2024-06-05 Nr. AB-9114-3-61-3-00373-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-253-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00373-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Č. ir V. Č. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Č. ir V. Č. skunda atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės merui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius) dėl sprendimo ir potvarkio panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai R. Č. ir V. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. sausio 3 d. (skunde nurodyta 2023 m. sausio 3 d. data laikytina rašymo apsirikimu) raštą Nr. A51-628/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“ (toliau – ir Raštas Nr. 1) ir Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) 1.2. punktą; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. sausio 31 d. prašymą „Dėl žemės sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ ir pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2024 m. vasario 26 d. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjų skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad Administracija į pareiškėjų 2023 m. sausio 31 d. prašymą atsakė raštu Nr. A51-72201/23(2.14.2.12E-ŽEM) (toliau – ir Raštas Nr. 2), kurį pareiškėjai nurodė gavę 2023 m. balandžio 25 d. Raštas Nr. 2 negali būti vertinamas kaip neveikimas, todėl savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo Administracijai atsakyti į pareiškėjų 2023 m. sausio 31 d. prašymą negali būti reiškiamas. Be to, prie skundo nėra pridėtas Raštas Nr. 2, todėl nėra galimybės nustatyti jo turinio. Teismas nutartyje pažymėjo, kad, ginčijant Raštus Nr. 1 ir Nr. 2, skundo motyvuose siūlytina nurodyti konkrečias teisines pasekmes, kurias jų panaikinimas, skundo tenkinimo atveju, sukeltų pareiškėjams, taip pat teisės aktų nuostatas, kurias pažeidžiant Raštai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo priimti (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Taip pat pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui atsakyti į jų 2023 m. sausio 31 d. prašymą ir skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamai aiškūs ir konkretūs, todėl atitinkamai tikslintini (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 8 p.). Be to, teismas akcentavo, jog, pareiškėjams ginčijant Raštus Nr. 1 ir Nr. 2, skunde siūlytina nurodyti, kada jie juos gavo, bei pateikti gavimo datas patvirtinančius įrodymus (pvz., vokų su gavimo datos žymomis kopijas, elektroninių laiškų su gavimo datos žymomis kopijas ir pan.; ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.). Pareiškėjams išaiškinta, kad, praleidus įstatymo nustatytus terminus skundui paduoti, kartu su skundu pateiktinas prašymas terminus atnaujinti, nurodant terminų praleidimo priežastis bei pateikiant nurodytas priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pareiškėjai 2024 m. vasario 23 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Raštą Nr. 1 ir Potvarkį; 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų R. Č. ir V. Č. skundą.

Teismo, vertindamas skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Raštą Nr. 1 ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, pažymėjo, kad pareiškėjai 2023 m. gruodžio 4 d. raštu prašė Administracijos informuoti, ar ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės, kokį atsakymą gavo, taip pat kuo skubiau pateikti pareiškėjams projektuojamų grąžintinų natūra žemės sklypų schemas su reikalavimais žemės sklypų kadastriniams matavimams rengti. Administracija Rašte Nr. 1 informavo pareiškėjus, kad ji neturi informacijos ir / ar duomenų apie galimai savavališkai naudojamą valstybinę žemę pareiškėjus dominančioje zonoje, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius informavo apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kurių teritorijose nėra daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės, taip pat informavo apie Potvarkį, kuriame nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose žemės sklypų projektavimas baigtas; dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitais įstatyme nustatytais būdais pasiūlė kreiptis į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių.

Teismas pažymėjo, kad Rašte Nr. 1 Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, nesuformulavo jokios privalomos valios dėl teisės taikymo, skirtos pareiškėjams, jame nėra nurodyti Administracijos atlikti / neatlikti tvarkomieji veiksmai, todėl šis raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Dėl nurodytų priežasčių skundo dalį dėl Rašto Nr. 1 panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo Administracijai iš naujo išnagrinėti 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“ yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl Rašto Nr. 1 panaikinimo, todėl, atsisakius priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą Nr. 1, atsisakytina priimti ir skundo dalį dėl įpareigojimo Administracijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, vertindamas skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Potvarkio 1.2 punktą, akcentavo, jog Potvarkiu nustatyta, kad: 1) daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; 2) Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; 3) Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Taigi, Potvarkis nustato bendro ir abstraktaus pobūdžio normas – nustato žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant Grigiškių miestą, apimtį ir tokio proceso pabaigą, jis yra paskelbtas Teisės aktų registre (2024 m. sausio 2 d., Nr. 2024-00006), t. y. jis atitinka visus norminio akto požymius.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, kadangi jie nepriskirtini ABTĮ 112 straipsnyje nurodytiems subjektams. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, nenurodė tiesioginės sąsajos tarp norminio administracinio akto ir individualaus ginčo, kuriame jis taikytinas, todėl jie taip pat negali prašyti jį (Potvarkio dalies teisėtumą) ištirti ABTĮ 113 straipsnyje numatyta tvarka (kai tai susiję su individualia byla). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų skundo dalį dėl Potvarkio 1.2 punkto panaikinimo atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjai R. Č. ir V. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjų patikslintą skundą arba perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą Nr. 1. Raštas Nr. 1 nėra ir negali būti laikomas informacinio pobūdžio raštu, kadangi šiuo raštu Administracija atsisakė formuoti žemės sklypus pareiškėjų nuosavybės teisės atkurti, kas neabejotinai sukelia pareiškėjams teisines pasekmes. Teismas, spręsdamas dėl skundo priėmimo, neatsižvelgė į skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir prie skundo pridėtus įrodymus, patvirtinančius, jog Raštas Nr. 1 nėra tinkamai motyvuotas, jis priimtas tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjui 2024 m. gruodžio 4 d. prašymo. Pareiškėjų nuomone, Raštas Nr. 1 yra ne informacinio pobūdžio raštas, o administracinis sprendimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 5 d.), kuriuo Administracija atsisako formuoti žemės sklypą / sklypus nuosavybės teisėms atkurti pareiškėjų nurodytoje vietoje.

Pareiškėjai tvirtina, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Potvarkį. Pareiškėjai nesutinka su teismo argumentais, kad Potvarkis yra norminis administracinis aktas, o pareiškėjai nepatenka į subjektų, galinčių kelti klausimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, ratą (ABTĮ 112 ir 113 str.). Pareiškėjams nesuprantama, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad tarp Rašto Nr. 1 ir Potvarkio nėra tiesioginės sąsajos, kai Administracija, atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymą, pasirėmė būtent Potvarkio 1.2 punktu. Be to, pareiškėjai teigia, kad Potvarkis buvo priimtas neužbaigus prašymo nagrinėjimo procedūros, t. y. neišnagrinėjus pareiškėjų prašymo ir nepateikus jiems atsakymo. Neaišku, kokiu pagrindu priimtas Potvarkis, jame konstatuojant, jog Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės. Administracija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą, turėjo tai daryti visapusiškai: kreiptis dėl teritorijos valstybinės žemės kontrolės, gauti patikrinimo išvadas ir kt., tačiau minėti veiksmai nebuvo atlikti. Šiuo atveju Potvarkis buvo priimtas 2024 m. sausio 2 d., o Raštas Nr. 1 – 2024 m. sausio 3 d., todėl manytina, kad pareiškėjų prašymas buvo atmestas ne dėl to, kad Tarnybos Vilniaus skyrius atliko patikrinimą ir nustatė, jog teritorija, kurioje prašoma formuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti, yra užimta, bet dėl priimto Potvarkio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Aiškinant minėtą teisės normą, pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), ir kt. Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (jų atstovas advokatas) kreipėsi į Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių su 2023 m. gruodžio 4 d. prašymu. Pareiškėjai šiame prašyme nurodė, jog: jie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Buchta II rėžiniame kaime; pareiškėjai kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su 2023 m. sausio 31 d. prašymu, kuriame prašė nuosavybės teisėms atkurti suformuoti žemės sklypus laisvoje (neužstatytoje) žemėje, buvusio Buchta II rėžinio kaimo teritorijoje; pareiškėjai, atsižvelgdami į Administracijos 2023 m. balandžio 25 d. rašte Nr. A51-72201/23(2.14.2.12E-ŽEM) (Rašte Nr. 2) pateiktą informaciją, nurodė, jog jie pageidauja (sutinka) savo lėšomis rengti projektuojamų grąžintinų natūra žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pat sutinka, kad tuo atveju, jei Tarnyba nustatys savavališkai užimtos valstybinės žemės naudojimo faktą, papildomi grąžintini natūra žemės sklypai būtų projektuojami teritorijose, kurios patenka į aukštos įtampos magistralinės elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną. Pareiškėjai Administracijos prašė: 1) informuoti, ar Administracija kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymus atlikti teritorijos (ties Žaibo gatve) valstybinės žemės naudojimo kontrolę; tuo atveju, jei buvo kreiptasi, informuoti, koks atsakymas buvo gautas iš Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus; 2) kuo skubiau pateikti pareiškėjams projektuojamų grąžintinų natūra žemės sklypų schemas su reikalavimais žemės sklypų kadastriniams matavimams rengti.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, atsakydamas į pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą, Rašte Nr. 1 nurodė, kad: Administracijos direktorius 2023 m. balandžio 25 d. rašte Nr. A51-72228/23(3.3.15.3E-AD24) informavo Tarnybos Vilniaus miesto skyrių apie iki nacionalizacijos buvusius rėžinius kaimus, kurių teritorijose daugiau nėra laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės; Buchta II rėžinis kaimas įtrauktas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas baigtas, sąrašą; Vilniaus miesto meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė Potvarkį, kurio 1.2 punkte nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pareiškėjams pasiūlyta dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais pagal kompetenciją kreiptis į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad Raštas Nr. 1 yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, nes Administracija jame nesuformulavo jokios privalomos valios dėl teisės taikymo, skirtos pareiškėjams, ir nenurodė Administracijos atliktų / neatliktų tvarkomųjų veiksmų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Rašto Nr. 1 teisinę galią ir jo (ne)sukeliamas teisines pasekmes, nepagrįstai susikoncentravo tik į šio rašto turinį ir neatsižvelgė į priežastis (pagrindą), dėl kurių šis raštas buvo priimtas, t. y.

