63fb366d-2a88-4e37-9586-c861aea4a41a · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla NrByla Nr. 1S-183/2012Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2 (N)                          (S) LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,    dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, gynėjui advokatui Eugenijui Karažinui,teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo L.

B. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 10 d.Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi suimtojo skundÄ , n u s t a t ė: L. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslÄ jÄ parduoti ar kitaip platinti.

Å iais veiksmais L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.L. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 9 d. buvo sulaikytas. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. gegužės 10 d.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Nutartyje taip pat pažymima, jog L. B. ankščiau 3 kartus teistas, bÅ«damas pakankamai jauno amžiaus (28 metų), jis jau apie 4 metus praleido įkalinimo įstaigose pagal teismo nuosprendžius, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė praėjus vos 3 mėnesiams po paleidimo iÅ¡ įkalinimo vietos, ir Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L.

B. nusikalstamų veikų darymas yra gyvenimo norma ir galimai – pragyvenimo Å¡altinis. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad kaltinamasis niekur nedirba, Lietuvoje jis neturi tvirtų socialinių ryÅ¡ių. Todėl teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo termino pratęsimo pagrindÄ . Toliau skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. gali daryti naujus nusikaltimus. L. B. ankščiau 3 kartus teistas, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikÅ¡ti 33 asmenims, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o iÅ¡ anksto suplanuotos.

Be to, teismas pažymėjo, jog Å¡i baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga.Skundu kaltinamasis L. B. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti. Suimtasis nurodo, kad kardomosios priemonės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir paskyrus jam Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę. Jis nesutinka su prokuroro pasakytais argumentais, kad jo ankstesni teistumai rodo, jog nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo norma ir galimai pragyvenimo Å¡altinis. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis, bÅ«damas laisvėje, buvo registruotas darbo biržoje, be to, gyveno su sergančia, nedirbančia motina ir mažamečiu broliu, kuriems reikalinga jo pagalba ir palaikymas.

Todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, bÅ«damas, laisvėje, bėgs, slėpsis nuo prokuroro ar teismo, ir darus naujus nusikaltimus. Skunde pažymima, kad jis suimtas jau dvejus metus ir tris mėnesius, kalinamas blogomis sÄ lygomis, jo kaltė nėra įrodyta.Teismo posėdyje suimtojo L. B. gynėjas prašė skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti. Skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomÄ jÄ priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar L. B. iÅ¡ tikrųjų yra padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Å ioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad L.

B. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys yra liudytojų J. T., R. Å ., E. S. parodymai, asmens kratos protokolas, specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ dalies ir paties suimtojo parodymai. Pratęsdamas kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sÄ lygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , veikdamas organizuota grupe.

Todėl, jei jo kaltė bÅ«tų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo. Šį manymÄ patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys duomenys apie tai, kad L. B. nevedęs, iki paskiriant jam suėmimÄ , jis nedirbo, ankščiau yra teistas.

Å io suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, jog L. B. gyveno su motina ir mažamečiu broliu. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikalstama veika, kuriÄ galimai padarė L.

B., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Å iÄ inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pastarasis galimai padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis. Be to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog inkriminuojamÄ nusikaltimÄ L. B. galimai padarė praėjus kiek mažiau nei 3 mėnesiams po paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kur jis atliko bausmę už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymÄ . Todėl prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs kaltinamojo gyvenimo bÅ«du.

Dėl šių duomenų apygardos teismo išvada apie tai, kad būdamas laisvėje L. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta.Pažymima, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pasibaigęs ir byla perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl bylai esant teisme suėmimo terminas neribojamas. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų.

Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Ä®vertinus nusikaltimÄ , kuriuo kaltinamas L. B., atsižvelgus į jo pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡velnesne kardomÄ ja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a: suimtojo L.

B. skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                 RÅ«ta Mickevičienė