63faf12f-890b-4ac5-a3c6-71046b05596e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-5-910/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35671-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjų T. C. ir G. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų T.

C. ir G. C. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, L. P. ir sodininkų bendrija „Dobilas“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. už atlygį perleido pareiÅ¡kėjui T. C. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtÄ Ä¯mokÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos tik dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnyje išvardintų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, taip pat tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 straipsnio 2 dalis, 445 straipsnis).

4. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. už atlygį perleido T. C. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtÄ Ä¯mokÄ , prieÅ¡tarauja CPK 444 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo bÅ«dai. Nagrinėjamu atveju patys pareiÅ¡kėjai pateikia teismui pirkimo-pardavimo sutartį ir dokumentus iÅ¡ sodų bendrijos, kurių pagrindu teigia, kad S. P. pardavė pareiÅ¡kėjui sodo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) bei už jį yra pilnai atsiskaityta.

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjų nurodoma aplinkybė, jog suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos nepakanka duomenų ar ji ignoruoja sudarytus sandorius, yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus arba ginčyti Å¡ios institucijos priimtus sprendimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindu kreiptis į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

6. Teismas vertino, kad savo esme pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra ne dėl buvusio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kai nėra iÅ¡likę tai patvirtinantys dokumentai, o pareiÅ¡kėjas siekia, kad teismas priimtų kitokį sprendimÄ dėl jo naudojamo sodo sklypo nuosavybės teisės, nei jį traktuoja įgaliota valstybės institucija.

7. Teismas taip pat nurodė, kad esant ginčui dėl nuosavybės teisių, Å¡ios bylos nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, tačiau nėra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, siekiant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. III. Atskirojo skundo argumentai 8. PareiÅ¡kėjai pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, praÅ¡ydami panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas nepagrįstai pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto vertino kaip ginÄÄ dėl sodo žemės sklypo nuosavybės ar dėl teisės privatizuoti valstybinės žemės sklypÄ . Sodo žemės sklypas iki Å¡iol yra apskaitytas kaip valstybinė žemė, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, ir pareiÅ¡kėjas juridinio fakto nustatymu nesiekia nustatyti žemės sklypo nuosavybės. PareiÅ¡kimu dėl juridinio fakto nustatymo nesiekiama iÅ¡spręsti ginÄÄ dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ , nes sklypas iki Å¡iol yra valstybinis.

Nesprendžiamas ginčas ir dėl valstybinės institucijos, turinčios teisę parduoti valstybinę žemę, veiksmų vykdant privatizacijos procesÄ , nes nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjo narystės sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), o tai reiÅ¡kia, kad sodo sklypo privatizacija vyks įstatymo nustatyta tvarka (sodo bendrijos narys turi teisę privatizuoti sodo sklypÄ ). 8.2. Juridinio fakto nustatymas nekonstatuotų sodo sklypo nuosavybės teisės, o nustatytų investicinių čekių, S. P. sumokėtų už sodo sklypÄ , priklausomybę, t. y. jos perėjimÄ pareiÅ¡kėjui.

Nustačius, kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. priimdamas atlygį perleido už sodo sklypo privatizacijÄ sumokėtus investicinius čekius, pareiÅ¡kėjas įgytų teisę į 1995 m. sausio 23 d. sumokėtų už sodÄ piniginių sumų užskaitymÄ . Kitu atveju sodo sklypo privatizacijos kaina bÅ«tų skaičiuojama sutarties sudarymo data. 8.3. Teismui pateikta pirkimo-pardavimo sutartis savo turiniu yra ydinga ir nesukuria sodo sklypo nuosavybės perleidimo pasekmių, nes sodo bendrijos narys, pats neiÅ¡pirkęs sodo sklypo iÅ¡ valstybės ir neturėdamas nuosavybės į žemę, negali jos parduoti.

Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad gaudamas atlygį S. P. suprato, kad ja perleidžia ir už sodo privatizacijÄ sumokėtus investicinius čekius, nes įsipareigojo baigti privatizavimo procedÅ«rÄ , bet jos nebaigė dėl įvairių priežasčių. Å alys niekuomet nėra pasiraÅ¡iusios investicinių čekių perleidimo susitarimo ar kitokio tokį faktÄ patvirtinančio dokumento. 8.4. Miesto valdybai leidus S. P. privatizuoti žemės sklypÄ , nuo S. P. banko sÄ skaitos į miesto valdybos sÄ skaitÄ buvo nuraÅ¡yti investiciniai čekiai, kurie užskaityti S. P. vardu.

Sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su S. P. nebuvo sudaryta, o pareiÅ¡kėjui tapus sodų bendrijos nariu vietoje S. P., pastarojo vardu liko tikslinės įmokos už privatizuojamÄ sodo žemės sklypÄ . Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neginčija pareiÅ¡kėjo teisės privatizuoti žemės sklypÄ , tačiau privatizacijos procesÄ sieja su dokumentiniais įrodymais dėl investicinių čekių, sumokėtų už žemės sklypÄ 1995 m. sausio 23 d., priklausomybės ir jų perleidimo.

Pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje investicinių čekių priklausomybės klausimas neaptartas, o dabar dėl to susitarti su S. P. nėra jokios galimybės, nes jis yra miręs. 8.5. Ginčo tarp sutarties Å¡alių dėl sutarties turinio nėra ir nebuvo. Å alys laikosi susitarimo, kad pareiÅ¡kėjas perėmė narystę sodų bendrijoje, vykdo sodų bendrijos nario pareigas ir nori realizuoti teisę – baigti S. P. pradėtÄ sodo sklypo privatizacijos procesÄ , panaudojant S. P. investicinių čekių įmokas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimÄ , Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. už atlygį perleido T. C. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtÄ Ä¯mokÄ , prieÅ¡tarauja CPK 444 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyti juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo bÅ«dai.

13. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

14. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).

15. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis S. P. privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtÄ Ä¯mokÄ už sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgijęs Å¡alių 1995 m. kovo 29 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nors pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje investicinių čekių priklausomybės klausimas neaptartas, tačiau, sudarydamas jÄ , S. P. suprato, kad ja perleidžia pareiÅ¡kėjui ir už sodo privatizacijÄ sumokėtus investicinius čekius. Kito susitarimo, kuriuo Å¡alys butų susitarusios dėl įmokų investiciniais čekiais perleidimo, nebuvo sudaryta. Taigi darytina iÅ¡vada, kad poreikio gauti ar atkurti dokumentÄ , su kuriuo pareiÅ¡kėjas sieja praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ , nėra, nes pareiÅ¡kėjas tokį dokumentÄ turi. Å iuo atveju iÅ¡ esmės yra kilęs klausimas dėl Å¡io dokumento (pirkimo-pardavimo sutarties) turinio aiÅ¡kinimo.

16. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad S. P. 2011 m. birželio 12 d. mirus, jo palikimÄ priėmė L. P.. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad paveldėjimo teisės liudijimas į investicinius čekius, kuriais buvo sumokėta už sodo sklypÄ , nebuvo iÅ¡duotas, o telefoninių pokalbių su L. P. metu pareiÅ¡kėjui buvo nurodyta, kad S. P. įpėdiniai pripažįsta pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiÅ¡kėjui buvo perleistos įmokos investiciniais čekiais už sodo sklypÄ .

Teigdamas, kad ginčo dėl teisės tarp pareiÅ¡kėjo ir S. P. įpėdinių nėra, pareiÅ¡kėjas nenurodo, ar su jais buvo sudarytas konkretus susitarimas, kuriuo pastarieji pripažintų pareiÅ¡kėjo teisę į S. P. investiciniais čekiais atliktas įmokas už sodo sklypÄ , taip pat ar toks susitarimas buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios kompetencijai priskirta nagrinėti praÅ¡ymus dėl valstybinės žemės privatizavimo. Nesant Å¡ių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas savo teisių negali įgyvendinti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, todėl CPK nuostatos, reglamentuojančios juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ Å¡iuo atveju netaikytinos.

17. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiÅ¡kėjui nesutinkant su Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priimtais sprendimais dėl pareiÅ¡kėjo teisių privatizavimo procese, įskaitant teisę į S. P. investiciniais čekiais atliktas įmokas už sodo sklypÄ , pastarasis turi teisę kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, skųsdamas tokius sprendimus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja Laima Ribokaitė