į tai, kad Raštas Nr. 1 yra atsakymas į pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą. Kaip matyti iš pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymo turinio, pareiškėjai iš esmės prašė Administracijos pateikti informaciją, susijusią su atliktu (neatliktu) valstybinės žemės naudojimo teisėtumo patikrinimu (atsižvelgiant į tai, kad dalis aptariamos teritorijos yra užstatyta statiniais ir galbūt yra naudojama savavališkai), taip pat informaciją ir reikalavimus, būtinus projektuojamų grąžinti natūra žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti savo lėšomis.

Skundžiamoje teismo nutartyje nėra motyvų, sudarančių pagrindą išvadai, kad pareiškėjų prašymo dalis, kurioje jie prašė pateikti informaciją, susijusią su atliktu (neatliktu) valstybinės žemės naudojimo teisėtumo patikrinimu, nėra susijusi su pareiškėjų teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų subjektų, įtvirtintos, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, įgyvendinimu. Skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nėra motyvų, pagrindžiančių, kad pareiškėjų prašymo dalies, kurioje jie prašė pateikti informaciją ir reikalavimus, būtinus projektuojamų grąžinti natūra žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti savo lėšomis, patenkinimas arba atsisakymas tenkinti nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių (kaip matyti iš pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo argumentų bei pateiktų dokumentų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) XV skirsnio „Prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarka“ nuostatų, kadastrinių matavimų atlikimas yra būtinas, siekiant pareiškėjams atkurti nuosavybės teises natūra).

Atsižvelgiant į tai, skundžiamos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Raštą Nr. 1 ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Teisėjų kolegija, vertindama kitą skundo dalį, kurioje pareiškėjai prašo panaikinti Potvarkį, akcentuoja, jog teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr., pvz., 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (žr., pvz., 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, 2018 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-20-502/2018); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-8-756/2017). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-614-968/2019).

Aptariant pirmąjį norminio administracinio akto požymį, pažymėtina, kad elgesio taisyklės nustatomos tik norminiais administraciniais aktais, adresuotais neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1155/2013).

Pareiškėjų ginčijamo Potvarkio 1 punkte yra nurodyta: 1.1. daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; 1.2. Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; 1.3. Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Potvarkio 2 punkte nuspręsta laikyti, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas. Potvarkio 3 punkte pateiktas pasiūlymas Tarnybai pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Potvarkis atitinka visus norminio akto požymius, nes jis nustato bendro ir abstraktaus pobūdžio normas, t. y. žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant Grigiškių miestą, apimtį ir tokio proceso pabaigą, taip pat jis yra paskelbtas Teisės aktų registre (2024 m. sausio 2 d., Nr. 2024-00006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, jog nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, ir nepateikia jokių argumentų, galinčių paneigti, kad Potvarkis yra norminis aktas. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė tokių argumentų. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, inicijuojant ginčą dėl Potvarkio teisėtumo, taikytinos specialiosios teisės normos, įtvirtintos ABTĮ II dalies II skyriaus Pirmajame skirsnyje „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“.

Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjai nepatenka į subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, apibrėžtą ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje („Kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, žvalgybos kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Šie subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Šioje dalyje nurodyti subjektai, išskyrus bendrosios kompetencijos ir specializuotus teismus, kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu. Bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą išdėsto nutartyje.“).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 3 d. (skunde nurodyta 2023 m. sausio 3 d. data laikytina rašymo apsirikimu) raštą Nr. A51-628/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“ ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“, nėra teisėta, dėl ko ji panaikinama, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų R. Č. ir V. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 3 d. raštą Nr. A51-628/24(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“ panaikinimo ir įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl papildomų grąžintinų natūra žemės sklypų suprojektavimo iki nacionalizacijos buvusio Buchta II rėžinio kaimo ribose“, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą Regionų apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė