63f5a97d-2865-4fe2-9747-7aa3b65fe5ec · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPirmosios instancijos teismo                                            CivilinÄ byla Nr. e2A-741-227/2016TeisÄja Malvyra BuÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00322-2015-9  Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.1.21; 3.4.4.2 PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsÄjo 8 d.PanevÄžys                          PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Margaritos DzelzienÄs,kolegijos teisÄjų:
Legislator headnote
AI generated63f5a97d-2865-4fe2-9747-7aa3b65fe5ec · PanevÄžio apygardos teismas: Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos sudarytos komisijos 2003-05-12 vietos apžiÅ«rÄjimo akte nurodyta, jog sprendžiant iÅ¡ pamatų dydžio bei konfigÅ«racijos, tai turÄtų bÅ«ti gyvenamojo namo arba Å«kinio pastato pamatai, tai patvirtina, kad tuo laikotarpiu vieÅ¡ojo administravimo subjektai laikÄ, jog pareiÅ¡kÄjo sklype yra statinių liekanų. Å ios komisijos nariai, taip pat liudytojai T. E., T. Å ., N. V. ir A. B., apklausti liudytojais minÄtoje civilinÄje byloje, patvirtino, kad matÄ iÅ¡likusius buvusių pastatų pamatus, taÄiau Å¡ių aplinkybių teismas neįvertino.
Full text
Pirmosios instancijos teismo                                            CivilinÄ byla Nr. e2A-741-227/2016TeisÄja Malvyra BuÄienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00322-2015-9  Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.3.1.21; 3.4.4.2 PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsÄjo 8 d.PanevÄžys                          PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos Margaritos DzelzienÄs,kolegijos teisÄjų:
Zinos MickeviÄiÅ«tÄs, LaimutÄs SankauskaitÄs, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. R. apeliacinį skundÄ dÄl RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-30-126/2016 pagal pareiÅ¡kÄjo V. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. M., A. R., Zarasų rajono savivaldybÄs administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, GražutÄs regioninio parko direkcijai dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, ir n u s t a t Ä :
                                           I.GinÄo esmÄ PareiÅ¡kÄjas V. R. pareiÅ¡kimu praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjo motinos R. G. gyvenamasis namas, lauko virtuvÄ, daržinÄ, rÅ«sys - ledynas, kalkių duobÄ buvo sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini). NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo tÄvas C. R., mirÄs (duomenys neskelbtini), ir seneliai nuo tÄvo pusÄs gyveno (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1904 metų.
PareiÅ¡kÄjo mama G. R., mirusi (duomenys neskelbtini), 2005-05-16 testamentu visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko pareiÅ¡kÄjui. Turimuose Utenos apskrities archyvo duomenyse nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1985 metų Å«kinÄje knygoje, asmeninÄje sÄ skaitoje Nr.225, rasti įraÅ¡ai apie Å¡eimos galvos R. G., N, g. (duomenys neskelbtini) m., Å«kinį kiemÄ . AsmeninÄs sÄ skaitos lapo grafoje âŪkiui priklausantieji pastataiâ įraÅ¡yti: gyvenamasis namas, pastatytas 1929 metais, daržinÄ, pastatyta 1930 metais, lauko virtuvÄ, pastatyta 1953 metais.
Pažymoje Å«kinio kiemo vieta nenurodyta, taÄiau pareiÅ¡kÄjas žino, kad Å«kinio kiemo pastatai buvo jam ir sutuoktinei priklausanÄiame sklype. TeigÄ, kad apie 1973-1974 metus tÄvas buvo jį nuvežÄs parodyti tos vietos prie ežero, kurioje kadaise gyveno, taÄiau tuo metu namo jau nebuvo, pareiÅ¡kÄjas matÄ namo pamatus, didelÄ duobÄ â ledo rÅ«sį, kalkių duobÄ. Namas kadaise buvo parduotas B., nes apie 1930 metus susirgo jo senelis, B. namÄ persikÄlÄ Ä¯ kitÄ vietÄ . Apie 1980-1981 metus motina norÄjo namÄ atstatyti, taÄiau nepavyko.
Ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , atsiveÅ¾Ä statybines medžiagas, taÄiau iki sklypo nenuvažiavo, todÄl apsistojo pas kaimynus apleistoje sodyboje, jÄ nuomojo, o paskui jai namÄ padovanojo. Jų Å¡eima dÄl žemÄs grÄ Å¾inimo niekada nesikreipÄ. J. M. įsigijus miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄs sklypÄ , jame buvo rasta iÅ¡likusių sodybos pamatų liekanų, J. M. pastatÄ statinius, taÄiau kitoje civilinÄje byloje statytis statinius teisÄ suteikiantys dokumentai pripažinti negaliojanÄiais, ir J.
M. įpareigota nugriauti neteisÄtai pastatytus statinius, jos pareiÅ¡kimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo netenkintas. PareiÅ¡kÄjas nustaÄius juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ galÄtų atstatyti savo tÄvų sodybÄ (Å¡iuo atveju âsiekti įteisinti jau pastatytus statinius, kurių statyba pripažinta savavaliÅ¡ka) pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau tekste â MiÅ¡kų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .                                II.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiÅ¡kÄjo V. R. pareiÅ¡kimo netenkino, priteisÄ iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 18,34 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų valstybei.NustatÄ, kad praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ pareiÅ¡kÄjas sieja su teisÄs atstatyti sodybos statinius, įgijimu pagal MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , kuris numato, kad teisÄ atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ miÅ¡ko žemÄje, turi tik Å¡ios sodybos buvÄ savininkai ir ar jų pirmos, antros ir treÄios eilÄs įpÄdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ .
PažymÄjo, kad Utenos apskrities archyvo 2014-10-23 pažyma (I t., b. l. 35-39) apie Zarasų rajono (duomenys neskelbtini) kaimo 1965-1985 metų gyventojus ir jų Å«kinius kiemus pareiÅ¡kÄjo nurodomų aplinkybių dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nepatvirtina, prieÅ¡ingai, patvirtina pareiÅ¡kÄjo teismo posÄdyje nurodytas aplinkybes, jog apie 1980-1981 metus jo motina atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir apsigyveno kitiems asmenims priklausanÄioje sodyboje, kuri vÄliau jai padovanota ir apie G.
R. Å«kinį kiemÄ informacija atsiranda tik 1980-1982 metų Å«kinių knygų įraÅ¡uose. Ä®vertino asmeninių sÄ skaitų Nr. 141, 255, fondo 1976-1979 metų įraÅ¡us, nekilnojamo turto registro duomenis, iÅ¡ jų nustatÄ, kad G. R., atvykusi 1981-10-22, gyveno name, kuris jai padovanotas 1984-04-05 T. M., kuriam pastatai atiteko po T. V., mirties (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kÄjas (duomenys neskelbtini) turi savo vardu registruotÄ gyvenamÄ namÄ , Å«kinius pastatus (tvartus, pirtį, lauko virtuvÄ, kiemo statinius), kuriuos paveldÄjo iÅ¡ motinos ir kurie yra žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas sprendÄ, kad labiau tikÄtina, jog bÅ«tent Å¡ie pastatai yra minimi Utenos apskrities archyvo 2014-10-23 pažymoje kaip priklausÄ G. R. ir jokių netiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, kad žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo G. R. priklausÄs gyvenamas namas su Å«kiniais pastatais, byloje nÄra. Ä®vertinÄs liudytojų B. L., I. B. parodymus sprendÄ, kad jie praÅ¡omo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto patvirtinti negali, nes liudytojai gyvenamo namo žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nematÄ, atsižvelgÄ Ä¯ liudytojo I.
B. nurodytas aplinkybes, kad C. R. priklausiusį namÄ jo tÄvas nusigriovimui nupirko apie 1932 metus, kai pareiÅ¡kÄjo mamai buvo tik 7 metai, pareiÅ¡kÄjo tÄvai susituokÄ tik 1948 metais (I t., b. l. 30). PažymÄjo, kad neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du G. R. aptariame žemÄs sklype galÄjo priklausyti gyvenamas namas, parduotas dar 1932 metais. Ä®vertino, kad Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 esanÄiame 2009-11-25 ekspertizÄs akte Nr. 1843, kuris betarpiÅ¡kai susijÄs su Å¡ioje byloje nustatomomis aplinkybÄmis, nurodyta, kad žemÄs sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1930 metų â 2003 metų laikotarpyje pastatai neidentifikuoti.
Konstatavo, kad byloje esanÄių įrodymų pastatų valdymo nuosavybÄs teise faktui konstatuoti nepakanka.                                     III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau â Teismas) netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, nagrinÄjamoje byloje, prijungtoje Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 yra pakankamai duomenų juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄiam faktui nustatyti.
Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos sudarytos komisijos 2003-05-12 vietos apžiÅ«rÄjimo akte nurodyta, jog sprendžiant iÅ¡ pamatų dydžio bei konfigÅ«racijos, tai turÄtų bÅ«ti gyvenamojo namo arba Å«kinio pastato pamatai, tai patvirtina, kad tuo laikotarpiu vieÅ¡ojo administravimo subjektai laikÄ, jog pareiÅ¡kÄjo sklype yra statinių liekanų. Å ios komisijos nariai, taip pat liudytojai T. E., T. Å ., N. V. ir A. B., apklausti liudytojais minÄtoje civilinÄje byloje, patvirtino, kad matÄ iÅ¡likusius buvusių pastatų pamatus, taÄiau Å¡ių aplinkybių teismas neįvertino.
AtstaÄius Å«kio pastatÄ , kiemo rÅ«sį, malkinÄ, kanalizacijos Å¡ulinį ir lieptÄ , statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, kas patvirtina, jog komisija įvertino, jog statiniai yra atkurti, o ne pastatyti naujai. NagrinÄjamoje byloje apklausti liudytojai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad ginÄo sklype buvo pareiÅ¡kÄjo tÄvams priklausÄ statiniai. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojo I. B. parodymų, kurie patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjo Å¡eima turÄjo statinių ginÄo žemÄs sklype.
PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, jog jo tÄvas buvo vyresnis už mamÄ , dar iki santuokos buvo įgijÄs nuosavybÄ Brusavankos kaime, kuri po jo mirties atiteko pareiÅ¡kÄjo mamai.Nors ekspertizÄs akte aptartuose žemÄlapiuose pastatai ginÄo žemÄs sklype neidentifikuoti, žemÄlapiai nepaneigia, kad ten buvo pastatų griuvÄsiai, kurie pagal liudytojų parodymus buvo apkerpÄjÄ ir apaugÄ augmenija. EkspertizÄ atlikusi ekspertÄ ieÅ¡kojo žemÄlapiuose identifikuotų pastatų, o ne griuvÄsių bei iÅ¡likusių pamatų, kÄ ji patvirtino Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015, teismo posÄdyje.
Sudarant pirmuosius žemÄlapius pastatų liekanos, apaugusios augmenija, galÄjo bÅ«ti nematomos, todÄl jos ir nÄra identifikuotos, be to, netoli pastatų liekanų buvo kiti statiniai, kurie galÄjo bÅ«ti vertinami kaip reikÅ¡mingesni. ŽemÄlapių tikslumu abejotina ir dÄl to, kad iÅ¡ archyvo duomenų matyti, jog kaime buvo daugiau pastatų nei pavaizduota žemÄlapyje. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Zarasų rajono savivaldybÄs administracija praÅ¡o skundo netenkinti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistu.
Nurodo, kad sutinka su teismo iÅ¡vadomis dÄl įrodymų vertinimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ GražutÄs regiono parko direkcija praÅ¡o skundo netenkinti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistu. Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, kad ginÄo žemÄs sklype, kuris yra saugomoje teritorijoje, yra buvusi sodyba, t.y. buvÄs gyvenamosios paskirties pastatas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ValstybinÄ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o skundo netenkinti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistu.
Nurodo, kad Zarasų rajono apylinkÄs teismo 2015-01-28 sprendime civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 pasisakyta dÄl sodybos buvimo tuo metu J. M., o dabar apeliantui priklausanÄiame žemÄs sklype, pripažinta, kad nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, jog jame yra buvusi sodyba ar tokios sodybos statinių pamatai. Skunde nurodomi Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos sudarytos komisijos 2003-05-12 vietos apžiÅ«ros aktas, 2003-05-22 projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 34, Zarasų rajono nuolatinÄs statybos komisijos 2003-05-30 posÄdžio protokolas Nr. 39, statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005-01-27 ir 2009-03-30 aktai pripažinti negaliojanÄiais Zarasų rajono apylinkÄs teismo 2011-04-13 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-16-731/2011, todÄl nepatvirtina ginÄo sklype buvus sodybÄ .
Zarasų rajono apylinkÄs teismas 2015-01-28 sprendime, priimtame civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 nustatÄ, kad Å¡ioje byloje apklaustiems (ir apeliaciniame skunde nurodomiems) liudytojams nežinoma, kam galÄjo priklausyti jų matyti, galimai sodybos pastatų pamatai, jų parodymai abstraktÅ«s, prieÅ¡taringi, grindžiami prielaidomis, teismas jais nesivadovavo.Atlikus ekspertizes pastatai ginÄo sklype nebuvo identifikuoti, nors analizuojami to paÄio laikmeÄio ir vietovÄs kartografiniai žemÄlapiai, leido gretimuose žemÄs sklypuose identifikuoti pastatus, nutolusius nuo ginÄo žemÄs sklypo virÅ¡ 100 metrų atstumu, o teismo posÄdžio metu ekspertÄ patvirtino, kad sugriuvÄ pastatai žemÄlapiuose turÄjo bÅ«ti žymimi Å¡trichine linija, o Å¡iuo atveju nebuvo rasta nei sodybos, nei sodybvietÄs, nei atskirų kokių nors statinių liekanų.Ä®vertinus, kad žemÄs sklypas buvo kelis kartus perleidžiamas kitų asmenų, G.
R. sudarant testamentÄ jis nuosavybÄs teise nepriklausÄ, lieka neaiÅ¡ku, ar ji kada nors nuosavybÄs teise valdÄ Å¡Ä¯ sklypÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjas neatitinka MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų, kad galÄtų atkurti sodybÄ . IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas, RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.).
Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra.PareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jo nuosavybÄs teise valdomame žemÄs sklype buvo sodyba, siejo su turtinių teisių, nustatytų MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte, atsiradimu. MinÄtas punktas numato, kad teisÄ atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ miÅ¡ko žemÄje, turi tik Å¡ios sodybos buvÄ savininkai ir ar jų pirmos, antros ir treÄios eilÄs įpÄdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ .
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad jo motinai G. R. priklausÄ pastatai â gyvenamas namas, lauko virtuvÄ, daržinÄ, rÅ«sys â ledynas, kalkių duobÄ buvo žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiame (duomenys neskelbtini) kaime, Turmanto seniÅ«nijoje, Zarasų rajone. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje Å¡is faktas nÄra įrodytas.Byloje nustatyta, kad 2,2389 ha ploto miÅ¡kų Å«kio paskirties žemÄs sklypas yra GražutÄs regioninio parko Smalvo kraÅ¡tovaizdžio draustinyje (Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄ byla Nr. 2-15-477/2015, 1 t., b. l., 11-13, 103-104).
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, iÅ¡skyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Sodybos buvimo faktas gali bÅ«ti patvirtinamas, kas suteiktų teisÄ statyti statinius draustinio teritorijose, Å¡iais atvejais: kai yra iÅ¡likÄ buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, kai sodybos yra pažymÄtos vietovÄs ar kituose planuose ir teismui nustaÄius juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį sodybos buvimo faktÄ (kai nÄra iÅ¡likÄ archyvinių, grafinių sodybos buvimo dokumentų).
Ä®statymų leidÄjas nurodo tris savarankiÅ¡kus bÅ«dus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisÄ statyti saugomoje teritorijoje:
1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas;
2) tos teritorijos planai, žemÄlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymÄta buvusi sodyba;
3) sodybos buvimo juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nÄra iÅ¡likÄ nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybÄ vykdyti statybas valstybiniuose parkuose, gali bÅ«ti patvirtintas vienu iÅ¡ nurodytų trijų bÅ«dų. TurinÄio juridinÄ reikÅ¡mÄ fakto nustatymas yra vienas iÅ¡ bÅ«dų valstybinio parko teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei 445 straipsnyje nustatytos sÄ lygos.TeisÄjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dÄl įrodinÄjimÄ reglamentuojanÄių procesinių teisÄs normų pažeidimo bei netinkamo įrodymų vertinimo.
Nors apeliantas teigia, kad yra pakankamai duomenų apie buvusiÄ Å¾emÄs sklype sodybÄ , jos liekanas, taÄiau Zarasų rajono savivaldybÄs administracijos sudarytos komisijos 2003-05-12 vietos apžiÅ«ros aktas kuriame nurodoma, jog žemÄs sklype yra iÅ¡likÄ buvusių pastatų pamatai iÅ¡ tarpusavyje vietomis suriÅ¡tų dalinai aptaÅ¡ytų akmenų bei rÅ«sio liekanos, kas turÄtų bÅ«ti arba gyvenamojo namo arba Å«kinio pastato pamatai, Vilniaus apygardos teismas 2011-09-28 nutartimi pripažintas negaliojanÄiu (Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄ byla Nr. 2-15-477/2015, 1 t., b. l. 14, 44-53).
Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos 2005-01-27 ir 2009-03-30 aktai yra pripažinti negaliojanÄiais Zarasų rajono apylinkÄs teismo 2011-04-13 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-16-731/2011 (Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄ byla Nr. 2-15-477/2015, 1 t., b. l. 35-43). TodÄl Å¡ie skunde nurodomi dokumentai negali bÅ«ti pripažįstami tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais ir jais negali bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant dÄl sodybos buvimo fakto. Pats apeliantas nurodo, kad 2003-05-22 projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 34, Zarasų rajono nuolatinÄs statybos komisijos 2003-05-30 posÄdžio protokolas Nr. 39 yra panaikinti teismine tvarka, todÄl negalima sutikti, kad jie gali bÅ«ti vertinami kaip netiesiogiai patvirtinantys, jog administravimo subjektai laikÄ, jog sklype yra statinių liekanų ir leido Å¡iuos statinius atstatyti.
IÅ¡ apelianto argumentų matyti, kad jis nesutinka su Zarasų rajono apylinkÄs teismo įsiteisÄjusiu 2015-01-28 sprendimu, priimtu civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 pagal J. M. pareiÅ¡kimÄ dÄl sodybos buvimo vietos juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, Å¡io teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nepagrįstai praÅ¡o pakartotinai vertinti Å¡ioje byloje pasisakiusių liudytojų parodymus, ekspertizÄs iÅ¡vadas, nors dÄl to jau yra pasisakÄs Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teismas, taip pat PanevÄžio apygardos teismas 2015-06-04 nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-416-278/2015, kuria apylinkÄs teismo sprendimas paliktas nepakeistu.
Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 priimtame sprendime buvo įvertinti liudytojų T. E., T. Å ., N. V., A. B., P. K., A. D., A. Ž. parodymai apie tai, kad jie matÄ sklype iÅ¡likusių pamatų fragmentus Visų apklaustų liudytojų parodymus teismas pripažino labai abstrakÄiais, iÅ¡ dalies prieÅ¡taringais. PažymÄjo, kad nei vienas iÅ¡ liudytojų negalÄjo nurodyti, kam galÄjo priklausyti jų matytų pamatų liekanos, savo suvokimÄ apie galimai buvusių pastatų paskirtį, grindÄ nepagrįstomis prielaidomis, nes nei vienas iÅ¡ jų nÄra matÄs kokių nors pastatų žemÄs sklype, o apie galimai buvusius pastatus ir jų paskirtį ginÄo žemÄs sklype, liudytojai sprendÄ iÅ¡ pavienių akmenų ir galimai pamatų fragmentų.
MinÄtoje byloje teismas Å¡ių liudytojų parodymus laikÄ nepatikimais, jais nesivadovavo sprÄsdamas dÄl sodybos buvimo vietos nustatymo. PanevÄžio apygardos teismas 2015-06-04 nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-416-278/2015, taip pat pažymÄjo, kad nei vienas iÅ¡ teisme dalyvavusių liudytojų negalÄjo nurodyti konkreÄios galimų statinių griuvÄsių paskirties, t. y. liudytojai nenurodÄ sklype buvus gyvenamajam namui.Apeliantas pateikia analogiÅ¡kus argumentus dÄl ekspertizÄs iÅ¡vadų kaip ir J.
M. apeliaciniame skunde dÄl Zarasų rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 priimto 2015-01-28 sprendimo. PastebÄtina, kad Zarasų rajono apylinkÄs teismas minÄtoje byloje įvertino atliktos ekspertizÄs aktÄ Nr. 1843, ekspertÄs. J. S. â V. paaiÅ¡kinimus, jos pateiktÄ papildomai atlikto tyrimo medžiagÄ bei sprendÄ, kad ekspertÄs atliktų tyrimų metu, nebuvo nustatyta, kad žemÄs sklype yra buvusi sodyba ar kokie kiti statiniai. Teismas įvertino, jog atlikdama tyrimÄ ekspertÄ naudojosi topografine medžiaga, kuri buvo fiksuojama nuo 1903 m., tyrimo metu, buvo vertinamas ir analizuojamas, daugiau nei per Å¡imtÄ metų atliktų (duomenys neskelbtini) kaimo topografinių vietovÄs pokyÄių fiksavimas ir nei viename iÅ¡ tyrime naudotų (duomenys neskelbtini) kaimo žemÄlapių, nuo 1903 m. iki Å¡iol miÅ¡ko žemÄs sklype, nÄra buvusi sodyba.
Teismas sprendÄ, kad atliktos espertizÄs iÅ¡vada, papildomo tyrimo medžiaga, ekspertÄs paaiÅ¡kinimai sutampa, yra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, pagrįsti kartografine ir istorine medžiaga, todÄl neturÄjo pagrindo Å¡iomis iÅ¡vadomis nesivadovauti.PanevÄžio apygardos teismas 2015-06-04 nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. 2A-416-278/2015, taip pat pažymÄjo, kad žemÄs sklype, remiantis kartografine medžiaga, neužfiksuoti jokie statiniai, nebuvo praÅ¡oma byloje skirti ekspertizÄs, atitinkamai suformuluojant ekspertizÄs užduotį â identifikuoti žemÄs sklype esanÄius buvusių pastatų griuvÄsius, ekspertÄ doc. dr. J.
S. V., atlikdama tiek 2009-11-25 ekspertizÄ, tiek vykdydama papildomus tyrimus, vadovavosi archyvuose iÅ¡likusiais žemÄlapiais, kurių seniausias datuojamas 1942 m. ir sudarytas vadovaujantis 1903 m. duomenimis, kurie papildyti 1930 metais. PažymÄjo, kad nors pagal Utenos apskrities archyvo 2014-10-31 pažymÄ apie Zarasų r., (duomenys neskelbtini) k. 1961-1985 m. gyventojus ir jų Å«kinius kiemus, kurioje nurodyta, kad archyvinÄ medžiaga rodo (duomenys neskelbtini) kaime buvus iki 6-7 pastatų, kai tuo tarpu ekspertize ir papildomu tyrimu buvo identifikuoti du pastatai, abejoti žemÄlapių patikimumu nÄra pagrindo, nes buvo vertinama situacija ne visame (duomenys neskelbtini) kaime, bet tik ginÄo žemÄs sklype.
ApeliacinÄs instancijos teismas, neturÄjo pagrindo nesutikti su ekspertizei ir papildomam tyrimui naudotų žemÄlapių patikimumu, nes įvertinus apeliantÄs žemÄs sklypo padÄtį (sklypas ribojasi su Smalvo ežero pakrante), 1953 m. sudarant žemÄlapį, pasak ekspertÄs, fotonuotraukos deÅ¡ifravimÄ atlikdavo asmenys, tikrinÄ bei kontÅ«rus žymÄjÄ vietoje, todÄl sprendÄ esant tikÄtina, jog buvusių pastatų liekanas bÅ«tų pastebÄjÄ ir užfiksavÄ. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Zarasų rajono apylinkÄs teismo iÅ¡nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr. 2-15-477/2015 priimtu sprendimu nustatytos aplinkybÄs neturi prejudicinÄs galios Å¡ioje byloje, taÄiau jos yra reikÅ¡mingos, dÄl jų vertinimo jau yra pasisakÄs bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs teismas, taip pat apeliacinÄ instancijos teismas, ir juos vertinti kitaip nei pasisakÄ bylÄ nagrinÄjÄ teismai nÄra pagrindo.
NÄra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas neteisingai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus ir nepagrįstai sprendÄ, jog liudytojų parodymai praÅ¡omo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto patvirtinti negali. Apeliantas neneigia, kad liudytojai, apklausti Å¡ioje byloje, gyvenamo namo žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nematÄ. Teismas vertino ir liudytojo I. B. parodymus, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, taÄiau iÅ¡reiÅ¡kÄ abejonÄ dÄl to, kaip G.
R. aptariame žemÄs sklype galÄjo priklausyti gyvenamas namas, kurį C. R. (vÄliau jos vyras) pardavÄ dar 1932 metais, jiems dar nesant santuokoje, kai tuo metu jai buvo vos 7 metai. PastebÄtina, kad Å¡ie liudytojo parodymai paneigia apelianto nurodomÄ aplinkybÄ, kad jo mamai nuosavybÄs teise galÄjo priklausyti gyvenamasis namas, buvÄs ant pareiÅ¡kÄjo tÄvui priklausanÄio žemÄs sklypo, kuris nukeltas kitur jai dar nesant santuokoje. Skunde apeliantas nurodo, kad nuosavybÄ (duomenys neskelbtini) kaime jo mamai atiteko po tÄvo mirties, todÄl akivaizdu, kad namo nukÄlimo metu jai namas nuosavybÄs teise nepriklausÄ.
Be to, apeliantas neneigia teismo iÅ¡vados, kad Utenos apskrities archyvo 2014-10-23 pažymoje, minimi priklausÄ G. R. pastatai yra žemÄs sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jokių kitų netiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, kad žemÄs sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo G. R. priklausÄs gyvenamas namas su Å«kiniais pastatais, byloje apskritai nÄra. TodÄl teisÄjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vada, kad byloje esanÄių įrodymų nepakanka konstatuoti pastatų valdymo nuosavybÄs teise faktÄ .Esant nurodytoms aplinkybÄms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos nepažeidžiant įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisÄtas ir pagrįstas, sprendimo keisti apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            RokiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.             TeisÄjai                                                                                  Margarita DzelzienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Zina MickeviÄiÅ«tÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â LaimutÄ SankauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â