėjo Å¡iÄ sumÄ . Kredito sutartį ieÅ¡kovas sudarė laisva valia, butÄ pirko atsakovė nuosavybės teise, nes sumokėjo pradinį įnaÅ¡Ä .

Vėliau kreditÄ turėjo dengti ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo po lygiai. Vėliau dalis buto nuosavybės teise turėjo priklausyti ir ieÅ¡kovui, o kreditÄ turėjo dengti ieÅ¡kovas ir jos dukra po lygiai. Tokių galutinių tikslų nei atsakovė, nei trečiasis asmuo niekada neneigė. IeÅ¡kovas kredito įmokas mokėjo todėl, kad pagal kredito sutartį pirktame bute gyveno su atsakovės dukra ir vedė bendrÄ Å«kį. Akivaizdu, kad kredito sutartis nebuvo sudaryta iÅ¡imtinai tik atsakovės interesais, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.9 straipsnio 5 dalį.

Kredito sutartyje nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų laiduotojas už atsakovę. Jei ieÅ¡kovas ir toliau bÅ«tų gyvenęs su atsakovės dukra, atitinkama dalis įsigyti buto bÅ«tų perleista ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui nusprendus nebegyventi su trečiuoju asmeniu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nebeturi intereso mokėti kredito įmokų, taip pat nebeturi intereso įsigyti atitinkamÄ buto dalį. Å ioje byloje Å¡alių veiksmai patvirtina Å¡alių jungtinės veiklos sutarties buvimÄ . IeÅ¡kovui nusprendus nebegyventi su atsakovės dukra ir nebevesti bendro Å«kio, jis, kaip rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas civilinių santykių dalyvis, privalo atlyginti atsakovei dėl to patirtus nuostolius.

Kredito sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ buto vertė buvo 375.000,00 Lt. 2010 m. liepos 23 d. buto vertė sudarė 175.000,00 Lt, tai yra butas nuvertėjo 200.000,00 Lt. IeÅ¡kovas privalo atlyginti pusę patirtų nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ketino pirkti butÄ ir kreipėsi į kredito įstaigas, bet bankai be pradinio įnaÅ¡o paskolos nedavė. Atsakovė sutiko padėti – duoti pinigus buto pradiniam įnaÅ¡ui. Å alys susitarė, kad paskolÄ gavęs ieÅ¡kovas mokės įmokas ir, kai sumokės 100.000,00 Lt buto pirkimo kainos, ½ dalis buto bus perleista ieÅ¡kovui nuosavybės teise.

Kadangi trečiasis asmuo nebuvo nutraukusi santuokos, tai butas buvo nupirktas atsakovės vardu, jai sumokėjus 100.000 Lt pradinį įnaÅ¡Ä . Trečiasis asmuo 2011 m. rudenį sužinojo, jog ieÅ¡kovas nebemoka įmokų už paskolÄ . Trečiasis asmuo tęsė paskolos sutarties sÄ lygas ir už paskolos gavėjus mokėjo įmokas. Siekiant neprarasti AB SEB bankas įkeisto buto, 2013 m. balandžio 4 d. trečiasis asmuo su savo sutuoktiniu refinansavo paskolÄ AB bankas Swedbank. Refinansavus buvusiÄ paskolÄ 2008 m. gegužės 28 d. kredito sutartis baigėsi, ir ieÅ¡kovo bei atsakovės finansiniai įsipareigojimai AB SEB bankas baigėsi.

Trečiasis asmuo su sutuoktiniu iki šiol moka įmokas bankui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 2850 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui 1000 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovo valstybei 12,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Teismas nustatė, kad visas paimtas bendras kreditas buvo panaudotas buto įsigijimui, tai yra Å¡alys sudarė tikslinę kredito sutartį dėl buto įsigijimo. Å alių valia butas buvo iÅ¡skirtas kaip iÅ¡imtinai atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Taip pat nustatyta, kad atsakovė sumokėjo didžiÄ jÄ dalį pradinio įnaÅ¡o sumÄ pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Å¡alių susitarimÄ , ieÅ¡kovas pagal Kredito sutartį sumokėjo 24.563,26 €, kas sudaro 84.812,02 Lt.

Kadangi Å¡alis siejo gana komplikuoti ir artimi santykiai – ieÅ¡kovas tuo metu gyveno su atsakovės dukterimi ir vedė bendrÄ Å«kį bei siekė kartu įsigyti butÄ , ir tuo tikslu atsakovė, norėdama padėti dukrai, sudarė minimÄ kredito sandorį su banku ir įsigijo minėtÄ butÄ , kuriame realiai gyveno ieÅ¡kovas ir tam tikrÄ laikÄ atsakovės dukra. Atsakovė nupirktame bute niekada negyveno ir neturėjo tokio tikslo. Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).

SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų.

Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visÄ skolÄ ar didesnę jo dalį grÄ Å¾inus vienam skolininkui, apibrėžti. Nagrinėjamoje byloje, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė buvo įsipareigojusi sutarties galiojimo laikotarpiu be banko sutikimo neparduoti, kitaip neperleisti nekilnojamojo turto. Ir, nors jokio raÅ¡ytinio susitarimo dėl bÅ«simo nekilnojamojo daikto padalijimo sudaryta nebuvo, tačiau įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys (ieÅ¡kovas, atsakovė ir trečiasis asmuo) buvo susitarusios, kad kai ieÅ¡kovas pagal kredito sutartį sumokės bankui 100.000 Lt sumÄ (tai yra tiek pat, kiek sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo atsakovė ir trečiasis asmuo), Å¡alys sudarys naujÄ sandorį ir Nekilnojamojo turto registre įregistruos po ½ dalį minėto buto ieÅ¡kovo bei atsakovės dukros vardu.

Be to, ieÅ¡kovas visÄ laikÄ laikėsi nuoseklios pozicijos ir žinodamas apie kredito sutarties sudarymo aplinkybes, apie pirkimo-pardavimo sutartį, neiÅ¡reiÅ¡kė valios tapti pirkimo-pardavimo sutarties dalyviu. Bylos medžiaga patvirtina faktÄ , kad atsakovė neturėjo tikslo įsigyti ir neketino gyventi bute, kurio pirkimo-pardavimo sandorį sudarė, todėl ieÅ¡kovo argumentas, kad Å¡alims turi bÅ«ti taikoma CK 6.9 straipsnio 5 dalis, kad Å¡i prievolė atsirado iÅ¡imtinai atsakovės interesais, todėl ji viena turi atsakyti už visÄ skolÄ pagal sudarytÄ paskolos sutartį, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas neginčijo kredito sandorio. Kredito sandoris sudarytas laisva valia, niekam neverčiant. IeÅ¡kovui buvo žinomos bendros su atsakove paskolos ėmimo sÄ lygos bei jos iÅ¡mokėjimo tvarka, jis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ imti paskolÄ , taigi paskola buvo bendra ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė, paimta abiejų vardu ir panaudota turtui įsigyti, kurį faktiÅ¡kai tam tikrÄ laikÄ valdė bei įsigyjant butÄ â€“ ketino valdyti visÄ laikÄ , ieÅ¡kovas su atsakovės dukra.

Be to, byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieÅ¡kovas gyvendamas ginčo bute mokėjo komunalinius mokesčius. Å ios aplinkybės tik patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas neatlygintinai gyveno bute, pirktame už bendrÄ su atsakove paimtÄ kreditÄ ir įregistruotame atsakovės vardu, ir gavo naudÄ iÅ¡ kredito sandorio. Todėl sprendžiant dėl faktinių Å¡alių ketinimų, vertintinos aplinkybės, kad pagal bylos duomenis nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo nereiÅ¡kė jokių reikalavimų į butÄ , atsakovės teiginiai, kad tikrieji Å¡alių ketinimai, sudarius aptariamÄ kredito sutartį, buvo ieÅ¡kovo, atsakovės ir atsakovės dukters interesais įsigyti butÄ abiejų kredito gavėjų nuosavybės teise vertintini kaip pasitvirtinę.

Taigi, remiantis byloje esančių įrodymų visetu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog butas buvo pirktas iÅ¡imtinai atsakovės interesams, nėra pagrįstas ir įrodytas. IeÅ¡kovo pozicija bylos nagrinėjimo metu ir žinojimas apie kredito sutarties sudarymo aplinkybes, apie pirkimo-pardavimo sutartį, valios neiÅ¡reiÅ¡kimas tapti pirkimo-pardavimo sutarties dalyviu, teismo nuomone yra nepagrįsti ir remiasi klaidingu susiklosčiusių teisinių santykių Å¡ioje byloje kvalifikavimu. Be to, vertintinos ir tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas inicijavo kredito sutarties sudarymÄ , savo vardu teikė paraiÅ¡kas bankui dėl paskolos sutarties sudarymo, rÅ«pinosi buto draudimu, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas turėti gyvenamÄ plotÄ (duomenys neskelbtini) ir savo poreikiams patenkinti ieÅ¡kojo buto (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtina, kad prievolė atsirado ir ieÅ¡kovo interesais bei naudai.

Todėl, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pakankamai ženkliai prisidėjo prie buto įsigijimo tiek aktyviais veiksmais, tiek derinant kredito sutarties sÄ lygas, ir, kadangi buto pirkimo bei kredito ėmimo metu ieÅ¡kovas buvo atsakovės dukros sugyventinis (buto pirkimo metu ieÅ¡kovÄ ir atsakovės dukrÄ siejo artimi santykiai), toks ieÅ¡kovo prisidėjimas buvo tikslingas kaip jungtinės veiklos dalyvių veikimas, siekiant sukurti (įgyti) tam tikrÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ . Todėl atsakovei nebuvo pagrindo ginčyti nei kredito, nei buto pirkimo-pardavimo sutarčių, kas ir nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas, sudarius kredito sutartį, nereikalavo mokėjimų iÅ¡ atsakovės nuo pat kredito sutarties sudarymo pradžios, mokėjo kredito įmokas, jos buvo nuskaitomos iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau bei Å¡ias aplinkybes, vertintina, kad ieÅ¡kovas neteko teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės sumokėti grÄ Å¾intas bankui sumas. Kaip jau minėta, nustatyta, kad buto pirkimo metu ieÅ¡kovÄ ir atsakovės dukrÄ siejo artimi santykiai (be to, atsakovės dukra buvo neiÅ¡situokusi ir, kaip paaiÅ¡kino pats ieÅ¡kovas – tuo metu svarstė santuokos nutraukimo klausimus), todėl logiÅ¡ka, kad ieÅ¡kovas dengė kreditÄ bankui, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys (ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo) buvo sutarę ir siekė buto kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, buvo mėginama sukurti bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ , o atsakovė buvo įtraukta į šį procesÄ kaip asmuo, galintis padėti iÅ¡spręsti galiojantį teisinį reguliavimÄ :

įstatyme įtvirtinta santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio rėžimo prezumpcija, todėl buto įgijimo atveju Å¡is turtas taptų dalybos objektu ir jo teisinio rėžimo nustatymas bÅ«tų apsunkinęs trečiojo asmens santuokos nutraukimo bylos eigÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai   IeÅ¡kovas A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:       1) Teismas vadovavosi tik atsakovės ir trečiojo asmens pateiktais atsiliepimais, neatsižvelgdamas, kad jos veikė kartu.

Jų, kaip motinos ir dukters, interesai yra bendri ir neatsiejami. Atsakovė tikraisiais Å¡alių ketinimais vadina sau palankiÄ , iÅ¡galvotÄ buvusių įvykių versijÄ , to neparemdama jokiais faktiniais įrodymais. Tuo tarpu tikrieji Å¡alių ketinimai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti kitoje, Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3451-535/2012, kurioje buvo pripažinta, kad atsakovas bei trečiasis asmuo prisidėjo prie buto pirkimo tiek piniginėmis lėšomis, tiek aktyviais veiksmais derinant buto kainÄ , kredito sutarties sÄ lygas, tačiau toks prisidėjimas nebuvo tikslingas kaip jungtinės veiklos dalyvių veikimas, siekiant sukurti (įgyti) tam tikrÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ .

Nenustačius, jog bÅ«tent vieningi interesai bei bendras tikslas siejo bylos dalyvius, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, kad tarp bylos dalyvių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o tuo pagrindu buvo įgytas bendras turtas. Atsakovės dukra atsikraustė gyventi kartu su ieÅ¡kovu. Ji norėjo gyventi atskirai nuo vyro, pasiimti vaikus, kurių nebuvo kur apgyvendinti. Todėl bÅ«tent trečiajam asmeniui buvo reikalingas didesnis ir erdvesnis bÅ«stas, todėl ji inicijavo ir pradėjo bÅ«sto paieÅ¡kos ir pirkimo procesÄ .

IeÅ¡kovas gaudavo stabilų, pakankamai didelį atlyginimÄ , kurio užteko įmokoms dengti. BÅ«tent todėl atsakovės dukra ir įkalbėjo ieÅ¡kovÄ tapti antruoju kredito gavėju. Nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo tam, kad ieÅ¡kovas, jei bÅ«tų norėjęs įsigyti butÄ , įsipareigodamas pagal stambiÄ ir ilgalaikę kredito sutartį, nebÅ«tų siekęs kartu sudaryti ir pirkimo-pardavimo sutarties. IeÅ¡kovas yra pakankamo iÅ¡silavinimo, kad suprastų, jog nuosavybės teisė vien tik paimant kreditÄ neįgyjama, kad vienintele buto savininke pagal pirkimo-pardavimo sutartį tampa atsakovė.

Taip pat visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad butas yra įkeičiamas bankui visam kredito sutarties laikotarpiui, todėl jokių susitarimų su atsakove, kad sumokėjus dalį kredito įmokų, pusė buto bus perleista ieÅ¡kovui, nebuvo įmanoma sudaryti. Ta aplinkybė, kad atsakovės dukra kartu su vyru vėliau įsigijo šį butÄ , patvirtina, kad butÄ Ä¯sigyti siekė bÅ«tent trečiasis asmuo.            2) Teismas nepagrįstai ir netinkamai vertino ieÅ¡kovo pareigas pagal sudarytÄ kredito sutartį.

Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovas sudarė kredito sandorį laisva valia, jo neginčijo, nereikalavo mokėjimų iÅ¡ atsakovės nuo pat kredito sutarties sudarymo pradžios ir mokėjo kredito įmokas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl to ieÅ¡kovas neteko teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės sumokėti grÄ Å¾intas bankui sumas. Kredito ir pirkimo-pardavimo sutartys yra dvi atskiros sutartys, kurių Å¡alys ir jų prisiimami įsipareigojimai yra visiÅ¡kai skirtingi. IeÅ¡kovas sudarė tik vienÄ â€“ kredito sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo laiku ir nustatytomis sÄ lygomis grÄ Å¾inti kreditÄ , mokėti įmokas.

Jis nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties, nors tam nebuvo jokių kliūčių. Teismas sprendimu nenustatė, kokie tikrieji Å¡alių ketinimai, kurios Å¡alies ketinimus atspindi sutarties tekstas. Atsakovė ginčijo šį reikalavimÄ ne dėl to, kad minėtos sutartys neatitiktų jos valios, bet remdamasi kito (Å¡alutinio, žodinio susitarimo) buvimu. Tačiau reikalavimo pripažinti tokį susitarimÄ galiojančiu netgi nepareiÅ¡kė, todėl pagrindo netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimų iÅ¡ viso nėra.

CK 6.9 straipsnyje apibrėžia ir teisiÅ¡kai įtvirtina situacijÄ , kad bendra, solidarioji skolininkų pareiga gali kilti tik vieno iÅ¡ bendraskolių interesais. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas galėjo (turėjo teisę) sudaryti kredito sutartį ir ne savo interesais, tai yra Å¡ia sutartimi prisiimti pareigÄ mokėti įmokas kito asmens interesais. IeÅ¡kovas pareigÄ prisiėmė iÅ¡ draugiÅ¡kumo, dėl to, kad ieÅ¡kovė dėl savo amžiaus ir socialinės padėties negalėjo viena gauti kredito, o tÄ norėjo padaryti vardan savo dukros.

IeÅ¡kovui iÅ¡ tiesų nereikėjo ginčyti kredito sutarties, nes jis jÄ sudarė laisva valia, tačiau ieÅ¡kovas nesutinka su tuo, kad CK 6.9 straipsnio 5 dalyje nustatyta atgręžtinio reikalavimo teisė kyla tik tada, kai bendraskoliu tampama prieÅ¡ savo valiÄ . BÅ«tent laisva valia sudaryta kredito sutartis suteikia teisę, atlikus įmokas, reikalauti Å¡ių įmokų grÄ Å¾inimo iÅ¡ kito bendraskolio, kurio interesais kredito sutartis ir buvo sudaryta. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad dėl įmokų grÄ Å¾inimo kreipėsi tik praėjus trejiems metams nuo jų mokėjimo pradžios, kadangi gyveno kartu su atsakovės dukra, santykiai buvo draugiÅ¡ki, todėl jis tikėjo, kad sumokėtos įmokos anksčiau ar vėliau jam bus grÄ Å¾intos.

Ir tik santykiams nutrÅ«kus, iÅ¡kilo grėsmė dėl jų praradimo. IeÅ¡kovas buvo kviečiamas į bankÄ pasiraÅ¡yti sutikimo, kad kreditas bÅ«tų perraÅ¡omas trečiojo asmens vardu, ieÅ¡kovui buvo įteiktas preliminarus tokios sutarties variantas. Vėliau trečiasis asmuo atsisakė tokiÄ sutartį pasiraÅ¡yti. Trečiasis asmuo buvo suinteresuotas buto įsigijimu ir jį perėmė kitu bÅ«du – perpirko jį iÅ¡ atsakovės. Trečiasis asmuo nepadengė kredito, o už gautÄ kitÄ kreditÄ kartu su savo sutuoktiniu įsigijo šį butÄ iÅ¡ savo motinos, o iÅ¡ buto pardavimo lėšų ir buvo atsiskaityta su kreditoriumi AB SEB bankas.

Tai reiÅ¡kia, kad su kreditoriumi atsiskaitė pats kredito gavėjas, o ne koks nors trečiasis asmuo. Å ia sudėtinga schema buvo panaikintos ieÅ¡kovo galimybės atgauti nors dalį savo sumokėtų įmokų iÅ¡ ginčo buto, butas liko trečiojo asmens nuosavybe.            3) Teismas mano, kad ieÅ¡kovas negali minėtos teisės normos pagrindu reikalauti visos skolos sumokėjimo, kadangi gavo naudÄ ne per nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯ dalį buto, bet ir kitomis formomis, tai yra gyvendamas atsakovės įsigytame bute, sutaupydamas nuomos mokestį, kitaip tariant, atsakovės interesas nebuvo iÅ¡imtinis.

Su Å¡iais argumentais sutikti negalima. Nėra logiÅ¡ka ieÅ¡kovo sumokėtas įmokas pagal kredito sutartį (atsakovės naudÄ ) sutapatinti su jo gauta nauda gyvenant atsakovei priklausančiame bute. Å ių naudų vertė yra nepalyginama, besiskirianti kelis kartus (ieÅ¡kovas, nors ir gyveno atsakovės bute, bet juo naudojosi ne vienas, o kartu su atsakovės dukra, jos vaikais, jis mokėjo komunalinius mokesčius už visÄ butÄ ). Vieno kambario nuoma tesudaro 300-500 Lt per mėnesį, tuo tarpu kredito įmokos suma virÅ¡ijo 2000 Lt per mėnesį.

Kita vertus, ieÅ¡kovas minėtame bute gyveno ne atsakovės sutikimu, o dėl to, kad draugavo su atsakovės dukra, jos leidimu. Ä®statymas nenustato, kad faktinius sugyventinių santykius palaikantys asmenys turėtų atsiskaityti vienas su kitu už naudojimÄ si vienam iÅ¡ jų priklausančiu turtu.             4) IeÅ¡kovas sutinka, kad gyveno su atsakovės dukra, iÅ¡ dalies, kad vedė bendrÄ Å«kį (priklausomai nuo to, kokia teisinė reikÅ¡mė suteikiama sÄ vokai „bendras Å«kis“).

Tačiau ieÅ¡kovas nesutinka, kad siekė kartu su atsakovės dukra įsigyti butÄ . IeÅ¡kovas niekada neginčijo, kad gyveno, bendravo, turėjo artimus santykius su atsakovės dukra. Tačiau jų turtiniai santykiai visada buvo atskirti, jie niekada nebuvo apjungę savo turto ir įsipareigojimų. Teismo padaryta iÅ¡vada, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, yra pavirÅ¡utiniÅ¡ka, priimta vadovaujantis vienintele aplinkybe, kad Å¡alys gyveno kartu, viename bute, kaip Å¡eima (turėjo intymius santykius). Teismas neatkreipė dėmesio ir neanalizavo Å¡io bendro gyvenimo aplinkybių, buvusių susitarimų ir elgesio.

Susitarimo dėl bendros jungtinės veiklos (nei butui įgyti, nei kitais turtiniais klausimais) tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dukros nebuvo. Å alių turtiniai santykiai buvo atskirti. Tai patvirtina jų santykiai sudarant kitas sutartis tarpusavyje, parduodant sodybÄ , skolinantis vienas iÅ¡ kito, egzistuojanti nenutraukta trečiojo asmens santuoka. Taip pat pažymėtina, kad nors trečiasis asmuo įnešė dalį pradinio įnaÅ¡o už butÄ , tačiau pirkimo-pardavimo sutartimi visÄ butÄ asmeninės nuosavybės teise įgijo tik atsakovė.

Todėl aplinkybė apie ieÅ¡kovo ir atsakovės dukters bendro Å«kio vedimÄ iÅ¡ viso nėra svarbi nagrinėjamai bylai, nes nei vienas iÅ¡ jų netapo buto savininku. Todėl klausimas apie tai, ar butas yra, buvo ar galėjo bÅ«ti kurio nors iÅ¡ jų asmeninė ar bendroji dalinė nuosavybė, iÅ¡ viso nesvarstytinas.            Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad nesutiktina su ieÅ¡kovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡imtinai vadovavosi tik atsakovės ir jos dukters paaiÅ¡kinimais. IÅ¡ tiesų teismas posėdyje apklausė eilę liudytojų, įskaitant buto pirkimo-pardavimo sutartį tvirtinusiÄ notarę, taip pat buvo apklaustas ir pats ieÅ¡kovas (ne ieÅ¡kovo atstovas). Ä®vertinęs visus Å¡iuos įrodymus, teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ ir savo esminę pozicijÄ Å¡ioje byloje grindžia vienu teiginiu, kad ieÅ¡kovas absoliučiai viskÄ atliko siekdamas padėti atsakovei, atsakovės dukrai, ir visus veiksmus atliko iÅ¡ paprasto draugiÅ¡kumo.

Å i ieÅ¡kovo pozicija yra visiÅ¡kai iÅ¡sigalvota, gynybinė pozicija. Byloje nėra nei vieno patvirtinimo apie tai, kad atsakovė ar jos dukra bÅ«tų praÅ¡iusios ieÅ¡kovo paslaugos ar pagalbos padedant paraÅ¡Ä savo vardu ant dokumentų. Tai, kad atsakovė, bÅ«dama teisėta buto savininke, neginčijo nei kredito sutarties, nei buto pirkimo-pardavimo sutarties, nesuteikia teisės ieÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nuspręsti nebevykdyti kredito sutarties, nebemokėti kredito įmokų ir visÄ tinkamo kredito sutarties vykdymo rizikÄ palikti atsakovei, kuri pagal savo pajamas ir amžių nepajėgi tinkamai mokėti pagal pasiraÅ¡ytÄ kredito sutartį.

Be to, dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų atsakovė jau patyrė nuostolius, tai yra mažiausiai 120.000,00 litų nuostolio. Per laikÄ , kai ieÅ¡kovas nevykdė mokėjimų pagal kredito sutartį ir atsakovės apie tai neinformavo, susidarė ne tik skolos už kredito nemokėjimÄ , bet ir baudos už netinkamÄ kredito sutarties vykdymÄ , kurias teko apmokėti trečiajam asmeniui. Nors teisme ieÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad jis mokėjo bankui už neatsiskaitymÄ laiku, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi atsakovės dukra ėjo į AB SEB bankas ir prašė, kad jos pinigai bÅ«tų pervedami atsakovės vardu, tačiau AB SEB bankas mokėjimus priėmė kaip ieÅ¡kovo mokėjimus.

IeÅ¡kovas patvirtino ir atsakovei, ir atsakovės dukrai, ir atsakovės dukros sÅ«nui, ir sutartį tvirtinusiai notarei, ir atsakovės dukros bičiulei, jog butÄ planuoja įsigyti ir butas bus perraÅ¡omas taip pat ir jo vardu. IeÅ¡kovas, anksčiau nei atsakovė, 2011 m. rugpjÅ«tį kreipėsi į bankÄ , kad paskola bÅ«tų nuraÅ¡oma nuo kito skolininko, tai yra nuo atsakovės arba atsakovės dukters, ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas el. laiÅ¡ku atsiuntė atsakovės dukrai žinutę su banko vadybininkės kontaktais, praÅ¡ydamas, kad atsakovės dukra perimtų įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Atsakovės dukra nuėjo į bankÄ teirautis dėl kredito mokėjimo, kad kredito įstaigai nesusidarytų skola. Tokiu bÅ«du, ne atsakovė, ir ne atsakovės dukra buvo kredito sutarties peržiÅ«rėjimo iniciatorės, o ieÅ¡kovas pirmas pažeidė kredito sutartį ir nustojo mokėti, kaip tik ieÅ¡kovas sudarė didelius įsiskolinimus pagal kredito sutartį.          Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovo pareiga suformuoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ . Å ioje byloje teismas negali iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės jo sumokėtÄ paskolos dalį ir bankines palÅ«kanas pagal CK 6.9 straipsnio 5 dalies, kaip kreditinės prievolės atgręžtinį reikalavimÄ , nes tariamai kreditinė prievolė atsirado iÅ¡imtinai atsakovės interesais. Pirmos instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai taikė teisę.

Teismas teisėtai taikė įrodymų visumÄ . IeÅ¡kovo apeliacinis skundas nesudaro teisinio pagrindo naikinti ar keisti tesėtÄ ir teisingÄ teismo sprendimÄ .            IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl CK 6.9 straipsnyje reglamentuojamo bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų taikymo ir aiÅ¡kinimo. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2008 m. gegužės 28 d. su AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 1560818011283-18, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui ir atsakovei buvo suteiktas 81.093,61 € (280.000,00 Lt) kreditas iki 2033 m. gegužės 27 d. sutartyje nurodytam butui pirkti (t.

I, b. l. 4-6; 83-91). Pagal sutarties 2.1 punktÄ Å¡alys susitarė, kad kredito gavėjų prievolės pagal sutartį yra solidarios, todėl bankas turi teisę reikalauti, kad prievoles įvykdytų tiek vis ar keli kredito gavėjai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas perkamo nekilnojamojo turto hipoteka. Atsakovė 2008 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo nuosavybės teise butÄ , nurodytÄ kredito sutartyje, ir įregistravo savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre (t.

I, b.l. 28-29; 103-110). Dalį buto kainos, 20.000,00 Lt, sumokėjo trečiasis asmuo, ir 70.000,00 Lt atsakovė (t. I, b. l. 111-112). IeÅ¡kovas nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo AB SEB bankas 24.563,26 € (84.812,02 Lt) (t. I, b. l. 7; 8-9; 65; 67). Vėliau ieÅ¡kovas nebevykdė kredito sutarties sÄ lygų, todėl 2012 m. rugsėjo 14 d. AB SEB bankas įspėjo ieÅ¡kovÄ ir atsakovę, kad laiku nesumokėjus susidariusios skolos, kredito sutartis bus nutraukta (t. III, b. l. 28).

VisÄ likusiÄ kredito dalį sumokėjo trečiasis asmuo (t. III, b. l. 29-53). Už suteiktÄ kreditÄ Ä¯gytÄ butÄ atsakovė 2013 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens sutuoktiniui, Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas jungtinės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui su sutuoktiniu (t. II, b.l. 75; t. III, b.l. 15-25).Pagal CK 6.9 straipsnio 5 dalį, jeigu prievolė atsirado iÅ¡imtinai vieno iÅ¡ bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iÅ¡ skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visÄ skolÄ .

Å iuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais. Taigi, Å¡io straipsnio taikymui konkretiems Å¡alių santykiams yra svarbu tiksliai nustatyti, kieno interesais atsirado prievolė. Pagal kredito sutartį ieÅ¡kovas ir atsakovė AB SEB bankui buvo solidarieji bendraskoliai. Sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu butas buvo įgytas atsakovės vardu, tačiau atsakovė jame niekada negyveno, nes turėjo kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravusi kitu adresu, negu įgytas butas (t.

I, b.l. 10). Be to, pats ieÅ¡kovas ir kiti liudytojai byloje patvirtina, kad bute, įsigytame už AB SEB bankas suteiktÄ kreditÄ , faktiÅ¡kai gyveno pats ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, tai yra atsakovė niekada nesinaudojo minėtu butu ir jokios naudos iÅ¡ sandorio negavo. IeÅ¡kovui nustojus vykdyti savo prievoles kreditoriui, likusiÄ paskolos dalį grÄ Å¾ino trečiasis asmuo, taip pat 2013 m. gegužės 15 d. trečiasis asmuo su savo sutuoktiniu įgijo minėtÄ butÄ jungtinės nuosavybės teise. Å ios aplinkybės yra patvirtintos ir raÅ¡ytiniais įrodymais, jų neginčijo ir pats ieÅ¡kovas.

Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog paskola buvo paimta ir butas įgytas iÅ¡imtinai atsakovės interesais. Pažymėtina, kad pats ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog butÄ Ä¯sigyti siekė bÅ«tent trečiasis asmuo. Å i ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybė taip pat patvirtina, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta iÅ¡imtinai atsakovės interesais. Nesutiktina, kad teismas vadovavosi tik atsakovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais.

Byloje buvo apklausti liudytojai, sprendime teismas atsižvelgė į visų byloje esančių duomenų apie Å¡alių tarpusavio santykius ir kredito sutarties sudarymo aplinkybes visumÄ . Pirmos instancijos teismas detaliai analizavo ir aiÅ¡kinosi tikruosius Å¡alių ketinimus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3451-535/2012, kurioje ieÅ¡kovė (nagrinėjamoje byloje – atsakovė) prašė teismo pripažinti dėl buto įsigijimo jungtinės veiklos egzistavimÄ tarp jos, jos dukters ir atsakovo (nagrinėjamoje byloje – ieÅ¡kovo), ieÅ¡kinį atmetė ir konstatavo, kad įstatymų nustatytos formos jungtinės veiklos sutartis tarp Å¡alių sudaryta nebuvo, trečiojo asmens asmeniniai santykiai su atsakovu, laikinas gyvenimas kartu ir bendravimas nesudaro pagrindo pripažinti esant jungtinę veiklÄ .

Nagrinėjamoje byloje nebuvo svarstoma faktinių jungtinės veiklos santykių tarp bylos Å¡alių egzistavimo aplinkybė. Skundžiamame sprendime teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė jungtinės veiklos santykiai, remdamasis minėtu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu. Teismas tik pažymėjo, jog nustatyti ieÅ¡kovo aktyvÅ«s veiksmai, siekiant gauti paskolÄ butui, buvo tikslingas kaip jungtinės veiklos dalyvių veikimas, siekiant sukurti (įgyti) tam tikrÄ bendrosios dalinės nuosavybės objektÄ .

Konstatavimas, jog bylos Å¡alių santykiai turėjo tam tikrų jungtinės veiklos požymių, nereiÅ¡kia prieÅ¡taravimo ankstesniu teismo sprendimu nustatytiems faktams. Be to, 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo priėmimo metu dar nebuvo iÅ¡spręstas Å¡alių pareigų pagal kredito sutartį vykdymo klausimas ir nebuvo žinomas dabartinis buto savininkas. Aplinkybė, jog visus likusius įsipareigojimus kreditoriui įvykdė trečiasis asmuo ir kartu su sutuoktiniu 2013 m. gegužės 15 d. įsigijo nuosavybės teise butÄ , patvirtina, jog kredito sutartis nebuvo sudaryta iÅ¡imtinai atsakovės interesais.

         Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.           Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog butÄ Ä¯sigyti siekė tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo, o ne atsakovė.

IeÅ¡kovas 2011 m. balandžio 18 d. elektroniniu paÅ¡tu siÅ«lė trečiajam asmeniui tolesnio sutarties vykdymo variantus, nurodydamas, kad gali grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui 100.00,00 Lt, prisiimti visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, o butas jam tada atitektų asmeninės nuosavybės teise, arba butas atitektų trečiajam asmeniui, kuris prisiimtų visus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, o ieÅ¡kovas atsisakytų savo pretenzijų į sumokėtus 72.000,00 Lt, nes nuo 2008 m. jis mokėjo kreditÄ gyvendamas bute (t.

I, b.l. 48). Šis pasiÅ«lymas patvirtina, kad ieÅ¡kovas taip pat buvo suinteresuotas buto įsigijimu. Be to, jis pripažino, kad kredito mokėjimo metu gyveno bute, taigi turėjo naudÄ iÅ¡ kredito sutarties. Apeliacinės instancijos teismas nevertina ieÅ¡kovo nurodytų argumentų dėl nuomos mokesčio ir sumokėtų AB SEB bankas įmokų lygiavertiÅ¡kumo, kadangi tai yra susiję su ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiais ir nepaneigia aplinkybės, jog paskolos sutartis nebuvo sudarytÄ iÅ¡imtinai atsakovės interesais.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Trečiasis asmuo pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Trečiasis sumokėjo 1800,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkto nustatytÄ maksimalų 1500,00 Lt dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Nagrinėta byla nepripažintina teisiniu požiÅ«riu itin sudėtinga, todėl priteistina suma lygi pusei nurodomo Rekomendacijose, tai yra 750,00 Lt (217,21 €). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui S. A.

J., a.k. (duomenys neskelbtini) 217,21 € bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                             Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                        JÅ«ratė Varanauskaitė