2020-09-23 Nr. AB-17564-3-61-3-03251-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1947-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03251-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. (R. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. (R. U.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – M. J., J. J., A. Š. (A. Š.), G. Z. (S. M. teisių perėmėja), J. S., M. K. (M. K.), J. R., E. Š. ir K. S. (K. S.)) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. U. (R. U.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 48SD-312 l-(14.48.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 d. kovo 28 d. Sprendimas), NŽT 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 1SS-18S-(7.5.) (toliau – ir NŽT 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas) ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos teisės aktų nustatyta tvarka perduoti pareiškėjui žemės sklypą (0,2472 ha), suprojektuotą ir patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu jam buvo paskirtas 2 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai lygiavertį 1,45 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Komisija 2006 m. kovo 30 d. vietos apžiūros akte konstatavo, kad pareiškėjas naudojasi apie 0,60 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su NŽT argumentu, kad minėtas aktas negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis, jog pareiškėjas naudojasi asmeninio ūkio sklypu, nes prie akto nepateikta žemės sklypo schema, planas, atkreipė dėmesį, jog žemėtvarkos skyriaus specialistai yra atsakingi ne tik už patį patikrinimo organizavimą, bet ir teisės aktus atitinkantį patikrinimo akto, jo priedų parengimą. Be to, pareiškėjo nuomone, net jei ir būtų vertinama, kad patikrinimo aktas yra parengtas su trūkumais, toks formalus trūkumas neeliminuoja juo nustatytos esminės aplinkybės, kad pareiškėjas naudojasi 0,60 ha asmeninio ūkio žemės sklypu.

3. Pareiškėjas pabrėžė, jog NŽT niekada neneigė ir neginčijo, kad pareiškėjas turi teisę įgyti asmeninio ūkio žemę (2 ha). Tai patvirtina Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų vykę susirinkimų protokolai, dalyvavusių asmenų sąrašai. Pareiškėjas buvo įtrauktas į VII eilės pretendentų sąrašą. Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VII eiliškumo grupei, 2010 m. lapkričio 25 d. susirinkimo protokole pažymėta, kad pareiškėjas yra priskiriamas pretendentų grupei, kurie asmeninio ūkio žemę naudoja, todėl jiems projektuojama naudojama asmeninio ūkio žemė asmeniniam ūkiui skirtoje vietoje.

Minėto susirinkimo metu pareiškėjas sutiko su jam pasiūlytu žemės sklypu (0,70 ha), kurio projektinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštas taip pat patvirtina, kad institucija, vykdanti žemės reformą, pripažįsta, jog pareiškėjui turi būti suteikta asmeninio ūkio žemė (0,70 ha) ir tam žemės sklypas yra suprojektuotas, tačiau sklypas pareiškėjui nėra perduotas. NŽT 2013 m. kovo 15 d. taip pat pripažino, kad pareiškėjui neperduotas 0,55 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas ir kad patikrinimo metu nustatyta naudojamo žemės sklypo riba sutampa su Vilniaus rajono NŽT skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 30 d.

įsakymu patvirtinta valstybės išperkamosios ir neprivatizuojamos žemės asmeninio ūkio teritorija. Pasak pareiškėjo, šis NŽT raštas taip pat patvirtina, kad tuo metu galiojęs Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas nustatė, jog pareiškėjo naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai teritorijai. Nuo 2010 m. lapkričio 25 d., kai pareiškėjas buvo priskirtas pretendentų, kurie asmeninio ūkio žemę naudoja, todėl jiems projektuojama naudojama asmeninio ūkio žemė asmeniniam ūkiui skirtoje vietoje, grupei ir jam pasiūlytas žemės sklypas (0,70 ha) Nr. 2309, iki 2014 m. gruodžio 31 d., kai pareiškėjui buvo suprojektuotas 0,3028 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nebuvo informuotas, jog projektuojamo žemės sklypo dalyje yra pretendentai, kuriems ketinama atkurti nuosavybės teises.

4. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog NŽT pripažinus, kad jis turi teisę ir teisėtą, pagrįstą lūkestį įgyti nuosavybės teises į 0,55 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu pareiškėjui buvo suprojektuotas 0,3028 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. sausio 19 d valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas pareiškėjui, o 2017 m. liepos 25 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu pareiškėjui suformuotas 0,2472 ha dydžio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį įsigyti suprojektuotą žemės sklypą. Pareiškėjo užsakymu buvo parengta žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų byla, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2017 m. rugsėjo 20 d. nenustatė jokių kadastrinių matavimų tvarkos pažeidimų, todėl jau 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo teisiniai ir faktiniai pagrindai įregistruoti kadastrinius matavimus ir perduoti pareiškėjui suprojektuotą žemės sklypą, tačiau tai nebuvo padaryta. Apie tai, kad suprojektuotas žemės sklypas perduotas asmenims, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjas žodžiu informuotas tik 2018 m. sausį.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtent NŽT buvo ir yra atsakinga už kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektus, kuriuose suprojektuojama, kokie sklypai ir kam yra grąžinami. Pati NŽT administraciniais aktais keičia / papildo kadastrinių vietovių žemėtvarkos projektus, todėl NŽT argumentas, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas neva nebuvo įtrauktas į valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės teritorijas, pareiškėjo nuomone, vertintinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis atsakovo veiksmams.

Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju turi būti įvertinta, kada buvo priimti sprendimai, pagal kuriuos pareiškėjui buvo suprojektuoti žemės sklypai. Asmeninio ūkio žemė pareiškėjui buvo projektuojama (vienas žemės sklypas perduotas) po 2010 metų, kai Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektuose projektuojamas žemės sklypas buvo pažymėtas kaip asmeninio ūkio žemės sklypas. Nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą pareiškėjui buvo atkurtos 2013 m. kovo 29 d. NŽT sprendimais, o pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas patvirtintas 2017 m. liepos 25 d.

NŽT administraciniu aktu. Tai reiškia, kad nėra kitų asmenų, galinčių pretenduoti į ginčo žemės sklypą. Apie nuo 2013 m. iki 2018 m. vasario 21 d. vykusius teisminius ginčus dėl NŽT 2013 m. kovo 29 d. sprendimų, pagal kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, pareiškėjas nežinojo. NŽT, vykstant teisminiams ginčams dėl galbūt to paties žemės sklypo, procesų, susijusių su asmeninio ūkio žemės sklypų perdavimu, nestabdė, priėmė sprendimus, pagal kuriuos pareiškėjui vienas žemės sklypas buvo perduotas, kitas – suprojektuotas, patvirtintas, parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Pareiškėjas pabrėžė, jog 2017 m. liepos 25 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nėra panaikintas ar kitu būdu pripažintas negaliojančiu, todėl priimtas administracinis aktas turi būti vykdomas, t. y. pareiškėjui turi būti perduotas 0,2472 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo procesas negali būti vertinamas kaip prioritetinis prieš asmeninio ūkio žemės suteikimą, kuris buvo pradėtas anksčiau.

Valstybės institucijos yra saistomos prisiimtų įsipareigojimų, o individas, pasikliovęs valstybe, neturėtų dėl to patirti neigiamų padarinių. Siekiant stiprinti asmenų pasitikėjimą viešąja valdžia ir riboti jos galimybes piktnaudžiauti įgaliojimais, yra svarbu užtikrinti, kad asmuo, kuriam valstybės institucijos suteikė konkrečių garantijų, galėtų veiksmingai remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu.

6. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovai nurodė, kad ginčo žemės plotas, kaip asmeniniam ūkiui naudojama teritorija, nebuvo pažymėtas 1994 metais parengtame Valstybinio žemėtvarkos instituto ir Vilniaus rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjo 1994 m. balandžio 26 d. suderintame (pakeitimai suderinti 1996 m. sausio 3 d. Buivydiškių agrarinės reformos tarnybos viršininko) Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane. Šis plotas, kaip asmeninio ūkio žemės teritorija, nebuvo pažymėtas ir Korporacijos „Matininkai“ 1999 metais parengtame valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41. Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, plane ginčo žemės ploto vietoje taip pat nebuvo nurodyta, kad tai asmeniniam ūkiui skirta teritorija (šiame plane sutartiniu ženklu, (horizontaliais brūkšneliais) pažymėta kaip grąžintina natūra žemė). Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-1202-(41), ginčo žemės plotas (šviesiai žalia spalva, indeksas 12-8-2) yra pažymėtas, kaip asmeninio ūkio teritorija (plotas 0,99 ha), tačiau NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4023 šis plotas yra patikslintas (plane pažymėtas 0,30 ha asmeninio ūkio žemės plotas (indeksas 12-8-2)), t. y. asmeninio ūkio teritorija yra pažymėta tik toje dalyje, kurioje R. U. 2016 metais sudarius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įteisintas 0,3028 ha asmeninio ūkio žemės sklypas.

8. Atsakovai atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent ginčo žemės plote jam buvo suteikta naudoti asmeninio ūkio žemė, taip pat kad šis žemės plotas buvo naudojamas asmeniniam ūkiui nuo jo suteikimo. Įvertinus tai, kad po 1994 m. sausio 1 d. apylinkių tarnybų sprendimais asmeniniam ūkiui suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai negalėjo būti ženklinami ne asmeniniam ūkiui skirtoje (patvirtintoje ir valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planuose pažymėtoje) teritorijoje, ir tai, kad ginčo plotas Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane nebuvo nurodytas kaip asmeniniam ūkiui skirta teritorija, ginčo žemės ploto vietoje negalėjo būti skirta ir naudojama asmeninio ūkio žemė, o kartu negalėjo būti projektuojamas ir asmeninio ūkio žemės sklypas. Ginčo žemės ploto vietoje patvirtinti žemės sklypai, kurie atkuriant nuosavybės teises 2013 m. kovo 29 d. NŽT sprendimais perduoti nuosavybėn neatlygintinai piliečiams – pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą. Nustačius, jog priimant minėtus sprendimus atkurti nuosavybės teises galbūt buvo padaryti pažeidimai, buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau nei prokuratūra, nei teismas nenustatė pažeidimų priimant 2013 m. kovo 29 d. sprendimus atkurti nuosavybės teises ir viešasis interesas nebuvo ginamas, todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius tęsė nuosavybės teisių atkūrimo ir perdavimo procedūras. Pareiškėjo reikalavimas perduoti žemės sklypą (0,2472 ha, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suprojektuotą ir patvirtintą 2017 metų projekte, negali būti tenkinamas, kadangi šiuo metu ginčo žemės plote yra kitiems asmenims priklausantys privatūs žemės sklypai.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys S. M. ir M. J. atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai su trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuosavybės teisėmis niekaip nesusiję.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys K. S. (K. S.) ir E. Š. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo R. U. skundą, taip pat iš pareiškėjo tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S. ir E. Š. priteisė po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

12.1. Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu pareiškėjui skirta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės.

12.2. Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 41-10348 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai lygiavertį bendrą 1,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

12.3. Pareiškėjas 2006 m. kovo 15 d. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu sudaryti komisiją patikrinti pareiškėjo asmeninio ūkio sklypo naudojimo faktą (duomenys neskelbtini). Komisija 2006 m. kovo 30 d. vietos apžiūros akte nustatė, kad pareiškėjas naudojasi apie 0,60 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

12.4. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 25 d. Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų VII eiliškumo grupei, susirinkimo protokole Nr. 20 nurodyta, kad pareiškėjas priskirtinas pretendentams, kurie skirta asmeninio ūkio žeme naudojasi, todėl jiems projektuojama naudojama asmeninio ūkio žemė asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje; pareiškėjui asmeninio ūkio žemės sklypas projektuojamas naudojamoje vietoje (duomenys neskelbtini) (nuo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) į šiaurės vakarus), suprojektuoto sklypo Nr. 2309 plotas 0,70 ha. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 48SS-(14.48.45)-1944 nurodyta, kad pareiškėjui yra suprojektuotas 0,70 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir po Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto suderinimo ir patvirtinimo pareiškėjui bus suformuota 0,70 ha nuosavybės teisės atkūrimo byla žemės sklypui (duomenys neskelbtini).

12.5. NŽT 2013 m. kovo 29 d. sprendimais Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S-160, Nr. 48S-159 nuosavybės teisės į žemę, esančią netoli žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pareiškėjui, atkurtos Z. J., S. M., J. J. ir A. Š..

12.6. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5203 pareiškėjui suprojektuotas 0,3028 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas pareiškėjui.

12.7. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės, miško, vandens telkinio sklypus VII eiliškumo grupės pretendentų susirinkimo protokole Nr. 48PRT-142-(14.48.65) nurodyta, kad pareiškėjui suprojektuotas 0,2472 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas iš valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės Nr. 12-8-1, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sklypą naudoja nuo 1992–1994 metų.

12.8. Pareiškėjas 2018 m. kovo 4 d. kreipėsi į NŽT, NŽT Vilniaus rajono skyrių bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, nurodydamas, jog sužinojo, kad jam suprojektuotame žemės sklype Nr. 2548 nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, kurie yra priskiriami žemesnei eiliškumo grupei nei pareiškėjas, todėl prašė sklypą Nr. 2548 palikti jam.

12.9. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2018 m. kovo 28 d. sprendime Nr. 48SD-3121-(14.48-104.) nurodė, kad pareiškėjui liko neperduotas nuosavybėn 0,2472 ha asmeninio ūkio žemės plotas, tačiau Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.), pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti parduodamas, kadangi šiame žemės plote esantys žemės sklypai atkuriant nuosavybės teises yra perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitiems asmenims, t. y. žemės plotas, kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2548, šiuo metu yra privati kitų asmenų nuosavybė. Pareiškėjas šį NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimą apskundė NŽT, kuri 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1SS-1851-(7.5.) nurodė, kad: po 1994 m. sausio 1 d. apylinkių tarybų sprendimais asmeniniam ūkiui suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai negalėjo būti ženklinami ne asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje; Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane ginčo vieta iki 2010 metų nebuvo nurodyta, kaip asmeniniam ūkiui skirta teritorija, todėl ginčo žemės ploto vietoje asmeniniam ūkiui žemė negalėjo būti pareiškėjo naudojama ir projektuojama; ginčo žemės plote 2013 metais nuosavybės teisės atkurtos 4 asmenims; nors NŽT nustatė pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises minėtiems asmenims, tačiau prokuratūrai bei teismams atsisakius ginti viešąjį interesą, NŽT tęsė žemės sklypų perdavimo nuosavybėn neatlygintinai tolesnes procedūras, žemės sklypus įregistruodama Nekilnojamojo turto kadastre ir įteikdama piliečiams sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo.

13. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija), Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalies (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija), Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 8 dalimi (1995 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. I-1112 redakcija), Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintų Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 ir 6 punktais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui; nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą; ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos žemės plotą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog žemės reformos pradžios laikmečio reikalavimai žemės ūkio paskirties žemės sklypams skirti buvo minimalūs, dėl didelės darbų apimties, patirties trūkumo ir kitų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio priežasčių žemės reforma jos vykdymo pradžioje vyko nevisiškai sklandžiai, ne visada buvo tiksliai laikomasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į likusią neperduotą 0,2472 ha asmeninio ūkio žemę.

14. Remdamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 ir 11 dalimis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad asmeninėn nuosavybėn gali būti perduota tik laisva žemės fondo žemė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo prašomas perduoti žemės sklypas nėra laisvas – į jį nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl ginčo žemė pareiškėjui negali būti perduota. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamuose NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. kovo 28 d. sprendime ir NŽT 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai atsisakyta patenkinti pareiškėjo reikalavimą bei išsamiai ir motyvuotai paaiškinta, kodėl dėl ginčo žemės sklypo priimti nuosavybės teisių atkūrimo sprendimai buvo tęsiami, o pareiškėjo nurodyti veiksmai neatlikti, naikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tretieji suinteresuoti asmenys K. S. ir E. Š. turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų – 300 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, atlyginimą, todėl šią sumą jiems priteisė iš pareiškėjo.

III. 16. Pareiškėjas R. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams bei paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas pripažino esmines faktines aplinkybes, kad pareiškėjo teisė į 2 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypo yra nenuginčyta ir galiojanti ir kad iki buvo priimti NŽT 2013 m. kovo 29 d. sprendimai Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S-160, Nr. 48S-159, atsakovas (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija) konstatavo, jog pareiškėjas faktiškai naudojosi 0,60 ha dydžio žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Nustatyta asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimosi aplinkybė lėmė, kad atsakovas, vykdydamas žemės reformos procedūras, iki pat 2017 m. liepos 25 d., kai buvo priimtas įsakymas, pagal kurį pareiškėjui buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, rengė kadastrinės vietovės žemės reformos projektus, numatant, kad žemės sklypas, kuriuo naudojasi pareiškėjas, vertintinas kaip laisvos žemės fondo žemės sklypas, kuris turi būti suteiktas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjui suformuotas žemės sklypas negali būti suteiktas, nepateikė argumentų, paneigiančių, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 29 d. atsakovo sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu ar 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VJ-1368-( 14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ priėmimo metu nesinaudojo nurodytu žemės sklypu. Pareiškėjo manymu, jis atitiko Žemės reformos įstatyme numatytas sąlygas: jam teisėtai buvo suteiktas 2 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas ir pareiškėjas asmeninio ūkio žemės sklypu naudojosi.

18. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjo prašomas perduoti žemės sklypas nėra laisvas, neatsižvelgė į tai, kokia faktinė situacija buvo tada, kai atsakovas priėmė 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir kai buvo pradėtos asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo pareiškėjui procedūros, t. y. kad pareiškėjui suformuotas žemės sklypas buvo vertinamas kaip jo faktiškai naudojamas ir priskirtas prie laisvos žemės fondo žemės sklypų (teritorijos). Valstybės įmonės (toliau – ir (VĮ) Valstybės žemės fondo, vykdžiusio žemėtvarkos projektą, pateikta informacija leidžia teigti, kad rengiant Buivydiškių kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, formuojant pareiškėjui žemės sklypą, jis buvo priskiriamas prie laisvos žemės fondo žemės ir suformuotu žemės sklypu pareiškėjas naudojosi. NŽT, priėmusi 2013 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S-160, Nr. 48S-159 dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teritorijų planavimo dokumentuose nepažymėjo, kad ginčo žemės sklypas yra perduotas tretiesiems asmenims. Be to, net ir praėjus dviems metams po sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, atsakovas 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 48VĮ-857-(14.48.2) ginčo žemės sklypą vertino kaip laisvos žemės fondo žemės sklypą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas VĮ Valstybės žemės fondo pateiktos informacijos nevertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad žemės sklypas neatitiko laisvos žemės fondo sąvokos ir negalėjo būti perleistas.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad NŽT 2013 m. kovo 29 d. sprendimai Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S-160, Nr. 48S-159 yra nenuginčyti ir galiojantys, kadangi pats pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakydamas priimti patikslintą pareiškėjo skundą, užkirto kelią ginčyti minėtus sprendimus. Pareiškėjo vertinimu, teismas patikslinto skundo priėmimo stadijoje iš esmės išsprendė bylą, konstatuodamas, kad pareiškėjas praleido terminą reikalavimams dėl sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo pateikti. Pirmosios instancijos teismo priimta 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis buvo neskundžiama, todėl pareiškėjas neturėjo procesinės galimybės teikti atskirąjį skundą ir ginčyti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Minėta nutartimi nebuvo vertinamos faktinės aplinkybės, kada pareiškėjas realiai sužinojo apie sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis darė išvadą, kad pareiškėjui apie NŽT 2013 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S-160, Nr. 48S-159 tapo žinoma 2018 metų sausį. Pareiškėjo teigimu, 2018 metų sausį jis sužinojo tik apie tai, kad nėra tęsiamos ginčo žemės sklypo suteikimo pareiškėjui procedūros, tačiau pareiškėjui nebuvo suteikta informacija, dėl kokių aplinkybių, kokių ir kada priimtų sprendimų tai buvo padaryta. Tik 2018 m. kovo 28 d. raštu pareiškėjas informuotas, kad žemės sklypas nėra suteikiamas, nes žemės sklypas yra perduotas tretiesiems asmenims, tačiau atsakovas nepateikė informacijos, kokiems asmenims, kada ir kokiais sprendimais žemės sklypas buvo perduotas. Pareiškėjo nuomone vien tik fakto, kad žemės sklypas perduotas tretiesiems asmenims, nesudaro ne tik teisinio pagrindo, bet ir realios galimybės teikti skundą dėl priimtų galbūt neteisėtai priimtų administracinių aktų.

20. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. kovo 3 d. nutarimo, kuriame konstatuota, kad atsakovui priimant 2013 m. kovo 29 d. sprendimus Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S-160, Nr. 48S-159 buvo padaryti teisės aktų pažeidimai – pažeistas įstatymo leidėjo numatytas eiliškumas atkuriant nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo/ nevertino byloje pateiktų įrodymų visumos, išvadas padarė remdamasis NŽT 2013 m. kovo 29 d. priimtais sprendimais Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S- 160, Nr. 48S-159 ir nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti pažeidžiant teisės aktus, kad ginčo žemės sklypu naudojosi būtent pareiškėjas, formuojant pareiškėjui asmeninio ūkio žemės sklypu žemės sklypas buvo priskiriamas prie laisvos žemės fondo žemės.

21. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismui neįvertinus pirmiau minėtų pareiškėjo nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių, netenkinus pareikėjo skundo, sudaryta tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas prarado teisę į asmeninio ūkio žemės sklypą – jo faktiškai naudojamas žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims, o kitoje kadastro vietovėje formuoti asmeninio ūkio žemės sklypą, kuriuo pareiškėjas nesinaudoja, nėra teisinio pagrindo (Žemės reformos įstatymo 15 str. 12 d.). Nors pareiškėjas pagrįstai turėjo teisėtą lūkestį, kad suprojektuotas žemės sklypas bus jam suteiktas. Šiuo atveju valstybė neužtikrino pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos, todėl yra faktinis pagrindas reikalauti iš valstybės atlyginti patirtą turtine ir neturtinę žalą.

22. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys K. S. ir E. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog įgydami žemės sklypą nežinojo ir negalėjo žinoti ar numanyti apie aplinkybes, susijusias su galimu administracinio akto prieštaravimu įstatymų nuostatoms, tam tikrų valstybės institucijų sprendimų neteisėtumu, todėl jiems, kaip sąžiningiems įgijėjams, negali būti taikomos jokios neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nėra ir nebuvo ginčo žemės sklypo savininkas, nenurodė, kad ginčo žemės sklypą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (šios aplinkybės buvo paneigtos prokuratūros ir teismų sprendimais), tretieji asmenys, reiškiantys atsiliepimą į apeliacinį skundą, žemės sklypą įgijo pagal atlygintiną sandorį iš teisėtų žemės sklypo savininkų, toks sandoris negali būti paneigtas nesant įstatyme numatytų pagrindų.

Tretieji suinteresuoti asmenys akcentuoja, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti priskiriamas asmeninio ūkio žemei, dėl to pareiškėjas negalėjo turėti teisių į šį žemės sklypą. Vien pareiškėjo nurodomas naudojimosi žemės sklypu faktas nepaneigia naudojimosi neteisėtumo, o kartu nepagrindžia teisės į ginčo žemės sklypą. Aplinkybė, jog pareiškėjas savavališkai naudojosi valstybine žeme, nesuteikia teisės į šį sklypą. Byloje esantys duomenys paneigia, kad pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ginčo žemės plotas buvo suteiktas naudoti kaip asmeninio ūkio žemė.

K. S. ir E. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai nurodyta, jog Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 2.3.-1202-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-10-31 įsakymo Nr. 2.3.-12094-(41)“ ginčo žemės plotas yra pažymėtas kaip asmeninio ūkio teritorija. Būtent šiame plane ginčo žemės plotas (šviesiai žalia spalva, indeksas 12-8-2) yra pažymėtas kaip asmeninio ūkio teritorija (plotas 0,99 ha), tačiau NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)- 4023 šis plotas yra patikslintas (plane pažymėtas 0,30 ha asmeninio ūkio žemės plotas (indeksas 12-8-2)), t. y. asmeninio ūkio teritorija yra pažymėta tik toje dalyje, kurioje pareiškėjui 2016 metais sudarius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį įteisintas 0,3028 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Kita žemės ploto dalis, įskaitant tretiesiems asmenims priklausančią žemę, įgyta pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvo asmeninio ūkio teritorija, kurią pareiškėjas anksčiau galėjo naudoti kaip asmeninio ūkio žemę ir ją įgyti asmeninėn nuosavybėn.

25. Tretieji suinteresuoti asmenys nepagrįstais ir deklaratyviais laiko pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti patikslintą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Vertinant faktinę ir teisinę situaciją, nustatytą byloje, darytina išvada, kad pareiškėjas siekia, jog jam, kaip asmeniui, turinčiam teisę įgyti asmeninio ūkio žemę, būtų perduotas žemės sklypas (0,2472 ha), suprojektuotas ir patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

27. Šios Nutarties 12.1–12.9 papunkčiuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas turi teisę į likusią jam neperduotą 0,2472 ha asmeninio ūkio žemės dalį, tačiau Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.), pareiškėjui suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti parduodamas, kadangi šiame žemės plote esantys žemės sklypai atkuriant nuosavybės teises yra perduoti neatlygintinai nuosavybėn kitiems asmenims, t. y. žemės plotas, kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 2548, šiuo metu yra kitų asmenų nuosavybė.

28. Nurodyta teisinė ginčo žemės padėtis lemia, kad pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas vien dėl šio fakto. Tik įstatymų nustatyta tvarka paneigus nuosavybės teisių į žemę teisėtumą ir panaikinus NŽT 2013 m. kovo 29 d. priimtus sprendimus Nr. 48S-157, Nr. 48S-158, Nr. 48S-160 ir Nr. 48S-159, ginčo žemės sklypas galėtų buvo priskiriamas prie laisvos valstybinės žemės fondo žemės, kuri, inter alia (be kita ko, įskaitant) pripažinus jos teisėtą naudojimą, kaip asmeninio ūkio žemės, galėtų būti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodama pareiškėjui.

29. Dėl šios Nutarties 18 ir 19 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė nutraukiama tik panaikinus neteisėtais pripažintus, teisme ginčijamus ir esančius skundo dalyku individualius teisės aktus. Byloje nenagrinėjami reikalavimai dėl tokių teisės aktų panaikinimo, o aplinkybės, nurodomos pareiškėjo, kuriomis jis grindžia savo apeliacinį skundą, tarp jų ir dėl teismo priimtų įsiteisėjusių procesinių sprendimų bei prokuratūros nutarimo, reikalo esmės nekeičia ir teisinėje situacijoje, kuri yra šioje byloje, neturi reikšmės procesinei nagrinėjamos bylos baigčiai.

30. Pareiškėjo pateikiamų argumentų ir teisėjų kolegijos nurodomų apeliacinio skundo atmetimo motyvų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad fakto, jog pareiškėjas turi teisę į likusią jam neperduotą 0,2472 ha asmeninio ūkio žemės dalį, pripažinimas šioje byloje reikšmingas tik teisės kreiptis į teismą vertinimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.) aspektu.

31. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos nevertinami ir dėl jų nepasisakoma, nes dėl šios Nutarties 28 punkte nurodytų teisinių argumentų jie nereikšmingi procesinei šios bylos baigčiai.

32. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. U. (R. U.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė