63eb7e33-5574-4f02-ae90-a8a30b3503fd · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-966/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35634-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; (S) 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Kemežienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajai N. B., jos gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, nukentėjusiajai Z.

L., nukentėjusiųjų Z. L. ir J. R. atstovui advokatui V. B., civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui G. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios N. B. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteista 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metamas įpareigojant: neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudoti specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies: iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ Z. L. priteista 3145 Eur turtinei ir 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, I. L. priteista 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. R. priteista 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš N. B. nukentėjusiajai J. R. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai Z. L. priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam I. L. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš N. B. priteista 50,16 Eur proceso išlaidų valstybei ir 200 Eur proceso išlaidų Z.

L.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. N. B. nuteista už tai, kad 2017 m. liepos 15 d. apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 2,160 km, vairuodama automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 103 punktų reikalavimus tuo, kad, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų saugumui, iÅ¡važiuodama iÅ¡ kelio, tai yra sukdama į kairę į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė keliÄ jos automobilį lenkusiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam D. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl to su juo susidūrė, dėl ko įvykus eismo įvykiui dėl patirtų sužalojimų žuvo motociklininkas D. L., o motociklu važiavusiai keleivei J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nors N. B. neigė savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, jos kaltei pagrįsti baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka. Vertindamas N. B. ir motociklo vairuotojo padarytus KET pažeidimus priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais aspektu teismas sprendė, kad nors motociklo vairuotojas ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį, jei automobilio vairuotoja bÅ«tų įsitikinusi manevro saugumu ir davusi keliÄ jÄ lenkiančiam motociklui, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, padarymo aplinkybes, N. B. charakterizuojančius duomenis, BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ atidėjus, taip pat skiriant įpareigojimÄ nustatytu laiku bÅ«ti namuose ir neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be leidimo, bei BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Ä®vertinęs byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teismas priėmė sprendimÄ juos tenkinti iÅ¡ dalies.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji N. B. ir jos gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis (toliau – apeliantai) praÅ¡o: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; panaikinus apkaltinamÄ jį nuosprendį tuo pačiu panaikinti ir tÄ jo dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 3.1. Skunde teigiama, kad N. B. veika be pagrindo buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, nes jokio nusikaltimo ji nepadarė.

Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepaÅ¡alino ir jas traktavo nuteistosios nenaudai. Teismas visiÅ¡kai netinkamai sprendė dėl eismo įvykio mechanizmo ir įvykio priežasčių, netaikė objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijaus, visiÅ¡kai neįvertino to, kad žuvusysis D. L. neturėjo teisės eksploatuoti motociklÄ ir dalyvauti su Å¡ia transporto priemone eisme, ženkliai virÅ¡ijo greitį, pats sukėlė eismo įvykį ir padarė žalÄ ne tik sau, nukentėjusiajai J.

R., bet ir nuteistajai. Teismas ignoravo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ tokiu atveju, jei motociklo vairuotojas bÅ«tų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, o lenkiamam automobiliui posÅ«kio į kairę kreive iki susidÅ«rimo vietos judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidÅ«rimo iÅ¡ viso nebÅ«tų įvykę, transporto priemonės bÅ«tų prasilenkusios. Apkaltinamasis nuosprendis neatitinka faktinių aplinkybių, nėra paremtas visapusiÅ¡ku įrodymų iÅ¡tyrimu ir įvertinimu, nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Teismui nenustačius eismo įvykio mechanizmo, neiÅ¡tyrus priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio dalyvių veiksmų ir pasekmių, buvo iÅ¡ esmės pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos, dėl to suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistosios teisės. 3.2. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad N. B. pažeidė KET 9, 101, 103 punktų reikalavimus. Nuosprendyje nepagrįstai ir lakoniÅ¡kai konstatuota, kad motociklo susidÅ«rimas su keliÄ jam užtvėrusiu automobiliu buvo nulemtas ne motociklo vairuotojo padarytų pažeidimų (greičio virÅ¡ijimas, motociklas nedraustas civilinės atsakomybės draudimu), o automobilio vairuotojos padarytų KET pažeidimų.

Teismas motyvuotai nepasisakė, kodėl atmeta priežastį, kad eismo įvykį nulėmė paties motociklo vairuotojo veiksmai. Teismas sureikÅ¡mino dalį ekspertų iÅ¡vadų bei ekspertų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme ir atmetė pačiÄ reikÅ¡mingiausiÄ ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , pagal kuriÄ tuo atveju, jei motociklo vairuotojas bÅ«tų važiavęs leistinu greičiu, eismo įvykis iÅ¡ viso nebÅ«tų įvykęs. Nuosprendyje visiÅ¡kai ignoruotos aplinkybės, kad motociklo vairuotojas net nebandė stabdyti, nevertinta tai, kad jis lenkė daugiau nei vienÄ automobilį, o pasirinktas greitis gerokai virÅ¡ijo mieste bei gyvenvietėje leistinÄ greitį.

IÅ¡vada, kad eismo įvykį sukėlė N. B., neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra padaryta ignoruojant ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kuri buvo pateikta pagal paties teismo nutartį skirti papildomÄ eismo įvykio ekspertizę. Teismas priežastinio ryÅ¡io aspektu nevertino fakto, kad motociklo vairuotojas net nebandė stabdyti ir tai iÅ¡ dalies lėmė įrodymų vertinimo klaidÄ ir neteisingo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ . Be to, D. L., kaip eismo dalyvio, veiksmuose, be leistino greičio virÅ¡ijimo, buvo ir daugiau KET pažeidimų – KET 9, 101, 163.2, 137 punktai.

Jo vairuojamas motociklas iÅ¡ viso negalėjo dalyvauti eisme, nes nebuvo draustas privalomuoju draudimu. Å ios aplinkybės neįvertinimas taip pat lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismo samprotavimai, kad iÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, jog D. L. vairuojamo motociklo greitis nebuvo toks didelis, kad N. B. negalėtų jo pamatyti, yra teismo vertinamojo pobÅ«džio samprotavimas, kai pusantro karto motociklo vairuotojo virÅ¡ytas greitis pripažįstamas ne tokiu dideliu. 3.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad visais atvejais teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo turi bÅ«ti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų analize bei nuostata, kad eisme dalyvaujantis asmuo turi teisėtų lÅ«kesčių, kad kitas eismo dalyvis laikysis KET reikalavimų, elgsis taip, kad nekeltų pavojaus.

Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas įstatyminės pareigos tinkamai nustatyti priežastinį ryšį tarp motociklo vairuotojo padarytų KET pažeidimų ir įvykio pasekmių, perkėlė kaltės nustatymÄ teismo ekspertams, nors pats ekspertas pasisakė, kad tai ne jo kompetencija. Byloje esančiose specialistų iÅ¡vadose pasisakyta, kas bÅ«tų įvykę, jei D. L. bÅ«tų stabdęs, o Å¡iuo atveju jis nestabdė. Teismas pasirinko ydingÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo bÅ«dÄ , nekreipė dėmesio į dalį ekspertizės aktų iÅ¡vadų.

Be to, nebuvo vertinta aplinkybė dėl motociklo vairuotojo ir keleivės kÅ«no masės įtakos skaičiuojant motociklo greitį, nors Å¡is parametras yra svarbus. Taip pat neatsižvelgta į pėdsakų eismo įvykio vietoje fiksavimo trÅ«kumus, negalėjimo tiksliai nustatyti susidÅ«rimo vietÄ , apie kÄ teismo posėdyje kalbėjo ir ekspertas. Nuosprendyje nutylėti liudytojos N. S. parodymai bei aiÅ¡kios ir neginčytinos aplinkybės, kad eismo įvykio planas, pavaizduotas eismo įvykio apžiÅ«ros protokole, nebuvo nubraižytas taip, kaip derėtų.

Teismas nevertino ir to, kad motociklas buvo judinamas, kad suteikti pagalbÄ , nebuvo užfiksuotos nei motociklo vairuotojo, nei keleivės padėtys iÅ¡ karto po įvykio. Svarbu ir tai, kad nebuvo užfiksuotos motociklu važiavusių asmenų aprangos iÅ¡sibarsčiusios detalės, o motociklo vairuotojo batai perskrido per tvorÄ ir atsidÅ«rė gyvenamo namo sklype gerokai toliau nuo pačios įvykio vietos. Tai turi didelės reikÅ¡mės sprendžiant apie judėjimo kinetinę energijÄ ir tuo pačiu motociklo greitį iki susidÅ«rimo.

Teismo motyvas, kad ekspertams nekėlė abejonių pradiniai duomenys, neatitinka tikrovės. Teismo išvada, kad N. B. nebuvo privažiavusi prie važiuojamosios dalies dešinės pusės kairiojo krašto, prieštarauja teismo eksperto V. M. paaiškinimams. Teismas, sureikšmindamas dalį ekspertizės aktų išvadų, nesuteikė didesnio dėmesio prieštaravimams tarp liudytojų G. R., kuris yra motociklo vairuotojo draugas, ir T. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nors šie prieštaravimai advokato baigiamojoje kalboje buvo analizuoti.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė teisinančius įrodymus, kylančius iÅ¡ minėtų liudytojų parodymų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimus. PrieÅ¡taravimai tarp Å¡ių liudytojų parodymų buvo pripažinti nuteistosios kaltės įrodymu. IÅ¡ nuteistosios ir liudytojo T. L. parodymų matyti, kad nuteistoji rodė kairio posÅ«kio signalÄ pakankamÄ laikÄ , motociklo vairuotojas negalėjo to nematyti, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nenustatė, jas ignoravo ir tai taip pat sudarė prielaidas priimti neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Svarbu ir tai, kad motociklo vairuotojas atsitrenkė į galines, o ne į priekines automobilio dureles, kaip galėjo nutikti, jei kairio posÅ«kio signalas bÅ«tų pernelyg staigus ar netikėtas. Teismas be pagrindo ignoravo D. L. padarytus KET pažeidimus ir jų nevertino priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais aspektu. 3.4. Skunde nurodoma ir tai, kad priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį turi bÅ«ti panaikinta ir baudžiamojo poveikio priemonė, o civiliniai ieÅ¡kiniai turėtų bÅ«ti palikti nenagrinėti.

J. R. patyrė žalÄ dėl D. L. veiksmų, todėl jo teisių perėmėjai turėtų bÅ«ti atsakovais pagal tokį ieÅ¡kinį, jeigu jis bÅ«tų pareikÅ¡tas. Be to, Z. L. priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai per didelė. Ypač vertinant tai, kad sÅ«nus ilgÄ laikÄ gyveno užsienyje, ji pati gyveno kitoje valstybėje, bendraudavo epizodiÅ¡kai. Aplinkybės, dėl kurių nebuvo iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa, niekaip nepriklauso nei nuo nuteistosios, nei nuo AB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas nuosprendyje nurodė aplinkybę, kad D. L. virÅ¡ijo leistinÄ greitį, tačiau Å¡i aplinkybė, kuri turėjo nulemti iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ , sprendžiant dėl civilinių ieÅ¡kinių taip pat nebuvo pakankamai vertinta, nors ji yra Å¡alinanti civilinę atsakomybę. Sprendžiant dėl padarytos žalos turi bÅ«ti atsižvelgiama į paties D. L. veiksmus. Priteista suma Å¡iuo atveju negalėjo virÅ¡yti sumos, maksimaliai atlygintinos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Net ir ta aplinkybė, kad motociklas nebuvo draustas privalomuoju draudimu, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinta tuo aspektu, kad tokia transporto priemonė iÅ¡ viso negalėjo dalyvauti eisme. Å ioje dalyje priteisdamas neturtinę žalÄ I. L. (motociklo savininkui), pirmosios instancijos teismas taip pat suklydo. 3.5. Apeliantų manymu, Å¡ioje byloje atlikti įrodymų tyrimÄ nėra tikslinga, nes pagrindinė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio yda yra susijusi su klaidingu įrodymų vertinimu, teisinančių įrodymų ignoravimu bei nuosprendžio pagrindimu prielaidomis.

Duomenys nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo surinkti tinkamai, tačiau įvertinti nesilaikant BPK reikalavimų.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokuroras, nukentėjusioji ir jos įgaliotas atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ .

5. Teismo posėdyje, patenkinus nuteistosios N. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. praÅ¡ymÄ atlikti įrodymų tyrimÄ (5 t. b. l. 85), kaip liudytojai buvo apklausti E. J. ir M. V.. 5.1. Liudytojas E. J. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiųjų nepažįsta, N. B. žinoma nuo avarijos, ji ne giminė. Matydavo N. B. uždengtÄ automobilį, nesutvarkytÄ tvoros tarpÄ . N. B. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį paklausė, ar ji atsigavo. Ji pasakė, kad jÄ kaltina. Eismo įvykį matė. Pamatė dulkių kamuolį, kai pralėkė motociklai.

Ä®vykis buvo 2017 metais, lyg liepos mėnesį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Važiavo iÅ¡ uoÅ¡vių, iÅ¡ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pradžių buvo (duomenys neskelbtini). Motociklai dideliu greičiu lenktyniaudami nuvažiavo, gal 170 km/h greičiu. Buvo dienos metas, apie 12.00 val. Stovėdamas prie (duomenys neskelbtini) girdėjo, kad tie „žmogžudžiai“ atvažiuoja, motociklininkai. IÅ¡girdo staugiantį garsÄ , nuvažiavo dviese 200-170 km/h greičiu. Važiavo link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini).

Pro jį pravažiavo, vienas su moterimi. Nulėkė, ne nuvažiavo. Jis važiavo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ties (duomenys neskelbtini) gatve jie „prapjovė“, iÅ¡ kairės, tas kur su moterimi. Pamatė dulkių kamuolį, pagalvojo – viskas. Kitas deÅ¡ine puse nuvažiavo. Jie buvo 200-300 metrų atstumu, gatvė tiesi. Ar kas važiavo prieÅ¡ jį, neatsimena. Po to jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., nuėjo per keliÄ pasižiÅ«rėti. Vienas skrido iÅ¡ tokio greičio, kad net Å¡almas atplyÅ¡o, įsirėžė į gerklę.

Moteris skriejo apie 30 metrų, net Å¡almo prie jos nerado. Pro jį motociklai pralėkė beprotiÅ¡ku greičiu. Motociklininkai jį aplenkė, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko grįžinėjo atgal. Kai jis važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini), link „(duomenys neskelbtini)“, motociklai važiavo link miesto. Jis važiavo 50-60 km/h greičiu, motociklai pralėkė, kaip pro stovintį. Aplenkę į savo eismo juostÄ jie negrįžo. Tas su moterimi važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.

Tada dulkių kamuolys ir viskas. Kai aplenkė, jie galėjo grįžti į savo eismo juostÄ . Jie viskÄ lenkė. Ä®vykio metu automobilio nematė, tik atėjęs po įvykio matė, kad dalyvavo automobilis. Pravažiavo gal 3-4 automobiliai. Iki įsukimo į namÄ , iki įvykio, buvo 200-300 metrų atstumu. Visi kalbėjo, kad motociklininkai iÅ¡ vakaro gėrė, grįžę iÅ¡ užsienio Å¡ventė. Motociklininkų nepažįsta. M. V. nepažįstamas. PareigÅ«nai nieko neklausė, sakė netrukdyti.

Jis sakė, kad matė įvykį. Smilga taip pat sakė, instruktorius buvo, irgi matė įvykį. Nei vieno nieko neklausė (5 t. b. l. 101, 102). 5.2. Liudytojas M. V. nurodė, kad pažįsta N. B., su jos vyru yra bendradarbiai. Santykiai draugiÅ¡ki. D. L., J. R. nežinomi. Matė avarijos pasekmes. Matydavo, kad kieme stovi sudaužytas automobilis, klausė, kodėl jo neveža į metalo lauÅ¾Ä . Atsakė, kad vyksta byla. TÄ dienÄ , maždaug kilometro atstumu nuo įvykio vietos, dėjosi meÅ¡keres, iÅ¡girdo, kad motociklai su gausmu pralėkė, ėjo pasižiÅ«rėti, nesimatė.

Pagalvojo, kad bus nelaimė. Nespėjo pamatyti motociklų, tik girdėjo, kokiu greičiu nuvažiavo. Datos neatsimena, buvo Å¡eÅ¡tadienis. Kai iÅ¡girdo garsÄ ir iÅ¡lindo iÅ¡ žolių, jau buvo nuvažiavę. Buvo toks garsas, kai „britvos“ važiuoja dideliu greičiu. Kas ir keli pravažiavo, nematė, nespėjo, nes greitis buvo didelis. Važiuodamas pamatė, kad eismo įvykis, sustojo. B. Å¡lavė stiklus nuo kelio. Po įvykio atvažiavo praėjus gal 20-30 min. Greitoji medicinos pagalba jau buvo iÅ¡važiavusi.

Suprato, kad ta pati kompanija, nes daugiau niekas nepravažiavo tokiu greičiu. Anksčiau tų motociklų nėra matęs. Su juo niekas nekalbėjo, visi buvo pasimetę. Iš pažįstamų įvykio vietoje matė B. Daug žmonių buvo, buvo policija. Policijos pareigūnas su juo nesileido į kalbas. Su B. po to kalbėjo. Jis minėjo, kad yra linkstama prie to, kad žmona turėjo pamatyti. Gal po metų pasakojo B., kad ir jis buvo. B. sakė, kad atsirado dar vienas liudytojas, tai jis sakė, kad taip pat paliudytų.

E. J. nežinomas asmuo. Jam atrodo, kad viskas aišku 100 procentų. Buvo didelis greitis, miesto teritorija. Mieste greitis visur 50 km/h, paaukštinimų nėra, tik greičio matavimo kamera dabar pastatyta (5 t. b. l. 102, 103). Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Vertinamu atveju Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu apeliantams tvirtinant, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias BPK normas ir tai turėjo įtakos neteisingoms iÅ¡vadoms dėl N. B. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei priteistų civilinių ieÅ¡kinių. Dėl įrodymų vertinimo.

7. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , įrodymų vertinimo trÅ«kumų, kuriuos savo skunde mini apeliantai, nenustatė. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo visus byloje surinktus įrodymus, juos nuosprendyje iÅ¡samiai aprašė ir pateikė BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantį jų vertinimÄ . Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad N. B. kaltei dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo įrodyti duomenų, atitinkančių įrodymams keliamus reikalavimus, pakanka.

Nuteistosios kaltumas Å¡ioje byloje grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant N. B. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, turėję esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakoję nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryti nebuvo.

9. N. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali – padarinių (žmogaus žūties) konstatavimas yra bÅ«tina baudžiamosios atsakomybės pagal aptariamÄ BK straipsnį sÄ lyga.

Baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡iame straipsnyje numatytais padariniais, vertinamu atveju – su žmogaus žūtimi. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, tai akcentuota ir apeliaciniame skunde, kad nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, bÅ«tina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmÄ , kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su kilusiais padariniais.

Tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo iÅ¡tirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimÄ priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal BK 281 straipsnį klausimÄ , teisingas priežastinio ryÅ¡io nustatymas situacijose, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, galimas tik atsakius į klausimÄ , kurio iÅ¡ jų padarytas KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių atsiradimo sÄ lyga ir priežastis, t. y. kurie kelių transporto eismo saugumÄ pažeidžiantys veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-976/2018 ir kt.).

10. Nuteistoji N. B. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad dėl eismo įvykio kaltas motociklo vairuotojas, kurio padaryti KET pažeidimai ir buvo pagrindine eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytus padarinius, priežastimi, o apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik nepaÅ¡alintomis prielaidomis teismui netinkamai sprendus dėl eismo įvykio mechanizmo ir įvykio priežasčių. Teisėjų kolegija sutikti su tokiu vertinimu neturi pagrindo.

11. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, spręsdamas dėl N. B. kaltės padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ , eismo įvykio mechanizmui, priežastiniam ryÅ¡iui tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių nustatyti, skyrė pakankamai dėmesio, iÅ¡tyrė ir iÅ¡analizavo visus Å¡ių aplinkybių nustatymui reikÅ¡mės turinčius įrodymus bei ėmėsi priemonių iÅ¡kilusioms abejonėms paÅ¡alinti. Vertindamas, kurio iÅ¡ vairuotojų veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiais padariniai – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykį, teismas atsižvelgė į ekspertų iÅ¡vadose pateiktus duomenis, eksperto teisme duotus paaiÅ¡kinimus, liudytojų, nuteistosios N. B. parodymus, kitus raÅ¡ytinius duomenis (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolus, tarnybinius praneÅ¡imus ir kt.), iÅ¡ skirtingų įrodymų Å¡altinių gautÄ informacijÄ vertino visumos aspektu, t. y. taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnis.

Eismo įvykių bylose vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga, nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io nustatymui, iÅ¡sprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, o atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ gautos specialistų iÅ¡vados yra svarbus informacijos Å¡altinis. Tačiau teisinis aplinkybių vertinimas vis tik yra ne specialisto, o teismo, kuris specialistų, ekspertų pateiktas iÅ¡vadas vertina vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus, kompetencija.

Pripažinti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, tame tarpe ir ekspertų išvadas, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepaisė ir tai turėjo įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Vertinamu atveju byloje buvo atlikti trys specialių žinių reikalaujantys tyrimai, siekiant nustatyti, kurio iÅ¡ eismo dalyvių veiksmai techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykį ir gautos trys ekspertų iÅ¡vados. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 1 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta iÅ¡vada, kad automobilio vairuotojos N. B. veiksmai – sukdama į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė keliÄ jos automobilį lenkusiam motociklui bei su juo susidÅ«rė – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .

Motociklo vairuotojo veiksmai – nustatyto greičio virÅ¡ijimas (atkarpoje, kur greitis 50 km/h važiavo apie 70 km/h greičiu) įvertinti kaip nepriimtini ir techniniu požiÅ«riu turėję priežastinį ryšį Å¡iam eismo įvykiui kilti. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2019 m. birželio 28 d. ekspertizė akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta iÅ¡vada, kad techniniu požiÅ«riu eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo automobilio vairuotojos veiksmai – sukdama į kairėje esančio namo kiemÄ nedavė kelio lenkiančiam motociklui, dėl to su juo susidÅ«rė.

Be to, į kairėje esančio namo kiemÄ N. B. suko neprivažiavusi sankirtos su įvažiavimu, kas techniniu požiÅ«riu yra nepriimtina. Dėl motociklo vairuotojo veiksmų pateikta iÅ¡vada, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas 75 km/h greičiu, virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, dėl to neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su lenkiamuoju ir į kairę pasukusiu automobiliu, vairuojamu N. B., kas techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus papildomÄ eismo įvykio ekspertizę, pateiktos iÅ¡vados, kad tikėtina, jog motociklo vairuotojui važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu, o lenkiamajam automobiliui posÅ«kio į kairę kreive iki susidÅ«rimo vietos judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidÅ«rimas neįvyktų, transporto priemonės prasilenktų.

Tačiau atlikus papildomÄ tyrimÄ , 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duota iÅ¡vada dėl to nekeičiama. Be kita ko, ekspertizės akte pažymėta, kad nurodytomis aplinkybėmis transporto priemonės prasilenktų su minimaliais intervalais, todėl toks prasilenkimas laikytinas nesaugiu ir net važiuodamas didžiausiu leistinu greičiu gyvenvietėje 50 km/h motociklo vairuotojas turėtų stabdyti. Taigi visose trijose ekspertų iÅ¡vadose bÅ«tent N. B. veiksmai – sukdama į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir užtvėrė keliÄ , nedavė kelio lenkiančiajam motociklui, dėl to su juo susidÅ«rė – techniniu požiÅ«riu įvertinti kaip sÄ lygoję eismo įvykio kilimÄ .

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. M. savo teiktas iÅ¡vadas patvirtino, nurodė, kad įvertinus papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotus duomenis, atlikus asfalte paliktų įbrėžimų trasologinį tyrimÄ , eismo įvykio mechanizmas iÅ¡ lieka tas pats, iÅ¡vada dėl pagrindinės eismo įvykio sÄ lygos (priežasties) nesikeičia, eismo įvykį sÄ lygojo tai, kad sukdama N. B. nedavė kelio lenkiančiam motociklui, jos veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ekspertizės buvo atliktos laikantis BPK numatytos tvarkos, specialių žinių reikalaujančius tyrimus atliko tokiÄ teisę turintys subjektai, tyrimus atlikusių ekspertų kompetencija abejoti nėra objektyvaus pagrindo, iÅ¡vadas ekspertai teikė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, skirtingu proceso metu teiktos iÅ¡vados dėl eismo įvykį sÄ lygojusios priežasties yra neprieÅ¡taringos.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl N. B. kaltės, sureikšmino tik dalį išvadų, nevertino motociklo vairuotojo padarytų KET pažeidimų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais aspektu, ignoravo 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akte pateiktas išvadas, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti, juos skundžiamo nuosprendžio turinys paneigia.

13. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visų byloje pateiktų ekspertizės aktų turinį bei ekspertų pateiktas iÅ¡vadas, vertino ne tik N. B., bet ir motociklo vairuotojo padarytus KET pažeidimus, kurie ekspertų taip pat buvo nustatyti ir vertinti teikiant galutines iÅ¡vadas dėl eismo įvykio mechanizmo, pagrindinės eismo įvykio sÄ lygos (priežasties), Å¡ias iÅ¡vadas vertino visumoje su kitais bylos įrodymais. Å ioje byloje analizuojamoje situacijoje nustatyta (iÅ¡ liudytojų parodymų, ekspertizės aktų), kad motociklo vairuotojas iÅ¡ tikrųjų virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį (važiavo apie 70 km/h, 75 km/h greičiu), tačiau Å¡is KET pažeidimas, nors ir turėjo priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti (prisidėjo prie eismo įvykio kilimo), nebuvo pagrindine jo priežastimi (sÄ lyga).

14. KET 101 punkte įtvirtinta vairuotojo pareiga prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 103 punkte nurodyta, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, vairuotojas privalo duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes N. B. iÅ¡ kelio (po vienÄ eismo juostÄ kiekviena kryptimi) suko į kairę (į namo kiemÄ ), taigi ji, prieÅ¡ atlikdama šį manevrÄ , privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, kad sukdama į kairę ji netrukdys kitiems eismo dalyviams, tačiau to nepadarė.

Nors N. B., kaip minėta, neigė pažeidusi KET, tačiau jos teisiamajame posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų turinys, vertinant juos kartu su kitais įrodymais, teikia pagrindÄ manyti, kad prieÅ¡ sukdama į kairę ji savo, kaip vairuotojos, pareigų, numatytų minėtuose KET punktuose, nevykdė. N. B. nurodė, kad artėdama prie įvažiavimo į kiemÄ , ji parodė kairio posÅ«kio signalÄ , pažiÅ«rėjo į kairį ir galinio vaizdo veidrodėlius, matė iÅ¡ paskos važiuojantį automobilį, pradėjo lėtinti greitį, ir, kadangi priekyje jokios transporto priemonės nebuvo, nebuvo reikalo sustoti, darė manevrÄ iÅ¡ eigos, nesustojusi.

Å ie nuteistosios parodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ faktiÅ¡kai pasukdama automobilį į kairę, N. B. vis tik neįsitikino, ar keisdama važiavimo kryptį ji netrukdys kitiems eismo dalyviams, jos dėmesys sukimo momentu sukoncentruotas į keliÄ priekyje neįsitikinant, ar jos transporto priemonė tuo metu nėra lenkiama (lenkimas įvykio vietoje pagal nustatytas aplinkybes buvo galimas). Å iuo aspektu pažymima, kad KET numato pareigas ir lenkiančiajam. Pagal KET 136.2 punktÄ prieÅ¡ pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo.

Jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posÅ«kio signalÄ ir yra persirikiavęs posÅ«kiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančiÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostÄ (KET 137 punktas). Vertindamas motociklo vairuotojo D. L. veiksmus priežastinio ryÅ¡io su kilusiu eismo įvykiu aspektu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į eismo įvykį mačiusių liudytojų T.

L. ir G. R. parodymus, taip pat į ekspertizės aktuose pateiktas iÅ¡vadas dėl eismo įvykio mechanizmo ir šį įvykį lėmusių priežasčių (sÄ lygų).

15. Liudytojas T. L. patvirtino, kad priekyje jo važiuojantis „Opel Meriva“ automobilis apie 5 m važiavo įjungtu posÅ«kio signalu. Tačiau Å¡is liudytojas nurodė ir tai, kad automobiliui „Opel Meriva“ pradėjus stabdyti (lėtėti), jis taip pat stabdė savo vairuojamÄ automobilį „Volvo“, tuo metu iÅ¡ paskos kurį laikÄ važiavęs motociklas pradėjo lenkimo manevrÄ (iÅ¡girdo garsÄ , stipriai nespaudė, jau buvo prieÅ¡ingoje eismo juostoje maždaug per vidurį), o automobilis suko.

Be to, liudytojas nurodė ir tai, kad automobilis „Opel Meriva“ suko daugiau nuo deÅ¡inės kelio pusės, neprisiartino prie vidurinės juostos (kas atitinka ir 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes dėl N. B. sukimo manevro bei transporto priemonių padėties susidÅ«rimo metu ir prieÅ¡tarauja N. B. nurodytai aplinkybei, kad suko nuo aÅ¡inės linijos), jis pats važiavo savo eismo juostos viduriu, jo automobilis užstojo „Opel Meriva“ automobilį ir motociklo vairuotojas posÅ«kį galėjo pamatyti tik tada, kai „Opel Meriva“ pasisuko, automobilis iÅ¡lindo prieÅ¡ motociklÄ staiga.

Apie tai, kad automobilio vairuotojos manevras buvo staigus ir lenkiančiosios transporto priemonės vairuotojui netikėtas, teisėjų kolegijos nuomone leidžia spręsti ir tai, kad motociklo vairuotojas net nestabdė vairuojamos transporto priemonės. Liudytojas T. L. nurodė, kad nei nuteistosios, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Kitų duomenų, kad jis bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi, kas galėtų įtakoti jo nurodytų aplinkybių teisingumÄ , byloje nėra. Nors skunde Å¡io liudytojo parodymus siÅ«loma vertinti kritiÅ¡kai dėl juose tariamai esančių prieÅ¡taravimų, teisėjų kolegija esminių neatitikimų liudytojo skirtingu proceso metu duotuose parodymuose, taip pat neatitikimo tarp jo nurodytų aplinkybių ir kitų bylos įrodymų, nenustatė.

Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje liudytojas T. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiÅ¡kino dėl aplinkybių, kiek laiko buvo rodomas įjungtas automobilio posÅ«kio žibintas. Dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių (automobilio vairuotoja į kairę suko motociklo vairuotojui jau lenkiant jo vairuojamÄ transporto priemonę, į kairę suko labiau nuo deÅ¡inio eismo juostos kraÅ¡to, suko nesustojusi ir staiga) liudytojo parodymai nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi. Jo nurodytos, su eismo įvykiu susijusios, aplinkybės atitinka ir įvykį taip pat mačiusio kito liudytojo G.

R. parodymus bei jau aptartuose ekspertizės aktuose nustatytas aplinkybes ir ekspertų pateiktas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo ir priežasčių.

16. Liudytojas G. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tiksliai visų aplinkybių neatsimena, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino, paaiškino, kad pats lenkė kitas transporto priemones norėdamas pasivyti D. L., lenkdamas buvo priešpriešinio eismo uostoje, D. L.taip pat buvo priešpriešinio eismo juostoje, buvo lenkime, jokios kliūties nei liudytojui nei D. L. nebuvo, tada trenkėsi ir viskas pakilo į dangų. Taip pat liudytojas nurodė, kad jo greitis buvo 80 km/h, kad aplenkti automobilį, jam važiuojant tokiu greičiu D.

L. vairuojamas motociklas artėjo. Tai leidžia manyti, kad D. L. greitis buvo kiek mažesnis. Liudytojo paaiÅ¡kinimai dėl motociklo greičio iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir 2018 m. kovo 1 d. bei 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės aktuose pateiktoms iÅ¡vadoms dėl tikėtino motociklo greičio – 70-75 km/h. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad liudytojas G. R. yra žuvusiojo D. L. draugas ir Å¡i aplinkybė, pasak apeliantų, teikia pagrindÄ abejoti jo parodymų objektyvumu. Tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina.

Vien tik liudytojo ryÅ¡ys su žuvusiuoju nėra pagrindas jo parodymus vertinti kritiÅ¡kai ir jais abejoti, jeigu byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, teikiančių pagrindÄ abejoti liudytojo nurodytų aplinkybių teisingumu. Tokių duomenų Å¡iuo atveju nėra. Liudytojas G. R. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , teisiamajame posėdyje jis nurodė visas aplinkybes, kurias atsiminė, jo nurodytos aplinkybės (dėl motociklo greičio, kliÅ«ties D.

L. pradėjus lenkimÄ nebuvimo) kitiems bylos įrodymams neprieÅ¡tarauja.

17. Skunde akcentuojama aplinkybė, kad D. L. vairuotas motociklas nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir dėl to negalėjo dalyvauti eisme. Teisėjų kolegija šios aplinkybės nelaiko turinčia reikšmės vertinant kiekvieno iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmus priežastinio ryšio su kilusiais padariniais aspektu. Vertinamu atveju eismo įvykis įvyko dėl to, kad N. B., sukdama į kairę, nesilaikė KET numatytų reikalavimų (neįsitikino, ar keisdama važiavimo kryptį ji netrukdys kitiems eismo dalyviams), todėl tai, ar motociklas buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ar ne, šiuo atveju eismo įvykiui kilti neturėjo jokios reikšmės (transporto priemonės apdraudimas ar ne faktiškai jokių realių pasekmių kitiems eismo dalyviams nesukelia).

Net jei D. L. transporto priemonė šioje byloje analizuojamoje eismo įvykio situacijoje būtų buvusi apdrausta, tai N. B. padarytų KET pažeidimų neeliminuotų ir išvados, kad ji kalta dėl eismo įvykio, nekeistų.

18. Atmetami, kaip nepagrįsti ir skundo argumentai, kad teismas visiÅ¡kai ignoravo 2019 m. spalio 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Nuosprendžio turinys patvirtina, kad šį ekspertizės aktÄ teismas analizavo ir vertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir pagrįstai sprendė, kad Å¡is ekspertizės aktas nelaikytinas N. B. kaltę paneigiančiu įrodymų. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nors Å¡iame ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, jog motociklo vairuotojui važiuojant pastoviu 50 km/h greičiu, o lenkiamajam automobiliui posÅ«kio į kairę kreive judant pastoviu 13 km/h greičiu, susidÅ«rimas neįvyktų, transporto priemonės prasilenktų, Å¡i iÅ¡vada ekspertų nelaikyta pagrindu keisti 2019 m. birželio 28 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) duotÄ iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo bÅ«tent N. B. veiksmai.

Ekspertai, atlikę papildomÄ eismo įvykio ekspertizę modeliuojant motociklo ir automobilio suartėjimÄ judant tam tikru greičiu, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ keisti iÅ¡vadÄ , kad N. B., sukdama į kairėje esančio namo kiemÄ , nedavė kelio lenkiančiajam motociklui ir sudarė kliÅ«tį jo judėjimui ir tokie jos veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ .

19. Skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad nuosprendyje buvo nutylėti liudytojos N. S. parodymai. Minėta liudytoja buvo apklausta teisiamajame posėdyje, jos parodymai apraÅ¡yti nuosprendyje. Liudytoja pati eismo įvykyje nedalyvavo, paaiÅ¡kino, kad eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir schemoje užfiksavo tai, kÄ matė. Matavimus atliko įvykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu siekiant paÅ¡alinti nuteistosios ir jos gynėjo keliamas abejones dėl įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų, buvo atlikta papildoma įvykio vietos apžiÅ«ra, suraÅ¡ytas papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, nubraižyta eismo įvykio vietos schema (mastelinis planas) pažymint atitinkamus objektus bei pėdsakus, bei paskirta pakartotinė kompleksinė komisijinė eismo įvykio-teismo medicinos ekspertizė.

Skunde itin svarbia aplinkybe laikoma tai, kad nebuvo užfiksuotos motociklu važiavusių asmenų aprangos iÅ¡sibarsčiusios detalės, tai, kad motociklo vairuotojo batas surastas gerokai toliau nuo įvykio vietos Å¡iÄ aplinkybę laikant turinčia didelės reikÅ¡mės sprendžiant apie judėjimo kinetinę energijÄ ir motociklo greitį. Å ios aplinkybės buvo akcentuojamos ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsakydamas į nuteistosios gynėjo klausimus dėl minėtų objektų reikÅ¡mės nustatant atitinkamus parametrus (greitį, kinetinę energijÄ ) ekspertas V.

M. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, kad asmeninių daiktų, batų judėjimas (atsiskyrimas) eismo įvykio metu nėra parametrai, atspindintys motociklo judėjimÄ . Å iuos paaiÅ¡kinimus paneigiančių duomenų byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir apeliantai.

20. Nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismo iÅ¡vada, jog N. B. nebuvo privažiavusi važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, prieÅ¡tarauja eksperto V. M. paaiÅ¡kinimams. Teisiamajame posėdyje ekspertas V. M. paaiÅ¡kino, kad modeliuojant eismo įvykį buvo atsižvelgta į N. B. nurodomÄ aplinkybę, kad prieÅ¡ posÅ«kį ji buvo pasitraukusi arčiau kelio aÅ¡inės linijos. Taip pat patvirtino, kad matė automobilio „Volvo“ vairuotojo nubraižytÄ schemÄ (su jo ir N. B. automobilio padėtimis prieÅ¡ jai sukant į kairę), tačiau nurodė, kad tyrimas buvo atliekamas N. B. naudai, asmenų parodymų nevertina, į juos atsižvelgia.

Taigi prieÅ¡ingai apeliantų teiginiams, eksperto V. M. paaiÅ¡kinimai nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad N. B. posÅ«kį į kairę atliko labiau iÅ¡ deÅ¡inio eismo juostos kraÅ¡to, o ne prisiartinusi prie aÅ¡inės linijos, nepaneigia. Ä®rodymų vertinimas, kaip minėta, yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva. Å ioje byloje teismas, spręsdamas dėl eismo įvykio mechanizmo ir eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmų priežastinio ryÅ¡io su kilusiais padariniais, vertino net tik atskirus įrodymus ar jų dalį, iÅ¡ asmenų paaiÅ¡kinimų konteksto iÅ¡skirtas frazes ar teiginius, kaip tai daroma apeliaciniame skunde, o jų visumÄ ir visus bylos įrodymus įvertinto teisingai.

21. Apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimÄ ir apklausus nuteistosios N. B. nurodytus liudytojus, naujos aplinkybės, teikiančios pagrindÄ eismo įvykio faktines aplinkybes vertinti kitaip, negu jos įvertintos skundžiamame nuosprendyje ar daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl N. B. kaltės, nebuvo nustatytos. M. V. nurodė, kad iÅ¡girdo motociklų garsÄ maždaug už kilometro. IÅ¡ garso sprendė, kad važiavo dideliu greičiu. E. J. nurodė, kad motociklai (duomenys neskelbtini) važiavo 200-170 km/h greičiu, dideliu greičiu jį aplenkė (duomenys neskelbtini) g., matė pakilusias dulkes.

Tačiau nei E. J., nei M. V. eismo įvykio patys betarpiÅ¡kai nematė, o jų asmeninė nuomonė apie galimÄ motociklo greitį nėra pagrindas spręsti, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo ir priežasties yra neteisingos. Nei motociklo, nei N. B. vairuoto automobilio greitis techninėmis priemonėmis ar kitaip objektyviai nebuvo užfiksuotas. Å ioje byloje eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių tikėtinas greitis buvo nustatytas ekspertams modeliuojant automobilio ir motociklo susidÅ«rimÄ pagal eismo įvykio vietos apžiÅ«ros, taip pat ir eismo įvykio vietos papildomos apžiÅ«ros metu užfiksuotus duomenis ir nustatyta, kad tikėtinas motociklo greitis buvo 75 km/h.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nustatant motociklo galimÄ greitį nebuvo vertinta motociklo vairuotojo ir keleivio masė. Å iuo aspektu pažymima, kad teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kinimus teikęs ekspertas V. M., atsakydamas į nuteistosios gynėjo klausimus dėl motociklo vairuotojo ir keleivės masės vertinimo, paaiÅ¡kino, kad vairuotojo, keleivio masė neturi tiesioginio ryÅ¡io, nes didėjant masei, didėja atramos reakcija, didėja trinties jėga. Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo didesnis sukibimas.

Å iuo atveju greitis buvo įvertintas pasirinkus abiejų transporto priemonių stabdymo parametrus, stabdymo keliÄ skaičiuojant pagal patvirtintÄ tyrimo metodikÄ , o transporto priemonių judėjimo greičiai buvo nustatomi modeliuojant transporto priemonių susidÅ«rimÄ ir tolimesnį judėjimÄ kompiuterio programa. Programa naudojo energijos kiekio tvermės dėsnį, judesio kiekio tvermės dėmesį, susidÅ«rimo mechanikÄ , apgadinimus, transporto priemonių kėbulo standumus, masių pasiskirstymÄ per automobilio ilgį ir kt.

Abejoti specialų tyrimÄ atlikusio eksperto V. M. kompetencija, jo naudotų tyrimo metodų patikimumu, taikytomis tyrimo procedÅ«romis nėra pagrindo. Atlikus specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ nustatytas tikėtinas greitis neprieÅ¡tarauja ir aukščiau aptartiems eismo įvykį mačiusių liudytojų T. L., G. R. parodymams.

22. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama teismo posėdyje apklaustų asmenų (liudytojų, ekspertų) parodymų turinio atskirų fragmentų, teiginių analizei, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje V. de H. v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje H. v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip, naikinti nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl N. B. kaltės ir jų iÅ¡ naujo nekartoja.

23. Apibendrinant aukščiau aptartus duomenis ir nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas N. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo klaidų, kitų baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, baudžiamÄ jį įstatymÄ N. B. pritaikė tinkamai. Nors N. B. savo kaltę dėl eismo įvykio neigė viso proceso metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos duotų paaiÅ¡kinimų nelaikė pagrindu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nuteistosios nurodytas aplinkybes, jog ji posÅ«kio į kairę manevrÄ atliko laikydamasi KET reikalavimų, o eismo įvykis kilo dėl motociklo vairuotojo padarytų KET pažeidimų, paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡samiai apraÅ¡yti, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įvertinti ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai.

Nuteistosios subjektyvus byloje surinktų įrodymų interpretavimas, byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nepaneigia nuosprendyje iÅ¡dėstyto teisinio, BPK 20 straipsnio nuostatas atitinkančio įrodymų vertinimo ir Å¡io vertinimo pagrindu padarytų iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, naikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra pagrindo.

24. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rÅ«Å¡ies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistÄ jÄ iÅ¡teisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajai paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu N. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė N. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio vienas žmogus žuvo, kitam sunkiai sutrikdyta sveikata. Bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ir N. B. charakterizuojančios aplinkybės – anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ , tačiau nuobauda negalioja, yra pensinio amžiaus, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , neigiamai jÄ charakterizuojančių duomenų byloje nėra, eismo įvykio metu buvo blaivi. Ä®vertinta ir tai, kad BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡imi – terminuotu laisvės atėmimu mažesniam, negu vidurkis, terminui, Å¡ios bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 2 metams. Tokia apylinkės teismo paskirta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bei vykdymo atidėjimo terminas neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės.

25. Skundžiamu nuosprendžiu N. B. pripažinus kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, jai buvo paskirta ir BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams. Apeliantai, praÅ¡ydami panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tuo pačiu praÅ¡o panaikinti ir paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau nesant pagrindo N. B. iÅ¡teisinti, tenkinti šį praÅ¡ymÄ nėra pagrindo.

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijÄ (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.) uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis skiriamas nuo vienų iki trejų metų.

26. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, N. B. kartu su bausme paskirdamas ir BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nusikaltimas neatsargus, tačiau juo sukeltos labai sunkios pasekmės – vienas žmogus eismo įvykio metu žuvo, kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. N. B. eismo įvykio metu buvo blaivi, kaltę neigė, savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertino, dėl jų nesigilėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė, dėl eismo įvykio kaltino žuvusįjį.

Visos Å¡ios aplinkybės nuosprendyje apraÅ¡ytos ir pagrįstai vertintos kaip teikiančios pagrindÄ skirti N. B. aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę terminui, kuris lygus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam vidurkiui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusios aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės klausimÄ , buvo įvertintos teisingai. Nors N. B. po Å¡io eismo įvykio jokių kitų teisės pažeidimų nepadarė, iki įvykio administracine tvarka buvo bausta tik vienÄ kartÄ 2017 m. vasario 27 d., galiojančių nuobaudų neturi, Å¡ioje byloje nustatytų, su padarytu nusikaltimu susijusių bei nuteistosios požiÅ«rį į savo veiksmus atskleidžiančių, aplinkybių kontekste tai nelaikytina pakankamu pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės neskirti ar nustatyti trumpesnį jo taikymo terminÄ .

Dėl civilinių ieškinių.

27. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl civilinių ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų nuomone, J. R. žalÄ patyrė dėl D. L. veiksmų, todėl atsakovais pagal tokį ieÅ¡kinį turėtų bÅ«ti D. L. teisių paveldėtojai. Taip pat nurodoma, kad net jei ir bÅ«tų pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismo priteista neturtinė žala negalėtų virÅ¡yti sumos, maksimaliai atlygintinos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å iuo atveju teismo priteista suma Z. L. yra per didelė, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į paties D. L. veiksmus, į tai, kad transporto priemonė, kuri registruota I. L. vardu, nebuvo apdrausta ir negalėjo dalyvauti eisme.

28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalÄ , turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimai, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

29. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti visų pirma pažymima, kad baudžiamajame įstatyme neturtinės žalos samprata nėra pateikiama, ji apibrėžiama CK. Neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibÅ«dina kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais.

CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas, prieÅ¡ingai, negu tvirtinama apeliaciniame skunde, neturtinės žalos dydžio klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai ir keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo.

30. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nustatant neturtinės žalos dydį, vertinamu atveju buvo atsižvelgta ir jos buvo įvertintos teisingai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl N. B. padaryto nusikaltimo Z. L. ir I. L. neteko sÅ«naus, J. R. – gyvenimo draugo ir jų vaiko tėvo. Nekyla abejonių dėl to, kad dėl artimo žmogaus netekties nukentėjusieji patyrė sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinį skausmÄ .

Z. L. paaiÅ¡kinimai apie tai, kad su sÅ«numi kartu leisdavo atostogas, jis su Å¡eima atostogų metu apsistodavo pas jÄ , dažnai bendraudavo ir ryÅ¡io priemonėmis, leidžia manyti, kad Z. L. ir sÅ«naus ryÅ¡ys buvo pakankami tvirtas ir pastovus. J. R. dėl N. B. sukelto eismo įvykio ne tik neteko artimo asmens, bet jai taip pat buvo ir sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl ji patyrė ne tik neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasines kančias, bet ir fizinį skausmÄ , nepatogumus, sužalojimų pasekmes ji jaučia ir Å¡iuo metu.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vertino ne tik nukentėjusiesiems sukeltas asmeninio pobÅ«džio pasekmes (dvasines ir fiziniams kančias, iÅ¡gyvenimus), bet atsižvelgė ir į aplinkybes, susijusias su nuteistosios asmeniu – buvo įvertintas N. B. amžius, jos turtas ir gaunamos pajamos, galimybė atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . PrieÅ¡ingai, negu tvirtinama skunde, įvertinti ir eismo įvykio metu žuvusio motociklo vairuotojo veiksmai. Svarbiomis aplinkybėmis nustatant neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad ir pats D.

L. pažeidė KET – virÅ¡ijo leistinÄ greitį ir tai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio pasekmėmis, kad I. L. leido sÅ«nui važiuoti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedrausta transporto priemone ir Å¡i priemonė negalėjo dalyvauti eisme.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti klausimÄ iÅ¡sprendė nepažeisdamas BPK ir CK reikalavimų, į visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir jas įvertino teisingai. Ä®vertinęs Å¡ioje byloje nustatytas faktines eismo įvykio aplinkybes, abiejų eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus, nukentėjusiųjų patirtus dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus dėl netikėtos artimo žmogaus mirties, nukentėjusiosios J.

R. fizinį skausmÄ ir nepatogumus dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, jų gydymo bei Å¡iuo metu vis dar jaučiamų pasekmių, tame tarpe ir vizualiai matomų, draudimo bendrovės įsipareigojimÄ atlyginti sumas pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , teismas pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkino iÅ¡ dalies, atitinkamai iÅ¡ N. B. J. R.priteisė 15 000 Eur, Z. L. – 10 000 Eur, o I. L. – 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti klausimÄ teismas iÅ¡sprendė nepažeisdamas BPK ir CK reikalavimų, priteistos sumos atitinka ir teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose paprastai priteisiamas sumas. Tai, kad N. B. savo kaltės nepripažino ir dėl eismo įvykio kaltina žuvusįjį motociklo vairuotojÄ D. L., byloje esant neabejotinai nustatytai jos kaltei dėl eismo įvykio, nėra pagrindas nuosprendį Å¡ioje dalyje keisti.

32. Nukentėjusiosios Z. L. atstovas advokatas V. B. pateikė pinigų priėmimo kvitÄ dėl 200 Eur sumokėjimo už nukentėjusiosios atstovavimÄ Kauno apygardos teisme (5 t. b. l. 97). Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ . Baudžiamojo proceso įstatyme proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra įtvirtintas kaip teismo teisė, bet ne pareiga – teismas gali spręsti ar Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti, ar ne, ar priteisti jas visas, ar tik jų dalį.

Vertinamu atveju nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje yra pagrįstos įrodymais, advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimÄ , pasisakė baigiamosiose kalbose, jam už atstovavimÄ sumokėta suma – 200 Eur, nėra akivaizdžiai neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ar aiÅ¡kiai per didelė. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas Å¡ias nukentėjusiosios Z. L. turėtas iÅ¡laidas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ nuteistosios N. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistosios N. B. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistosios N. B. priteisti nukentėjusiajai Z. L. 200 Eur jos turėtoms proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė