63faeea7-49ff-41f7-9b71-20aee3d6b88f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Pareiškėja A-B          Administracinė byla Nr. A261-2217/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01493-2010-3                                                              Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.1; 15.2.3.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjui R.

I. (R. I.), atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Mariui Vainauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. I. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujat Alytaus pataisos namams, dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. PareiÅ¡kėjas R. I. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam 300 000 Lt neturtinės žalos. Skunde (b. l. 1-6, 31-35) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2008 m. gegužės 9 d. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintas Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklės nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 700. Tačiau 2010 m. kovo 31 d.

Alytaus pataisos namuose buvo 1 335 asmenų. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2010 kovo mėn. patikrino Alytaus pataisos namų nuteistųjų gyvenimo ir buities sÄ lygas ir iÅ¡vadoje nurodė, kad Alytaus pataisos namų bendrabutyje Nr. 2, bei darbo zonos 7 lokaliniame sektoriuje yra pažeisti tuo metu galiojusių Hgienos normų HN 76 : 1999 6.14, 6.15 punktai, 2 lentelė, 13.4, 13.5 punktų reikalavimai. Teigia, kad Alytaus pataisos namų bendrabutis Nr. l pripažintas avariniu, bendrabutis Nr. 2 pripažintas blogos bÅ«klės. Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai nenumato galimybės skirti higienos priemonių, iÅ¡skyrus 200 gramų skalbiamojo ir l00 gramų tualetinio muilo, bei vienÄ rulonÄ tualetinio popieriaus.

Alytaus pataisos namuose nėra įrengta klasių su kompiuterine įranga nuotoliniam mokymui. Bausmių vykdymo norminiai aktai nenumato nuteistųjų teisės gauti iÅ¡ artimųjų ar kitų asmenų atvežtus ir perduotus vaistus, vitaminus, ir maisto papildus. 2004 m. gegužės 24 d. Vyriausybė patvirtino nutarimÄ Nr. 619 ,,Dėl įkalinimo įstaigų ir kalinimo sÄ lygų humanizavimo 2004 - 2009 metų programos“, kurios tikslas iki 2010 m. rekonstruoti įkalinimo įstaigas, kad jos atitiktų Lietuvos higienos normas ir Europos kalinimo įstaigų, absoliučiai uždraustų kankinimÄ arba nežmoniÅ¡ka ar žeminanti orumÄ elgesį, nepriklausomai nuo aplinkybių ir nukentėjusio elgesio.

Alytaus pataisos namų sÄ lygos pagerintos nebuvo, patalpų perpildymo problema neiÅ¡spręsta. PareiÅ¡kėjas pajuto neigiamas perpildymo pasekmes: asmeninės erdvės trÅ«kumas reiÅ¡kia mažesnį privatumÄ , to pasekmė kasdienė įtampa, konfliktinės situacijos, stresas, ilsėtis po darbo, papildomai pasimokyti galimybių nebuvimas, nėra vietos privalomoms spintelėms skirtoms asmeninėms daiktams sudėti; neužtikrinti higienos standartai bei tinkamas sanitarinės sÄ lygos, perpildytuose patalpose oro ir Å¡viesos trÅ«kumas, tualetas ir praustuvės sunkiai prieinami dėl jų trÅ«kumų bei netvarkingos bÅ«kles; neužtikrintas sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumas ir tinkamumas; personalo trÅ«kumas, dėl to priežiÅ«ros efektyvumas labai mažas, kai kur kalintiems netgi perduodama dalis atsakomybės už tvarkos palaikymÄ , kas taip pat kelia nuolatini stresÄ ir labai dažnas pareigÅ«nų ir nuteistųjų konflikto priežastis.

Dėl didelio Alytaus PN perpildymo ir nuteistųjų laikymo higienos sÄ lygos neatitinka nei Europos SÄ jungos, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. PareiÅ¡kėjas nuolat patiria stresÄ , pažeminimÄ , įtampÄ , todėl jam turi bÅ«ti atlygintÄ moralinė žala, kuriÄ jis vertina 300 000 Lt. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 39-41) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 64 straipsniu, didžiausiÄ pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 11.4 punkte buvo nustatyta, kad didžiausias Alytaus pataisos namų leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 700.

Nuo 2003 m. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamajam, baudžiamojo proceso bei bausmių vykdymo kodeksams, nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose skaičius mažėjo, tačiau ilgainiui pasikeitus šalies ekonominei padėčiai bei kartu ir kriminogeninei situacijai, nuteistų laisvės atėmimu asmenų skaičius vėl pradėjo sparčiai augti. 2007 m. sausio 23 d. Kalėjimų departamento direktorius įsakymu Nr. V-27 „Dėl vietų skaičiaus nustatymo laisvės atėmimo vietų įstaigose“, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, 6.15 punktas nustatė, kad Alytaus pataisos namuose gali atlikti laisvės atėmimo bausmę 1512 asmenų. Todėl ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrintas reikiamas gyvenamasis plotas nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 07 02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas Taisyklių 11 punktas. 11.4 punktu buvo nustatyta, kad didžiausias leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius Alytaus pataisos namuose neturi viršyti 1460.

Siekiant pagerinti įkalintų asmenų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijÄ ir jos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų planÄ , kurio vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų yra - per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo mažesnėmis iÅ¡laidomis modernizuoti laisvės atėmimo vietas. Priemonių plane numatyta iki 2017 metų rekonstruoti Alytaus PN statinius, o įgyvendinus Å¡iÄ priemonę pagerės Alytaus PN namuose laikomų nuteistųjų gyvenimo sÄ lygos.

Kalėjimų departamentas organizuoja kardomosios priemonės suėmimo, teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymÄ bei įgyvendina bausmių vykdymo politikÄ ir nėra institucija, užtikrinanti nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kuriuos galima įvardyti objektyviais, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodė konkrečių pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala.

Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamentas nėra gavęs per visÄ Å¡iam ginčui aktualų laikotarpį pareiÅ¡kėjo skundų dėl gyvenimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose, dėl ko mano, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygos minėtoje įstaigoje buvo ir yra patenkinamos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 93-95) nurodė iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo iÅ¡dėstytus Kalėjimų departamento atsiliepime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo R. I. skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, reikalavimÄ dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡Â Kalėjimų departamento 50 litų R. I. naudai. Teismas nustatė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras iÅ¡nagrinėjo Nuteistųjų teisių gynimo asociacijos skundÄ ir patvirtino, kad higienos normos kolonijoje pažeistos (b.l.

10) b. l. 10-11). Teismas analizavo Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Teismas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad kalinamųjų laikymas tokiomis sÄ lygomis, kai jiems suteikiamas itin mažas gyvenamasis plotas, pats savaime gali suponuoti klausimÄ dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ .

Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmė, galimybė mankÅ¡tintis lauke, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių ir pan. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad net ir 7 kv. m plotas vienam kaliniui yra reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, nors Å¡iuo atveju pripažįstant tokį pažeidimÄ buvo atsižvelgta ir į kitas aplinkybes (ventiliacijos ir apÅ¡vietimo trÅ«kumus; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Kita vertus, byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimas, pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98), Europos Žmogaus Teisių Teismas, nustatęs, kad PravieniÅ¡kių kalėjime pareiÅ¡kėjui buvo skirta atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 kv. m ploto, bet patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 kv. m ploto, ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių ar kiemÄ nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

Teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad bendros įkalinimo sÄ lygos Konvencijos 3 straipsnio nepažeidė. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartÄ grindė iÅ¡vadÄ dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo ir kameros perpildymo faktu, kai kaliniams buvo suteikta apie 2-3 kv. m, nors, be kameros perpildymo fakto, Europos Žmogaus Teisių Teismas kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ pagrindžiančias (patvirtinančias) aplinkybes Å¡iose bylose nurodydavo ir kitus reikÅ¡mingus faktus (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Lind prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 25664/05; 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Alver prieÅ¡ EstijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 64812/01, 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Testa prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 20877/04, 2006 m. kovo 9 d. sprendimas Cenbauer prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 73786/01).

Byloje Testa prieÅ¡ KroatijÄ Europos Žmogaus Teisių Teismas kaip tinkamÄ , pageidautinÄ kameros plotÄ nurodė 4 kv.m vienam kaliniui. Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (aukščiau minėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Teismas pažymėjo, kad atsakovai iÅ¡ esmės pripažino, kad reiÅ¡kiamos pretenzijos yra neiÅ¡galvotos. Teismas nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žinodama minėtas problemas ir siekdama iÅ¡ esmės gerinti materialinės bÅ«klės problemas 2009 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimÄ Nr. 1248 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plano tvirtinimo“. Å ioje strategijoje pripažįstama, kad kolonijų statiniai yra neatitinkantys Å¡iuolaikinių statybos techninių ir higienos normų reikalavimų, pripažino, jog dėl padidėjusio nuteistųjų skaičiaus esamos laisvės atėmimo vietų patalpos yra perpildytos.

Visų Å¡ių problemų sprendimui yra numatyti finansavimo Å¡altiniai laisvės atėmimo vietų bÅ«klei gerinti. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu. Å iuo metu, kaip teigė pats pareiÅ¡kėjas, pretenzijų dėl gyvenimo sÄ lygų administracijai jis neturi.Teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas nurodė tik esminius nusiskundimus dėl kalinimo sÄ lygų – dėl ploto vienam asmeniui stygių, dėl kuriuo kyla visos kitos pasekmės (dėl ventiliacijos, apÅ¡vietimo reikalavimų laikymosi).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Visuotinai žinomas faktas, kad Å¡alyje krizė, mažinami darbo užmokesčiai, iÅ¡mokos senyvo amžiaus asmenims, asmenims, kurie dėl sveikatos problemų negali dirbti ir įstatymų nustatyta tvarka gauna atitinkamas pinigines iÅ¡mokas, t. y., kad Å¡alyje dėl ekonominių ir finansinių problemų yra bloginama teisėtai gyvenančių asmenų padėtis.

Å ios Å¡alyje atsiradusios neigiamos pasekmės negali nepaliesti ir bausmes atliekančių, mokesčių mokėtojų sÄ skaita iÅ¡laikomų asmenų padėties, t. y. šalies bÅ«klės pablogėjimas neiÅ¡vengiamai atsiliepia ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų padėčiai. Ä®vertinęs visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors nagrinėjamas atvejis priartėja prie tos ribos, kai gali bÅ«ti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, tačiau visgi Å¡ios ribos neperžengia.

Konstatuoti, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis nėra pakankamo pagrindo. Teismas nurodė, kad tai, jog nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas dar nereiškia, jog valstybės valdžios institucijų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu elgėsi teisėtai. Jų elgesys turi būti įvertintas ir nacionalinių teisės aktų kontekste.Pareiškėjas skundėsi dėl kameros perpildymo ir maudymosi duše, kuriame nėra pertvarų. Pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Vien tik pertvarų duÅ¡uose nebuvimas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo. Kadangi kitos pareiÅ¡kėjo nurodytos teisės normos (Konstitucijos 21 str. 3 d.), kuriomis jis grindžia pertvarų duÅ¡uose nebuvimo neteisėtumÄ , yra abstraktaus pobÅ«džio, jomis iÅ¡ esmės yra iÅ¡reiÅ¡kiamas bÅ«tent Konvencijos 3 straipsnio turinys, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nenustatymas Å¡iuo atveju reiÅ¡kia ir tai, kad pertvarų duÅ¡uose nebuvimas nepažeidžia ir nacionalinės teisės normų.

IÅ¡tirti bylos nagrinėjimo metu duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas neatitiko higienos normų reikalavimų dėl patalpintų asmenų skaičiaus, lovų kiekio ir pan. PareigÅ«nai, laikydami pareiÅ¡kėjÄ perpildytoje kameroje, objektyviai pažeidė teisės normų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad tai reiÅ¡kia, jog yra pakankamai įrodymų tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurioje vienam kalinamajam teko apie 3 kv. m gyvenamojo ploto.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia teismui pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas vertinti kaip priartėjusias prie tos ribos, kai gali bÅ«ti konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio, įtvirtinančio fundamentalias demokratinės visuomenės vertybes, pažeidimas. Kamerų perpildymo problema, kaip galinti reikÅ¡ti nežmoniÅ¡kÄ ar asmens orumÄ Å¾eminantį elgesį, akcentuojama ir Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ veikloje (žr., pvz., Komiteto standartus (CPT/Inf/E (2002) 1 - Rev. 2006).

Teismas nurodė, kad tokios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo jis siekia apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas. Teismas pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs specifines Å¡ios bylos aplinkybes, ypač tas aukščiau Å¡iame sprendime paminėtas aplinkybes, kurios lėmė, kad teismas nepripažino Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kad Alytaus PN buvo padidintas kalinamųjų skaičius, kuris nors ir nevirÅ¡ijo nustatyto kalinamų asmenų skaičiaus – 1460, bet beveik dvigubai iÅ¡augo per praėjusius paskutinius kelis metus (2003 metais buvo nustatytas kalinamų asmenų skaičius – 700), kas galėjo objektyviai trukdyti pataisos namams užtikrinti tinkamas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. III. PareiÅ¡kėjas R. I. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti – priteisti 300 000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 100 litų žyminį mokestį.

Apeliaciniame skunde (b.l. 131-132) nurodė, kad teismas pripažino, kad buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad dėl bausmės atlikimo sÄ lygų nuolat jautė stresÄ . Mano, kad teismo sprendimas priimtas nepilnai įvertinus byloje pateiktus dokumentus, paaiÅ¡kinimus, į kai kuriuos pareiÅ¡kėjo argumentus teismas neatkreipė dėmesio. PraÅ¡o įpareigoti Alytaus pataisos namus pateikti vaizdo įraÅ¡Ä .

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 141-143) nurodė, kad vadovaujantis LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006, ABTÄ® 57 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsnio 2 dalimi, teismui negali bÅ«ti reiÅ¡kiami abstraktÅ«s reikalavimai iÅ¡reikalauti tam tikrus įrodymus, praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodyta, kurias reikÅ¡mingas bylai aplinkybes tais įrodymais siekiama pagrįsti.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs tarp bylos Å¡alių kilusį ginÄÄ savo sprendime iÅ¡ esmės pažymėjo, kad Å¡ioje byloje pakanka įrodymų iÅ¡tirti su ginču susijusias aplinkybes ir padaryti atitinkamas iÅ¡vadas.Pirmos instancijos teismas detaliai iÅ¡nagrinėjo surinktÄ dokumentinę medžiagÄ , įvertino ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , teismo posėdžio metu įdėmiai iÅ¡klausė visų byloje dalyvaujančių Å¡alių argumentus ir priėmė motyvuotÄ , pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ .PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundÄ patenkinti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas paaiÅ¡kino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Bylos ginčas yra dėl valstybės pareigos atlyginti žalÄ asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ jis patyrė dėl netinkamų sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui atliekant laivės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose buvo pažeistos Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos bausmės atlikimo sÄ lygos, tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais buvo atmestas kaip nepagrįstas.Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiÅ¡kino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teismo, nagrinėjančio bylÄ apeliacine tvarka, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visÄ bylÄ (ABTÄ® 136 str. 2 d.).Patikrinusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2008 m. gegužės 9 d. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose.

Nuo 2008 m. gegužės 15 d. iš karantino buvo perkeltas į 6 būrį, esantį darbo zonoje, o 2009 m. gruodžio 4 d. pervestas į 21 būrį, esantį 1 lokaliniame sektoriuje ir iki 2010 m. balandžio 27 d. gyveno bendrabutyje Nr.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į normalias bausmės atlikimo sÄ lygas.Reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindÄ sudaro individuali asmens vidinė bÅ«sena bei jo patirti iÅ¡gyvenimai (CK 6.250 str.). Todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimÄ bÅ«tina Å¡ias aplinkybės iÅ¡tirti ir nustatyti, ar dėl teisės aktų pažeidimų kalinamojo bÅ«sena atitiko CK 6.250 straipsnio numatytÄ neturtinės žalos sÄ vokÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu konstatavo, kad sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. (administracinė byla Nr. A444– 619/2008).Vadovaujantis Å¡ia praktika pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, koks kalinių skaičius buvo bausmės atlikimo įstaigoje tuo metu, kada pareiÅ¡kėjas atliko bausmę, kokiose gyvenamosiose patalpose jis gyveno ir kiek jam teko gyvenamojo ploto bei kiek laiko jis buvo kalinamas tokiomis sÄ lygomis.

Tik nustačius Å¡ias aplinkybes gali bÅ«ti nustatyta, ar pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Å ių ir kitų pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų visuma yra reikÅ¡minga atlygintinos žalos dydžiui, jei bus nustatyta, kad Lietuvos valstybė pažeidė pareiÅ¡kėjo teises.Pirmosios instancijos teismas nepilnai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo skundÄ , nesiaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo individualių kalinimo sÄ lygų, neatskleidė pilnai ginčo esmės, todėl priimtas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtas bei pagrįstas, dėl ko turi bÅ«ti panaikintas.

Panaikinus sprendimÄ byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, kadangi nurodytoms bylos aplinkybėms iÅ¡aiÅ¡kinti bÅ«tina surinkti daug naujų įrodymų (ABTÄ® 141 str. 1 d. 2 p.).Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas skundÄ teismui, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, nors pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ skundai dėl žalos atlyginimo neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl žyminis mokestis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjui, o ne priteistas iÅ¡ atsakovo.             Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

R. I. (R. I.) apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Virginija Volskienė