2024-01-17 Nr. AB-1288-3-62-3-02951-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-19-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02951-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. Kirsnos medžiotojų būrelio skundą atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. R.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. Kirsnos medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas, Būrelis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 20 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ3-31/2021-10-27 (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria buvo patvirtinta ūkininko V. R. kukurūzų pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 1 107,60 Eur žala (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2021 m. spalio 8 d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. ŽŪ3-21 (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame konstatuota, kad lauke (pasėlyje), kurio bendras plotas yra 7,66 ha, pažeidimas nustatytas 0,65 ha plote, kuriame derlius sunaikintas 100 proc. Šiame akte taip pat nustatyta, kad kukurūzų silosui pasėlio pažeistą plotą suniokojo šernai, kukurūzų laukas nebuvo apsaugotas jokiomis prevencinėmis priemonėmis.

3. Pareiškėjo vertinimu, Komisija, atlikdama sunaikintų pasėlių apžiūrą ir priimdama Sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu 2002 m. rugsėjo 23 d. Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatų.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi priimti administracinį sprendimą. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo atveju, toks sprendimas, kurio priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija, santykių teisinis kvalifikavimas, santykiuose dalyvaujantys subjektai būtų aiškūs, t. y. atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, nėra priimtas, todėl teismas Sprendimą turėtų panaikinti.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Komisija, priimdama ginčijamą Sprendimą jokių matavimų, kuriais remiantis apskaičiuotas sunaikinto pasėlio plotas, neatliko. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nesilaikant Metodikos reikalavimų apskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, dėl ko galėjo būti neteisingai apskaičiuota atlygintina žala. Komisija nepateikė jokių duomenų apie pažeisto ploto matavimą, matavimo prietaisų naudojimą, taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie pasėlio (kukurūzo) veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius, numatytus Metodikos 9 punkte.

6. Pareiškėjas nurodė, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vidutinis derlingumas nustatomas remiantis suinteresuoto asmens V. R. raštu „Dėl informacijos dėl derlingumo“, kuriame nurodoma, kad kukurūzų silosui derlingumas yra 56,8 tonos iš ha, o ne pagal Metodikos 10 punkto reikalavimus.

7. Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, jog Administracijos Būdviečio seniūnija 2021 m. spalio 7 d. gavo V. R. prašymą „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“. Prašyme nurodoma, kad kukurūzų lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), yra padaryta didelė žala pasėliui, bei prašoma įvertinti padarytus nuostolius ir kompensuoti patirtą žalą. V. R. prašymą nagrinėjo Komisija, sudaryta Administracijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 10V-27 „Dėl komisijos sudarymo“.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos Apžiūros akte, su Komisijos nustatytu faktu, kad žalą žemės ūkio pasėliams (kukurūzams) 0,65 ha plote padarė šernai, sutiko ir Apžiūros aktą 2021 m. spalio 8 d. pasirašė Būrelio atstovai, jie jokių pastabų nepareiškė ir su nustatytomis aplinkybėmis sutiko. Apžiūrint pasėlį buvo nustatytos pažeidimo vietos ir jos buvo išmatuotos GPS imtuvu Mobile Mapper THALES, matavimus atliko Komisijos narė stebint ir Būrelio atstovams. Komisija, apžiūrėjusi medžiojamų gyvūnų padarytą žalą kukurūzų lauke (koordinatės WGS formatu pagal Globalaus pozicionavimo (GPS) sistemą: (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad lauke (pasėlyje), kurio bendras plotas yra 7,66 ha, pažeidimas nustatytas 0,65 ha plote, kuriame derlius yra sunaikintas 100 proc. Nustatyta, kad šio kukurūzų silosui pasėlio pažeistą plotą suniokojo šernai.

10. Atsakovo įsitikinimu, kukurūzų pasėlis buvo tinkamai prižiūrėtas bei augintas pagal agrotechninius reikalavimus, todėl Komisija Apžiūros akte nenurodė ir negalėjo nurodyti, kad kukurūzų pasėlis buvo piktžolėtas, užmirkęs, apimtas ligų ir kenkėjų. Priešingai nei teigė pareiškėjas, Komisija šernų padarytą žalą apskaičiavo vadovaudamasi Metodika, išsamūs skaičiavimai ir paaiškinimai išdėstyti Protokole.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. R. prašė skundą atmesti.

12. V. R. paaiškino, kad 2021 m. liepos mėnesį pastebėjo kukurūzų lauko suniokojimą ir kreipėsi į Būrelio medžiotojus; rugsėjo pabaigoje, nuimdamas kukurūzų derlių, pastebėjo, kad nuniokoti plotai yra žymiai didesni, todėl kreipėsi į seniūniją dėl žalos įvertinimo. Jis Komisijai pateikė duomenis apie kukurūzų siloso pasėlio derlingumą, kurį nustatė tiksliomis elektroninėmis svarstyklėmis pasvėręs vieno augalo svorį viename bėginiame metre, išvedęs vidurkį ir apskaičiavęs hektaro derlingumą.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. Kirsnos medžiotojų būrelio skundą tenkino, t. y. panaikino Protokolo dalį, kuria patvirtinta ūkininko V. R. kukurūzų pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 1107,60 Eur žala.

14. Teismas nustatė, kad:

14.1. Administracijos Būdviečio seniūnija 2021 m. spalio 7 d. gavo V. R. prašymą „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“, kuriame nurodoma, kad kukurūzų lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), yra padaryta didelė žala pasėliui, bei prašoma įvertinti padarytus nuostolius ir kompensuoti patirtą žalą.

14.2. Pareiškėjo prašymą išnagrinėjusi Komisija nustatė, kad lauke (pasėlyje), kurio bendras plotas yra 7,66 ha, pažeidimas nustatytas 0,65 ha plote, kuriame derlius yra sunaikintas 100 proc., kukurūzų silosui pasėlio pažeistą plotą suniokojo šernai. Komisijos nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos Apžiūros akte. Komisija apskaičiavo, kad dėl šernų padaryta žala 0,65 ha kukurūzų pasėlių plote yra 1 107,6 Eur. Komisijos sprendimas yra įformintas 2021 m. spalio 20 d. Protokolu.

15. Teismas nurodė, kad Sprendimo priėmimo pagrindas – Metodika, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-857 patvirtintas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2021 metais sąrašas ir Apžiūros aktas, kuris laikytinas neatsiejama sudėtine Sprendimo motyvų dalimi.

16. Teismo vertinimu, Sprendimas, Apžiūros aktas patvirtino, kad žalą kukurūzų pasėliui padarė šernai. Apžiūros, vykusios 2021 m. spalio 8 d. metu, nustatyta, kad apžiūroje dalyvavo du Būrelio (medžioklės plotų naudotojo) nariai, kurie kartu su Komisijos nariais ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu pasirašė Apžiūros aktą, jokių pastabų nepateikė, su nustatytomis aplinkybėmis sutiko.

17. Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1–3, 5 ir 8 dalimis, pažymėjo, kad Metodikos 7 punkte nustatyta, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas: plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis; jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal formulę (7.2 p.).

18. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu, kurio turiniui yra taikomi VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu – VAĮ 10 str.) reikalavimai.

19. Teismo vertinimu, buvo nustatyta, kad V. R. 2021 m. liepos mėnesį pastebėjo kukurūzų lauko suniokojimą ir kreipėsi į Būrelio medžiotojus, rugsėjo pabaigoje nuimdamas kukurūzų derlių pastebėjo, kad nuniokoti plotai yra žymiai didesni, todėl kreipėsi į seniūniją dėl žalos įvertinimo. Teismas nurodė, kad nei Apžiūros akte, nei Sprendime tokia aplinkybė neaptarta, todėl nėra aišku (nustatyta), ar V. R. rašytinis pranešimas atitinkamai seniūnijai, pateiktas vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo, galėjo lemti žalos padidėjimą.

20. Teismas konstatavo, kad nei Apžiūros akte, nei Sprendime nėra duomenų apie tai, ar žemės ūkio pasėlių savininkas (V. R.) augino pasėlius (kukurūzų) pagal agrotechninius reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsiliepime į skundą buvo nurodyta aplinkybė, kad kukurūzų pasėlis buvo tinkamai prižiūrėtas bei augintas pagal agrotechninius reikalavimus, todėl Komisija Apžiūros akte nenurodė ir negalėjo nurodyti, kad kukurūzų pasėlis buvo piktžolėtas, užmirkęs, apimtas ligų ir kenkėjų. Tačiau teismas pabrėžė, jog motyvai dėl priimamo sprendimo privalo būti išdėstyti priimame sprendime.

21. Įvertinęs atsakovo paaiškinimus, kad šernai sunaikino kukurūzų pasėlį 0,65 ha plote, kuris susidarė iš trijų atskirų plotų, V. R. paaiškinimus, jog šernų sunaikintų atskirų plotų buvo daugiau kaip trys, teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad Būrelio atstovai pasirašydami Apžiūros aktą sutiko, kad pažeidimas nustatytas 0,65 ha plote. Teismo vertinimu, iš Apžiūros akto turinio matyti, jog Būrelio atstovai sutiko su aplinkybe, jog žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai. Aptarta situacija sudarė pagrindą išvadai, jog nesant byloje duomenų apie išmatuotas visas pasėlio dalis, kuriose pastebėti medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, panaudotas matavimo priemones, buvo nukrypta nuo Metodikos 7.1 punkto reikalavimo ir nėra galimybių nustatyti, ar panaudota matavimo priemonė atitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus.

22. Apibendrindamas aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, jog Sprendimo ir Apžiūros akto, kaip neatsiejamo ginčijamo sprendimo motyvų dalies, trūkumai vertintini kaip esminiai ir sudarantys savarankišką bei pakankamą pagrindą Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

III. 23. Atsakovas Lazdijų rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, jog nėra galimybių nustatyti, ar panaudota matavimo priemonė atitiko Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas teismui savo skunde nurodė, kad jokie matavimai neatlikti, jokie prietaisai nenaudoti, o atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, koks matavimo prietaisas buvo naudotas. Tačiau teismo posėdyje nebuvo aiškintasi, ar buvo naudojami matavimo prietaisai, ar ne, ar su matavimo prietaiso parodymais sutiko matavimuose dalyvavę Būrelio atstovai V. G. ir G. B.. Atsakovas nurodo, kad apskritai teismo posėdyje nebuvo aiškinamasi, ar matavimai buvo atlikti, todėl nėra aišku, kuo remiantis sprendime teigiama, kad nėra galimybių nustatyti, ar panaudota matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus, sprendime nenurodomi jokie argumentai.

25. Atsakovas akcentuoja, kad Komisijos nustatytos aplinkybės buvo užfiksuotos Apžiūros akte, kuris parengtas pagal Metodikos 1 priede patvirtintą tokio pobūdžio dokumento formą ir pagal Metodikos reikalavimus, nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Apžiūros akte nėra duomenų apie tai, ar pasėlių savininkas augino pasėlius (kukurūzų) pagal agrotechninius reikalavimus. Apžiūros akto forma yra tipinė, kurią reikia užpildyti pagal nustatytus faktinius duomenis. Be to, kukurūzai buvo tinkamai prižiūrėti bei auginti pagal agrotechninius reikalavimus, todėl Komisija Apžiūros akte nenurodė ir negalėjo nurodyti, kad kukurūzų pasėlis buvo piktžolėtas, užmirkęs, apimtas ligų ir kenkėjų.

26. Atsakovas akcentuoja, kad Būrelio atstovai pasirašė Apžiūros aktą, t. y. sutiko su jame nustatytomis aplinkybėmis (ir su aplinkybe, kad pažeidimas nustatytas 0,65 ha plote), nenurodė jokių pastabų, nesutikimo, o priešingos pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos. Komisijos Sprendimas įformintas Protokolu, kuriame nurodytas šio sprendimo teisinis pagrindas.

27. Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. Kirsnos medžiotojų būrelis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Bylos dalykas – atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti 2021 m. spalio 20 d. posėdžio protokolo Nr. ŽŪ3-31/2021-10-27 dalies, kuria patvirtinta ūkininko V. R. kukurūzų pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 1 107,60 Eur žala, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Šioje byloje pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus A. Kirsnos medžiotojų būrelio ginčijamas atsakovo Sprendimas, priimtas išnagrinėjus 2021 m. spalio 7 d. V. R. prašymą „Dėl šernų padarytos žalos atlyginimo“, kuriame nurodyta, kad kukurūzų lauke, esančiame (duomenys neskelbtini), yra padaryta didelė žala pasėliui, bei prašoma įvertinti padarytus nuostolius ir kompensuoti patirtą žalą, įvertinus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2021 m. spalio 8 d. akte Nr. ŽŪ3-21 nurodytus duomenis, 2021 m. spalio 11 d. V. R., tvarkančio dvejybinę apskaitą, pateiktą informaciją apie einamųjų metų kukurūzų silosui deklaruoto pasėlio derlingumą (nurodyta, kad derlingumas yra 56,8 tonos iš ha). Atsakovas taip pat nurodė, kad apskaičiuodamas žalą, vadovaujasi Metodika, Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2021 metais sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-857 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2021 metais sąrašo patvirtinimo“.

30. Atsakovo Sprendime nustatyta, kad lauke (pasėlyje), kurio bendras plotas yra 7,66 ha, pažeidimas nustatytas 0,65 ha plote, kuriame derlius yra sunaikintas 100 proc., kukurūzų silosui pasėlio pažeistą plotą suniokojo šernai, apskaičiuota, kad dėl šernų padaryta žala 0,65 ha kukurūzų pasėlių plote yra 1 107,6 Eur.

31. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą, skundą grindė tuo, kad padaryta žala apskaičiuota nesilaikant Metodikos 7 ir 9 punktų reikalavimų, nes nepateikti jokie duomenys apie pažeisto ploto matavimą, matavimo prietaisų naudojimą (jokie matavimo prietaisai nenaudoti) (neįvykdytas Metodikos 7 punkte įtvirtintas reikalavimas matuoti pakenktas vietas ir jas aprašyti, lauktino derliaus sumažėjimą vertinti lyginamuoju metodu); nebuvo įvertinta pasėlio būklė (pasėlio (kukurūzo) veislė, pasėlio piktžolėtumas, užmirkimas, kenkėjų ir ligų išplitimas, žemės derlingumas ir kiti veiksniai, nurodyti Metodikos 9 punkte). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad žala apskaičiuota ne pagal Metodikos 10 punktą, nustatantį, jog einamaisiais metais patirta žala apskaičiuojama ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas savivaldybės pasėlio vidutinis derlingumas, t. y. nepagrįstai vidutiniam derlingumui apskaičiuoti buvo naudojami V. R. pateikti duomenys, o ne Metodikos nurodomi duomenys.

32. Atsakovas, atsikirsdamas į skundą, nurodė, jog apžiūrint pasėlį, kurio bendras plotas yra 7,66 ha, buvo nustatytos pažeidimo vietos (0,65 ha) ir jos buvo išmatuotos GPS imtuvu Mobile Mapper THALES, matavimus prietaisu vykdė komisijos narė J. Z., o juos stebėjo Komisijos narai ir pareiškėjo du atstovai, kurie matavimo metu jokių pretenzijų dėl matavimo prietaiso naudojimo ir nustatyto pažeisto ploto neturėjo; kukurūzai buvo tinkamai prižiūrėti bei auginti pagal agrotechninius reikalavimus, todėl Komisija nenurodė ir negalėjo nurodyti, kad kukurūzų pasėlis buvo piktžolėtas, užmirkęs, apimtas ligų ir kenkėjų. Vidutinis derlingumas nustatytas pagal V. R. pateiktą informaciją, nes Metodikos 9 punkte nurodyta, jog derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas.

33. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad V. R. dar 2021 metų rugpjūčio mėnesį pareiškėją informavo, jog į jo lauką, esantį (duomenys neskelbtini), ateina šernai, o Būrelio nariai, siekdami apsaugoti pasėlius nuo šernų minėtoje vietovėje, medžiojo tykodami ir keletą šernų sumedžiojo (pavyzdžiui, 2021 m. rugpjūčio 24 d. būrelio valdybos pirmininkas V. G. sumedžiojo du šernus), po to nusiskundimų iš V. R. nebuvo gauta. Pareiškėjo teigimu, Komisija nesiaiškino, kada V. R. pastebėjo, jog kukurūzai yra suniokoti, nes pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Šios aplinkybės savo prašyme nenurodė ir V. R.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra aktualu ir tai, jog pasėliai 2021 m. spalio 8 d. buvo apžiūrimi jau nuėmus derlių (nukūlus / nupjovus kukurūzus), tačiau apie tai nėra užsiminta nei viename dokumente, kyla įtarimų, kad pasėlius galėjo suniokoti ne šernai, o kiti kanopiniai gyvūnai, kuriuos minėtu laiku medžioti draudžiama.

34. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, nustatęs, kad V. R. 2021 m. liepos mėnesį pastebėjo kukurūzų lauko suniokojimą ir kreipėsi į Būrelio medžiotojus, rugsėjo pabaigoje nuimdamas kukurūzų derlių, jis pastebėjo, kad nuniokoti plotai yra žymiai didesni, todėl kreipėsi į seniūniją dėl žalos įvertinimo, tačiau nei Apžiūros akte, nei Sprendime tokia aplinkybė neaptarta, todėl nėra aišku (nustatyta), ar V. R. rašytinis pranešimas atitinkamai seniūnijai vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo galėjo turėti įtakos žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei Apžiūros akte, nei Sprendime nėra duomenų ir apie tai, ar žemės ūkio pasėlių savininkas (V. R.) augino pasėlius (kukurūzų) pagal agrotechninius reikalavimus; iš Apžiūros akto turinio matyti, jog Būrelio atstovai sutiko tik su aplinkybe, jog žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nesant byloje duomenų apie išmatuotas visas pasėlio dalis, kuriose pastebėti medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, panaudotas matavimo priemones, buvo nukrypta nuo Metodikos 7.1 punkto reikalavimo ir nėra galimybių nustatyti, ar panaudota matavimo priemonė atitinka Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad 2021 m. spalio 8 d. buvo atlikta pareiškėjo medžioklės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), kur V. R. augino kukurūzus silosui, apžiūra. Apžiūros metu dalyvavo tiek V. R., tiek ir pareiškėjo du atstovai.

36. Apžiūros metu nustatyta, kad kukurūzų silosui pasėlio pažeistą plotą (0,65 ha) suniokojo šernai, sunaikinimas – 100 proc. Nei V. R., nei pareiškėjo atstovai, pasirašydami Apžiūros aktą, nenurodė jokių pastabų dėl neteisingai apskaičiuoto sunaikinto pasėlio ploto ir šio ploto sunaikinimo priežasčių (žalą pasėliams padarė šernai). Akcentuotina, kad pareiškėjo atstovai nenurodė jokių pastabų, jog buvo neteisingai išmatuotas pažeistas plotas, nepagrįstai nenurodytos kitos svarbios aplinkybės, t. y. pasėlio (kukurūzo) veislė, pasėlio piktžolėtumas, užmirkimas, kenkėjų ir ligų išplitimas, žemės derlingumas ir kiti veiksniai, nurodyti Metodikos 9 punkte. Pareiškėjo atstovai Apžiūros akte nenurodė jokių pastabų, kad apžiūros metu kukurūzų pasėlis buvo piktžolėtas, užmirkęs, apimtas ligų ir kenkėjų; kad pasėlis buvo suniokotas 2021 m. liepos mėnesį ar rugpjūčio mėnesį; jog V. R. augino pasėlius (kukurūzų) ne pagal agrotechninius reikalavimus.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundą nurodė konkrečius duomenis, susijusius su tuo, kaip ir kokiu būdu apskaičiuotas šernų suniokotas pasėlio plotas, taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių Apžiūros akte nėra užfiksuota, jog pasėlis buvo apaugęs piktžolėmis, užmirkęs, pažeistas kenkėjų ir ligų, jog žemės ūkio savininkas augino pasėlį ne pagal agrotechninius reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje neteikė įrodymų, paneigiančių šias atsakovo nurodytas aplinkybes.

38. Šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino proceso šalių byloje išsakytų argumentų, teiktų įrodymų, susijusių su ginčo esme, ir nesprendė byloje kilusio ginčo, t. y. ar pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas turi atlyginti dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų (nagrinėjamu atveju – šernų) padarytą žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris žemės sklype augino kukurūzus silosui; jei pareiškėjas turi atlyginti žalą, tai kokio dydžio yra atlygintina žala. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kokios konkrečios teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo inicijuotu ginču, yra nustatytos, t. y. ar nustatyta, jog jokia žala trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo padaryta, ar žala buvo padaryta, tačiau pareiškėjas nėra atsakingas už padarytą žalą, ar žala buvo padaryta, tačiau neteisingai apskaičiuotas padarytos žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, apsiribodamas konstatavimu, kad nesant byloje duomenų apie išmatuotas visas pasėlio dalis, kuriose pastebėti medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, panaudotas matavimo priemones, buvo nukrypta nuo Metodikos 7.1 punkto reikalavimo ir nėra galimybių nustatyti, ar panaudota matavimo priemonė atitinka Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus. Taip pat nurodyta, kad Sprendimo ir Apžiūros akto, kaip neatsiejamo Sprendimo motyvų dalies, trūkumai vertintini kaip esminiai ir sudarantys pagrindą panaikinti Sprendimą.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014; kt.).

41. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvęs 8 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Dėl to Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos apskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019; kt.).

42. Nagrinėjamu atveju įvertinus Sprendimo turinį, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes jame yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių buvo apskaičiuota šernų padaryta žala 0,65 ha kukurūzų pasėlių plote, priklausančiame trečiajam suinteresuotam asmeniui (1 107,6 Eur).

43. Pareiškėjo šioje byloje pateikto skundo argumentai suponuoja išvadą, kad jis nesutinka su Sprendime nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, todėl šioje byloje turi būti nagrinėjama ir vertinama, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai nustatė aplinkybes, susijusius su pažeidimu ir ar pagrįstai apskaičiavo minėto dydžio žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tiek pareiškėjo, tiek atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai į juos (ABTĮ 56 str. 1 d.).

44. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad proceso šalims nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus (ABTĮ 12 str., 56 str. 5 d.), o pareiškėjas iš viso buvo atleistas nuo skunde nurodytų aplinkybių įrodinėjimo, nors pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį jis privalėjo teikti įrodymus, kuriais grindžia skundo argumentus.

45. Pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog viešojo administravimo procedūrų specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja naudotojams ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir kt. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų tikrinimo metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan., t. y. įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 56 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2050-415/2018; kt.).

46. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, nevertintos ir nenustatytos teisiškai reikšmingos byloje kilusiam ginčui išnagrinėti aplinkybės, t. y. priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl panaikinamas.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė