63eeea95-bad0-4c2a-9166-d3d4f1c3fd73 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-794-210/2018 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00407-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; (S) 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.7.;3.3.1.20.; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-483-728/2017 pagal ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį atsakovui V. R. dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. R. 10300,89 Eur žalos, atsiradusios dėl nukentėjusios S. B. gydymo, bei 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl V. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 str. 3 d., kurio metu nustatyta, kad S. B. buvo sukandžiota atsakovo Å¡uns, ji buvo gydoma, tačiau mirė. Už nukentėjusios gydymÄ apmokėta iÅ¡ PSDF lėšų, paslaugų kaina yra 10300,89 Eur. Å alčininkų rajono apylinkės 2017m. vasario 12d. teismo atsakovas buvo iÅ¡teisintas nesant nusikaltimo sudėties, tačiau Vilniaus apygardos teismas nuosprendį panaikino ir nauju nuosprendžiu priteisė žalÄ už nukentėjusios gydymÄ .

Kasacinis teismas panaikino apeliacinio teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendį, o ligonių kasų ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . CK 6.280 straipsnio pagrindu ieÅ¡kovė turi regreso teisę į atsakovÄ , nes atlygino jo padarytÄ Å¾alÄ už mirusiosios S. B. gydymÄ iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. IeÅ¡kovės reikalavimas atitinka visas civilinei deliktinei atsakomybei keliamas sÄ lygas (CK 6.246–6.249 str., 6.267 str. 1 d. ). Atsakovas neužtikrino, kad jo agresyvus Å¡uo nesukels pavojaus aplinkinių žmonių sveikatai ir gyvybei, jis nesiėmė jokių veiksmų, įspėjančių aplinkinius apie jo valdomojoje teritorijoje esantį agresyvų gyvÅ«nÄ , todėl elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai.

Dėl neteisėtų veiksmų buvo sužalotas asmuo, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė, dėl to padaryta žala biudžetui, nes už gydymÄ buvo apmokėta iÅ¡ biudžeto lėšų, o tai yra neabejotinas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo nusikalstamų veiksmų ir kilusios žalos. Pagal CK 6.267str. gyvÅ«no savininkas atsako už naminio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ nepriklausomai nuo to, ar yra jo kaltė ir ar jo savininkas atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtÄ neveikimÄ .

2. Atsakovas V. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje yra iÅ¡teisintas. Jo Å¡uo buvo pririÅ¡tas lentpjÅ«vės teritorijoje. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas Å¡unį laikė pririÅ¡tÄ , t. y. jis veikė kaip rÅ«pestingas ir apdairus savininkas, ne kartÄ prašė ir draudė tiek S. B., tiek kitiems asmenims vaikščioti po privačiÄ teritorijÄ . Be to, nutartimi konstatuota, kad atsakovo Å¡uo negali bÅ«ti laikomas agresyviu nei pavojingu. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės pagrindų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. B. sÄ moningai vaikščiojo po lentpjÅ«vės teritorijÄ , nes toks kelias yra trumpesnis, o aptverti teritorijos atsakovas negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl atsakingų institucijų neveikimo suformuoti žemės sklypo. Negalima teigti, kad žala atsirado dėl atsakovo kaltės, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas prejudicinis faktas, kad S. B. be jokio pagrindo vaikščiodavo po teritorijÄ , erzindavo Å¡unį, Å¡uo buvo laikomas vadovaujantis teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių.

Todėl negalima konstatuoti, kad dėl atsakovo kaltės S. B. mirė. Šiam ginčui netaikytinas CK 6.267 str., nes atsakovas ėmėsi visų pakankamų veiksmų tinkamam šuns laikymui, o mirusioji elgėsi neatsargiai ir rizikingai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. R. 8300 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus palūkanų nuo priteistos 8300 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Ieškinio dalį dėl 2000 Eur žalos atlyginimo atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo V. R. naudai 190 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas įvertinęs byloje nustatyta faktines aplinkybes sprendė, kad atsakovas, nepaisydamas visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, pažeisdamas LR gyvÅ«nų gerovės apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai ar turtui, nekreipdamas dėmesio į tai, kad lentpjÅ«vės teritorija neaptverta ir bet kuriuo metu į jÄ gali patekti paÅ¡aliniai asmenys, nepakabinęs įspėjamųjų ženklų apie laikomÄ Å¡unį, nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, veikė neteisėtai, dėl to buvo sukandžiota S. B., ji nuo įkandimų mirė. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo paaiÅ¡kinimus apie trukdžius aptverti teritorijÄ dėl valstybės institucijų neveiklumo projektuojant žemės sklypÄ , pripažindamas, kad atsakovo veiksmuose yra visi elementai, dėl kurių kyla civilinė deliktinė atsakomybė už žalos padarymÄ .

6. Teismas vertino ir tai, kad S. B. buvo sukandžiota atsakovo Å¡uns, nes ėjo lentpjÅ«vės teritorija, nors ne kartÄ buvo įspėta ten nevaikščioti, tai patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-604/2014 nustatytos aplinkybės. BÅ«dama senyvo amžiaus S. B. elgdavosi neadekvačiai ir sakydavo, kad lentpjÅ«vė yra jos žemėje, todėl ten vaikščiodavo, kadangi teritorija buvo neaptverta. Be to, anksčiau buvo atvejis, kad Å¡uo buvo įsikabinęs į S. B. sijonÄ , tačiau Å¡unį spėjo atitraukti.

Nurodytos aplinkybės teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad ir pati nukentėjusioji elgėsi nerÅ«pestingai ir rizikingai, pati prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ , t. y. pati prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas taikė CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. iÅ¡ dalies atsakovÄ atleisdamas nuo civilinės atsakomybės taikymo, taip sumažindamas priteistinos žalos dydį iki 8300 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas V.

R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Apelianto teigimu, teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, netinkamai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, padarė viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo, teismas nepagrįstai taikė sprendime iÅ¡vardytas materialinės teisės normas (CK 6.267 str. 1d., LR gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., Å unų, kačių ir kitų gyvÅ«nų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 ,,Dėl Å¡unų, kačių ir kitų gyvÅ«nų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo) ir priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .

Apeliantas nesutinka su teiginiais, kuriais rėmėsi teismas, esÄ jis nevykdė aukščiau iÅ¡dėstytų teisės normų reikalavimų, nes nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir neužtikrino kitų žmonių saugumo, kadangi bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Atsakovas nuo jam pareikÅ¡to nepagrįsto ieÅ¡kinio ginasi dideliu pačios nukentėjusiosios S. B. neatsargumu ir, tikėtina, jos tyčia sÄ moningai užeinant į lentpjÅ«vės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, bei neatsargiai ir rizikingai erzinant pririÅ¡tÄ Å¡unį.

Visos Å¡ios aplinkybės nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje, kurioje atsakovas V. R. dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 132 str. 3 d., buvo iÅ¡teisintas. 7.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.212 str., nes Å¡i CK XVII skyriaus norma reglamentuoja su sutarčių neįvykdymu kylančias teisines pasekmes, o ne teisines pasekmes, kylančias iÅ¡ patirtos žalos delikto pagrindu. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl priteistinos žalos dydžio, nes vienu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas aplinkybių, Å¡alinančių atsakovo atsakomybę, kitu – konstatuodamas tas pačias aplinkybes sudarantį didelį nukentėjusiosios neatsargumÄ , nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Be to, apeliantui nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas sumažino priteistinos žalos dydį iki 8300 Eur, o ne iki kitokios sumos. Apeliantui akivaizdu, kad kilusiÄ Å¾alÄ savo elgesiu ir (ar) veiksmais nulėmė pati nukentėjusioji S. B., todėl Å¡ias aplinkybes teismas vertino netinkamai. 7.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas V. R. yra iÅ¡teisintas dėl pareikÅ¡tų kaltinimų. Teismas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau nustatytas aplinkybes ir turinčias prejudicinę reikÅ¡mę nustatinėja iÅ¡ naujo, nepagrįstai paneigdamas kasacinės instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas.

Akivaizdu, kad nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurios nulemtų atsakovo pareigÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei. 7.4. Apelianto nuomone, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra visiÅ¡kai be žalos dydžio pagrindimo. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas nebuvo kategoriÅ¡kas dėl didžiosios dalies iÅ¡laidų kilimo priežasčių, patvirtindamas, kad sepsis nukentėjusiajai galėjo iÅ¡sivystyti ne tik dėl Å¡uns įkandimo, tačiau ir dėl kitų priežasčių. Spręsdamas žalos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimÄ , teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus teritorinė ligonių kasa praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas Å¡ioje byloje visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, t. y. nustatė objektyviosios civilinės atsakomybės sÄ lygas – S. B. sukandžiojimÄ atsakovo Å¡uns, nukentėjusiosios dauginių kastinių žaizdų tiesioginę sÄ sajÄ su nukentėjusiosios sveikatos sutrikimais ir jų gydymu ir patirtÄ Å¾alÄ PSDF biudžeto lėšoms.

Teismas, turėdamas pareigÄ patikrinti, ar neegzistuoja CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstai nurodė, kad nenugalimos jėgos aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, teismas nustatė, kad aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, Å¡alinančių atsakovo atsakomybę, atsakovas taip pat neįrodė. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į CK 6.212 straipsnį taip pat leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuojantys požymiai mutatis mutandis taikomi deliktinei atsakomybei.

Nė viename objektyviame raÅ¡ytiniame bylos įrodyme užfiksuotos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti nukentėjusiosios didelio neatsargumo, tyčios ar nenugalimos jėgos faktų, kurie sudarytų pagrindÄ atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės. 8.2. PrieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas sprendimÄ sumažinti priteistinos žalos dydį motyvuotai pagrindė. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta dėl nukentėjusiosios nerÅ«pestingo ir rizikingo elgesio, tačiau ne dėl didelio nukentėjusiosios neatsargumo.

Kadangi S. B. pati prisidėjo prie žalos atsiradimo, teismas pagrįstai vertino nukentėjusiajai tenkančios kaltės dalį. 8.3. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino bylos nagrinėjimo metu apklausto eksperto parodymų, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nukentėjusios gydymo išlaidų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 11 d. apie 11.30 val. atsakovo V. R. panaudos pagrindu valdomos neaptvertos lentpjÅ«vės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ėjusiÄ S. B. sukandžiojo V. R. lauke pririÅ¡tas Å¡uo. Moteris nuo įkandimų sukeltų sveikatos sužalojimų buvo gydoma ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) mirė. Mirties priežastimi buvo abiejų blauzdų kastinės žaizdos, kurios komplikavosi abiejų blauzdų odos ir poodžio flegmona ir nekroze, giliųjų venų tromboflebitu, abiejų plaučių arterijų masyvia tromboembolija.

Nukentėjusiai S. B. gydyti buvo išleista 10300,89 Eur sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. R., kuris dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, kasacinio teismo išteisintas.

11. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to neteisingai sprendė, kad yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovo atsakomybei atsirasti. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria.

12. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:

1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos;

4) žalÄ padaręs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis).

13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas, paskirstydamas Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ , turi iÅ¡aiÅ¡kinti, kurias teisines aplinkybes kuri Å¡alis turi įrodyti (CPK 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

14. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytÄ , jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytÄ , jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

15. Sutiktina su apelianto skundo motyvais, kad, nors atsakovas V. R. dėl pareikštų kaltinimų yra išteisintas, pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau nustatytas ir prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes nustatinėjo iš naujo, taip paneigdamas kasacinės instancijos teismo padarytas išvadas.

16. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ civilinėje byloje nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ prejudicinių faktų galiÄ turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalykÄ , taip pat tai, ar jÄ padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato bei Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v.

A. M. , bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. Wintsch ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA TROBOS“ v. A. G. , bylos 3K-3-493/2012; kt.).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodydama, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino kitų žmonių saugumo, ieškinį grindė CK 6.267 str. 1 d. bei 6.270 str. 1 d., LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. įtvirtintomis nuostatomis, Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinomis taisyklėmis, patvirtintomis Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 ,,Dėl šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo“.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, kad atsakovas, nepaisydamas visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, pažeisdamas LR gyvÅ«nų gerovės apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., kad gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai ar turtui, nekreipdamas dėmesio į tai, kad lentpjÅ«vės teritorija neaptverta ir bet kuriuo metu į jÄ gali patekti paÅ¡aliniai asmenys, nepakabinęs įspėjamųjų ženklų apie laikomÄ Å¡unį, nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, veikė neteisėtai.

19. Teismas nesutikdamas su šia teismo išvada, nustato ir vertina, kokie draudimai ir įpareigojimai yra numatyti ir kokius elgesio saugumo reikalavimus konkrečiai pažeidė šuns savininkas.

20. LR gyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog savininkų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui. Prejudiciniame iÅ¡teisinamajame kasacinio teismo procesiniame sprendime baudžiamojoje byloje Nr.2K-5-942/2015, teismas yra konstatavęs, kad bendrÄ pareigÄ atsakovas V. R. pagal įstatymo normas įvykdė – Å¡uo neaptvertoje jo valdomoje lentpjÅ«vės teritorijoje buvo pririÅ¡tas.

Å unų, kačių ir kitų gyvÅ«nų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 „Dėl Å unų, kačių ir kitų gyvÅ«nų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo“, 1.2 punkte įtvirtinta atviros savininko valdos sÄ voka – tai neaptverta valda. Pagal 2.3 punktÄ asmeniui kyla bendro pobÅ«džio pareiga – gyvÅ«nų savininkai privalo garantuoti, kad gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Å¡iomis patvirtintomis taisyklėmis, pririÅ¡to Å¡uns laikymas neaptvertoje teritorijoje apskritai nereglamentuotas, jose nenustatyta, kad, kai atviroje teritorijoje laikomas pririÅ¡tas sarginis Å¡uo, privalomas specialus teritorijos ženklinimas. Be to, lentpjÅ«vės, kurios valdytoju įvykio metu buvo apeliantas, teritorija nėra aptverta, kadangi nesuformuotas žemės sklypas – tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Å alčininkų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog praÅ¡ymas dėl žemės sklypo projektavimo bus nagrinėjamas tik rengiant Pabradės kadastro vietovės projektÄ , kuris numatomas 2013 m. birželio 4 d.

Atsakovo praÅ¡ymas dėl žemės sklypo projektavimo gautas dar 2011 m. gruodžio 23 d., t . y. iki nelaimingo įvykio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡uns savininko, t. y. apelianto pareiga elgtis rÅ«pestingai ir gyvÅ«nus prižiÅ«rėti taip, kad jie nekeltų grėsmės kitiems žmonėms, jų sveikatai, tačiau konstatuoja tai, kad, kaip konkrečiu atveju byloje ir nustatyta, Å¡uo buvo pririÅ¡tas, vadinasi gyvÅ«no savininkas buvo pakankamai rÅ«pestingas ir ėmėsi pakankamų priemonių ir adekvačių gyvÅ«no bÅ«dui garantijų, kad gyvÅ«nas (Å¡uo) nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų, o reikalavimai dėl atviroje teritorijoje laikomo pririÅ¡to sarginio Å¡uns ir privalomo specialaus teritorijos ženklinimo nėra reglamentuoti, todėl teismas sprendžia jog tokios sÄ lygos atsakovas nepažeidė.

Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga, kuria remiasi teisėjų kolegija ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta, kad apeliantas – šuns savininkas V. R. būtų pažeidęs draudimų, įpareigojimų ar elgesio saugumo reikalavimus.

21. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, padarydamas prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, o bÅ«tent, kad atsakovas elgėsi nerÅ«pestingai ir neužtikrino kitų žmonių saugumo, nesivadovavo CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatytas žalos atsiradimas ir dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės savo sprendime neanalizavo ir nenurodė pakankamų argumentų ir motyvų, nevertino nukentėjusiosios didelio neatsargumo sÄ lygos, kaip jo civilinę atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali bÅ«ti įvertintas rizikingas, pakankamai aiÅ¡kus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas.

Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas vertino S. B. didelį neatsargumÄ , taip pat atsižvelgė į faktÄ , kad jai buvo žinoma apie pririÅ¡tÄ Å¡unį. Byloje nustatyta, kad S. B. teritorijoje vaikščiojo nežiÅ«rint to, kad ne kartÄ buvo įspėta to nedaryti, be to ji yra erzinusi pririÅ¡tÄ atsakovo Å¡unį. Yra buvęs atvejis, kai Å¡uo buvo įsikandęs S. B. sijonÄ , bet buvo laiku atitrauktas. Å ias aplinkybes yra patvirtinę baudžiamojoje byloje kaip liudytojai apklausti A. K., A. J..

Å ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nukentėjusiajai S. B. buvo žinoma, kad nepatvertoje lentpjÅ«vėje atsakovo pririÅ¡tas Å¡uo gali jÄ pasiekti bei sužaloti. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusioji S. B. taip elgdamasi visiÅ¡kai ignoravo galimÄ rizikÄ , todėl kolegija pripažįsta, kad kaltė dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atsiradimo tenka jai pačiai, nes ji nesilaikė elementarių atidumo, rÅ«pestingumo taisyklių, ir tai visiÅ¡kai paÅ¡alina atsakovo civilinę atsakomybę.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė neįrodė teismui atsakovo V. R. veiksmų neteisėtumo, dėl kurių buvo padaryta žala, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog žala PSDF biudžetui kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovo atlikti veiksmai sukėlė žalÄ nukentėjusiajai, byloje nenustatyta.

PrieÅ¡ingai – visuma byloje esančių įrodymų teismui pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog žala kilo dėl didelio pačios nukentėjusiosios neatsargumo, taigi Å¡iuo atveju nėra ir teisinių prielaidų atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumui konstatuoti. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, tai, jų neįrodžius, atsakovo civilinė atsakomybė negalima (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo 500,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (b. l. 67), 558,80 Eur ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų (b. l. 129), 187,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (b. l. 146), jas apeliantas praÅ¡o priteisti.

IÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieÅ¡kinį atmetus, priteistinos atsakovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliantas nepateikė duomenų apie iÅ¡laidas, patirtas ruoÅ¡iant apeliacinį skundÄ , todėl jos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, atsakovui V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, 558,80 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 80 ct) ekspertizės atlikimo iÅ¡laidų ir 187,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teisėjai Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Vilija Valantienė