63fd5742-e030-4a83-920c-3cc1cd7d1e25 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1797-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00810-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2.; 55.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. T. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4, 28) nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, kurioje laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose. Nurodė, jog buvo laikomas kameroje Nr. 2 ir joje buvo laikomi 3-4 asmenys. Labiausiai žemino tualetas, kuris neatskirtas nuo kameros bendros patalpos, todėl gamtinius reikalus galėdavo atlikti tik stebimas kitų, taip buvo pažeidžiamas asmens privatumas. Kamerose vienam asmeniui ploto teko mažiau nei numatyta teisės aktuose, dėl to nebuvo galima judėti. Dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų areÅ¡tinėje jis patyrė didelius nepatogumus, diskomfortÄ , pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ .

Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-10) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Pripažino, kad pareiÅ¡kėjui minimalus teisės aktais reglamentuotas kameros plotas ne visada buvo užtikrintas, tačiau Å¡is trÅ«kumas nebuvo žymus. Ginčui aktualiu laikotarpiu areÅ¡tinės kamerose esantys sanitariniai mazgai buvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos ploto 1,50 m pertvaromis. Sanitarinių mazgų įrengimas Marijampolės AVPK atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina į bylÄ pateikti patikrinimo aktai.

Atkreipė dėmesį, kad sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose ir atskirti ne tik pertvaromis. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. sanitariniuose mazguose įrengtos durys. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesiskundė dėl sveikatos pablogėjimo. PareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jį laikant Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje netinkamomis sÄ lygomis nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo kalinimo ankÅ¡tose areÅ¡tinės kamerose. Policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims tenkantį kameros ploto normatyvÄ nustato Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau ir –Taisyklės) 80 punktas, kuriame numatyta, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr., pvz., 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1366-575/2015, 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2100-642/2015 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 2015 m. gruodžio 3 d. 14.02 val. iki gruodžio 5 d. 20.33 val. jis kameroje Nr. 2, buvo laikomas su dar trimis asmenimis, kameros plotas 18,46 kv. m., t. y., pareiškėjui teko 4,61 kv. m. ploto; 2015 m. gruodžio 6 d. 7.48 val. iki gruodžio 6 d. 19.05 val. kartu su dar keturiais asmenimis jis buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,46 kv. m., t. y., pareiškėjui teko 3,69 kv. m. ploto;2015 m. gruodžio 6 d. 19.05 val. iki gruodžio 7 d. 20.33 val. kartu su dar trimis asmenimis jis buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,46 kv. m., t. y., pareiškėjui teko 4,61 kv. m. ploto;2015 m. gruodžio 7 d. 20.33 val. iki gruodžio 8 d. 11.55 val. kartu su dar keturiais asmenimis jis buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,46 kv. m., t. y., pareiškėjui teko 3,69 kv. m. ploto (b. l. 9, 11).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui 2015 m. gruodžio 3-8 d. (iÅ¡ viso 6 paras) areÅ¡tinės kameroje nebuvo užtikrinta Taisyklių 80 punkte nustatyta minimali 5 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi minėtu laikotarpiu jam trÅ«ko nuo 0,39 kv. m. iki 1,31 kv. m. ploto neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su netinkamu kameros sanitarinio mazgo įrengimu. Skunde nurodo, kad sanitarinis mazgas neatskirtas nuo kameros bendros patalpos, todėl gamtinius reikalus galėdavo atlikti tik stebimas kitų, taip buvo pažeidžiamas asmens privatumas..Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 m. aukščio pertvara.

Nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 17 d. kameros Nr. 2 sanitariniame mazge įrengtos durys.Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , jog galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažeminimo lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje T. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, kameros sanitarinio mazgo atskyrimas tik sienele (ginčo laikotarpiu sanitarinio mazgo durys nebuvo įrengtos) nėra tinkamas minėtų reikalavimų laikymasis, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės privačiai naudotis sanitariniu mazgu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo policijos areÅ¡tinėse higienos sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės AVPK 6 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios gyvenamojo ploto normos (pareiÅ¡kėjui kameroje 6 paras trÅ«ko nuo 0,39 -1,31 kv. m. ploto neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto), taip pat konstatavus pažeidimÄ dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo (sanitarinis mazgas buvo įrengtas taip, kad neužtikrino privatumo), konstatuotina, kad Marijampolės AVPK pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, gyvenimo kokybės pablogėjimu, diskomfortu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , trukmę, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                       Natalja Zelionkienė