2020-05-27 Nr. AB-10513-3-61-3-00590-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-394-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00590-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas).

Teismas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu ir vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko 2020 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. l T-36 „Dėl darbo organizavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme karantino laikotarpiu“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjui pasiūlė pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimą, įpareigodamas pareiškėją pateikti dėl to savo nuomonę.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. kovo 19 d. buvo gautas pareiškėjo sutikimas pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimą ir rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas išdėstė argumentus, kuriais nesutiko su atsakovo atsiliepimu. Įvertinęs šiuos rašytinius paaiškinimus ir nustatęs, kad atsakovas 2020 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – 2020 m. vasario 18 d. Sprendimas), kuriuo atsakovas, be kita ko, pripažino negaliojančiu šioje byloje skundžiamą 2020 m. sausio 17 d. Sprendimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlė tikslinti skundo reikalavimą ir skųsti teismui atsakovo priimtus sprendimus, kurie susiję su 2020 m. sausio 17 d. Sprendimu ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. kovo 26 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jis šioje administracinėje byloje skundo netikslins.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-2455-463/2020 tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01139-2020-1).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta tikslinti skundo reikalavimą, nustačius, kad jo atžvilgiu Agentūra priėmė 2020 m. vasario 18 d. Sprendimą, kuriuo ne tik panaikino šioje administracinėje byloje skundžiamą 2020 m. sausio 17 d. Sprendimą, bet ir pasisakė dėl naujų faktinių aplinkybių, kurių pagrindu priėmė naują 2020 m. vasario 18 d. Sprendimą, tačiau pareiškėjas šioje administracinėje byloje atsisakė pasinaudoti šia savo teise. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 25 d. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti 2020 m. vasario 18 d. Sprendimą, šis skundas 2020 m. kovo 27 d. buvo priimtas, administracinė byla Nr. eI3-3029-815/2020 teismo pavaduotojo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi paskirta nagrinėti 2020 m. gegužės 20 d. 9.30 val.

Teismas padarė išvadą, kad administracinė byla Nr. eI3-3029-815/2020 yra neatsiejamai susijusi su šia administracine byla, nes joje bus sprendžiamas 2020 m. vasario 18 d. Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas šioje administracinėje byloje skundžiamas 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl šios administracinė bylos išsprendimui esminę reikšmę turės priimtas teismo procesinis sprendimas minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020, nes tarp šių administracinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, t. y. administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020 nustatyti faktai taps prejudiciniais ir nagrinėjant šią bylą iš naujo nebebus įrodinėjami. Dėl nurodytų aplinkybių teismas šią administracinę bylą sustabdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio (teismas, padarydamas rašymo apsirikimo klaidą, nurodė senos ABTĮ redakcijos 103 straipsnį) 1 dalies 3 punkto pagrindu tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bylos nagrinėjimą atnaujinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad neegzistuoja joks pagrindas stabdyti šią bylą. Pažymi, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose, taip pat expressis verbis įvardinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti atskirai kiekvienoje byloje bei nurodyti kokių konkrečių faktų nenustačius naujoje byloje, šiuo metu nėra įmanoma nagrinėti šios bylos. Nutartyje taip pat nėra nurodytos aplinkybės ir faktai, kurie negali būti nustatyti šioje byloje, šios bylos nesustabdžius iki įsiteisės procesinis sprendimas naujoje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad nors nutartyje teigiama, kad naujoje byloje bus sprendžiamas 2020 m. vasario 18 d. Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas šioje byloje skundžiamas 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog tarp šios bylos ir naujos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Pažymi, kad pareiškėjas skundu šioje byloje ginčija sprendimą tuo pagrindu, kad, jo įsitikinimu, 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, tačiau naujoje byloj šiuo aspektu 2020 m. sausio 17 d. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nebus nagrinėjimas. Taigi šioje byloje sprendžiant minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, šio klausimo sprendimas yra visiškai savarankiškas ir tam jokios įtakos neturės kitoje byloje, kurioje bus sprendžiamas 2020 m. vasario 18 d. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustatyti faktai. Todėl tarp abiejų bylų neegzistuoja prejudicinis ryšys, todėl nėra ir pagrindo stabdyti šią bylą. Akivaizdu, kad 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas gali būti panaikintas teismui išnagrinėjus šią bylą, tačiau ne Agentūros priimtu nauju 2020 m. vasario 18 d. Sprendimu. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankami ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu sustabdyti šią bylą.

Pareiškėjas vertina, kad teismas, priimdamas nutartį, pažeidė administracinių bylų teisenoje galiojantį dispozityvumo principą. Pažymi, kad pareiškėjo nesutikimas patikslinti skundą šioje byloje, negali būti laikomas vienu iš motyvų šią bylą sustabdyti, juo labiau, jog egzistuoja visos galimybės šią bylą išnagrinėti jos nesustabdžius. Atkreipia dėmesį, kad tame pačiame teisme išnagrinėtose analogiškose administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijami Agentūros sprendimai dėl paramos skyrimo, esant identiškoms situacijoms, kuomet Agentūra savarankiškai naikindavo savo pačios priimtus ankstesnius sprendimus, nusistovėjo praktika, kai teismas tas bylas nagrinėdavo ir jų nestabdydavo, akcentuodamas būtent teismo pareigą skundą pateikusio pareiškėjo atžvilgiu laikytis dispozityvumo principo.

Pareiškėjas nurodo, kad šios bylos sustabdymas nepagrįstai vilkina procesą ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus. Pažymi, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo, į teismą kreipęsis gindamas savo interesus, siekdamas gauti tinkamo dydžio paramą už ekologinį ūkininkavimą, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, yra žymiai (daugiau nei 12 000 Eur) didesnė, nei apskaičiavo Agentūra. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateikė Agentūrai paraišką beveik prieš metus (2019 m. birželio 5 d.), todėl sustabdžius šią bylą yra apsunkintas jo interesų gynimas, pareiškėjui siekiant per protingą laiką gauti tinkamai apskaičiuotą paramą (kuri yra daugiau 12 000 Eur didesnė nei apskaičiavo Agentūra) už ekologinį ūkininkavimą. Taigi teismas, sustabdydamas šią bylą, neįvertino, kad sustabdymas užvilkins šios bylos išnagrinėjimą ir bus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai per protingą laiką gauti tinkamai Agentūros apskaičiuotą paramą už ekologinį ūkininkavimą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį administracinėje palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad svarbi aplinkybė vertinant pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl prejudicinio ryšio yra tai, jog šioje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija sprendimą, kuriuo pirmą kartą buvo administruota pareiškėjo paraiška. Tačiau byloje Nr. eI3-3029-815/2020 sprendžiamas ginčas dėl Agentūros priimto 2020 m. vasario 18 d. Sprendimo, kuriuo iš „Ekoagros“ gavus naują sertifikavimo dokumentą buvo iš naujo administruota ta pati pareiškėjo paraiška, teisėtumo ir pagrįstumo. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje administracinėje byloje, matyti, kad ginčas keliamas dėl klausimų susijusių su ta pačia paraiška. Abiejų bylų faktinį pagrindą sudaro iš esmės tos pačios aplinkybės, todėl siekiant išvengti skirtingų tų pačių aplinkybių vertinimo pagrįstai spręsta, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti faktai turės įtakos nagrinėjamoje byloje vertinat pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Taigi kitoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę reikšmę šioje administracinėje byloje, todėl ji pagrįstai sustabdyta.

Agentūros įsitikinimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepažeidė dispozityvumo principo. Akcentuoja, kad nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, tačiau teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Pareiškėjas savo poziciją dėl bylos stabdymo negalimumo taip pat grindžia teismo sprendimais bylose dėl paramos skyrimo. Pažymi, jog šiuo atveju atskirajame skunde nurodoma teismų praktika nėra reikšminga, nes ABTĮ nustato, jog vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė dispozityvumo principo.

Atsakovas nurodo, kad ta aplinkybė, jog procesas tam tikroje byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo riboti teismo pareigos stabdyti bylą ABTĮ numatytais pagrindais tam, kad vėliau teismas galėtų priimti visapusiškai pagrįstą teisingą sprendimą. Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose. Pažymi, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia 2020 m. vasario 18 d. Sprendimas, todėl net ir panaikinus 2020 m. sausio 17 d. Sprendimą, pareiškėjui galiotų 2020 m. vasario 18 d. Sprendime pritaikytos sankcijos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d., kuria vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto punktu, nagrinėjamą bylą nutarta sustabdyti, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020.

Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog administracinė byla Nr. eI3-3029-815/2020 yra neatsiejamai susijusi su šia administracine byla, nes joje bus sprendžiamas 2020 m. vasario 18 d. Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas šioje administracinėje byloje skundžiamas 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl šios administracinė bylos išsprendimui esminę reikšmę turės priimtas teismo procesinis sprendimas minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020.

Pareiškėjo manymu, teismas neišanalizavo, kokios aplinkybės, nustatytos kitoje byloje, yra reikšmingos stabdomai bylai, todėl bylos nagrinėjimą sustabdė nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra privalomasis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Agentūros 2020 m. sausio 17 d. Sprendimu pareiškėjui paskirta 14 547,71 Eur išmokų, pritaikyta 18,13 Eur sankcijų ir jam paskirta galutinė 14 529,58 Eur dydžio parama pagal jo 2019 m. birželio 5 d. pateiktą paraišką. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad pareiškėjas siekia minėtą sprendimą panaikinti, teigdamas, jog jis neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, kadangi sprendime nėra apteikta jokių faktų, argumentų ir įrodymų, kuriais remdamasi Agentūra nusprendė neskirti jam dalies paramos ir pritaikyti sankcijas (I t., e. b. l. 1–6).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020 pareiškėjas ginčija 2020 m. vasario 18 d. Sprendimą, kuriuo pareiškėjui pritaikyta 16,42 Eur sankcijų ir jam paskirta galutinė 14 531,29 Eur dydžio parama pagal jo 2019 m. birželio 5 d. pateiktą paraišką, taip pat pripažintas negaliojančiu 2020 m. sausio 17 d. Sprendimas, nes sertifikavimą atliekanti VšĮ „Ekoagros“ pateikė naują sertifikavimo dokumentą.

Įvertinus ginčo pagrindą ir dalyką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01139-2020-1), matyti, kad ginčas keliamas dėl klausimų, susijusių su ta pačia pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. pateikta atsakovui paraiška, pagal kurią pareiškėjas siekia gauti konkretaus dydžio paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, taip pat nesutinka su minėtais sprendimais pritaikyta sankcija, taigi abiejų bylų faktinį pagrindą sudaro iš esmės tos pačios aplinkybės ir argumentai, bei pareiškėjo reikalavimas panaikinti minėtus sprendimus, su kuriais jis nesutinka, todėl, siekiant išvengti skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti faktai nurodytoje byloje turės įtakos nagrinėjamoje byloje vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Taigi tiek šioje administracinėje byloje faktinį pagrindą sudaro iš esmės tos pačios aplinkybės ir argumentai, susiję su sprendimu paskirti sankcijas pareiškėjui ir neskirti dalies jo prašytos paramos, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad abi bylos yra susijusios prejudiciniu ryšiu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų bei nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, byla Nr. eI3-3029-815/2020 jau yra išnagrinėta iš esmės ir 2020 m. birželio 3 d. yra numatytas sprendimo / nutarties priėmimas / paskelbimas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su šios bylos proceso vilkinimu ir atitinkamai pareiškėjo teisių pažeidimu, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius