2024-04-30 Nr. AB-7070-4-45-3-00113-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1673-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00113-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) V. K. ir jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) V. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) V. K. (toliau – ir Užsienietis) taikytos alternatyvios sulaikymo priemonės terminą 3 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1. Užsienietis 2019 m. rugpjūčio 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

2.2. Užsienietis 2020 m. spalio 31 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus Užsieniečio apeliacinį skundą, šis Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo ir Užsienietis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje.

2.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. VSAT duomenimis, Užsienietis nesiekė bendradarbiauti su kompetentingos institucijos darbuotojais, vengė supažindinimo su šiuo sprendimu, jo buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl nebuvo galimybės supažindinti jį su pastaruoju Migracijos departamento sprendimu.

2.4. Užsienietis 2022 m. kovo 21 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, nagrinėdamas šį prašymą, įvertino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2022 m. gruodžio 9 ir 22 d. pateiktas išvadas dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, susijusius su (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, kad Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje paskelbtas įspėjimas (įspėjimą paskelbusi šalis – (duomenys neskelbtini)), siekiant sulaikyti šį asmenį, kadangi jis laikomas pasislėpusiu nuo bausmės atlikimo. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė išduoti Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi.

2.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2023 m. spalio 8 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą pristatė Užsienietį, siekiant nustatyti jo teisėtą buvimą. Patikrinus Užsieniečio asmens duomenis, nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi; draudimo atvykti ar apsigyventi pagrindas – rimta grėsmė saugumui; paskelbusi šalis – (duomenys neskelbtini); pranešimas galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2026 m. liepos 11 d.

2.6. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas iki 2024 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.7. Užsienietis 2023 m. spalio 25 d. pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas 2023 m. spalio 25 ir 27 d. sprendimais priėmė nagrinėti skubos tvarka, nes asmuo dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), kurį Užsienietis apskundė.

2.8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą pratęsti Užsieniečio sulaikymą Centre 3 mėnesiams, t. y. nuo 2024 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Užsienietis su teismo sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024 patenkino Užsieniečio skundą ir pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.9. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė Užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 23S207049.

2.10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas vertinti, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti įstatymus, nesilaiko visuotinai priimtinų elgesio normų, prioritetą teikia savo interesams. Jis gali pasislėpti ir tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės tinkamai išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį, priimti bei įvykdyti sprendimą. Šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, nes byloje yra pakankamai duomenų apie jo nebendradarbiavimą. Užsieniečio veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir savo, kaip prieglobsčio prašytojo, teisėmis, tokiu būdu bandydamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę. Be to, alternatyvios sulaikymui priemonės negali būti taikomos Užsieniečiui dar ir todėl, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkino Centro teikimą, t. y. pratęsė (duomenys neskelbtini) V. K. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo taikymo terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad:

4.1. Užsienietis 2019 m. rugpjūčio 15 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.

4.2. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/16-2) 12PR-34 nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Nesutikdama su teismo sprendimu, Užsienietis pateikė skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė jo skundus.

4.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S28388 dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. 2021 m. spalio 5 d. buvo vykdoma Užsieniečio išsiuntimo procedūra, tačiau nurodytu laiku Užsienietis neatvyko, jam paskambinus telefonu antrą kartą atsiliepęs asmuo prisistatė kaip V. K., nurodžius kitą laiką, kuomet jis privalo atvykti, Užsienietis taip pat neatvyko, į telefono skambučius neatsiliepė (telefonas išjungtas).

4.4. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. 5-S-22385, 2022 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. 5-S-24725 ir 2023 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 5-S-27362 nurodoma, kad V. K. yra teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (duomenys neskelbtini), įvertinus surinktus duomenis padaryta išvada, kad Užsienietis kelia grėsmę viešai tvarkai ir visuomenei.

4.5. Užsienietis 2022 m. kovo 21 d. kreipėsi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 22S165239 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4.6. (Duomenys neskelbtini) yra paskelbusi draudimą Užsieniečiui atvykti, kuris galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2026 m. liepos 11 d.

4.7. Užsienietis 2023 m. spalio 8 d. 20 val. 55 min. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.

4.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu Užsieniečiui taikytas sulaikymas nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2024 sausio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo. Nesutikdamas su jo atžvilgiu taikomais judėjimo suvaržymais Užsienietis pateikė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą.

4.9. 2023 m. spalio 24 d. priimtas užsieniečio paskesnis prieglobsčio prašymas, kurį nuspręsta nagrinėti skubos tvarka. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui, Centras kreipėsi į teismą dėl sulaikymo persvarstymo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 21 d. sprendimu užsieniečiui paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu paskirtas sulaikymas iki 2024 sausio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

4.10. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 23S207049 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Nesutikdamas su minėtu sprendimu Užsienietis pateikė skundą, kurį nagrinėję Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą atmesti skundą. Šis teismo sprendimas yra apskųstas, tačiau iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas.

4.11. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad užsienietis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

4.12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimu sulaikymas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad neišnyko sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 9, 14 punktuose. Nesutikdamas su priimtu sprendimu užsienietis pateikė skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi iš dalies tenkino užsieniečio skundą ir pakeitė pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą, skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu pratęsė Užsieniečiui skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 9, 14 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas paskesnis Užsieniečio prieglobsčio prašymas. Yra pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę, nes jis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, be to, yra priimtas kompetentingų institucijų sprendimas pripažinti Užsienietį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Užsieniečiui uždrausta atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę.

6. Teismas vertino, kad tai, jog Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, liudytoja R. G. patvirtino sutinkanti, kad Užsienietis gyventų kartu su ja, savaime nereiškia, kad Užsieniečiui turi būti sudarytos sąlygos gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar užsieniečiui gali būti taikomos jo judėjimo laisvę varžančios priemonės ir kokio masto, svarbu įvertinti paties užsieniečio elgesį. Nors pareiga įvykdyti galutinį sprendimą ir išsiųsti užsienietį į kilmės valstybę nustatyta VSAT, o ne užsieniečiui, tačiau šiuo konkrečiu atveju Užsieniečio veiksmai buvo nukreipti į tai, kad išsiuntimo procedūros, vykusios 2021 m. spalio mėn., įgyvendinimas būtų apsunkintas: Užsienietis nustojo bendrauti su pareigūnais, vykdančiais išsiuntimo procedūrą, neatsiliepė į skambučius, pakeitė gyvenamąją vietą, todėl ilgą laiką nebuvo žinoma jo buvimo vieta, ir tokie Užsieniečio veiksmai laikomi nebendradarbiavimu.

7. Teismas pažymėjo, jog liudytojos R. G. nepatogumai, kuriuos ji patiria rūpindamasi (duomenys neskelbtini) sūnumi, nesudaro pagrindo keisti Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jos sūnus yra (duomenys neskelbtini). Užsienietis, dirbdamas pavežėju, ne visada galėjo būti šalia R. G. ir jos sūnaus, todėl ir ne visada galėdavo jai padėti.

8. Teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų negalima pasiekti Užsieniečio laisvę mažiau varžančiomis priemonėmis, alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga, tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išnagrinėti Užsieniečio paskesnį prieglobsčio prašymą, nustatyti jo motyvus, todėl yra pagrindas pratęsti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

III. 9. Užsienietis V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

10. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir prieštaraujančios teisės aktų nuostatoms bei teismų praktikai. Teismas netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Užsieniečiu, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

11. Užsienietis nurodo, kad jo laisvė yra ribojama nuo 2023 m. spalio 8 d., prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, jis nuo 2023 m. lapkričio 16 d. pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Nors teismas vertino, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik siekdamas sutrukdyti jo išsiuntimo į kilmės šalį procedūrą, tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė patvirtino, kad pagal 2023 m. gegužės mėn. duomenis Užsieniečio ekstradicija nebus vykdoma ir situacija iki šiol nėra pasikeitusi. Taigi, Užsienietis neturėjo tikslo 2023 m. lapkričio 24 d. teikti naują prieglobsčio prašymą tik tam, kad sustabdytų išsiuntimo procedūrą, nes ši procedūra ir nepateikus prašymo, nebus vykdoma neapibrėžtą laiką.

12. Užsienietis pažymi, jog teismas formaliai nurodė, kad yra priimtas kompetentingų institucijų sprendimas dėl Užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, nedetalizavęs, jog šis sprendimas yra priimtas 2021 m. ir yra senas. Formaliai remiantis (duomenys neskelbtini) grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra hipotetinė ir spėjama. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, turi būti įvertintos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, teismo išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei yra nepagrįsta ir formali. Teismas turėjo įvertinti, ar dėl (duomenys neskelbtini) ir dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini), jo buvimas (gyvenimas) Lietuvos Respublikoje gali kelti realią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

13. Užsienietis nesutinka su teismo išvada, kad jis slapstėsi nuo išsiuntimo. Paaiškina, jog buvo priimtas sprendimas dėl įpareigojimo Užsieniečiui savanoriškai išvykti į kilmės šalį, kurio Užsienietis neįvykdė dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių. Šių aplinkybių teismas sprendimo priėmimo metu neįvertino. Teismui apklausus liudytoja R. G. neturėjo likti abejonių, kad tarp jos ir Užsieniečio yra susiformavę tikri šeiminiai santykiai, t. y. jie kartu gyvena, veda bendrą ūkį, rūpinasi (duomenys neskelbtini) vaiku. Į bylą, be kita ko, yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad R. G. sūnus turi (duomenys neskelbtini), dėl kurių jam būtina pagalba ir R. G. vienai sudėtinga prižiūrėti sūnų. Teismas nagrinėjamu atveju šeimos ir saugumo interesus priešpastatė ir paneigė tariama Užsieniečio grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei, ir tai yra nepagrįsta.

14. Užsienietis pažymi, kad jis buvo sulaikytas motyvuojant tuo, jog sulaikius jį bus įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio prašymą skubos tvarka, tuo tarpu dėl šio prašymo neišnagrinėjimo Užsienietis yra sulaikytas daugiau nei pusę metų. Nepagrįstai prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas siejamas su galutinai įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes Užsienietis ginčija konkretų administracinį aktą, kurio motyvai nagrinėjant bylą teisme negali būti pakeisti, sprendimo pagrįstumas vertinamas pagal jo priėmimo metu turėtą informaciją. Taigi, Užsienietis nepagrįstai yra sulaikomas jo prieglobsčio motyvų išsiaiškinimui iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas.

15. Užsienietis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Užsieniečio atstovės teismo posėdyje akcentuoto argumento, jog kompetentingos institucijos yra aiškiai nurodžiusios, jog Užsieniečio ekstradicija yra negalima dėl (duomenys neskelbtini), todėl galimo nepalankaus sprendimo įgyvendinimas grąžinant asmenį į kilmės šalį yra deklaratyvus, o sulaikymas savitikslis ir nepagrįstas.

16. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Centras nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kompetentingoms institucijoms sustabdžius ekstradicijos procedūras, (duomenys neskelbtini) piliečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros vyksta, kadangi jos yra reguliuojamos skirtingais teisės aktais ir nėra tapačios. Centras akcentavo, jog šiuo metu Užsieniečio apeliacinis skundas dėl prieglobsčio suteikimo yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ir netrukus bus priimtas galutinis sprendimas dėl paskesnio Užsieniečio prieglobsčio prašymo, tuomet Migracijos departamentas priims sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir paves jį vykdyti VSAT.

18. Centras teigia, kad Policijos departamento pateikta išvada dėl Užsieniečio keliamos grėsmės yra paremta Interpolo generalinio sekretoriato paskelbtu įspėjimu dėl Užsieniečio sulaikymo, yra pakankamai išsami ir pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis bei Užsieniečio veiksmais, dėl kurių atlikimo jam ir kilo atsakomybė. Užsienietis nuo 2019 m. pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus ir nevykdo kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių įstatymus, todėl yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašymo motyvai negali būti nustatyti ir negali būti priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje neapribojus Užsieniečio judėjimo laisvės.

19. Centro tvirtinimu, nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnę priemonę nei dabar esanti, kadangi byloje yra pakankamai nebendradarbiavimo duomenų. Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos. Be to, Užsieniečio pažeidžiamumas nėra taip pat pakankamai reikšminga aplinkybė sprendžiant Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo skubos tvarka klausimą, tuo pačiu ir laisvo judėjimo ribojimo klausimą. Centras patvirtino, kad Užsienietis gaus tokią pačią medicinos priežiūrą ir kitas būtinas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti ar ne.

20. Centras pažymi, jog Užsieniečio argumentai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jo judėjimo laisvės, nepaisė šeimos intereso, kadangi jis gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) piliete R. G., kuriai padeda prižiūrėti (duomenys neskelbtini) turintį sūnų, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog pagalba, kurią Užsienietis teikia moteriai, nesudaro pagrindo keisti alternatyvios sulaikymui priemonės. Jeigu Užsieniečiui bus pritaikyta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų rizika, jog Užsienietis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir realizuoti sprendimo dėl jo įvykdytos neteisėtos veikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Apeliacijos dalykas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo teismas patenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą 3 mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

24. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); taip pat kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

25. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

26. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

27. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 14019 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, byloje esančią medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktuose išvardyti pagrindai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 ir 14 punktuose nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, jog užsienietis gali pasislėpti. Į bylą, be kita ko, yra pateikta kompetentingos institucijos – Policijos departamento išvada, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, kadangi (duomenys neskelbtini). Be to, Užsienietis apeliaciniame skunde nepateikia duomenų ir argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad, Migracijos departamentui nusprendus netenkinti Užsieniečio pirmojo prašymo suteikti prieglobstį ir grąžinti jį į kilmės valstybę, jis slapstėsi, tokiais savo veiksmais kliudydamas įvykdyti priimtus sprendimus. Užsieniečio buvimo vieta laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2023 m. spalio 8 d. nebuvo žinoma, jis vengė bendrauti su Migracijos departamento pareigūnais, neatsiliepdavo į skambučius ir neatvykdavo sutartu laiku (žr. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės 2023 m. spalio 8 d. tarnybinį pranešimą ir kt.). Taip pat į bylą pateiktas 2024 m. sausio 23 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo protokolas Nr. 15K-320, kuriame konstatuota, kad Užsienietis prisipažino, kad iš (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. paimtas mobilusis telefonas yra jo ir jis savo veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 28.4 papunktį. Teismo posėdžio metu Užsienietis patvirtino šią aplinkybę.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Nagrinėjamoje byloje aptartus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančias pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo Užsieniečiui pratęsimo klausimą, padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, taikant judėjimo laisvės apribojimus, yra objektyviai reikalinga ir proporcinga, o, taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, neapribojus jo laisvės judėti, jis gali išvykti iš Lietuvos.

31. Šios išvados nekeičia ir Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo bendro gyvenimo su R. G., dėl jos sūnaus, turinčio (duomenys neskelbtini), priežiūros, ir to, kad Užsienietis yra pažeidžiamas. Aplinkybė, kad Užsienietis teikia pagalbą R. G. ir jos (duomenys neskelbtini) sūnui nesudaro pagrindo pakeisti pareiškėjui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, jog Centro atstovė atsiliepime į apeliacinį skundą ir teismo posėdyje patvirtino, kad Užsieniečiui Centre teikiama reikiama medicininė ir psichologinė pagalba, be to, nuo 2024 m. balandžio 14 d. Užsieniečiui paskirti vaistai yra duodami Centro darbuotojams prižiūrint, nes buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini), todėl minėta priemonė šiuo atveju yra reikalinga. Nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdyje nebuvo įtikinamai įrodyta, kad pareiškėjo individualius poreikius, jo situaciją ir pažeidžiamumo poreikius geriau atlieptų kitokia priemonė nei pirmosios instancijos teismo pratęstoji.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(Duomenys neskelbtini) V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis